- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-01-27
- Bylos Nr.
- Iv-1355-142/2011
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- V. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
- Kategorijos
- 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Jūratei Domarkaitei, dalyvaujant vertėjai Ritai Nasalytei, pareiškėjui V. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą (b. l. 3–7), kuriame prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, priteisti pareiškėjui turtinės žalos 1000 Lt ir neturtinės žalos 1000 Lt atlyginimą.
Teismas 2009 m. liepos 16 d. nutartimi atsisakė priimti V. S. skundą dalyje dėl sprendimų panaikinimo. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 16 d. nutartyje (b. l. 1-2) atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį dėl Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos 2009 m. birželio 5 d. sprendimo Nr. S-54-(A(G)-85) ir Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009 m. gegužės 4 d. sprendimo Nr. (1.9.)-SD-1425-09 „Dėl prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą persiuntimo“ panaikinimo bei įpareigojimo Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau – ir Vilniaus tarnyba) skirti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą pagal jo 2008 m. spalio 24 d. prašymą civilinėje byloje Nr. 2-6309-582/08, o pareiškėjo skundo dalį dėl turtinės ir neturinės žalos atlyginimo nutarta priimti.
Skunde pareiškėjas aiškina, kad Vilniaus tarnyba 2008 m. spalio 29 sprendime Nr. (1.9)-S-2125-08 atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2008 m. spalio 24 d. prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-6309-582/08, motyvuodama prašymo kartotinumu. Pareiškėjas dėl minėto sprendimo pateikė skundą Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijai (toliau – ir Komisija), kuri 2008 m. gruodžio 5 d. sprendime Nr. S-86-(A(G)-160) (toliau – ir sprendimas Nr. S-86-(A(G)-160) įpareigojo Vilniaus tarnybą išnagrinėti pareiškėjo 2008 m. spalio 24 d. prašymą toje dalyje, kurioje pareiškėjas prašo suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-6309-582/08 dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš Vilniaus tarnybos, o toje dalyje, kurioje pareiškėjas prašo suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-6309-582/08 dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš advokatės G. R., skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs Vilniaus tarnybos skundą dėl Komisijos sprendimo Nr. S-86-(A(G)-160), 2009 m. balandžio 17 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-947-281/2009 nusprendė Vilniaus tarnybos skundą atmesti. Tačiau Vilniaus tarnyba toliau pažeidinėja pareiškėjo teises, jo 2008 m. spalio 24 d. prašymo neišnagrinėjo, o persiuntė Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (toliau – ir Kauno tarnyba).
Vilniaus tarnyba sprendime Nr. (1.9.)-SD-1425-09 pateikia motyvus, kuriuos teismas nurodė kaip neteisingus, motyvų nepatvirtina faktais. Šis sprendimas neatitinka įstatymų, tarp jų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, reikalavimų, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatų, pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13, 14 straipsnių nuostatas. Vilniaus tarnyba minėtame sprendime nepagrįstai remiasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 1R-241 „Dėl Sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo byloje, kurios ginčo dalykas yra valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, priėmimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir įsakymas Nr. 1R-241).
Vilniaus tarnyba turėjo priimti teigiamą sprendimą pareiškėjo atžvilgiu, t. y. suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-6309-582/08, o ne persiųsti prašymą nagrinėti Kauno tarnybai.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde dėl Vilniaus tarnybos sprendimo Nr. (1.9.)-SD-1425-09 prašė Komisijos panaikinti minėtą sprendimą ir įpareigoti Vilniaus tarnybą skirti teisinę pagalbą pagal jo, V. S., 2008 m. spalio 24 d. prašymą, kadangi ši pagalba aktuali ir šiandien, tačiau Komisija 2009 m. birželio 5 d. sprendime Nr. S-54-(A(G)-85), pakartojusi Vilniaus tarnybos sprendime Nr. (1.9.)-SD-1425-09 nurodytus argumentus, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Pareiškėjas paaiškina, kad jam keletą metų tenka vesti teisminius ginčus su Vilniaus tarnyba dėl teisės gauti teisinę pagalbą (į kurią pareiškėjas turi teisę pagal įstatymą) keliose bylose, Vilniaus tarnyba neabejotinai savo veiksmais ir neveikimu sukelia jam pastovius nuostolius. Pareiškėjui tenka pastoviai skųsti nepagrįstus Vilniaus tarnybos direktorės sprendimus, o tai susiję su laiko, materialinėmis sąnaudomis, pastoviu psichologiniu stresu, todėl atlygintina turtinė žala yra 1000 Lt, neturtinė žala – taip pat 1000 Lt.
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir jo argumentus, aiškino, kad Vilniaus tarnybos veiksmais ir neveikimu jam padaryta turtinė žala, nes jis pats priverstas ruošti dokumentus, tai pat neturtinė žala. Paaiškino, kad tarnybų atsisakymas teikti teisinę pagalbą tuo pagrindu, kad byla neperspektyvi, yra neteisėtas, nes bylas sprendžia teismai.
Atsiliepimas
Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, atstovaujanti atsakovę Lietuvos valstybę, atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 25-29) nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Vilniaus tarnyba paaiškina, kad atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2-6309-582/08, kurioje V. S. prašo suteikti antrinę teisinę pagalbą, pateikto ieškinio dalykas yra Vilniaus tarnybos veiksmų neteisėtumas ir nepagrįstumas bei su tuo susijusios turtinės bei neturtinės žalos atlyginimas, Vilniaus tarnyba, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatyme ir Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme įtvirtintais nešališkumo ir objektyvumo principais, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 1R-241 patvirtinto Sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo byloje, kurios ginčo dalykas yra valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, priėmimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 3 ir 4.1 punktais, atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, siekdama išvengti interesų konflikto priimant sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos V. S. teikimo, 2009 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. (1.9.)-SD-1425-09 persiuntė Kauno tarnybai pareiškėjo 2008 m spalio 24 d. prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą ir su juo susijusius dokumentus, prašydama įstatymų nustatyta tvarka išnagrinėti pareiškėjo prašymą tik toje dalyje, kurioje pareiškėjas prašo suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-6309-582/08 dėl turtinės ir neturtinės žalos iš Vilniaus tarnybos priteisimo.
Vilniaus tarnyba, spręsdama dėl antrinės teisinės pagalbos pagal pareiškėjo 2008 m spalio 24 d. prašymą suteikimo, kuria siekiama pasinaudoti prisiteisiant turtinę ir neturtinę žalą, pareiškėjo manymu, atsiradusia dėl Tarnybos neteisėtų veiksmų, gali pagrįstai abejoti savo nešališkumu ir galimo priimto sprendimo objektyvumu, kadangi Tarnyba yra tiesiogiai suinteresuota civilinės bylos Nr. 2-6309-582/08 baigtimi. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-819/2008 konstatuojama, kad Vilniaus tarnyba, nagrinėdama prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo byloje prieš Vilniaus tarnybą ir priimdama sprendimą, negalėtų išlikti visiškai nešališka, tai kliūtis tiek sprendimui dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, tiek atsisakymui suteikti antrinę teisinę pagalbą.
Paaiškina, kad skundžiamas sprendimas Nr. (1.9.)-SD-1425-09 nėra atsisakymas teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą.
Vilniaus tarnybos 2009 m. gegužės 4 d. sprendimas Nr. (1.9.)-SD-1425-09 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo reikalavimas atlyginti 1000 Lt turtinę žalą ir 1 000 Lt neturinę žalą yra nepagrįstas ir todėl atmestinas.
Teismo posėdyje atsakovo atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 65-68) nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad pareiškėjas turtinę ir neturtinę žalą sieja su netinkamai suteikta antrine teisine pagalba pagal Vilniaus tarnybos sprendimą Nr. 957/06, kuriuo Vilniaus tarnyba suteikė pareiškėjui V. S. antrinę teisinę pagalbą, paskirdama ją teikti advokatę G. R., tačiau pagal 2007 m. sausio 8 d. advokatės G. R. pranešimą Vilniaus tarnyba 2007 m. vasario 7 d. sprendime Nr. N-(1.9)-3-07 (toliau – ir sprendimas Nr. N-(1.9)-3-07) nutraukė pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos teikimą. Pareiškėjas 2007 m. vasario 15 d. kreipėsi į Vilniaus tarnybą su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą apskundžiant sprendimą Nr. N-(1.9)-3-07, Vilniaus tarnyba šį pareiškėjo prašymą persiuntė Kauno tarnybai, kuri 2007 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. 07-T-257-375 suteikė antrinę teisinę pagalbą dėl sprendimo Nr. N-(1.9)-3-07 apskundimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. liepos 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A63-1278/2008 konstatavo, kad teisinė pagalba Vilniaus tarnybos 2007 m. vasario 7 d. sprendimu Nr. N-(1.9)-3-07 V. S. nutraukta pagrįstai, nustačius, kad pareiškėjas piktnaudžiauja materialiomis ir procesinėmis teisės normomis, taip pat konstatavo, kad Vilniaus tarnybos veikloje jokių neteisėtų veiksmų nėra, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė V. S. reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Vilniaus tarnyba 2008 m. spalio 29 d. sprendime Nr.(1.9)-S-2125-08 atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2008 m. spalio 24 d. prašymą dalyje dėl reikalavimo Vilniaus tarnybai atlyginti turtinę ir neturtinę žalą bei dalyje dėl reikalavimo advokatei G. R. atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kadangi pareiškėjo prašymas kartotinis. Komisija 2008 m. gruodžio 5 d. sprendime Nr.S-86-(A(G)-160) konstatavo, kad Vilniaus tarnybos atsisakymas nagrinėti pareiškėjo 2008 m. spalio 24 d. prašymą toje dalyje, kurioje pareiškėjas prašo suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-6309-582/08 dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš Vilniaus tarnybos, yra nepagrįstas ir įpareigojo Vilniaus tarnybą išnagrinėti pareiškėjo prašymą minėtoje dalyje iš naujo; kitoje dalyje dėl reikalavimo advokatei G. R. atlyginti turtinę ir neturtinę žalą pareiškėjo skundas buvo atmestas. Komisijos sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas patvirtintas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-947-281/2009.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno tarnyboje 2009 m. gegužės 6 d. gautas iš Vilniaus tarnybos 2009 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr.(1.9)-SD-1425-09 persiųstas pareiškėjo V. S. 2008 m. spalio 24 d. prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme nagrinėjamojoje civilinėje byloje Nr. 2-6309-582/08 dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš Vilniaus tarnybos ir advokatės G. R. Kauno tarnyba 2009 m. gegužės 11 d. sprendime Nr. TP-2-(2.2)-09-N-1248-1576 atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą, motyvuodama tuo, kad pareiškėjo prašymas yra nepagrįstas, o atstovavimas byloje būtų neperspektyvus (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktai).
Remiantis pareiškėjo 2008 m. spalio 24 d. prašymu, asmuo, kuris byloje būtų atsakovu, t. y. Vilniaus tarnyba, dėl kurios veiksmų apskundimo prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, turėtų priimti sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, taigi, akivaizdu, kad Vilniaus tarnyba, nagrinėdama pareiškėjo 2008 m. spalio 24 d. prašymą ir priimdama sprendimą, negalėtų likti nešališka, o tai būtų kliūtis tiek sprendimui teikti antrinę teisinę pagalbą, tiek atsisakymui suteikti antrinę teisinę pagalbą. Prašymai dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, siekiant išvengti bet kokių dviprasmybių dėl sprendimo pagrįstumo, turi būti sprendžiami kitos tarnybos, taip nenusišalinant nuo tarnyboms pavesto uždavinio įgyvendinimo – užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal Įstatymą. Be to, remiantis įsakymu Nr. 1R-241 patvirtintu Tvarkos aprašu, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą byloje, kurios ginčo dalykas yra jos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, per 3 darbo dienas perduoda nagrinėti kitai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pagal pareiškėjo deklaruotą gyvenamąją vietą arba, jei pareiškėjas neturi deklaruotos gyvenamosios vietos, pagal savivaldybę, kurioje pareiškėjas gyvena (3 punktas), o pagal Tvarkos aprašo 4.1 punktą Vilniaus tarnyba prašymą perduoda Kauno tarnybai, kai pareiškėjo gyvenamoji vieta yra Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Širvintų rajono, Elektrėnų, Trakų rajono, Šalčininkų rajono, Druskininkų ir Varėnos rajono savivaldybėse.
Kauno tarnybos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Pareiškėjas 2008 m. spalio 24 d. pateikė Vilniaus tarnybai prašymą, reg. Nr. (1.9.)-ATP-1948-08, suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-6309-582/08 pagal V. S. ieškinį atsakovams Vilniaus tarnybai ir advokatei G. R. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (pareiškėjo teigimu, žala kilo dėl paskirtos advokatės D. R. netinkamai teiktos antrinės teisinės pagalbos pagal Vilniaus tarnybos 2006 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. 957/06) (Vilniaus tarnybos 2008 m. spalio 29 d. sprendimas Nr.(1.9)-S-2125-08 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (b. l. 79-80)).
Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2008 m. spalio 29 d. sprendime Nr.(1.9)-S-2125-08 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (toliau – ir sprendimas Nr.(1.9)-S-2125-08) (b. l. 47-49, 79-80), vadovaudamasi Įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, 3 straipsnio 2 ir 4 punktais, Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 12 punktu, atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2008 m. spalio 24 d. prašymą, reg. Nr. (1.9.)-ATP-1948-08.
Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl sprendimo Nr.(1.9)-S-2125-08, 2008 m. gruodžio 5 d. sprendime Nr. S-86-(A(G)-160) (b. l. 50-53, 77-78) nusprendė įpareigoti Vilniaus tarnybą išnagrinėti pareiškėjo 2008 m. spalio 24 d. prašymą, reg. Nr. (1.9.)-ATP-1948-08, toje dalyje, kurioje pareiškėjas prašo suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-6309-582/08 dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš Vilniaus tarnybos, o toje dalyje, kurioje pareiškėjas prašo suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-6309-582/08 dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš advokatės G. R., skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos skundą dėl Komisijos sprendimo Nr. S-86-(A(G)-160) panaikinimo, 2009 m. balandžio 17 d. sprendime administracinėje byloje I-947-281/2009 (b. l. 54-57, 75-76, byla prijungta prie nagrinėjamos bylos) Vilniaus tarnybos skundą atmetė. Šis teismo sprendimas nebuvo skundžiamas apeliacine tvarka, todėl įsiteisėjo.
Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2-6309-582/08, kurioje V. S. prašo suteikti antrinę teisinę pagalbą, pateikto ieškinio dalykas yra Vilniaus tarnybos veiksmų neteisėtumas ir nepagrįstumas ir su tuo susijusios turtinės bei neturtinės žalos atlyginimas, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 punkte bei Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 punktuose įtvirtintais nešališkumo ir objektyvumo principais, Įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi ir Tvarkos aprašo 3 bei 4.1 punktais, siekdama išvengti interesų konflikto priimant sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos V. S., 2009 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. (1.9.)-SD-1425-09 „Dėl prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą persiuntimo“ (b. l. 13-15, 58-60, 71-72) persiuntė Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pareiškėjo 2008 m. spalio 24 d. prašymą, reg. Nr. (1.9.)-ATP-1948-08, ir su juo susijusius dokumentus bei prašė įstatymų nustatyta tvarka išnagrinėti minėtą pareiškėjo prašymą tik toje dalyje, kurioje pareiškėjas prašo suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-6309-582/08 dėl turtinės ir neturinės žalos priteisimo iš Vilniaus tarnybos. Šiame Vilniaus tarnybos sprendime nurodyta, kad Vilniaus tarnyba jį priima atsižvelgdama į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 04 17 sprendimą administracinėje byloje Nr. I-947-281/2009.
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2009 m. gegužės 11 d. sprendime Nr. TP-2-(2.2)-09-N-1248-1576 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (b. l. 81-82; atsiliepimas (b. l. 65-68)) atsisakė teikti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui V. S., vadovaudamasi Įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktais bei 18 straipsnio 1 dalimi.
Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo V. Savenkovo 2009 m. gegužės 13 d. skundą dėl Vilniaus tarnybos 2009 m. gegužės 4 d. sprendimo Nr. (1.9.)-SD-1425-09, 2009 m. birželio 5 d. sprendime Nr. S-54-(A(G)-85) (b. l. 8-11, 61-64) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovams Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, advokatei G. R., trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos advokatūrai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, 2009 m. rugsėjo 16 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-2070-582/09 (buvęs civilinės bylos numeris – Nr. 2-6309-582/08) ieškovo V. S. ieškinį atmetė. Vilniaus miesto 3-io apylinkės teismo sprendimą V. S. skundė apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, tačiau teismas 2009 10 20 nutartimi nustatė V. S. 10 dienų terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, įpareigojo pateikti apeliacinį skundą, atitinkantį CPK 80 str. 4 d., 113 str. 3 d., 306 str., 337 str. reikalavimus. Šalindamas trūkumus pareiškėjas pateikė teismui prašymą atleisti jį nuo dalies ar viso žyminio mokesčio mokėjimo. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009 10 30 nutartimi prašymo netenkino. Pareiškėjas tokią teismo nutartį skundė atskiruoju skundu. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 1 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2S-389-340/10) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 10 30 nutartį paliko nepakeistą. Įpareigojo Valerijų Savenkovą sumokėti 199 Lt žyminį mokestį.
Kadangi paduodamas nagrinėjamą skundą V. S. siekė ir Vilniaus tarnybos 2009 m. gegužės 4 d. sprendimo Nr. (1.9.)-SD-1425-09 „Dėl prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą persiuntimo“ panaikinimo bei įpareigojimo Vilniaus tarnybą skirti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą pagal jo 2008 m. spalio 24 d. prašymą civilinėje byloje Nr. 2-6309-582/08, daroma išvada, kad, pareiškėjo manymu, būtent šis sprendimas sukėlė teisinius padarinius, t. y. pareiškėjo teigimu juo jam padaryta turtinė ir neturtinė žala. Pareiškėjas skunde taip ir nurodo – atsakovas tęsia pareiškėjo teisių pažeidinėjimą ir ignoruodamas administracinių ginčų komisijos sprendimus ir teismo sprendimus nesiėmė peržiūrėti pareiškėjo prašymo, o jį persiuntė į Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (dėl teisinės pagalbos teikimo civilinėje byloje Nr. 2-6309-582/08). Pareiškėjo manymu, tame sprendime Vilniaus tarnyba vėl naudoja tuos motyvus, kuriuos teismas nurodė kaip neteisingus, jie nepatvirtinami jokiais faktais. Pareiškėjas nesutinka su Vilniaus tarnybos sprendimo motyvais, kad yra viešųjų ir privačių interesų konfliktas, nurodo, kad teismas jau išaiškino, kad jokio konflikto ten nėra. Remiasi teismo 2008 11 24 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-479-373/2008 (nurodomas sprendimas iš tiesų priimtas byloje Nr. I-4079-473/2008). Šiame sprendime teismas pasisakė, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatos nenumato tokio pagrindo atsisakyti teikti pagalbą, kai yra viešųjų ir privačių interesų konfliktas. Teismas nurodė Viešojo administravimo įstatymo 25 str., kuris numato galimybę nusišalinti. Tuomet byla vyko dėl Vilniaus tarnybos 2008 04 25 sprendimo Nr. (1.9)-S-824-08, kuriuo atsisakyta nagrinėti prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Šis Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas negali būti pagrindu žalai atlyginti, nes tuo pačiu sprendimu teismas išsprendė ir žalos atlyginimo klausimą (sprendimas įsiteisėjęs).
Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2009 05 04 sprendimu Nr. (1.9.)-SD-1425-09 nėra atsisakiusi suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą (kaip buvo Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-4079-473/2008, kuria remiasi pareiškėjas), šiuo sprendimu (vykdant teismo sprendimą) V. S. 2008 10 24 prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą persiųstas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Sprendimas motyvuojamas tuo, kad pareiškėjas prašo suteikti antrinę teisinę pagalbą Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje, kurioje ieškinio dalykas yra Vilniaus tarnybos veiksmų neteisėtumas ir nepagrįstumas ir su tuo susijęs reikalavimas priteisti turtinę ir neturtinę žalą. Vilniaus tarnyba vadovaujasi Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 2 p. ir Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 3 str. 1 ir 2 p. įtvirtintais nešališkumo ir objektyvumo principais, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi ir 2008 06 12 teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-241 patvirtinto Sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo byloje, kurios ginčo dalykas yra valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, priėmimo tvarkos aprašo 3 punktu, 4.1 punktu, nurodo, kad, siekdama išvengti interesų konflikto priimant sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos V. S. teikimo, persiunčia pareiškėjo 2008 10 24 prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą Kauno tarnybai.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo byloje, kurios ginčo dalykas yra tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, priima kita tarnyba teisingumo ministro nustatyta tvarka. Šiuo atveju byla buvo ne dėl tarnybos sprendimo nesuteikti antrinės teisinės pagalbos, o dėl žalos priteisimo solidariai iš atsakovų Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ir advokatės G. R. Antra vertus, iš Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 09 16 sprendimo matyti, kad žala kildinama iš nekokybiškai teiktų antrinės teisinės pagalbos paslaugų ir neteisėto atsisakymo teikti teisinę pagalbą Vilniaus tarnybos sprendimu. Teismas toje byloje nagrinėjo tiek antrinės teisinės pagalbos kokybės klausimą, tiek tarnybos sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo teisėtumo klausimus. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, Vilniaus tarnyba galėjo perduoti prašymo nagrinėjimą Kauno tarnybai, kadangi pati tarnyba buvo atsakovu civilinėje byloje, t. y. ji buvo suinteresuota civilinės bylos baigtimi ir jos sprendimas skirti ar neskirti teisinę pagalbą būtų bet kuriuo atveju šališkas. Todėl pareiškėjo teiginiai, kad šališkas ir neobjektyvus buvo sprendimas perduoti prašymą Kauno tarnybai, yra nepagrįstas. Vilniaus tarnyba nurodė, kad vadovaujasi ne kokia nors konkrečia Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostata, bet šio įstatymo 3 str. 1 ir 2 p. įtvirtintais nešališkumo ir objektyvumo principais. Dėl to pareiškėjo nuoroda į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 11 24 sprendimą administracinėje byloje Nr. I-4079-473/2008 šiuo atveju netinka. Visų pirma, 2009 05 04 sprendimas Nr. (1.9.)-SD-1425-09 yra ne dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo, remiantis Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymu, antra, sprendimas grindžiamas tik minėto įstatymo principais. Perduodama pareiškėjo prašymą Vilniaus tarnyba privalėjo vadovautis teisingumo ministro 2008 06 12 įsakymu Nr. 1R-241, nes tik šiame įsakyme nustatyta prašymo perdavimo nagrinėti tvarka. Pareiškėjas neteigia, kad prašymas turėjo būti perduotas kokiai nors kitai, ne Kauno tarnybai.
Dėl Kauno tarnybos sprendimo atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjas žodžiu paaiškino, kad Kauno tarnyba neteisingai išnagrinėjo jo 2008 10 24 prašymą, atsisakė teikti pagalbą dėl bylos neperspektyvumo (Kauno tarnybos 2009 05 11 sprendimas Nr. TP-2-(2.2)-09-N-1576, b. l. 81-82). Tačiau pareiškėjas į šią bylą nebuvo pateikęs skundo reikalavimo dėl Kauno tarnybos sprendimo, su kuriuo jis nesutinka, panaikinimo, reikalavimo dėl žalos atlyginimo negrindė šio Kauno tarnybos sprendimo neteisėtumu, todėl šis žodžiu išsakytas argumentas niekaip neįrodytas.
Kauno tarnyba 2009 05 11 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-09-N-1576 (b. l. 81-82) atsisakė teikti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui, vadovaudamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 str. 6 d. 1 p., 18 str. 1 d. nuostatomis. Įstatymo 11 str. 6 d. 1 p. numatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, 18 str. 1 d. nustatyta prašymo tarnybai pateikimo tvarka. Kauno tarnybos sprendime yra nurodomi motyvai, kodėl Kauno tarnybos manymu antrinė teisinė pagalba nebus teikiama. Kauno tarnyba remiasi tuo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - ir LVAT) 2008 07 08 nutartimi administracinėje byloje Nr. A63-1278/2008 nustatė, kad teisinė pagalba 2007 02 07 Vilniaus tarnybos sprendimu N-(1.9)-3-07 pareiškėjui buvo nutraukta pagrįstai. Šia nutartimi patvirtinta, kad Vilniaus tarnybos veikloje jokių neteisėtų veiksmų nėra. Iš LVAT nutarties matyti, kad toje byloje buvo pareikštas reikalavimas ir dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Kauno tarnyba nurodo, kad pareiškėjo 2008 10 24 prašymą dalyje, kurioje pareiškėjas prašo suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-6309-582/08, jau išnagrinėjo, nurodo, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš Vilniaus tarnybos akivaizdžiai nepagrįstas.
Iš tiesų, Vilniaus mesto 3 apylinkės teismo 2009 09 16 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-2070-582/09 teismas savo išvadas grindė LVAT 2008 07 08 nutartimi administracinėje byloje A63-1278/2008. Nors Kauno tarnybos sprendime nepagrįstai teigiama, kad ji jau kartą išnagrinėjo pareiškėjo 2008 10 24 prašymą, tačiau iš esmės Kauno tarnybos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes grindžiamas ne tuo, kad prašymas jau kartą nagrinėtas, o tuo, kad pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti. Šiuo atveju nebuvo taip, kaip teigia pareiškėjas, kad tik Kauno tarnyba pasisakė dėl civilinės bylos baigties, nes Kauno tarnyba rėmėsi įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 10 12) ir LVAT 2008 07 08 nutartimi administracinėje byloje Nr. A63-1278/2008, t. y. Kauno tarnybos išvados grindžiamos būtent teismų sprendimais glaudžiai susijusiose bylose. Pareiškėjas nurodyto Kauno tarnybos sprendimo teisme neginčijo, o Kauno tarnybai leidžiama neteikti antrinės teisinės pagalbos, pripažinus, kad pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti (Įstatymo 11 str. 6 d. 1 p.), Kauno tarnyba pasinaudojo jai įstatyme suteikta teise, todėl nėra pagrindo teigti, kad Kauno tarnybos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kad šios tarnybos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Be to, Kauno tarnybos sprendimas niekaip neįtakojo pareiškėjo galimybės kreiptis į Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą su ieškiniu dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsakovams Vilniaus tarnybai ir advokatei G. R. Apylinkės teismas priėmė pareiškėjo ieškinį ir bylą išnagrinėjo iš esmės. Kaip matyti iš tolimesnės šios bylos eigos, pareiškėjas nesugebėjo paduoti apeliacinio skundo ne dėl teisinių žinių stokos, o dėl to, kad buvo įpareigotas sumokėti žyminį mokestį, nuo jo nebuvo atleistas ir jo nesumokėjo.
Tačiau iš pareiškėjo skundo ir paaiškinimų teisme darytina išvada, kad žalos atlyginimą pareiškėjas grindžia tuo, kad jo 2008 10 24 prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo nei karto nebuvo tinkamai išnagrinėtas, todėl būtina apskritai įvertinti, ar nagrinėjant pareiškėjo 2008 10 24 prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos institucijos veikė taip, kai pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 str. 4 d.). Byloje nustatyta, kad Vilniaus garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2008 10 29 sprendimu Nr. (1.9.)-S-2125-08 (b. l. 47 ir administracinė byla Nr. I-947-281/2009) atsisakė nagrinėti V. S. 2008 10 24 prašymą, reg. Nr. (1.9.)-ATP-1948-08, kuriame prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-6309-582/08 dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisija 2008 12 05 sprendimu Nr. S-86-(A(G)-160) (b. l. 50-53) pripažino tokį Vilniaus tarnybos sprendimą iš dalies neteisėtu ir įpareigojo tarnybą išnagrinėti pareiškėjo 2008 10 24 prašymą toje dalyje, kurioje pareiškėjas prašo suteikti teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-6309-582/08 dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos. Vilniaus tarnyba šį ginčų komisijos sprendimą skundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui (administracinė byla Nr. I-947-281/09). Teismas 2009 04 17 sprendimu Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos skundą atmetė. Taigi, pareiškėjo 2008 10 24 prašymas vieną kartą buvo išnagrinėtas netinkamai, nebuvo išnagrinėtas klausimas, kurį tarnyba privalėjo išnagrinėti, t. y. valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti ir šis faktas patvirtintas teismo sprendimu. Dėl to susidarė tokia padėtis, kad pareiškėjo 2008 10 24 prašymas nagrinėjamas nepateisinamai ilgą laiką, per tą laiką civilinė byla buvo išnagrinėta ir antrinės teisinės pagalbos teikimas joje neteko prasmės. Todėl teismas daro išvadą, kad šioje byloje yra Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.271 str. nurodytos atsakomybės sąlygos, t. y. CK 6.246 str. sąlyga – neteisėti veiksmai. Viešojo administravimo įstatymo 42 str. nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Pareiškėjas reikalauja priteisti jam 1000 Lt turtinės ir 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai ar nuostoliams (CK 6.249 str.). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo.
Pagal CK 6.249 str. žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuotoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas, sutinkamai su nurodyta įstatymo norma, turi įrodyti žalos dydį nors apytiksliai, t. y. turi įrodyti patį turtinės žalos padarymo faktą. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų turtinės žalos buvimą. Pareiškėjas teismo posėdyje aiškino, kad kažkokie asmenys privačiai jam padeda surašyti dokumentus, atlikti vertimus, tačiau jokių konkrečių duomenų, kokias išlaidas patyrė, kam mokėjo už ieškinio surašymą, už kokius vertimus mokėjo, kam ir kiek, teismui neteikė. Žala yra viena iš sąlygų, kurioms esant priteisiamas turtinės žalos atlyginimas. Šiuo atveju turtinės žalos padarymas nėra įrodytas, todėl daroma išvada, kad turtinė žala nebuvo padaryta ir dėl to, nesant vienai iš būtinųjų žalos atlyginimo sąlygų, turtinė žala negali būti priteisiama.
Neturtinės žalos atlyginimą reglamentuoja CK 6.250 straipsnis, kurio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymo numatytais atvejais. LR CK 6.245-6.250 straipsniai nustato bendrąsias deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltės. Nesant nors vienai iš nurodytų sąlygų, žalos atlyginimas negalimas. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimas sietinas tik su tuo, kad Vilniaus tarnyba 2008 10 29 sprendimu Nr. (1.9)-S-2125-08 (administracinė byla Nr. I-947-281/2009, b. l. 57-59) atsisakė nagrinėti V. S. 2008 10 24 prašymą, o apskrities administracinių ginčų komisija ir Vilniaus apygardos administracinis teismas iš dalies tokį atsisakymą pripažino nepagrįstu ir neteisėtu, įpareigojo Vilniaus tarnybą 2008 10 24 prašymą išnagrinėti dalyje, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-6309-582/08 dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš Vilniaus tarnybos (kitoje dalyje – dėl advokatės G. R., pareiškėjo skundas atmestas).
Skunde teismui pareiškėjas nurodo, kad neturtinė žala atsiranda dėl pastovaus psichologinio streso, dėl ko jam tenka pastoviai būti konflikte su atsakovu, kas ir numatyta CK 6.250 str. Kitų neturtinės žalos galimo padarymo pagrindų pareiškėjas nenurodo. Teismas daro išvadą, kad dėl to, jog vieną kartą teismas pripažino, jog iš dalies pareiškėjo 2008 10 24 prašymas buvo išnagrinėtas netinkamai, pareiškėjui galėjo būti padaryta neturtinė žala, pasireiškusi nepatogumais, kadangi pareiškėjui pačiam teko parengti ieškinį Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui, nors jis tikėjosi tam tikslui gauti antrinę teisinę pagalbą. Dėl to teismas įvertina, kad tuo pareiškėjui galėjo būti padaryta 200 Lt neturtinė žala, kuri ir priteistina iš valstybės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendžia:
priteisti pareiškėjo V. S. naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, 200 Lt (dviejų šimtų litų) dydžio neturtinės žalos atlyginimą.
Kitus pareiškėjo V. S. reikalavimus atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.