- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-06-13
- Bylos Nr.
- AN15.-8-795/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01340-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Kristina Baškienė
- Pažeidėjas
- G. G.
- Nukentėjusysis
- V. U.
- Advokatai
- Sigita Stukaitė
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. G., jo atstovui pagal įstatymą A. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 428 straipsnio 3 dalį, 428 straipsnio 4 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. G. 2018 m. rugpjūčio 15 d., 14 val. 29 min., Klaipėdoje, vairuodamas dviratį, nevažiavo kuo arčiau dešinio dviračių tako krašto, išvažiavo į tako kairę pusę ir susidūrė su priešpriešiais atvažiuojančiu dviratininku V. U.. Įvykio metu apgadintas V. U. dviratis Tokiais veiksmais G. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9, 62 punktus bei padarė nusižengimą, numatytą ANK 428 straipsnio 3 dalyje.
G. G. protokolas buvo surašytas ir už tai, kad jis 2018 m. rugpjūčio 15 d., 14 val. 29 min., Klaipėdoje, vairuodamas dviratį, nevažiavo kuo arčiau dešinio dviračių tako krašto, išvažiavo į tako kairę pusę ir susidūrė su priešpriešiais atvažiuojančiu dviratininku V. U.. Įvykio metu sužalotas kitas dviratininkas V. U., jam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tokiais veiksmais G. G. kaltinamas padaręs nusižengimą, numatytą ANK 428 straipsnio dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. G. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad įvykis įvyko dviračių take tarp vasaros estrados ir Girulių. Jis važiavo dešine dviračio tako puse, V. U. važiavo priešpriešiais, vinguriuodamas. G. G. pamatė atvažiuojantį V. U., šiek tiek pasuko į kairę ir tada įvyko susidūrimas. V. U. pravažiavo pro G. G. ir nukrito už tako ribų. Susidūrimo metu G. G. buvo beveik sustojęs, todėl nuo dviračio nenukrito. Matydamas atvažiuojantį V. U. stabdė, kad nebūtų stipraus susidūrimo. Kūnų kontakto nebuvo, tačiau V. U. dviratis kliudė priekinį G. G. ratą. Abu buvo be šalmų. Po nukritimo, V. U. pradėjo šaukti, kad G. G. važiavo ne ta tako puse. Akivaizdžių V. U. kūno sužalojimų nesimatė. Jo dviračio ratas nesisuko, buvo nukritusi stabdžių rankenėlė.
Šalies argumentai
G. G. rašytiniame paaiškinime, pateiktame iš karto po įvykio, užfiksuota, jog važiavo dviračiu dviračių taku nuo vasaros estrados link Girulių. Važiuodamas prieš save pamatė važiuojantį dviratininką. Kadangi kitas dviratininkas buvo prieš jį, pradėjo trauktis į kairę pusę, nes dešinėje buvo pėsčiųjų takas. Sukdamas kairėn buvo pradėjęs stabdyti, todėl susiduriant jau beveik stovėjo vietoje. Susidūrimas įvyko G. G. kairėje, nes prieš susidūrimą dviratis priešais važiavo savo kairėje pusėje. Įvykio metu išsileido G. G. dviračio priekinė padanga (b. l. 41-42).
Atstovas pagal įstatymą A. G. parodė, kad jam paskambino V. U. ir prašė atvykti į įvykio vietą. A. G. atvykus, V. U. dviratis gulėjo ant vejos, o sūnaus dviratis šiek tiek toliau, tačiau toje pačioje tako pusėje. V. U. kaltino jo sūnų, todėl A. G. nusprendė kviesti pareigūnus. V. U. sakė, kad krisdamas susitrenkė galvą. Atvažiavęs tyrėjas buvo nusiteikęs dėl įvykio kaltinti jo sūnų G. G.. Prašė užfiksuoti tikslią įvykio vietą, tačiau vietos, kur įvyko susidūrimas pareigūnas neužfiksavo. Sūnus tiksliai neatsiminė, kur įvyko susidūrimas. Dviračius patraukė dalyvaujant A. G.. Pareigūnas dviračių neapžiūrėjo.
Teismo posėdyje G. G. įgaliota atstovė advokato padėjėja S. Stukaitė prašė nutraukti bylą nesant neginčytinų įrodymų, pagrindžiančių G. G. kaltę. Paaiškino, kad nuo pat 2018 m. rugpjūčio 15 d. įvykio G. G. tvirtino tapačias faktines aplinkybes, nekeisdamas savo parodymų. Yra nustatyta, kad jis išvažiavo į kairę pusę, nors turėjo laikytis dešinės, tačiau vertintina, kodėl jis taip pasielgė. Nukentėjusysis parodė, kad leisdamasis „S“ formos keliu pats išvažiavo į savo kelio kairę pusę taip sukeldamas abejonių G. G.. Schemoje nėra nurodyta tiksli susidūrimo vieta. Pagal ANK 428 straipsnio 4 dalį byla nutrauktina, nes specialistas konstatavo, jog V. U. nebuvo sutrikdyta sveikata. Nukentėjusysis peties traumą buvo patyręs dar iki byloje tiriamo įvykio, peties pakitimai buvo sąlygoti ne atletiškai atrodančio suaugusio vyro susidūrimo su nepilnamečiu, o dėl anksčiau patirtos traumos darbe. Susidūrimas įvyko dėl to, kad abu dviratininkai pasielgė neapdairiai, vienas leisdamasis nuo kalno išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, o kitas vengdamas susidūrimo pasitraukė ant žolės. Todėl konstatuotina abiejų eismo dalyvių kaltė. Teismui nusprendus traukti G. G. atsakomybėn, prašė skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje.
Nukentėjusysis V. U. parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 15 d., tarp 14 ir 15 val. važiavo dviračių taku nuo Girulių pusės link vasaros estrados. „S“ formos posūkyje, likus maždaug 2 km iki vasaros estrados pamatė priešais atvažiuojantį dviratininką, kuris „S“ posūkio viduryje pasuko į kairę pusę ir atsidūrė V. U. važiuojamoje kelio pusėje. Bandydamas išvengti susidūrimo V. U. pasuko dešinėn, t. y. dviratį nukreipė į žaliąją veją, buvo priverstas stabdyti, tačiau galine rato dalimi atsitrenkė į beveik sustojusį G. G. dviratį. G. G. dviratis susidūrimo metu stovėjo ant asfalto dangos šalia žalios vejos. V. U. nukrito ant žalios vejos, tarp dviračių ant kairio šono. Atsikėlus, G. G. paklausė, ar viskas gerai su sveikata. Atsakė, kad kaulai nelūžo. G. G. norėjo išvažiuoti, tačiau V. U., pamatęs, kad sulaužyta jo dviračio kairės pusės stabdžių rankenėlė, pasakė, kad reikia susitarti dėl žalos atlyginimo. Sužinojęs, kad G. G. nepilnametis, prašė apie įvykį pranešti tėvams. Kadangi G. G. telefono neturėjo, todėl V. U. skambino iš savo telefono. Informavo, kad įvyko susidūrimas, jo sūnus kaltas dėl įvykio ir reikia išspręsti žalos atlyginimo klausimą. A. G., atvykęs į vietą, užsipuolė V. U., todėl šis paskambino „112“ ir pranešė, kad asmuo konfliktuoja, būtina pareigūnų pagalba. Po kiek laiko paskambino policininkas ir paprašė perduoti ragelį G. G.. Po kurio laiko į vietą atvyko pareigūnas, paėmė paaiškinimus, patikrino blaivumą, nubraižė schemą. Įvykio metu jam sumuštas kairys petys, alkūnė ir kelio sąnarys. Peties gydymas tęstas, skirta reabilitacija. Dviračiai iki atvykstant pareigūnams buvo patraukti tiek, kad galėtų atsikelti. G. G. buvo toje vietoje, kur sustojo po įvykio. Nesisuko dviračio galinis ratas, todėl iš įvykio vietos dviratį nešė ant peties.
Rašytiniame paaiškinime, pateiktame iš karto po įvykio, V. U. nurodė, kad jog 2018 m. rugpjūčio 15 d. 13 val. 50 min., miške ties vasaros estrada, važiuodamas dviračiu iš Girulių link vasaros estrados, laikydamasis dviračių tako dešinės pusės ties posūkiu susidūrė su priešpriešiais atvažiavusiu dviratininku, kuris posūkyje pasuko jo važiuojamosios dalies link (t. y. jam į kairę). Susidūrimo metu apgadintas V. U. dviračio galinis ratas, stabdžių rankena. Susidūrimo metu nukrito ant žemės, dėl galimų sužalojimų galimai kreipsis į med. įstaigas savarankiškai (b. l. 25-26).
2018 m. rugpjūčio 3 d. apklausos protokole V. U. nurodė, kad po įvykio ant kūno pastebėjo nežymių nubrozdinimų ant kairės kojos vidinės pusės kauliuko, pajuto skausmą kairiame kelyje, kairės pusės alkūnėje ir petyje. Dėl dviračio apgadinimų padaryta 41 Eur žala. Mano, jog kitas dviratininkas netyčia atsitrenkė į jį dėl neatsargumo. V. U. iš anksto sumažino greitį ir važiavo savo kelio puse. Įvykio dieną, 17 val., kreipėsi į Klaipėdos universitetinės ligoninės priimamąjį, kur jam nustatyti kairės pusės peties, alkūnės ir kelio sumušimai. Kitą dieną kreipėsi į šeimos gydytoją, kuris dviem dienoms suteikė nedarbingumą, davė siuntimą pas traumatologą.
2018 m. rugsėjo 6 d. apklausos metu V. U. nurodė, kad 2018 m. balandžio 14 d. tarnybinių mokymų metu patyrė kairio peties skausmą, judesių apribojimą. 2018 m. gegužės 14 d. lankėsi pas traumatologą, padaryta rentgeno nuotrauka, tačiau iš jos nieko nesimatė. 2018 m. gegužės 30 d. atliktas peties sąnario magnetinio rezonanso tyrimas (toliau – MRT) ir nustatyti artroziniai peties sąnario pakitimai, paskirti vaistai. Anksčiau nustatyta trauma – artroziniai kairio peties sąnario pakitimai ir 2018 m. rugpjūčio 15 d. trauma – kairio peties sąnario lūpos plyšimas visiškai skirtingos diagnozės, nesusijusios tarpusavyje (b. l. 36-38).
Liudytojas M. B. parodė, kad dirba Kelių policijos tarnyboje. Vasarą gavo pranešimą, jog susidūrė du dviratininkai. Įvykio vietoje asmenys parodė vietą, kur susidūrė. Jam atvykus dviračiai buvo patraukti iš susidūrimo vietos. Dviračius apžiūrėjo, abu dviračiai buvo apgadinti, tai fiksavo fotoaparatu. Vietoje V. U. nurodė, kad į medikus kreipsis savarankiškai. Įvykio vietoje nubraižė schemą, nurodė galimą susidūrimo vietą ir pažymėjo ją „1“ pagal abiejų dviratininkų parodytą apytikslę susidūrimo vietą. Schemoje, viduryje dviračių tako nupieštas dviratis, skirtas atvaizduoti dviračių tako horizontalųjį žymėjimą. Dviračių buvimo vietos nežymėjo, nes dviračiai buvo patraukti iš susidūrimo vietos. „Nr. 72“ – apšvietimo stulpas, skirtas susieti įvykio vietą su konkrečia vieta.
BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis nustatyta, jog 2018 m. rugpjūčio 15 d. 14 val. 25 min. gautas V. U. pranešimas, jog dviračių take, važiuojant nuo vasaros estrados link Girulių susidūrė dviratininkai, nesutaria, kuris kaltas, konfliktuoja (b. l. 16).
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos tyrėjo M. B. 2018 m. rugpjūčio 15 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog apie 14 val. 29 min. gautas pranešimas, jog dviračių take, važiuojant nuo vasaros estrados link Girulių, Klaipėdoje, įvyko eismo įvykis. Įvykio vietoje nustatyta, kad V. U. vairavo dviratį ir kelio vingyje susidūrė su iš priešpriešos atvažiavusiu ir į priešpriešą išvažiavusiu kitu dviratininku G. G.. Įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadinti abu dviračiai (b. l. 14).
Eismo įvykio schemoje užfiksuota, jog įvykis įvyko dviračių take, kelio vingyje, „1“ pažymėta galima dviratininkų susidūrimo vieta (b. l. 17).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2018 m. rugsėjo 12 d. ekspertizės akte Nr. G 1573/2019(01) konstatuota, kad V. U. buvo nustatyti kairio peties, alkūnės ir kelio sąnario sumušimai (išoriniai mechaniniai sužalojimai medicininiuose dokumentuose neaprašyti). Kairio peties sąnario įtartas lūpos plyšimas magnetinio rezonanso tyrimo metu nepatvirtintas. Nustatyti artroziniai kairio peties sąnario pakitimai V. U. diagnozuoti jau iki 2018 m. rugpjūčio 15 d. eismo įvykio. V. U. patirtas sužalojimas yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. Nagrinėjamo įvykio metu buvusių liguistų kairio peties sąnario pakitimų paūmėjimas ir su tuo susijęs ilgalaikis gydymas neturi įtakos vertinant šio sužalojimo sveikatos sutrikdymo mastą (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių VI skyriaus 13,1 punktas) (b. l. 20-21).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. balandžio 12 d. ekspertizės akte Nr. PEKG 30/2019(01) konstatuota, kad V. U. po 2018 m. rugpjūčio 15 d. eismo įvykio objektyviai patvirtintų išorinių ar vidinių kūno sužalojimų nekonstatuota, todėl nėra pagrindo sveikatos sutrikdymo masto vertinimui. Medicinos dokumentuose pažymėta kairės pusės peties, alkūnės, kelio sąnarių sumušimo diagnozė surašyta įvykio aplinkybių bei subjektyvių nusiskundimų apie skausmą pagrindu, tačiau nepagrįsta objektyviais išoriniais ar vidiniais traumavimo požymiais, todėl neatitinka sužalojimo teismo medicininiai sąvokai. Ankstesnę specialisto išvadą Nr. G 1573/2018 (03) laikyti nepagrįsta (b. l. 109-111).
VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės tomografijos skyriaus 2018 m. gruodžio 11 d. atlikto V. U. peties sąnario MRT tyrimo išvadoje užfiksuota: supraspinatus sausgyslės priekinės dalies tendinozė, galimas nežymus sąnarinio paviršiaus plyšimas. Akromioklavikulinio sąnario infiltracija. Aiškaus labrum plyšimo nematyti. Subakromialinis ankštumas (b. l. 133).
Žemesnės instancijos teismas
Teismui pateiktose skaitmeninėse laikmenose (CD) pateikta įvyko vietoje atlikta dviračių fotofiksacija. Kitoje skaitmeninėje laikmenoje – vaizdo įrašas, darytas tarnybinio automobilio stacionaria vaizdo ir garso fiksavimo įranga. Vaizdo įraše užfiksuotas pareigūno atvykimas į įvykio vietą ir įvykyje dalyvavusių asmenų paaiškinimų raštu teikimas (b. l. 74).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
G. G. administracinio nusižengimo protokolas surašytas pagal ANK 428 straipsnio 3 ir 4 dalį. Asmeniui surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodyta, jog A. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9, 62 punktus.
Dėl nusižengimo numatyto ANK 428 straipsnio 3 dalyje
ANK 428 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už 1) važiuojamosios kelio dalies perėjimą arba ėjimą ja ten, kur draudžiama; 2) dviračius vairuojančių asmenų, pėsčiųjų, vadeliotojų ir kitų asmenų, kurie naudojasi keliais, nepaklusimą eismo reguliavimo signalams, kelio ženklų, ženklinimo reikalavimams, eismo tvarkos automagistralėse nesilaikymą; 3) KET pėstiesiems, dviračių vairuotojams ir vadeliotojams nustatytų elgesio tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui reikalavimų nesilaikymą. Pagal ANK 428 straipsnio 3 dalį atsako šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodyti asmenys, kurie padaro KET pažeidimą, dėl kurio buvo sugadinti (apgadinti) transporto priemonės, kroviniai, kelių ir kiti įrenginiai arba kitas turtas.
Nustatyta, kad įvykis, dėl kurio G. G. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, įvyko dviračių take. Dviračių takas – dviračių eismui skirtas kelias arba kelio dalis, pažymėti tam skirtais kelio ženklais (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 10 dalis). KET 3.7 punkte nustatyta, jog kelias – eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį (toliau – važiuojamoji dalis), sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias kelio juostas.
Išanalizavęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą pripažįsta įrodyta, jog G. G. 2018 m. rugpjūčio 15 d., 14 val. 29 min., Klaipėdoje, pažeisdamas KET 62 punktą, vairuodamas dviratį nevažiavo kuo arčiau dešinio dviračių tako krašto, išvažiavo į tako kairę pusę ir susidūrė su priešpriešiais atvažiuojančiu dviratininku V. U., dėl ko buvo apgadintas V. U. dviratis. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. G. kaltės dėl įvykio nepripažino ir tvirtino, kad važiuodamas dviračių taku nuo vasaros estrados link Girulių, susidūrė su priešpriešiais link jo dviračiu važiavusiu V. U.. G. G. šiek tiek pasuko į kairę ir tada įvyko susidūrimas. Iš esmės analogiškas aplinkybes G. G. nurodė ir iš karto po įvykio, jog pamatęs prieš save atvažiuojantį dviratį pradėjo trauktis į kairę pusę, sukdamas kairėn buvo pradėjęs stabdyti, todėl susiduriant jau beveik stovėjo vietoje (b. l. 41-42). Kitas eismo įvykyje dalyvavęs asmuo V. U. paaiškino, jog važiavo dviračių taku, Klaipėdoje nuo Girulių link vasaros estrados ir „S“ formos posūkyje susidūrė su G. G. vairuojamu ir į jo priešpriešą išvažiavusiu dviračiu. G. G. dviratis susidūrimo metu stovėjo ant asfalto dangos šalia žalios vejos. Vengdamas susidūrimo ir laikydamasis KET savo vairuojamą dviratį nukreipė į dešinę, pravažiuodamas galine dviračio dalimi atsitrenkė į G. G. dviračio priekinį ratą. Analogiškas susidūrimo aplinkybes V. U. nurodė rašytiniame paaiškinime ir apklausiamas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 25-26, 30-33, 36-38).
G. G. atstovas pagal įstatymą A. G. parodė, kad V. U. situaciją aiškino vienaip, o jo sūnus kitaip. V. U. dviratis buvo ant vejos, o sūnaus dviratis šiek tiek toliau. Atvažiavęs tyrėjas buvo nusiteikęs taip, kad dėl įvykio kaltas jo sūnus Gediminas, nors prašė užfiksuoti tikslią įvykio vietą, tačiau vietos, kur įvyko susidūrimas pareigūnas neužfiksavo. A. G. nebuvo įvykio vietoje iš jo kilimo aplinkybių nematė.
Į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas M. B. parodė, kad įvykio aplinkybes ir galimą dviračių susidūrimo vietą nustatė pagal abiejų dviratininkų paaiškinimus ir pažymėjo ją įvykio vietos schemoje. Jis patvirtino, jog įvykio vietoje apžiūrėjo abudu dviračius ir jų apgadinimus užfiksavo fotografuodamas, schemoje nenurodė dviračių padėčių po įvykio, nes dviračiai buvo patraukti. Byloje pateikta skaitmeninė laikmena su fotofiksacija, kurioje užfiksuoti dviračių apgadinimai (b. l. 74). Netikėti šiais liudytojo parodymais teismas neturi pagrindo. Pateiktoje vaizdo medžiagoje užfiksuota, jog pareigūnas aiškinasi įvykio aplinkybes, matuoja atstumus, įvykio dalyviai teikia paaiškinimus raštu (b. l. 74). Iš įvykio vietos schemos ir joje užfiksuotos dviračių susidūrimo vietos (pažymėta „1“), matyti, jog susidūrimas įvyko dviračių tako kairėje pusėje, t. y. G. G. judėjimo kryptimi nuo vasaros estrados link Girulių, ką patvirtina ir abiejų įvykio dalyvių paaiškinimai duoti teisme. Abudu eismo dalyviai vienodai nurodė, kad prieš susidūrimą, G. G. vairuojamas dviratis buvo išvažiavęs iš savo važiuojamosios dviračių tako pusės į kairę.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikoje eismas keliais vyksta dešine kelio puse; eismo tvarką Lietuvos Respublikos teritorijoje nustato KET, kurias tvirtina Vyriausybė. KET 62 punkte įtvirtintas reikalavimas dviračių vairuotojams, jog dviračių taku ar dviračių juosta dviračio vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau tako ar juostos dešiniojo krašto.
Taigi, būdamas dviračių tako kairėje pusėje G. G. sudarė kliūtį atvažiuojančiam dviratininkui V. U., dėl ko G. G. vairuojamas dviratis priekine dalimi atsitrenkė į pravažiuojančio V. U. dviračio galinę dalį. Atsakomybėn traukiamas asmuo nenurodė, jog negalėjo nukreipti dviračio dešiniau dėl toje pusėje buvusios kliūties, ėjusių pėsčiųjų ar kitų aplinkybių, trukdžiusių laikytis dešinės, kaip to reikalauja KET 62 punkto reikalavimai.
Ginčo, jog įvykio metu buvo apgadintas V. U. dviratis, byloje nėra. Teisme V. U. nurodė, jog įvykio metu lūžo stabdžių rankenėlė, buvo sulankstytas ir nesisuko galinis dviračio ratas. Šiuos V. U. dviračio sugadinimus teismo posėdyje pripažino ir G. G.. Lūžusi stabdžių rankenėlė užfiksuota ir fotofiksacijoje.
G. G. kaltė įrodyta, veiksmuose yra nusižengimo, numatyto ANK 428 straipsnio 3 dalyje, sudėtis.
Dėl nusižengimo, numatyto ANK 428 straipsnio 4 dalyje
Pagal ANK straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi, asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
Pagal ANK 428 straipsnio 4 dalį atsako šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodyti asmenys, kurie padaro KET pažeidimą, dėl kurio buvo nežymiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata. Akivaizdu, jog šio administracinio nusižengimo sudėtis yra materiali. Taigi pagal ANK 428 straipsnio 4 dalį asmuo atsako tuo atveju, kai kyla šioje normoje numatyti padariniai.
Byloje nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 15 d., apie 14.29 val., dviračių take, Klaipėdoje, G. G. vairuojamas dviratis susidūrė su priešais atvažiavusiu V. U. vairuojamu dviračiu. Iš įvykyje dalyvavusių asmenų paaiškinimų nustatyta ir nė vienas įvykio dalyvis neneigia, jog po dviračių susidūrimo V. U. nukrito nuo dviračio. V. U. apklausiamas teisme nurodė, kad dėl įvykio buvo nežymiai sutrikdyta jo sveikata, jis patyrė kairio kelio, kairės rankos alkūnės, peties ir kelio sąnario sumušimus, peties gydymas užtruko, jam skirta reabilitacija. Rašytiniame paaiškinime, pateiktame iš karto po įvykio, V. U. nurodė, jog susidūrimo metu nukrito ant žemės, dėl galimų sužalojimų galimai kreipsis į med. įstaigas savarankiškai (b. l. 25-26). Apklausiamas 2018 m. rugpjūčio 3 d. V. U. nurodė, kad įvykio dieną 17 val. kreipėsi į Klaipėdos universitetinės ligoninės priimamąjį, kur jam nustatyti kairės pusės peties, alkūnės ir kelio sumušimai. Kitą dieną kreipėsi į šeimos gydytoją, kuris dviem dienoms suteikė nedarbingumą, davė siuntimą pas traumatologą. Apklausiamas 2018 m. rugsėjo 6 d. V. U. parodė, kad 2018 m. balandžio 14 d. tarnybinių mokymų metu patyrė kairio peties traumą. 2018 m. gegužės 30 d. atliktas peties sąnario magnetinio rezonanso tyrimas (toliau – MRT) ir nustatyti artroziniai peties sąnario pakitimai, paskirti vaistai. Anksčiau nustatyta trauma – artroziniai kairio peties sąnario pakitimai ir 2018 m. rugpjūčio 15 d. trauma – kairio peties sąnario lūpos plyšimas visiškai skirtingos diagnozės, nesusijusios tarpusavyje (b. l. 36-38).
Įvykio vietoje buvęs policijos pareigūnas M. B. tarnybiniame pranešime užfiksavo, jog 2018 m. rugpjūčio 15 d. įvykio metu žmonės nenukentėjo (b. l. 14). Analogiškos aplinkybės nurodytos policijos registruojamų įvykių duomenų bazėje (skiltis papildoma informacija apie patikrinimą) (b. l. 15). Posėdžio metu liudytojas parodė, kad V. U. skubi medicininė pagalba nebuvo reikalinga. VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės paciento, patyrusio traumą apžiūros lape užfiksuota, jog 2018 m. rugpjūčio 15 d. 17.28 val. buvo apžiūrėtas V. U., kuris atvyko pats, nurodė, kad traumą patyrė eismo įvykyje, diagnozė – kairio peties, alkūnės ir kelio sumušimas (b. l. 23-24).
Tyrimo metu buvo gauta Specialisto išvada Nr. G 1573/2018 (03), jog V. U. eismo įvykio metu patirtas sužalojimas yra nežymaus sveikatos sutrikdymo atitikties. Specialisto išvada dėl V. U. sužalojimo pateikta vertinant gautų medicininių dokumentų duomenis. Medicininiuose dokumentuose nėra aprašyti išoriniai mechaniniai sužalojimai. Objektyvios apžiūros metu nustatytas kairio peties lokalus skausmingumas atliekant fleksiją, funkcija ribota, neurovaskulinių sutrikimų nestebima, kairės alkūnės judesiai pilnos amplitudės, lokalus skausmingumas, kairio kelio sąnario medialinės dalies skausmingas, funkcija pilna. Rentgenologiškai - aiškių lūžių nestebima. Mediciniuose dokumentuose fiksuoti V. U. nusiskundimai kairio peties skausmu dar iki 2018 m. rugpjūčio 15 d. įvykio. Išvados 4 punkte nurodyta, jog įtartas kairio peties sąnario lūpos plyšimas magnetinio rezonanso tyrimo metu nepatvirtintas (b. l. 18-21).
Byloje esant prieštaringiems duomenimis bei siekiant nustatyti nukentėjusiojo V. U. sužalojimus ir jo sveikatos sutrikdymo mąstą paskirta teismo medicinos ekspertizė (b. l. 85-87).
Atlikus ekspertinį tyrimą, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. balandžio 12 d. ekspertizės akte Nr. PEKG 30/2019(01) konstatuota, kad V. U. po 2018 m. rugpjūčio 15 d. eismo įvykio objektyviai patvirtintų išorinių ar vidinių kūno sužalojimų nekonstatuota, todėl nėra pagrindo sveikatos sutrikdymo masto vertinimui. Medicinos dokumentuose pažymėta kairės pusės peties, alkūnės, kelio sąnarių sumušimo diagnozė surašyta įvykio aplinkybių bei subjektyvių nusiskundimų apie skausmą pagrindu, tačiau nepagrįsta objektyviais išoriniais ar vidiniais traumavimo požymiais, todėl neatitinka sužalojimo teismo medicininiai sąvokai. Ankstesnę specialisto išvadą Nr. G 1573/2018 (03) nurodyta laikyti nepagrįsta (b. l. 109-111).
V. U. pateikė 2018 m. gruodžio 11 d. atlikto kairio peties sąnario MRT tyrimo išvadą, ir nurodė, kad ekspertizės aktas priimtas neįvertinus 2018 m. lapkričio 11 d. atlikto MRT tyrimo rezultatų. 2018 m. gruodžio 11 d. atlikus V. U. kairio peties sąnario MRT tyrimą pateikta išvada, jog V. U. nustatyta supraspinatus sausgyslės priekinės dalies tendinozė, galimas nežymus sąnarinio paviršiaus plyšimas, akromioklavikulinio sąnario vidutinis degeneracinis osteoartritas, M.teres minoris totalinė atrofija bei riebalinė infiltracija, aiškaus labrum plyšimo nematyti, subkromialinis ankstumas (b. l. 133). Taigi, kaip matyti iš 2018 m. lapkričio 11 d. atlikto MRT tyrimo, gauti tyrimo rezultatai nepaneigia 2019 m. balandžio 12 d. teismo medicinos ekspertizės akto išvadų. Atlikus V. U. kairio peties sąnario MRT nustatyta lėtinė sausgyslės priekinės dalies degeneracija (t. y. tendinozė), galimas, tačiau nepatvirtintas, nežymus sąnario paviršiaus plyšimas. Labrum (t. y. sąnario lūpos) plyšimas taipogi nenustatytas ir patvirtinti dar iki 2018 m. rugpjūčio 15 d. įvykio V. U. nustatyti peties sąnario degeneraciniai sutrikimai (osteortritas). Remdamasis byloje turimais V. U. medicininiais dokumentais, ekspertizės aktu, paneigusiu ikiteisminio tyrimo metu gautą specialisto išvadą, teismas sprendžia, kad 2018 m. rugpjūčio 15 d. įvykio metu V. U. sveikata nebuvo sutrikdyta. Ekspertinį tyrimą atlikę ekspertai vertino V. U. medicininę dokumentaciją ir gydytojų išvadas po 2018 m. rugpjūčio 15 d. įvykio. Teismas pažymi, jog iš esmės analogiškos V. U. kairio peties sąnario MRT tyrimo išvados buvo gautos ir ankstesnio tyrimo metu, t. y. po 2018 m. balandžio mėn. patirtos traumos tarnybinių mokymų metu.
Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu, jog medicininiuose dokumentuose, įskaitant ir 2018 m. gruodžio 11 d. MRT tyrimo išvadas, nėra fiksuota objektyviai patvirtintų išorinių ar vidinių kūno sužalojimų. Pažymėtina, jog V. U. nustatyti sveikatos sutrikimai susiję su kairiojo peties sąnario degeneraciniais procesais, buvusiais dar iki byloje tiriamo 2018 m. rugpjūčio 15 d. įvykio. Kita vertus, vertinama ir tai, jog 2018 m. gruodžio 12 d. V. U. kairio peties sąnario MRT tyrimas atliktas praėjus daugiau nei trims mėnesiams po susidūrimo su G. G. dviračiu, o iš karto po įvykio V. U. nejuto ūmios traumos pasekmių, į įvykio vietą greitoji medicinos pagalba nebuvo kviesta, medikų apžiūrai V. U. nuvyko tik po to kai, kaip pats patvirtino, savo jėgomis 2 km nunešė dviratį iki dviračių taisyklos, pėsčiomis nuėjo iki namų Smilties Pylimo g. 17, Klaipėdoje, išsimaudė ir automobiliu nuvyko į VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės priėmimo skyrių. V. U. apžiūrėję medikai išorinių, objektyviai matomų sužalojimų medicininiuose dokumentuose neužfiksavo. V. U. kairio kelio, alkūnės ir peties sumušimas diagnozuotas vadovaujantis nusiskundimais dėl skausmo.
Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
Įvertinęs byloje esančią medžiagą ir teisme ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad nėra surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių, jog 2018 m. rugpjūčio 15 d. įvykio metu V. U. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl administracinio nusižengimo byla, G. G. atžvilgiu pradėta pagal ANK 428 straipsnio 4 dalį, nutrauktina nesant administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl nuobaudos skyrimo
G. G. padarė vieną tyčinį administracinį nusižengimą. Administracinis kaltinimas pagal ANK 428 straipsnio 4 dalį nepasitvirtino. Atsakomybėn traukiamas asmuo nusižengimo padarymo metu buvo nepilnametis. Teismui pateiktais duomenimis, administracinėn atsakomybėn traukiamas pirmą kartą. G. G. atsakomybę švelninančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Esant tokioms aplinkybėms bei vadovaujantis ANK 32 straipsniu, 34 straipsnio 1 dalimi, 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 43 straipsniu, pagrįstai manytina, jog administracinės nuobaudos tikslai G. G. atžvilgiu bus pasiekti už padarytą nusižengimą paskyrus administracinę nuobaudą – minimalią baudą, numatytą 428 straipsnio 3 dalies sankcijoje.
ANK 44 straipsnyje nustatyta, jog nepilnamečiui skiriama bauda už administracinį nusižengimą lygi pusei baudos nustatytinos vadovaujantis šiuo kodeksu, bet ne mažesnė negu penki ir ne didesnė negu devyni šimtai eurai. Todėl vadovaujantis ANK 44 straipsniu, G. G., kuris administracinį nusižengimą padarė būdamas nepilnamečiu, skiriamos nuobaudos dydis mažintinas per pusę.
Dėl žalos atlyginimo
Teisminio nagrinėjimo metu V. U. pateikė prašymą atlyginti jam padarytą 48,69 Eur dydžio turtinę žalą, kurią sudaro dviračio remonto išlaidos – 41 Eur ir vaistų įsigijimo išlaidos – 7,69 Eur (b. l. 101).
ANK 665 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą apylinkės <...>, padarytos turtinės žalos dydį galima nustatyti neatidėjus šios bylos nagrinėjimo, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas ar institucija gali priteisti nukentėjusiajam žalos atlyginimą.
Žalos atlyginimo klausimas toje pačioje administracinio nusižengimo byloje paprastai turi būti išspręstas tais atvejais, kai padaryta turtinė žala yra būtinasis administracinio nusižengimo požymis ir jos dydis yra įrodinėjimo dalykas konstatuojant nusižengimą arba žalos padarymo faktas ir dydis iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos yra aiškūs ir nėra būtinumo išreikalauti papildomą medžiagą. Kai žalos padarymo faktas akivaizdus, tačiau negalima apskaičiuoti žalos dydžio, teismas gali pripažinti nukentėjusiajam teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, klausimą dėl turtinės žalos dydžio pats perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka (ANK 665 straipsnio 2 dalis) (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-135-497/2019).
Prašydamas atlyginti turtinę žalą nukentėjusysis V. U. pateikė 2018 m. rugpjūčio 17 d. dviračio remonto sąskaitą, iš kurios matyti, jog už rato, ratų ašies, stabdžių rankenos ir pavarų reguliavimą sumokėjo 41 Eur (b. l. 105). Iš 2018 m. rugpjūčio 15 d. išrašyto recepto matyti, kad V. U. buvo paskirtas vaistas – Etoricoxibum 120 mg, kurio kaina – 7.69 Eur (b. l. 103).
Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, jog G. G. veiksmų pasekoje 2018 m. rugpjūčio 15 d. buvo apgadintas V. U. priklausantis dviratis. Dėl dviračio remonto V. U. patyrė 41 Eur turtinę žalą, kuri pagrįsta byloje pateiktais rašytiniais duomenimis, t. y. 2018 m. rugpjūčio 17 d. PVM sąskaita faktūra (b. l. 105). Tarp G. G. veiksmų ir kilusios turtinės žalos yra priežastinis ryšys. V. U. prašymas dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, priteisiant dėl dviračio apgadinimų patirtą turtinę žalą – 41 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog įvykio metu G. G. buvo nepilnametis, galimai ir teismo sprendimo priėmimo metu dar neturintis stabilių ir savarankiškų pajamų, įvertinus atlygintinos žalos dydį, G. G. įpareigotinas 41 Eur turtinę žalą atlyginti per du mėnesius nuo teismo nutarimo įsiteisėjimo.
Kitoje dalyje prašymas dėl turtinės žalos 7,69 Eur turtinės žalos atlyginimo atmetamas, kadangi G. G. nepadarė nusižengimo, numatyto ANK 428 straipsnio 4 dalyje, nutraukus šioje dalyje administracinio nusižengimo bylą.
V. U. taip pat prašė teismo pripažinti teisę į neturtinės žalos atlyginimą civilinio proceso tvarka. Prašyme dėl žalos atlyginimo nurodo, jog neturtinę žalą sudaro – sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas, ambulatorinis gydymas tęsiamas iki šiol.
Atkreiptinas dėmesys, jog Administracinių nusižengimų kodeksas nenumato civilio ieškinio pareiškimo turiniui keliamų reikalavimų, tačiau teisė į žalos atlyginimą realiai gali būti įgyvendinta tik tuo atveju, kai ieškinio turinys informatyvus, proceso dalyviams suprantamas, jame išsamiai nurodytos aplinkybės ir įrodymai, kuriais grindžiamas materialinis reikalavimas. Netikslus ieškinio pareiškimo turinio suformulavimas, reikalingos informacijos apie padarytą žalą nepateikimas nagrinėjant bylą apsunkina civilinio ieškinio išsprendimo klausimą. Teismas, kaip ginčus sprendžianti institucija, gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, kai į jį besikreipiantis asmuo pakankamai aiškiai formuluoja savo reikalavimą ir to reikalavimo pagrindą. V. U. nenurodė kokio dydžio neturtinė žala jam buvo padaryta ir nesuformulavo konkretaus reikalavimo teismui.
Pažymėtina ir tai, jog Administracinių nusižengimų kodeksas nereglamentuoja asmens patirtos neturinės žalos atlyginimo. ANK 665 straipsnis skirtas tik turtinės žalos atlyginimo klausimams spręsti. Vadovaujantis ANK 665 straipsnio 2 dalimi, teismas turi teisę pripažinti nukentėjusiajam teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, klausimą dėl turtinės žalos dydžio pats perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka, kai žalos padarymo faktas akivaizdus, tačiau negalima apskaičiuoti žalos dydžio. Esant nurodytoms aplinkybėms V. U. prašymas dėl teisės į neturtinės žalos atlyginimą civilinio proceso tvarka paliktinas nenagrinėtu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 punktu,
nutaria:
G. G. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 428 straipsnio 3dalyje ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 44 straipsniu, paskirti jam administracinę nuobaudą – 20 Eur (dvidešimties eurų) baudą.
Administracinio nusižengimo bylą dalyje Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 428 straipsnio 4 dalies pažeidimo G. G. atžvilgiu nutraukti nesant administracinio nusižengimo požymių.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant registro objekto numerį ROIK: 18092827791 ir įmokos kodą 1001.
Priteisti iš G. G. 41 Eur (keturiasdešimt vieną eurą) V. U. (asm. dok. V. U.) padarytai turtinei žalai atlyginti.
Nustatyti 2 (dviejų) mėnesių žalos atlyginimo terminą nuo nutarimo įsiteisėjimo.
Skaitmenines laikmenas (2 vnt. CD) su fotonuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti byloje.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.