Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) A. A. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. D. ieškinį atsakovui A. A. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė R. D. kreipėsi į teismą ieškiniu dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas tenkintinas

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

11. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

12. Kartu su atskiruoju skundu apeliantas pateikė jo darbo užmokesčio dydį patvirtinančius įrodymus. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Jeigu nauji įrodymai būtini svarbioms bylos aplinkybėms nustatyti, tai jie gali būti priimti apeliacinės instancijos teisme, ir tai nelaikoma CPK 314 straipsnio pažeidimu.

13. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apelianto pateikiami įrodymai gali turėti reikšmės sprendžiant dėl laikino nepilnamečiams vaikams priteisto dydžio, apeliacinės instancijos teismas atsakovo pateiktus įrodymus priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl atskirojo skundo argumentų

14. Nagrinėjamu atveju apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria nepilnamečiams vaikams priteistas laikinas išlaikymas po 300 Eur per mėnesį nuo 2025 m. gruodžio 17 d. Apeliantas neginčija pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus, tačiau prašo laikino nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį sumažinti atsižvelgiant į atsakovo ir ieškovės gaunamas realias pajamas.

15. CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įvertinus tai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti ieškinio reikalavimų, kurie, tikėtina, gali būti patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą, kiekvienu konkrečiu atveju, prieš parenkant taikytinos laikinosios apsaugos priemonės rūšį ir taikymo mastą, visada yra įvertinama konkretaus ieškinio rūšis, materialinio reikalavimo, kurio įvykdymą prašoma užtikrinti laikinosiomis apsaugos priemonėmis, pobūdis. Pažymėtina, jog laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą.

16. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio ir CK 3.3 straipsnio nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

17. CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. Viena iš tokių priemonių yra laikinas išlaikymo priteisimas vaikui (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 3.196 straipsnio 2 dalis, CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Tai yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta vaiko interesams civilinės bylos nagrinėjimo metu apsaugoti, nes vaiko išlaikymas iš esmės skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, tuo tarpu civilinės bylos, kurioje sprendžiamas išlaikymo vaikui priteisimo klausimas (santuokos nutraukimo, tėvystės nustatymo ir kt.), nagrinėjimas gali trukti tam tikrą laiką, kurio metu vaiko interesai turi būti apsaugoti (Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga. Nr. AC-34-2. Teismų praktika. 2011, Nr. 34).

18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, be kita ko, priteisė iš atsakovo A. A. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams B. A. ir J. A. po 300 Eur per mėnesį kiekvienam nuo 2025 m. gruodžio 17 d., paskiriant ieškovę R. D. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

19. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino jo turtinę padėtį pagal apelianto gaunamas pajamas ir vertindamas jo galimybę mokėti 600 Eur abiem vaikams ir sudarė sąlygą, kad jam lieka asmeninių pajamų mačiau negu 1/2 dalis gaunamų pajamų (iki 400 Eur).

20. Svarbu pažymėti, kad laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės gali būti nustatytos tik bylą išnagrinėjus iš esmės. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio laikinas išlaikymas turi būti priteistas, bet jis turi užtikrinti bent minimalius vaiko poreikius tol, kol bus išnagrinėta byla iš esmės. Be to, šioje bylos stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei realių tėvų galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios šalių pajamos, tikroji turtinė padėtis, ir su tuo susijusios galimybės gauti pajamų, kokie realūs būtinieji vaikų poreikiai. Pirmosios instancijos teismas taip pat skundžiamoje nutartyje akcentavo, kad tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios tėvų pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaikų poreikiai, ar bent dalį tokių poreikių tėvai tenkina savanoriškai, o visus turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus teismas įvertins priimdamas sprendimą. Priešingu atveju, t. y. vertinant argumentus, susijusius su tėvų galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaikų poreikiais ir jiems patenkinti reikalinga pinigų suma, tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo.

21. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė nedirba, yra vaikų priežiūros atostogose, gauna valstybinio socialinio draudimo išmokas – 821 Eur per mėnesį; atsakovas dirba, jo gaunamas darbo užmokestis yra vidutiniškai apie 1 728 Eur per mėnesį; ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, kuris yra įkeistas, ir žemės sklypas; atsakovui nuosavybės teise priklauso ½ dalis gyvenamojo namo su priklausiniais, su ieškove sudaryta šio nekilnojamojo turto panaudos sutartis; ieškovės ir atsakovo vardu registruota po vieną transporto priemonę.

22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir SODRA) duomenis, apelianto pateiktą informaciją apie gaunamą darbo užmokestį, pažymi, kad apeliantas dirba (duomenys neskelbtini) ir laikotarpiu nuo 2025-07-01 iki 2025-07-31 uždirbo 2406,10 Eur (neatskaičius mokesčių); laikotarpiu nuo 2025-08-01 iki 2025-08-31 – 962,44 Eur, taip pat laikotarpiu nuo 2025-08-15 iki 2025-08-26 SODRA išmokėjo 151,48 Eur išmoką, o laikotarpiu nuo 2025-08-27 iki 2025-08-31 – 64,92 Eur; laikotarpiu nuo 2025-09-01 iki 2025-09-05 SODRA išmokėjo 108,20 Eur, 2025-09-12 iki 2025-09-15 – 68,47 Eur, laikotarpiu nuo 2025-09-01 iki 2025-09-30 apeliantui išmokėtas 1421,79 Eur darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių); apeliantas nuo 2025-10-01 iki 2025-10-31 uždirbo 2406,10 Eur (neatskaičius mokesčių); laikotarpiu nuo 2025-11-01 iki 2025-11-30 apeliantui išmokėtas 1443,66 Eur darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių), laikotarpiu nuo 2025-11-21 iki 2025-11-28 SODRA išmokėjo 251,60 Eur. Be to, SODRA duomenys patvirtina, kad apeliantui laikotarpiu nuo 2025-04-23 iki 2026-01-22 buvo paskirta nuolatinė 398,02 Eur išmoka. Apeliantas taip pat pateikė duomenis, patvirtinančius nurodyto darbo užmokesčio paskaičiavimą (neatskaičius mokesčių) ir atitinkamai darbo užmokesčio pervedimą su atskaičiuotais mokesčiais. Svarbu pažymėti, kad vertinant apelianto gaunamą darbo užmokesčio dydį aktualus yra darbo užmokesčio dydis, kuris gaunamas jau atskaičiavus mokesčius, todėl priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, apelianto darbo užmokestis net ir įskaičiavus gautas išmokas iš SODROS nesudaro vidutinio 1 728 Eur darbo užmokesčio. Byloje esantys ir apelianto pateikti duomenys patvirtina, kad apelianto darbo užmokestis yra kintantis, o šio kitimo priežastys konkrečiai bus nustatytos bylą nagrinėjant iš esmės, todėl preliminariai įvertinus apelianto gaunamas pajamas matyti, kad atskaičius mokesčius apeliantas vidutiniškai uždirba ~1000 Eur, apeliantui buvo mokėtos SODROS išmokos, iš kurių 398,02 Eur išmoka buvo mokama iki 2026 m. sausio 22 d.

23. Svarbu pažymėti, kad kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

24. Atsižvelgdamas į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, preliminariai įvertinęs byloje esančius duomenis, šalių nepilnamečių vaikų amžių, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteistas laikinas išlaikymas šalių nepilnamečiams vaikams po 300 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, sudaro apeliantui per didelę finansinę naštą, atsižvelgiant į jo gaunamas pajamas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, po 250 Eur/mėn. iš atsakovo priteistinas laikinas išlaikymas šalių nepilnamečiams vaikams laikinai užtikrins nepilnamečių vaikų interesus, būtinuosius jų poreikius, atsižvelgiant ir į valstybės mokamus vaiko pinigus (2025 m. mokami vaiko pinigai sudarė 122,50 Eur vienam vaikui, nuo 2026 m. - 129,50 Eur), o kartu nepažeis ir atsakovo bei ieškovės teisių bei interesų.

25. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją, o ginčas tarp šalių šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas. Laikino išlaikymo priteisimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.

Dėl bylos procesinės baigties

26. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apelianto atskirojo skundo argumentai, byloje esantys įrodymai sudaro pagrindą atskirąjį skundą tenkinti ir pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl laikino išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams priteisimo, sumažinant iš atsakovo priteistą laikiną išlaikymą nuo 300 Eur iki 250 Eur (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

pakeisti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. gruodžio 22 d. nutarties dalį dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo – sumažinti iš atsakovo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams B. A. ir J. A. dydį nuo 300 Eur iki 250 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.