Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Pociaus, Remigijaus Preikšaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019-06-05 nuosprendžio, kuriuo R. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir nustatyta galutinė – vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. Š. nuteistas už tai, kad 2019-02-07, apie 10.52 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įėjęs į personalo poilsio kambarį, iš spintoje buvusios J. J. rankinės pavogė jai priklausančią 50 Eur vertės piniginę, kurioje buvo 125 Eur, J. J. vairuotojo pažymėjimas, asmens tapatybės kortelė, sveikatos draudimas, darbo pažymėjimas, banko „SEB bankas“ kortelė, G. J. asmens tapatybės kortelė, sveikatos draudimo kortelė, bei iš spintelėje buvusios J. M. rankinės pavogė 50 Eur vertės piniginę, kurioje buvo 60 Eur vertės auksinis pakabukas, 10 Eur, J. M. vairuotojo pažymėjimas, asmens tapatybės kortelė, sveikatos kortelė, automobilio registracijos liudijimas, „SEB bankas“ kortelė. Taip R. Š. iš viso pagrobė 295 Eur vertės turtą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. Š. (toliau – ir apeliantas) nesutinka su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019-06-05 nuosprendžiu, prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog atsižvelgiant į tai, kad apeliantas visiškai pripažino kaltę, gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos bei padėjo išsiaiškinti visas bylos aplinkybes, jam yra paskirta per griežta laisvės atėmimo bausmė. Apeliantas bylą prašo nagrinėti jam nedalyvaujant.

3. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas Petras Matažinskas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliantas neginčija padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, kvalifikavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde nesutinkama su paskirta bausme, būtent dėl bausmės individualizavimo R. Š. teisėjų kolegija pasisakys plačiau.

5. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo skunde dėstomus argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančias aplinkybes, nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, todėl bausmė jam skirta teisėtai ir pagrįstai. Paskirta bausmė nėra akivaizdžiai per griežta ar neproporcinga apelianto padarytų nusikaltimų pobūdžiui bei pavojingumui, todėl pagrindo tenkinti R. Š. prašymą dėl bausmės švelninimo nėra pagrindo.

6. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistajam R. Š. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį skirtinos bausmės, atsižvelgė ir įvertino visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek nuteistojo asmenybę, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, veikos motyvus ir tikslus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo poziciją dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - jis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, dėl to skiriant galutinę bausmę taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas bei paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu.

7. R. Š. padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Veika tyčinė, baigta. Šią nusikalstamą veiką jis padarė būdamas vienuolika kartų teistas. Be to, baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas atkreipė dėmesį į tai, kad R. Š. nedirba bei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo kaltinamas kitoje baudžiamojoje byloje dėl nusikaltimų nuosavybei padarymo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje atsižvelgė tiek į R. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be to, BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta pareiga teismui, skiriančiam bausmę, be kita ko, įvertinti ir kaltininko asmenybę. Baudžiamajame įstatyme įtvirtintos nuostatos (BK 55–56 straipsniai ir kt.) suponuoja pagrindą manyti, jog ankstesnė baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens priešingo teisei elgesio patirtis vertinama kaip asmenį charakterizuojanti medžiaga, ir, be kitų aplinkybių, į kurias atsižvelgia nuosprendį priimantis teismas, lemia bausmės rūšies bei dydžio parinkimą.

8. Nors pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog R. Š. ne kartą baustas administracine tvarka (b. t. 2, b. l. 21-24), be kita ko, baustas taip pat už administracinių nusižengimų nuosavybei padarymą. Kaip minėta, R. Š. anksčiau teistas vienuolika kartų, tai rodo, kad R. Š. priešingos teisei nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio nagrinėjamoje byloje ir nauja nusikalstama veika buvo tik loginė jo gyvenimo būdo bei ankstesnio elgesio pasekmė. Visa tai sudaro pagrindą manyti, jog nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų normų ir iki šiol pakankamų pastangų koreguojant savo elgesį nedėjo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, įvertinus tai, kad ankstesnėmis baudžiamajame įstatyme numatytomis bausmėmis nepavyko pasiekti bausmės tikslų, kadangi nuteistasis ir toliau daro nusikalstamas veikas, o įstatymo leidėjas tokį asmens nusikalstamų veiksmų pakartotinumą vertina kaip turintį didesnį pavojingumą, nėra pagrindo spręsti, jog apylinkės teismo nuteistajam paskirta bausmė yra per griežta, neatitinka jo paties bei padaryto nusikaltimo pavojingumo ir šios veikos pobūdžio.

9. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, R. Š. teistumų skaičius rodo nuolatinį nuteistojo įstatymų nepaisymą bei nenorą savo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Todėl, įvertinus tai, kad nuteistasis ir toliau daro nusikalstamas veikas, bei atsižvelgus į tai, jog ankstesniais nuosprendžiais paskirtos laisvės atėmimo bausmės R. Š. nebuvo pakankamas pagrindas keisti savo gyvenimo būdą bei nesustabdė nuo nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo, nėra pagrindo išvadai, jog paskyrus jam švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, bus pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtinti bausmės tikslai. Pažymėtina, jog BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatos įpareigoja bausmę skiriantį teismą kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti ne tik kaltinamojo asmenybę, bet ir padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytą žalą bei kitas aplinkybes.

10. Nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus – ne tik koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, tačiau ir apriboti jam galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo metu tik realiai pataisos namuose atliekama laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti šių BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

11. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus tai, kad anksčiau paskirtomis bausmėmis BK 41 straipsnyje numatyti bausmių skyrimo tikslai nebuvo pasiekti, kadangi R. Š. ir toliau darė nusikalstamas veikas bei administracinius nusižengimus (teisės pažeidimus), nusikalstamą veiką R. Š. padarė neišnykus teistumui, atsižvelgus į R. Š. baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BK 61 straipsnyje nustatytų taisyklių, pagrįstai nuteistajam paskyrė BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, nustatydamas šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmės dydžio vidurkį bei, vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, kaip minėta, paskirtą bausmę sumažindamas vienu trečdaliu.. Manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam paskyrus švelnesnę bausmę, nėra pagrindo. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019-06-05 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį nuteistojo R. Š. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas nuosprendis paliktinas nepakeistas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

Nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą atmesti.