- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-12
- Bylos Nr.
- 2A-1562-467/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-45007-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Ignotas, Jūra Marija
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- J. M.
- Trečiasis asmuo
- S. M., UAB „Robertas ir Donatas“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai Andrius Ignotas, Jūra Marija Strumskienė ir Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei J. M. dėl be pagrindo gautų lėšų priteisimo, tretieji asmenys – S. M. ir UAB „Robertas ir Donatas“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas V. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu po to, kai skolininkė J. M. pareiškė prieštaravimus CPK 439 straipsnyje nustatyta tvarka, ir prašė priteisti iš atsakovės J. M. ieškovo naudai 21 672,26 EUR be pagrindo įgytų lėšų, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas su atsakove susitarė dėl žemės ūkio paskirties sklypų pirkimo. Tuo tikslu ieškovas 2009 m. kovo 18 d. bankiniu pavedimu atsakovei pervedė 11 584,80 EUR (40 000 Lt), o 2009 m. kovo 20 d. pavedimu – 10 087,46 EUR (34 830 Lt). Ieškovas su atsakove jokių rašytinių susitarimų ar preliminarių sutarčių dėl žemės sklypų pirkimo-pardavimo nesudarė ir iki šio ieškinio pareiškimo teismui dienos jokie sandoriai su atsakove pervestos sumos apimtyje nebuvo sudaryti, t.y. ieškovo ir atsakovės preliminarus susitarimas nebuvo realizuotas - nebuvo sudaryta nei preliminari, nei pagrindinė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartys. Dėl to atsakovė privalo grąžinti ieškovui be pagrindo gautas lėšas.
Atsiliepimas
Atsakovė J. M. atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, nes ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui ir netinkamu teisiniu pagrindu. Nurodė, kad ieškovas neturi teisės remtis CK 6.237 straipsnyje įtvirtintu institutu, kadangi jis lėšas atsakovei pervedė kitais pagrindais. Ieškovas neteisingai nurodo faktines aplinkybes. 2009 m. vasario 5 d. atsakovė ir trečiasis asmuo S. M. su trečiuoju asmeniu UAB „Robertas ir Donatas“ sudarė sutartį, pagal kurią bendrovė įsipareigojo pirkti žemės ūkio paskirties sklypus, į kuriuos nuosavybės teisės bus atkurtos minėtos bendrovės pastangomis ir rizika, jos pačios nurodytose kadastrinėse vietovėse. Pagal sutarties 4 punktą iki 2009 m. vasario 9 d. UAB „Robertas ir Donatas“ turėjo pervesti ne mažesnį nei 10 procentų sutarties kainos avansą. Ši suma, t.y. 13 104 Lt pervesta 2009 m. vasario 11 d. Likusi sutarties kainos dalis turėjo būti sumokėta iki 2009 m. kovo 15 d. grynais pinigais ar pavedimu. Ši suma buvo pervesta per du pavedimus: 2009 m. kovo 19 d. – 40 000 Lt, 2009 m. kovo 20 d. – 34 830 Lt. Abi sumas pervedė V. K.. Be to tam, kad bendrovė galėtų atkurti atsakovės ir trečiojo asmens S. M. vardu žemės sklypus, buvo susitarta, kad jie suteiks bendrovei (pirkėjui) visus reikalingus notarinius įgaliojimus veikti jų vardu, atkuriant nuosavybės teises į žemės sklypus pirkėjo pasirinktose vietovėse. Pirkėjo prašymu atsakovė ir S. M. išdavė įgaliojimus šiems asmenims – 2009 m. kovo 3 d. R. U. ir S. P., 2009 m. balandžio 8 d. - V. K.. Ieškovas yra ne atsakovės kreditorius, o UAB „Robertas ir Donatas“ kreditorius. Atsakovei nėra žinoma, kokie santykiai sieja ieškovą ir trečiąjį asmenį UAB „Robertas ir Donatas“. Su ieškinyje nurodytais teiginiais dėl žodinio susitarimo su atsakove dėl ginčo žemės sklypų pirkimo-pardavimo atsakovė nesutinka, nes jokių žodinių susitarimų dėl žemės sklypų pardavimo ieškovui nebuvo. Ieškovas niekada nesikreipė į atsakovę, prašydamas sudaryti neva sutartus sandorius rašytine forma, penkerius metus nesikreipė į atsakovę jokia forma – nei žodžiu, nei raštu, nesiūlė tartis dėl sklypų pardavimo, nesikreipė į atsakovę dėl lėšų grąžinimo. Toks ieškovo elgesys prieštarauja paties ieškovo nurodytiems teiginiams dėl neva sudaryto sandorio bei „įprastam“ pirkėjo elgesiui. Pati atsakovė su ieškovu buvo susitikusi ir bendravusi tik vieną kartą – kai UAB „Robertas ir Donatas“ paprašė išduoti įgaliojimus minėtam asmeniui.
Trečiasis asmuo S. M. atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad su ieškovu niekada nėra susitikęs ir dėl nieko nesitarė. Vienintelis pirkėjas, su kuriuo derėjosi dėl sklypų pardavimo ir kainos, buvo UAB „Robertas ir Donatas“. Visas derybas dėl sklypų pardavimo vedė jo sesuo J. M., kuri informuodavo apie visas su nuosavybės teisių atkūrimu susijusias aplinkybes. 2009 m. vasario 5 d., pasirašius sutartį su UAB „Robertas ir Donatas“, ieškovui buvo išrašyti įgaliojimai ir testamentai, nes UAB „Robertas ir Donatas“ prašymu, vykdant sutarties 5 punktą, pagal kurį pardavėjai turėjo išduoti įgaliojimus veikti jų vardu, atkuriant nuosavybės teises į žemę pirkėjo pasirinktose vietose bei esant pageidavimui, sudaro testamentus pirkėjo ir ar jų nurodytų asmenų naudai dėl pagal šią sutartį numatytų atkurti žemės sklypų. Tiek savo, tiek visų šių asmenų duomenis atsakovei ir trečiajam asmeniui perdavė UAB „Robertas ir Donatas“ direktorius R. U., nurodydamas jiems išduoti įgaliojimus. Nors ieškinį ieškovas reiškia tik atsakovei, tačiau nutyli, kad jis gavo įgaliojimą atstovauti ne tik J. M., bet ir S. M., todėl neaišku, kodėl, jei teigia, kad susitarė tik su J. M., gavo įgaliojimą atstovauti ir S. M., kodėl pinigus pervedė tik J. M.. Tai patvirtina, kad vis dėlto pinigai buvo pervesti 2009 m. vasario 5 d. sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis, o ne kaip bando įtikinti ieškovas.
Trečiasis asmuo UAB „Robertas ir Donatas“ su ieškiniu nesutiko, pažymėjo, jog tikrosios faktinės aplinkybės nurodytos atsiliepimuose į ieškinį. Ieškovas neturėjo atsakovės kontaktų, kuriuos jam perdavė pats UAB „Robertas ir Donatas“ vadovas R. U. po to, kai buvo pervesti pinigai tikslu išduoti įgaliojimus. Su atsakove dėl ginčo žemės sklypų derėjosi būtent UAB „Robertas ir Donatas“ vadovas R. U., o su ieškovu buvo sutarta, kad ieškovas investuos lėšas į ginčo sklypų iš atsakovės pirkimą, nes tuo metu ieškovas vertėsi tarpininko veikla ir investavo į žemės ūkio paskirties žemę. Kadangi pardavėjus surado UAB „Robertas ir Donatas“ direktorius R. U., buvo sutarta, kad bendrovė praves derybas su pardavėjais ir su jais sudarys sutartį bei perves avansą, o ieškovas finansuos pagrindinę sutarties kainą ir rūpinsis nuosavybės teisių atkūrimu Panevėžio apskrityje, Panevėžio rajone, Ramygalos seniūnijoje. Ieškovas apsiėmė tvarkyti nuosavybės teisių atkūrimo klausimus šiame rajone, nes jį patį domino žemės ūkio žemės įsigijimas šiame rajone. Už tai, kad ieškovas sutiko finansuoti ginčo žemės įsigijimą bei rūpintis nuosavybės teisių atkūrimu, bendrovė buvo susitarusi perleisti jam dalį atkurtinos žemės Panevėžio apskrityje, Panevėžio rajone, Ramygalos seniūnijoje. Ieškovui nuosavybės teisių minėtame rajone atkurti nepavyko, nes prasidėjo teismų procesai, jie buvo pralaimėti. Trečiojo asmens ir ieškovo investicinis projektas sustojo, vėliau prasidėjo Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos pradėtas V. K. ūkinės veiklos tyrimas, todėl nuo 2010 m. antros pusės ieškovas nustojo rūpintis nuosavybės teisių atkūrimo klausimais, R. U. su ieškovu susipyko ir pats rūpinosi nuosavybės teisių atkūrimu kitame rajone, t.y. Kretingos rajone. Šiuo metu nuosavybės teisių atkūrimo procesas jau beveik baigtas (didžioji dalis žemės sklypų atsakovės ir trečiojo asmens S. M. vardu yra atkurti).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovė ir trečiasis asmuo S. M. su trečiuoju asmeniu UAB „Robertas ir Donatas“ 2009 m. vasario 5 d. sudarė sutartį, kuria atsakovė ir jos brolis, būdami pretendentais atkurti nuosavybės teises į savo senelio S. M. turėtą žemę Vilniaus mieste, buvusiame Buchta VI rėžiniame kaime, susitarė parduoti, o pirkėjas UAB „Robertas ir Donatas“ pirkti iš pardavėjų žemės sklypą (-us), kuris (-ie) bus atkurtas pirkėjo pasirinktoje Lietuvos vietoje (išskyrus Vilniaus miesto teritoriją). 2009 m. vasario 11 d. į atsakovės J. M. sąskaitą UAB „Robertas ir Donatas“ pervedė 13 104 Lt, 2009 m. kovo 18 d. - 40 000 Lt, o 2009 m. kovo 20 d. – 34 830 Lt. Pastaruosius du pavedimus atliko ieškovas. 2009 m. kovo 3 d. atsakovė ir trečiasis asmuo S. M. išdavė įgaliojimą R. U. ir S. P. atstovauti jų interesus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą (-us), buvusį Vilniaus apskrities, Riešės valsčiaus buvusiame Buchta VI kaime, savarankiškai spręsti klausimus dėl žemės grąžinimo ekvivalentine natūra arba grąžinimo mišku arba kompensacija, su teise perkelti atstatomą žemės sklypą tik į Panevėžio apskr., Panevėžio r., Ramygalos sen. kadastrinę vietovę, įregistruoti nuosavybę ir t.t. Įgaliojimas išduotas vienam mėnesiui - iki 2009 m. balandžio 3 d. Vėliau 2009 m. balandžio 8 d. atsakovė ir trečiasis asmuo S. M. išdavė įgaliojimą ieškovui V. K., kuriuo buvo leista atstovauti juos, gaunant (atsiimant) jiems nuosavybės teises į V. M. prikalusius žemės sklypus ar jų dalis pagal Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. vasario 26 d. išvadą Nr. 01-2.12-665 savo nuožiūra aptartomis sąlygomis ir už savo nuožiūra aptartą kainą parduoti jiems asmeninės nuosavybės teise priklausantį (-ius) žemės sklypus ir t.t. Įgaliojimai išduoti vieneriems metams, t.y. iki 2010 m. balandžio 8 d. Teismo posėdžio metu tiek atsakovė, tiek tretieji asmenys nurodė, kad 2009 m. vasario 5 d. sutartis nėra baigta vykdyti, tačiau atsakovė patvirtino, kad sutarties 1 punkte numatyta sutarties suma - 131 040 Lt jai yra sumokėta. Teismas konstatavo, jog byloje kilęs ginčas turi būti sprendžiamas, vadovaujantis atstovavimo teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. Nors ieškinyje nurodyta, kad ieškovas su atsakove susitarė dėl žemės sklypų pirkimo-pardavimo, tačiau nenurodė nei sklypų vietos, nei visos kainos, t.y. nenurodė esminių preliminarios sutarties sąlygų – kokiu adresu yra ketinami pirkti žemės ūkio paskirties sklypai, kokio dydžio, planuojamo pirkti/parduoti nekilnojamojo turto identifikuojantys duomenys, kaina, jos sumokėjimo tvarka, terminai, iki kada planuojama sudaryti pagrindinę sutartį. Todėl nėra pagrindo ieškovo atsakovei pervestas pinigų sumas vertinti kaip be pagrindo įgytas lėšas. Ištyręs bylos medžiagą bei išklausęs šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus, teismas pripažino, kad ieškovo atsakovei 2009 m. kovo 18 d. ir 2009 m. kovo 20 d. pervesti pinigai buvo pervesti vykdant tarp atsakovės, jos brolio ir trečiojo asmens UAB „Robertas ir Donatas“ sudarytą 2009 m. vasario 5 d. sutartį, t.y., vykdant UAB „Robertas ir Donatas“ įsipareigojimus J. M. atžvilgiu, numatytus sutarties 5 punkte. Tuo tarpu byloje surinktus įrodymus teismas vertino kaip pagrindžiančius, kad ieškovas jokio susitarimo dėl ginčo žemės išvadų pirkimo su atsakove nesudarė, nes tokį susitarimą sudarė su trečiojo asmens UAB „Robertas ir Donatas“ direktoriumi R. U.. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė negali atsakyti už UAB „Robertas ir Donatas“ prisiimtas prievoles ieškovo V. K. atžvilgiu, nes sutartis dėl ginčo žemės išvadų pardavimo buvo sudaryta su bendrove, ne su ieškovu. Teismas nustatė, kad atstovavimo faktas nebuvo atskleistas, sutartis dėl ginčo žemės išvadų pirkimo sudaryta su trečiuoju asmeniu, už kurį dalį turtinių įsipareigojimų įvykdė ieškovas, todėl ieškovas šiuo atveju pasirinko netinkamą pažeistų teisių gynimo būdą, nes dėl dalies už ginčo žemės išvadų pirkimą pervestų sumų grąžinimo reikalavimą turėtų reikšti asmeniui, su kuriuo tarėsi dėl ginčo žemės išvadų pirkimo ir pan. (CPK 1.138 str.). Įvykdyti prievolę visiškai ar iš dalies gali ir trečiasis asmuo, todėl ieškovas, už UAB „Robertas ir Donatas“ įvykdęs dalį prievolės, tampa UAB Robertas ir Donatas“ kreditoriumi.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas V. K. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, jog teismas netinkamai ir neteisingai taikė atstovavimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nes jį (ieškovą) ir trečiąjį asmenį UAB „Robertas ir Donatas“ siejo ne atstovavimo, o tarpininkavimo santykiai, ir santykiuose su atsakove trečiasis asmuo ieškovo neatstovavo – jie abu veikė savarankiškai. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog 2009 m. vasario 5 d. sutartis dėl žemės išvadų pardavimo buvo sudaryta tarp atsakovės J. M. ir trečiųjų asmenų S. M. bei UAB „Robertas ir Donatas“, taigi ir visos prievolės, kylančios pagal šią sutartį, sieja išimtinai šios sutarties šalis, o ne ieškovą, kuris sutartyje apskritai nėra minimas ir kuris, ką patvirtino UAB „Robertas ir Donatas“ direktorius R. U. duodamas paaiškinimus, nebuvo informuotas apie tokios sutarties sudarymą. Ieškovo atliktuose mokėjimo pavedimuose aiškiai nurodyta mokėjimo paskirtis – 2009 m. kovo 18 d. mokėjimo pavedime nurodyta „dalinis apmokėjimas už žemės sklypą“, 2009 m. kovo 20 d. mokėjimo pavedime - „dalinis mokėjimas už žemės sklypą“. Taigi pavedimuose nėra jokios nuorodos apie tai, jog pavedimai yra atlikti už trečiąjį asmenį UAB „Robertas ir Donatas” sutarties, sudarytos tarp UAB „Robertas ir Donatas“, atsakovės J. M. ir trečiojo asmens S. M., pagrindu. Kadangi ieškovas nebuvo informuotas apie sudarytą 2009 m. vasario 5 d. sutart, nei prieš atlikdamas pavedimus atsakovei J. M., nei po to, o su šia sutartimi susipažino tik šios civilinės bylos eigoje, akivaizdu, jog, neturėdamas informacijos apie tokią egzistuojančią sutartį, jis negalėjo įvykdyti prievolės už UAB „Robertas ir Donatas“ ir šios sutarties pagrindu atsiskaityti su atsakove J. M.. Ieškovas ir trečiasis asmuo UAB „Robertas ir Donatas“ nebuvo ir nėra sudarę jokių rašytinių susitarimų ar sutarčių tarpusavyje dėl prievolių pagal sutartį už UAB „Robertas ir Donatas“ įvykdymo tretiesiems asmenims. Atsakovei J. M. teigiant, jog ieškovo jai pervesti pinigai buvo pervesti būtent 2009 m. vasario 5 d. sutarties pagrindu, ji turėjo pateikti tokius teiginius pagrindžiančius įrodymus, tačiau jokių įrodymų į bylą nebuvo pateikta nei atsakovės, nei trečiojo asmens UAB „Robertas ir Donatas“. Atsakovės ir trečiojo asmens S. M. pagal sutartį išduoti įgaliojimai R. U. ir S. P. atstovauti atsakovę ir jos brolį nuosavybės teisių atkūrimo procese pagal Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. vasario 26 d. išvadas nustojo galioti 2009 m. balandžio 3 d., todėl šalių sutartis, nesant sumokėtos visos pinigų sumos iki 2009 m. kovo 15 d., nutrūko automatiškai. Ieškovas 74 830 Lt sumą bankiniais pavedimais atsakovei į jos sąskaitą pervedė sutarčiai jau nutrūkus, notarinius įgaliojimus ieškovui atsakovė ir trečiasis asmuo išdavė 2009 m. balandžio 8 d., t.y. jau nebetekus galios išduotiems įgaliojimams R. U. ir S. P., o vėliau 2009 m. balandžio 15 d. testamentais paliko ieškovui visus jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus ar jų dalis, esančius Lietuvos respublikoje, Panevėžio apskrityje, Panevėžio rajone, Ramygalos seniūnijoje, į kuriuos jiems bus atkurtos nuosavybės teisės pagal Vilniaus apskrities viršininko išvadą. Šios faktinės aplinkybės leidžia atriboti atsakovės J. M. ir S. M. susitarimus su UAB „Robertas ir Donatas“ nuo vėlesnių veiksmų, susijusių su ieškovu V. K. ir neleidžia ieškovo atliktų mokėjimų sieti su 2009 m. vasario 5 d. sutartimi. Taigi V. K. nuosavybės teisių atkūrimo procese, atstovaudamas atsakovę ir trečiąjį asmenį, veikė savarankiškai pagal atsakovės ir S. M. jam išduotus įgaliojimus, o ne pasitelkiant atstovus ar vykdant jam nežinomas prievoles už trečiuosius asmenis pagal jam nežinomą sutartį. Piniginės lėšos atsakovei J. M. buvo pervestos su tikslu ieškovui atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą (-us), esančius Lietuvos respublikoje, Panevėžio apskrityje, Panevėžio rajone, Ramygalos seniūnijoje, ir vėliau šiuos žemės sklypus parduoti tretiesiems, su ieškovu susijusiems asmenims, kadangi pats ieškovas su savimi sandorio sudaryti negalėjo. Būtent už nuosavybės teise atkuriamus žemės sklypus konkrečioje ieškovą dominančioje kadastrinėje vietovėje buvo sumokėtas avansas, tačiau vėliau, dėl ne nuo ieškovo priklausančių priežasčių, pirminis tikslas nebuvo įgyvendintas, kadangi J. M. pakeitė savo valią ir išsikėlė nuosavybės teisių į žemės sklypus atkūrimo išvadas į kitą kadastrinę vietovę, dėl ko jokie sandoriai dėl žemės sklypų pardavimo ieškovo norimoje kadastrinėje vietovėje negalėjo būti sudaryti. Ieškovui V. K. išduoti įgaliojimai neteko galos nuo 2010 m. balandžio 8 d. Todėl laikytina, jog, pasikeitus J. M. valiai bei netekus galimybės ieškovui atkurti nuosavybės teises į žemės sklypus bei juos parduoti ieškovo norimoje kadastrinėje vietovėje, išnyko pagrindas, kuriuo ieškovas atsakovei pervedė 74 830 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepime atsakovė J. M. su apeliaciniu skundu nesutinka. Nurodo, jog byloje yra pakankamai duomenų, kad šalys tarpusavyje tarėsi dėl J. M. žemės pirkimo, t.y. ieškovas ir R. U. tarėsi ir yra sudarę tarpusavio sandorius dėl J. M. išvados pirkimo, taip pat, kad ieškovas žinojo R. U. sutartą su J. M. pirkimo-pardavimo kainą ir turėjo suvokti, kad R. U. yra sudaręs sandorį su J. M.. Ieškovo ir UAB „Robertas ir Donatas“ atstovo R. U. santykiai ir kaip juos įforminti yra ne atsakovės, o jų pačių reikalas. Ieškovo pateiktame kainos skaičiavimo juodraštyje nurodyta, kiek reikia sumokėti J. M., o kiek mokėti R. U., nurodyta žemės pirkimo iš J. M. kaina, kuri beveik sutampa su kaina, numatyta 2009 m. vasario 5 d. sutartyje, pasirašytoje tarp UAB „Robertas ir Donatas“ ir J. M. bei S. M.. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad tai, jog ieškovas mokėjimo pavedimuose nurodė mokėjimo paskirtį „dalinis apmokėjimas už žemės sklypą“ bei kad J. M. ir S. M. išdavė ieškovui įgaliojimus atstovauti juos, atkuriant nuosavybės teises, bei parašė testamentus, neva įrodo, kad jis pirko (ar ketino pirkti) iš J. M. sklypus. Tačiau tiek pagal J. M., tiek pagal S. M., tiek ir pagal R. U. paaiškinimus, V. K. mokėjimai padaryti ir įgaliojimai bei testamentai išrašyti R. U. prašymu, vykdant 2009 m. vasario 5 d. sutartį. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis pervedė pinigus J. M. neva jau esant nutrūkusiai 2009 m. vasario 5 d. sutarčiai, tačiau sutartį sudariusios šalys nurodė, kad nepriklausomai nuo vėlavimų, jos šią sutartį vykdė ir šiuo metu laiko, kad pagal ją yra atsiskaityta ir sutartis įvykdyta, todėl tokie ieškovo argumentai neteisingi. Tuo atveju, jei teismas priteistų iš J. M. ieškovo sumokėtus pinigus, tai priteistai sumai iš UAB „Robertas ir Donatas“ pusės liktų neįvykdyta 2009 m. vasario 5 d. sutartis.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo V. K. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliacinio skundo argumentai ir motyvai iš esmės sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį patenkinti.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2009-02-05 tarp atsakovės J. M. ir jos brolio trečiojo asmens S. M. bei trečiojo asmens UAB „Robertas ir Donatas“ buvo sudaryta sutartis, pagal kurią bendrovė įsipareigojo pirkti žemės ūkio paskirties sklypus, į kuriuos nuosavybės teisės bus atkurtos bendrovės pastangomis ir rizika, jos pačios nurodytose kadastrinėse vietovėse. Pagal šios sutarties 4 punktą UAB „Robertas ir Donatas“ iki 2009-02-09 turėjo pervesti į atsakovės sąskaitą ne mažesnį kaip 10 procentų avansą. Likusi sutarties kainos dalis pagal sutartį turėjo būti sumokama iki 2009-03-15 grynais arba pavedimu (sutarties 5 p.). 2009-02-11 UAB „Robertas ir Donatas“ pervedė atsakovei J. M. 13 104 Lt avansą. 2009-03-03 atsakovė ir trečiasis asmuo S. M. išdavė įgaliojimą R. U. ir S. P. atstovauti jų interesus nuosavybės teisių atkūrimo procese į žemės sklypą, buvusį Vilniaus apskrities, Riešės valsčiaus buvusiame Buchta VI kaime, savarankiškai spręsti klausimus dėl žemės grąžinimo ekvivalentine natūra arba grąžinimo mišku arba kompensacija, su teises perkelti atstatomą žemės sklypą tik į Panevėžio apskr., Panevėžio r., Ramygalos sen. kadastrinę vietovę, daryti susitarimus šiais klausimais ir t.t. Įgaliojimas išduotas iki 2009-04-03.
Byloje taip pat nustatyta, kad 2009-03-18 ir 2009-03-30 bankiniais mokėjimo pavedimais į atsakovės sąskaitą ieškovas viso pervedė 74 830,00 Lt (40 000 Lt ir 34 830 Lt). Atsakovė ir trečiasis asmuo S. M. 2009-04-03 išdavė notarinius įgaliojimus ieškovui atstovauti juos nuosavybės teisių atkūrimo procese visose įstaigose, taip pat savo nuožiūra aptartomis sąlygomis ir savo nuožiūra aptarta kaina parduoti jiems asmeninės nuosavybės teise priklausantį (-ius) žemės sklypą (-us) ar jų dalis, esančius Lietuvos respublikoje, Panevėžio apskrityje, Panevėžio rajone, Ramygalos seniūnijoje, į kuriuos bus atkurtos nuosavybės teisės pagal Vilniaus apskrities viršininko 2009-02-26 išvadą. Įgaliojimai išduoti iki 2010-04-03. Atsakovė ir jos brolis S. M. 2009-04-15 testamentais visus jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus ar jų dalis, esančius Lietuvos respublikoje, Panevėžio apskrityje, Panevėžio rajone, Ramygalos seniūnijoje, j kuriuos jiems bus atkurtos nuosavybės teisės pagal Vilniaus apskrities viršininko 2009-02-26 išvadą, paliko ieškovui.
Ieškovas ir/ar su juo susiję asmenys buvo suinteresuoti įsigyti žemės sklypus būtent Panevėžio apskrityje. 2009-12-16 ieškovas, veikdamas jam išduotų įgaliojimų pagrindu, atstovaudamas J. M. ir S. M. interesus, kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą dėl termino prašymams dėl sklypų suprojektavimo Panevėžio rajone Ramygalos seniūnijos Padembių kadastro vietovėje pateikti atnaujinimo, tačiau jo prašymas nebuvo patenkintas. Vėliau J. M. pateikė išvadą į kitą kadastrinę vietovę.
Ieškovas, remdamasis tuo, kad jokių rašytinių susitarimų ar preliminarių sutarčių dėl žemės sklypų pirkimo-pardavimo su atsakove J. M. nesudarė ir jokie sandoriai su atsakove pervestos pinigų sumos apimtyje iki ieškinio kreipimosi į teismą dienos nebuvo sudaryti, prašė grąžinti atsakovei be jokio teisinio pagrindo pervestą 21 672,26 EUR (74 830 Lt) pinigų sumą CK 6.237 straipsnio pagrindu. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, kadangi laikė, jog ieškovo pervesta pinigų suma atsakovei buvo pervesta vykdant 2009-02-05 sutartinius įsipareigojimus, kuriuos priėmė UAB „Robertas ir Donatas”, dėl ko ieškovo nurodytos nepagrįsto praturtėjimo normos negali būti taikomos. Be to teismas konstatavo, jog kilęs šalių ginčas turi būti sprendžiamas, vadovaujantis atstovavimo teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. Teismas nurodė, jog atstovavimo faktas nebuvo atskleistas, sutartis dėl ginčo žemės išvadų pirkimo sudaryta su trečiuoju asmeniu UAB „Robertas ir Donatas“, už kurį dalį turtinių įsipareigojimų įykdė ieškovas, todėl ieškovas dėl dalies už ginčo žemės išvadų pirkimą pervestų sumų grąžinimo reikalavimą turėtų reikšti asmeniui, su kuriuo tarėsi dėl ginčo žemės išvadų pirkimo. Teismas konstatavo, jog ieškovas už UAB „Robertas ir Donatas“ įvykdęs dalį prievolės, tampa UAB „Robertas ir Donatas“ kreditoriumi (CK 5.50 str.). Ieškovas su tokia teismo pozicija nesutinka apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais ir teisėjų kolegija jam iš esmės pritaria.
CK 6.237 straipsnyje įtvirtintas turto gavimas be pagrindo, kaip vienas iš prievolių atsiradimo pagrindų, teisės teorijoje ir praktikoje dar vadinamas kvazisutartiniu. Asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CK nustatytas išimtis (CK 6.237 str. 1 d.). Kad tokia prievolė atsirastų, turtą praradęs asmuo turi įrodyti, kad šis praradimas neturi teisinio pagrindo, t.y. jo įgijimo negalima pateisinti nei konkrečiu teisės aktu, nei sandoriu; jei asmuo įgyja turtą pagal sutartį, jis negali būti laikomas gavusiu turtą be pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2009; 2009-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2009; 2008-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2008; kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 6.237 straipsnio taikymo, yra išaiškinęs, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas taikomas tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) arba jos apginamos nevisiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2006-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2006). Taigi CK 6.237 straipsnio taikymas yra įmanomas tik tuo atveju, jeigu šalių nesieja jokie kiti prievoliniai santykiai ir turtą asmuo įgijo be teisinio (įstatyme ar sutartyje nustatyto) pagrindo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2011).
Nagrinėjamu atveju 2009 m. vasario 5 d. sutartis buvo sudaryta ne tarp ieškovo ir atsakovės, o tarp atsakovės bei S. M. (pardavėjai) ir UAB „Robertas ir Donatas“ (pirkėjas). Nors pirmosios instancijos teismas tarp ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Robertas ir Donatas“ atsiradusius teisinius santykius kvalifikavo kaip atstovavimo teisinus santykius, kaip teisingai apeliaciniame skunde nurodo ieškovas, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių atstovavimo faktą, nes atstovui duodamas įgaliojimas privalo turi būti rašytinės formos (CK 2.137 str. 1 d. ). Priešingai, byloje esančiais paaiškinimais nustatyta ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme konstatuota, jog trečiasis asmuo UAB „Robertas ir Donatas“ veikė kaip tarpininkas, t.y. R. U. - UAB „Robertas ir Donatas“ direktorius, veikė kaip ieškovo V. K. tarpininkas: surado išvadų, pagal kurias yra atkuriamos nuosavybės teisės į žemės sklypus, pardavėjus - atsakovę J. M. ir S. M., ir pasiūlė V. K. šias išvadas nupirkti, už šį darbą gaudamas tarpininko atlygį. UAB „Robertas ir Donatas“ direktorius R. U. patvirtino, jog jis veikė būtent kaip tarpininkas, o ne ieškovo atstovas santykiuose su trečiaisiais asmenimis - atsakove J. M., todėl pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai pritaikė atstovavimo santykius reglamentuojančias teisės normas. Tiek R. U., tiek ieškovo paaiškinimai patvirtina faktą, kad ieškovas ir trečiasis asmuo UAB „Robertas ir Donatas” vienas kitam pareigų, susijusių su vienas kito atstovavimu, neturėjo, t.y. santykiuose su atsakove J. M. ir S. M. kiekvienas veikė savarankiškai. Ir būtent šios aplinkybės lemia, jog UAB “Robertas ir Donatas“ 2009 m. vasario 5 d. sutartį su atsakove bei S. M. sudarė, veikdamas savo vardu bei savo interesais (tai patvirtina ir byloje esanti sutartis).
Taigi byloje esantys įrodymai patvirtina, jog 2009-02-05 sutartis dėl žemės išvadų pardavimo buvo sudaryta tarp atsakovės J. M., S. M. ir UAB „Robertas ir Donatas“, todėl ir visos prievolės, kylančios pagal šią sutartį, sieja išimtinai šios sutarties šalis – UAB „Robertas ir Donatas“, J. M. ir S. M. (CK 6,189 str. 1 d.), o ne ieškovą, kuris, sutartyje apskritai nėra minimas ir kuris, ką patvirtino UAB „Robertas ir Donatas“ direktorius R. U., nebuvo informuotas apie 2009-02-05 sutarties sudarymą. Byloje nebuvo paneigta, kad ieškovas sutarties sudaryme nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nedalyvavo ir su 2009-02-05 sutarties sąlygomis nebuvo supažindintas. Dėl to minima sutartis ir iš jos kylančios teisinės pasekmės negali turėti jokios įtakos ieškovui.
Pagal CK 6.50 straipsnio 1 dalį prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku (CK 6.50 str. 3 d.). Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, jog ieškovas, už UAB „Robertas ir Donatas“ įvykdęs dalį prievolės pagal sutartį, tampa UAB „Robertas ir Donatas“ kreditoriumi. Tačiau tokia teismo išvada akivaizdžiai neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes ieškovo atliktuose mokėjimo pavedimuose aiškiai nurodyta mokėjimo paskirtis - „dalinis apmokėjimas/mokėjimas už žemės sklypą“ ir nėra jokios nuorodos į tai, kad šie pavedimai yra atlikti už trečiąjį asmenį UAB „Robertas ir Donatas“' 2009-02-05 sutarties, sudarytos tarp UAB „Robertas ir Donatas“, atsakovės J. M. ir trečiojo asmens S. M., pagrindu. Be to, kaip minėta, ieškovas nebuvo informuotas apie nurodytos sutarties sudarymą, nei prieš atliekant pavedimus atsakovei J. M., nei po to, todėl, akivaizdu, jog, neturėdamas informacijos apie tokią egzistuojančią sutartį, jis negalėjo įvykdyti prievolės už UAB „Robertas ir Donatas“ ir šios sutarties pagrindu atsiskaityti su atsakove. Ieškovas ir trečiasis asmuo UAB „Robertas ir Donatas“ taip pat nebuvo ir nėra sudarę jokių rašytinių susitarimų ar sutarčių tarpusavyje dėl prievolių pagal 2009-02-05 sutartį už UAB „Robertas ir Donatas“ įvykdymo tretiesiems asmenims, kas irgi nesudaro pagrįsto pagrindo ieškovo atliktus mokėjimus sieti su 2009-02-05 sutartimi. Atsakovei J. M. teigiant, jog jai ieškovo pervesti pinigai buvo pervesti būtent 2009-02-05 sutarties pagrindu, ji turėjo pateikti tokius teiginius pagrindžiančius įrodymus, tačiau tokių įrodymų į bylą nepateikė nei atsakovė, nei UAB „Robertas ir Donatas" (CPK 178 str.). Taigi byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad ieškovas mokėjimus atliko 2009-02-05 sutarties pagrindu, dėl ko pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad ieškovo atsakovei pervesti pinigai buvo pervesti, vykdant tarp atsakovės, jos brolio ir trečiojo asmens UAB „Robertas ir Donatas“ 2009-02-05 sutartį, t.y. vykdant UAB „Robertas ir Donatas“ įsipareigojimus J. M., numatytus nurodytos sutarties 5 punkte.
Pažymėtina, kad, kaip matyti iš 2009 m. vasario 5 d. sutarties 6 punkto, ši sutartis šalims neteko galios dar 2009 m. kovo 15 d., nes, kaip pripažino visi byloje dalyvaujantys asmenys, likusi sutarties kaina pardavėjams iki šios datos sumokėta nebuvo. Akivaizdu, jog sutarčiai negaliojant, ieškovas neturėjo jokio pagrindo pervesti atsakovei minėtų sumų net ir tuo atveju, jei būtų siekęs tai padaryti CK 6.50 straipsnio pagrindu. Tuo tarpu atsakovės nurodoma aplinkybė, jog visos šalys siekė ir toliau vykdyti bei vykdė tarp jų sudarytą sutartį, rodo, jog ji ir toliau galiojo, šiuo atveju neturi jokio teisinio pagrindo.
Taigi byloje išdėstytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog ieškovo piniginės lėšos atsakovei J. M. buvo pervestos su tikslu ieškovui atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą (-us), esančius Lietuvos Respublikoje, Panevėžio apskrityje, Panevėžio rajone, Ramygalos seniūnijoje ir vėliau šiuos žemės sklypus parduoti tretiesiems su ieškovu susijusiems asmenims, kadangi pats ieškovas su savimi sandorio sudaryti negalėjo. Būtent už nuosavybės teise atkuriamus žemės sklypus konkrečioje ieškovą dominančioje kadastrinėje vietovėje buvo sumokėtas avansas 74 330 Lt. Tačiau dėl ne nuo ieškovo priklausančių priežasčių, pirminis tikslas nebuvo įgyvendintas, kadangi J. M. pakeitė savo valią ir išsikėlė nuosavybės teisių į žemės sklypus atkūrimo išvadas į kitą kadastrinę vietovę, dėl ko jokie sandoriai dėl žemės sklypų pardavimo ieškovo norimoje kadastrinėje vietovėje negalėjo būti sudaryti. Ieškovui atsakovės ir jos brolio išduoti įgaliojimai neteko gailos nuo 2010-04-08. Taigi laikytina, jog pasikeitus aplinkybėms bei netekus galimybės ieškovui atkurti nuosavybės teises į žemės sklypus bei juos parduoti ieškovo norimoje kadastrinėje vietovėje, išnyko pagrindas, kuriuo ieškovas atsakovei pervedė 74 830 Lt.
Lietuvos Aukščiausiojo Teisme praktikoje pripažįstama, kad, jeigu lėšos kvalifikuojamos kaip avansas, nesudarius sutarties, pardavėjas netenka teisinio pagrindo jas turėti ir turi būti grąžintos jas perdavusiam asmeniui (CK 6.237 str. 2 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2007-07-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2007; 2009-09-28 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2009). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė J. M. jokių susitarimų nei dėl žemės sklypų, nei dėl išvadų su ieškovu nesudarė - tą patvirtino ir pati atsakovė J. M.. Tiek ieškovas, tiek atsakovė taip pat patvirtino, kad nei preliminarioji, nei pagrindinė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis atsakovei pervestos 21 672,26 EUR (74 830 Lt) sumos apimtyje sudarytos nebuvo. Taigi šiai dienai nėra jokio teisinio pagrindo, kuriuo remiantis atsakovei J. M. buvo pervesta 21 672,25 EUR (74 830 Lt) pinigų suma. Atsižvelgiant į tai, atsakovei ieškovo sumokėta pinigų suma laikytina kaip turtas įgytas be teisinio pagrindo ir turi būti grąžinta jas perdavusiam asmeniui - ieškovui.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, taip pat tenkintinas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. gruodžio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovės priteistinos jo pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos – 650 EUR žyminio mokesčio (b.l. 4, 46) bei apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos – 650 EUR žyminio mokesčio (b.l. 159) – viso 1 300 EUR.
Iš atsakovės valstybės naudai taip pat priteistinos pirmosios instancijos teismo patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu– 16 EUR.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija
nusprendžia:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 21 672,26 EUR (dvidešimt vieną tūkstantį šešis šimtus septyniasdešimt du eurus 26 euro centus) be pagrindo įgytų lėšų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (21 672,26 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. gruodžio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 300 EUR (vieną tūkstantį tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės J. M. valstybei 16 (šešiolika) EUR bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu