Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo akcinės bendrovės „Montuotojas“, veikiančio per filialą – montavimo firmą Panevėžyje, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. nutarimo, kuriuo V. Š. (V. Š.) pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 400 Eur dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. Š. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 120 straipsnio 1 dalį už tai, kad nuo 2012 m. liepos 16 d. iki 2018 m. spalio 16 d. būdamas UAB „Galmeta“ vadovu, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, kad įmonė yra nemoki, nesikreipė su pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o nepagrįstai tęsė bendrovės veiklą ir 2017 m. lapkričio 15 d. sudarė su AB „Montuotojas“ filialu – montavimo firma Panevėžyje, sutartį, nors iš anksto žinojo, kad neturės galimybių apmokėti už atliktus darbus. Tokiais veiksmais V. Š. neįvykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamame nutarime padarytas išvadas, administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dėl žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo bylos duomenų tvirtinamas ar apelianto nurodomas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas vertino apylinkės teismas.

6. Administracinio nusižengimo byloje įstatymas imperatyviai nenumato teismo pareigos priteisti žalos atlyginimą (kai ji padaryta) visais atvejais. Ar galima toje pačioje administracinio nusižengimo byloje išnagrinėti žalos atlyginimo priteisimo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Jei teismas nusprendžia šio klausimo nenagrinėti, toks jo sprendimas turi būti argumentuotas (ANK 636 straipsnio 4 dalis). <...> Žalos atlyginimo priteisimo išsprendimo klausimas administracinio nusižengimo byloje neturi sudaryti kliūčių operatyviam bylos išnagrinėjimui, įstatymu įtvirtinta šios teisenos paskirtimi; sudėtingesni žalos atlyginimo klausimai, kurių išnagrinėti visapusiškai, išsamiai ir kartu operatyviai administracinio nusižengimo byloje nėra galimybės, nagrinėtini civilinio proceso tvarka. Žalos atlyginimo nukentėjusiajam priteisimą toje pačioje administracinio nusižengimo byloje įstatymas sieja su galimybe nustatyti žalos dydį neatidėjus bylos nagrinėjimo (ANK 665 straipsnio 1 dalis). Žalos atlyginimo klausimas toje pačioje administracinio nusižengimo byloje paprastai turi būti išspręstas tais atvejais, kai padaryta turtinė žala yra būtinasis administracinio nusižengimo požymis ir jos dydis yra įrodinėjimo dalykas konstatuojant nusižengimą arba žalos padarymo faktas ir dydis iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos yra aiškūs ir nėra būtinumo išreikalauti papildomą medžiagą. Kai žalos padarymo faktas akivaizdus, tačiau negalima apskaičiuoti žalos dydžio, teismas gali pripažinti nukentėjusiajam teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, klausimą dėl turtinės žalos dydžio pats perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka (ANK 655 straipsnio 2 dalis). Tokiu atveju administracinio teisės pažeidimo byloje pareikštas civilinis ieškinys iš esmės turėtų atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso keliamus ieškinio formos ir turinio reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje 2AT-16-511/2018).

7. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas pirmosios instancijos teismo prašė priteisti iš V. Š., kaip buvusio UAB „Galmeta“ direktoriaus, solidariai su UAB „Galmeta“ pareiškėjo naudai turtinės žalos atlyginimą – 21 161,83 Eur skolos, 342,63 Eur delspinigių, 211,28 Eur bylinėjimosi išlaidų, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b. l. 65). Iš skundžiamo nutarimo motyvuojamosios dalies matyti, kad vienas iš motyvų, kodėl apylinkės teismas netenkino pareiškėjo reikalavimo dėl žalos atlyginimo, buvo tas, kad šis reikalavimas UAB „Galmeta“ atžvilgiu buvo reiškiamas pakartotinai, nes pareiškėjui minima skola iš UAB „Galmeta“ jau yra priteista įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu. Su šia apylinkės teismo išvada pareiškėjas sutinka ir apeliaciniame skunde jos neginčija. Tačiau pareiškėjo įsitikinimu, V. Š., kaip buvusiam UAB „Galmeta“ direktoriui, reiškiamas reikalavimas negali būti laikomas pakartotinis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad jo reiškiamas reikalavimas fiziniam asmeniui negali būti laikomas pakartotiniu, nes reikalavimą dėl skolos priteisimo jis reiškė įmonei, o ne jos vadovui, visgi tai nėra pagrindinė priežastis, kodėl pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo šioje administracinio nusižengimo byloje negali būti tenkinamas.

8. Teisiškai svarbi aplinkybė yra ta, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nutartimi UAB „Galmeta“ buvo iškelta bankroto byla ir jos bankroto administratoriumi paskirtas UAB „DIVINGAS“ (b. l. 13-14). Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad bankroto byloje 2019 m. sausio 14 d. nutartimi buvo patvirtinti, o vėliau ir patikslinti iš viso 43 kreditorių finansiniai reikalavimai, tarp kurių ir AB „Montuotojas“ 21 504,46 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas. Taigi tiek įmonės kreditorių, tiek pačios bankrutuojančios įmonės interesus nuo bankroto bylos iškėlimo gina bankroto administratorius. Sprendžiant pareiškėjo, kaip pavienio bankrutuojančios įmonės kreditoriaus teisę reikšti reikalavimą atlyginti žalą bankrutuojančios įmonės buvusiam vadovui, yra svarbūs toliau nurodomi kasacinio teismo išaiškinimai ir teisinis reglamentavimas.

9. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2011 m. kovo 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011 yra pažymėjęs, kad tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalį įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kadangi kreditorių interesus gina bankrutuojančios įmonės administratorius (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punktas), o kreditorių interesai ginami, be kita ko, ir ginant bankrutuojančios įmonės interesus, tai bankroto administratorius yra pagrindinis subjektas, turintis teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Įmonės naudai priteisus žalos atlyginimą, gautos sumos panaudojamos patvirtintiems kreditorių reikalavimams proporcingai tenkinti, laikantis ĮBĮ 35 straipsnyje nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos. Konkretus kreditorius į teismą dėl žalos atlyginimo galėtų kreiptis tik su netiesioginiu ieškiniu (CK 6.68 straipsnis), pareikšdamas ieškinį skolininko (bankrutuojančios įmonės) vardu, jei pati bankrutuojanti įmonė (jos administratorius) savo teisės reikalauti žalos atlyginimo neįgyvendintų. Tokiu atveju, patenkinus netiesioginį ieškinį, išreikalautas turtas būtų įskaitomas į skolininko turtą ir naudojamas visų skolininko kreditorių reikalavimams tenkinti (CK 6.68 straipsnio 5 dalis). Priešingas aiškinimas, kad žalos atlyginimas galėtų būti priteisiamas pavieniams kreditoriams, pareiškusiems ieškinį savo vardu, neužtikrintų kreditorių lygiateisiškumo principo, pažeistų ĮBĮ 35 straipsnyje nustatytas kreditorių reikalavimų tenkinimo taisykles ir prieštarautų bankroto teisės paskirčiai - sustabdyti kreditorių lenktynes dėl nemokios įmonės turto.

10. Taigi pareiškėjas, kaip pavienis kreditorius, neturi teisės reikšti ieškinio BUAB „Galmeta“ buvusiam vadovui dėl šios nutarties 9 punkte nurodytų priežasčių. Be to, V. Š. šioje administracinio nusižengimo byloje buvo pripažintas kaltu už pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą. Turtinės žalos padarymas šiuo atveju nėra būtinasis administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, požymis ir konstatuojant nusižengimą nebuvo įrodinėjimo dalykas. Teismo įsakymu priteistos sumos iš įmonės (su delspinigiais, procesinėmis palūkanomis, bylinėjimosi išlaidomis) automatiškai negalėtų būti laikomos įmonės vadovo pareiškėjui padaryta žala. Kitomis įrodinėjimo priemonėmis pareiškėjas padarytos žalos ir neįrodinėjo. Šių aplinkybių visuma leidžia apeliacinės instancijos teismui spręsti, kad pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo, reiškiamas pažeidėjui V. Š., šioje administracinio nusižengimo byloje negalėjo būti patenkintas, todėl skundžiamas nutarimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas. Siekiant neužkirsti pareiškėjui kelio reikšti V. Š. netiesioginį ieškinį, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo šioje administracinio nusižengimo byloje paliktinas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo akcinės bendrovės „Montuotojas“, veikiančio per filialą – montavimo firmą Panevėžyje, apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Papildyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. nutarimo rezoliucinę dalį ir nurodyti, kad akcinės bendrovės „Montuotojas“, veikiančios per filialą – montavimo firmą Panevėžyje, prašymas priteisti žalą iš V. Š., kaip buvusio UAB „Galmeta“ vadovo, paliekamas nenagrinėtu.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.