Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 20 parų arešto bausme;

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 50 parų arešto bausme,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 4 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

A. R. 2023 m. gruodžio 19 d. apie 12.15 val. prie J. Jasinskio g. ir V. Kudirkos g. sankryžos, imituodamas eismo įvykį, t. y. staiga išeidamas į važiuojamąją kelio dalį tyčia atsitrenkdamas į sukančio į dešinę automobilio Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinę dešinę dalį, o automobiliui sustojus, jis, panaudojęs apgaulę – vairuotojui O. J. pareiškęs, kad yra sužalotas bei paprašęs jį nuvežti į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, Šiltnamių g. 29, Vilniuje, automobilių stovėjimo aikštelėje pareikalavęs 200 eurų už medicininių paslaugų suteikimą, nukentėjusiajam O. J. jam sumokėjus 180 eurų, pasišalino, tokiu būdu įgijo svetimą O. J. priklausantį nedidelės vertės turtą – 180 eurų. Šiais savo veiksmais A. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 4 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kaip O. J. atpažino nuotraukoje Nr. 4 esantį A. R. kaip asmenį, atsitrenkusį į jo automobilį ir imitavusį eismo įvykį, bei dėl to iš jo išviliojusį 180 eurų. Asmenį atpažino iš bendrų veido bruožų, nosies formos, akių. Yra įsitikinęs, kad būtent šis asmuo imitavęs eismo įvykį iš jo išviliojo 180 eurų (t. 1, b. l. 44-48).

Liudytoja E. P. parodė, kad 2023-12-19 apie pietus, prieš 13.00 val., ji viena automobiliu Hyunday Tucson, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo į Rotundo gatvę, pakeliui sustojo sankryžoje Jasinskio ir Kudirkos g. Stovint prie sankryžos, laukiant kol jai užsidegs žalias šviesoforo signalas, pastebėjo, kai toje sankryžoje žmogus, įėjęs į važiuojamąją dalį, atsitrenkė į sukančio į dešinę automobilio galinę dalį ir suklupo. Dėl to ji paspaudė išsaugojimo mygtuką vaizdo registratoriuje, kad išsisaugotų šio įvykio vaizdo įrašas. Iš pradžių nieko keisto nepagalvojo, kadangi įvykis įvyko gana greitai. Atsitrenkęs į automobilio galą, asmuo automobiliui pravažiavus atsistojo ir šlubuodamas nuėjo link to automobilio, į kurį atsitrenkė. Tas automobilis buvo sustojęs, o jo vairuotojas išlipęs nuėjo link šlubuojančio vyro. Tada jie kartu nuėjo iki automobilio. Automobilio markės neįsidėmėjo. Automobiliui sukant į dešinę, šiam degė žalia šviesa, taip pat žalia degė ir pėstiesiems. Kas vyko toliau, kai asmenys nuėjo iki mašinos, nematė, kadangi jai užsidegus žaliai šviesai, ji išvažiavo. Kaip minėjo, pradžioje nieko keisto neįžvelgė, tačiau vėliau peržiūrėjo vaizdo įrašą, jis jai sukėlė įtarimų. Visų pirma, jai pasirodė, kad tas žmogus kažko laukė, o automobiliui pasukus, tas žmogus išėjo į važiuojamąją dalį ir paspartino žingsnį, kaip jai pasirodė, pats inicijavo kontaktą su automobiliu. Tiksliau, su to pravažiuojančio automobilio galine dalimi. Įėjo į važiuojamąją dalį jis, kaip jai pasirodė, sulaukęs, kol automobilis įsuks. Taip pat, kiek atsimena iš vaizdo įrašo, jis pravažiuojant ankstesnei mašinai lyg sudvejojo, o tada sulaukęs sekančio automobilio, kol pravažiuos, tada jau paspartino žingsnį ir inicijavo kontaktą. Visa tai turėtų matytis jos policijai pateiktame vaizdo įraše, kadangi tą pačią dieną, kai kilo įtarimas, ji užregistravo įvykį per e-policiją. Taip pat ji rodė įrašą ir kitiems asmenims, kam rodė, visi buvo tokios nuomonės, kad galimai asmuo kontaktą inicijavo tyčia. Tačiau tai tik jų nuomonė, kurią susidarė iš vaizdo įrašo (t. 1, b. l. 56-57).

VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės rašte Nr. 2R-5.21.-1125 nurodyta, kad A. R., gim. (duomenys neskelbtini), 2023-12-19 į ligoninę nesikreipė (t. 1, b. l. 68).

Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra vaizdo įrašas iš E. P. vaizdo registratoriaus. Vaizdo įrašas pavadinimu „Video (3)“, kairiajame apatiniame kampe atvaizduojami data ir laikas. Dešiniajame apatiniame kampe atvaizduojamas greitis. Matoma, kai 2023-12-19 12:58:58 pasirodo apie (duomenys neskelbtini) metų vyras prie pėsčiųjų perėjos sankryžoje kairėje apačioje. Vyras apsirengęs juodą kepurę, juodą striukę su rudu kailiu ant kapišono, mėlynus džinsus ir juodus batus. Minėtas vyras lėtai eina link perėjos, kai jam dega žalias šviesoforo signalas ir tuo pačiu metu per perėją važiuoja mašinos, nes joms irgi žalias šviesoforo signalas ir suka į dešinę. Į sankryžą įvažiuoja automobilis OPEL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir baiginėja manevrą, tuo metu vyras 12:59:03 paspartina savo ėjimo greitį ir neapsidairęs greitu žingsniu įeina į perėją ir trenkiasi į automobilio OPEL šono galinę dalį. Netrukus atsistoja ir šlubuodamas nueina ant šaligatvio ir išeina iš kameros fiksuojamo lauko (t. 1, b. l. 79-84).

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad buvo išplatintas aplinkraštis per policijos komisariatus su atvaizdu asmens, kuris įvykdė nusikalstamą veiką. 2024-01-11 į tarnybinį telefoną paskambino Ukmergės rajono policijos komisariato vyresnysis tyrėjas R. M., kuris nurodė, kad pagal pateiktoje nuotraukoje esančio asmens bruožus, atpažino, kad nuskalstamą veiką galimai įvykdė A. R.. Kaip nurodė R. M., A. R. tokiu būdu pelnosi iš kitų žmonių imituodamas eismo įvykius. Tą jis darė ir Ukmergėje bei kituose miestuose. Patikrinus policijos domenų bazėse esančią informaciją, nustatyta, kad minėto asmens atžvilgiu pradėtas ne vienas ikiteisminis tyrimas dėl eismo įvykių imitavimo. Taip pat žiniasklaidos priemonėse buvo paskelbta informacija, kad pastarasis asmuo imituodamas eismo įvykius pelnosi iš kitų žmonių patiklumo (t. 1, b. l. 85).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. R. parodė, kad neprisipažįsta įvykdęs nusikalstamą veiką. Gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau kartais lankosi ir Vilniuje. Čia gyvena jo du broliai. Vilniuje buvo ir 2023 metų gruodžio mėnesį, įtarime minimu laikotarpiu. Buvo atvažiavęs aplankyti brolių. Įvykį jis atsimena. Iš tiesų buvo pranešime apie įtarimą minimoje vietoje, toje sankryžoje, norėjo pereiti gatvę į kitą pusę. Stebėdamas šviesoforo signalą, matė, kad jam degė žalia šviesa, tačiau jis nepastebėjo į dešinę sukančio automobilio, tiesiog buvo nepakankamai atidus, galimai stebėjo šviesoforą, todėl tik pradėjus pereiti gatvę, prieš save pamatė sukantį automobilį. Kai išeidinėjo į gatvę automobilio dar nematė, matyt kažkur nukreipė dėmesį, nepamatė šio įsukusio automobilio ir kirsdamas gatvę atsitrenkė į šio automobilio galą. Jis koja atsitrenkė į automobilio šoną, pajautė skausmą, parkrito, tačiau iškart atsistojo ir pasitraukė nuo važiuojamosios dalies. Tas automobilis sustojo, neatsimena, ar jis priėjo prie šio automobilio, ar vairuotojas prie jo. Jis vairuotojui pasakė, kad reikia kviesti policiją, tačiau vairuotojas jam pasakė, kad gali jį pavežti pas medikus. Jis sutiko, įsėdo į mašiną, markės ir modelio neatsimena. Vairuotojas buvo vienas. Kur jis įsėdo, neatsimena, greičiausiai prie vairuotojo. Vairuotojas jį nuvežė į Lazdynų ligoninę. Ten vairuotojas jo paklausė, kiek pinigų jam skolingas už sužalojimą, jis šiam pasakė porą šimtų eurų. Vairuotojas atsakė, kad tiek neturi, galimai turėjo tiek, kiek nurodyta pranešime apie įtarimą, vairuotojas jam padavė tuos galimai 180 eurų ir jis išėjo. Nuėjus iki ligoninės priimamojo, jis pasižiūrėjo, kad ten nemažai žmonių, apžiūrėjo koją, nebuvo panašu, kad sužalojimas rimtas, todėl nusprendė nelaukti ir į ligoninę nenuėjo. Tada išvažiavo į (duomenys neskelbtini). To asmens daugiau nematė. Ar apsikeitė kontaktais negali pasakyti, nepamena. Tačiau tikrai daugiau nebendravo. Nori pasakyti, kad jis neimitavo eismo įvykio, tiesiog pereidinėjo gatvę, nepastebėjo pravažiuojančio automobilio, atsitrenkė į šį. Atsitrenkęs juto fizinį skausmą dešinėje kojoje, kadangi griuvo dešinės kojos keliu ant asfalto. Kelis buvo nubrozdintas, tačiau rimtesnio nieko nebuvo. Pinigų apgaule iš asmens neišviliojo, vairuotojas jam pats pasiūlė pinigų, kad nebūtų kviečiama policija (t. 1, b. l. 121-122).

Nukentėjusysis O. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl 180 eurų turtinės ir 150 eurų neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 50).

Motyvuojamoji dalis

III. Surinktų įrodymų vertinimas

BK 182 straipsnio 4 dalis nustato, kad tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino, padarė baudžiamąjį nusižengimą.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo A. R. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 4 dalyje, visiškai įrodyta.

Kaltinamojo A. R. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, kad jis eidamas per pėsčiųjų perėją nepastebėjo pravažiuojančio automobilio „Opel Zafira“, automobilis užkabino jį ir jis parkrito, paneigia kiti byloje surinkti įrodymai. Iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad A. R. iš lėto ėjo pėsčiųjų perėjos link, jam dega žalias šviesoforo signalas, į sankryžą įvažiuoja automobilis Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šiam automobiliui baiginėjant posūkio manevrą A. R. nuo įėjimo į kelio važiuojamąją dalį akivaizdžiai paspartina savo ėjimo greitį, pradeda eiti labai dažnais ir trumpais žingsniais, po ko trenkiasi į automobilio Opel šono galinę dalį, tada A. R. priklaupia ir šlubuodamas grįžta ant šaligatvio. Kaltinamojo elgesys prieš patenkant į pėsčiųjų perėją ir pėsčiųjų perėjoje įrodo A. R. tyčią imituoti eismo įvykį, nes iki perėjos A. R. ėjo įprastu lėtu tempu, o įžengus į gatvės važiuojamąją dalį jo judėjimo tempas tapo akivaizdžiai greitesnis, žingsniai sutrumpėjo ir padažnėjo, kol jis savo kūnu palietė automobilį Opel ir priklaupė ant vienos kojos. Normalioje situacijoje pėstysis stengtųsi išvengti susidūrimo su automobiliu, o ne stengtųsi kuo greičiau pasiekti automobilį ir į jį atsitrenkti. Aplinkybę, kad A. R. tyčia atsitrenkė į automobilį Opel patvirtina įvykį tiesiogiai mačiusi liudytoja E. P., kuri parodė, kad tas žmogus kažko laukė, o automobiliui pasukus, tas žmogus išėjo į važiuojamąją dalį ir paspartino žingsnį, kaip jai pasirodė, pats inicijavo kontaktą su automobiliu, įėjo į važiuojamąją dalį jis, kaip jai pasirodė, sulaukęs, kol automobilis įsuks, jis pravažiuojant ankstesnei mašinai lyg sudvejojo, o tada sulaukęs sekančio automobilio, kol pravažiuos, tada jau paspartino žingsnį ir inicijavo kontaktą.

Aplinkybę, kad A. R. atsitrenkė į O. J. vairuojamą automobilį Opel, patvirtina O. J. parodymai, pagal kuriuos jis sukdamas į V. Kudirkos gatvę išgirdo duslų garsą savo automobilio gale.

Byloje yra įrodyta, kad jokios medicininės pagalbos dėl jo paties inicijuoto eismo įvykio A. R. nereikėjo. Visų pirma, nukentėjusiuoju apklaustas O. J. parodė, kad jų pokalbis kelionės į Lazdynų ligoninę metu buvo bendro pobūdžio, kojos lūžio galimybė buvo maža, nes A. R. galėjo vaikščioti, jiems atvykus į Priėmimo skyrių, O. J. matė, kad A. R. nebešlubavo, kelionės metu A. R. neminėjo apie kojos skausmus. Antra, VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės rašte nurodyta, kad A. R. įvykio dieną – 2023-12-19 į ligoninę nesikreipė. Byloje taip pat nėra jokių kitų duomenų apie tai, kad dėl įvykio A. R. būtų reikalinga ar suteikta kokia nors medicininė pagalba.

Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-335/2010).???

Reikalaudamas iš O. J. pinigų už gydymą, kurio jam nereikia, A. R. nukentėjusiojo atžvilgiu naudojo apgaulę, nes iškraipė objektyvią tiesą, melavo apie jam neva O. J. sukeltą traumą, žinodamas, kad jokia medicininė pagalba jam nereikalinga, jis veikė siekdamas suklaidinti nukentėjusįjį O. J..

Byloje yra įrodyta, kad kaltinamasis A. R. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje imitavo eismo įvykį – staiga išėjo į važiuojamąją kelio dalį, tyčia atsitrenkė į sukančio į dešinę automobilio Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinę dešinę dalį, o automobiliui sustojus, jis, panaudojęs apgaulę – vairuotojui O. J. pareiškęs, kad yra sužalotas bei paprašęs jį nuvežti į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, Šiltnamių g. 29, Vilniuje, automobilių stovėjimo aikštelėje pareikalavęs 200 eurų už medicininių paslaugų suteikimą, nukentėjusiajam O. J. jam sumokėjus 180 eurų, pasišalino, tokiu būdu įgijo svetimą O. J. priklausantį nedidelės vertės turtą – 180 eurų. Atsižvelgiant į pasisavinto turto vertę, A. R. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 4 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai ir kiti klausimai

BK 182 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. R., vadovaujasi bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, pirmiausia atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą ir rūšį – A. R. padarė vieną baigtą baudžiamąjį nusižengimą, praeityje teistas, taip pat ir už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, kai imituodavo eismo įvykius ir sukčiavimo būdu pasisavindavo nukentėjusių asmenų pinigus, nusikalstama veika padaryta neišnykus teistumui, jis itin daug kartų baustas administracine tvarka, dauguma atvejų už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 108 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimus.

A. R. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, skirdamas bausmę A. R., atsižvelgia į jo asmenybę – yra darbingo amžiaus, nevedęs, teistas, daug kartų baustas administracine tvarka. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. R. areštą.

Kaltinamajam A. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusysis O. J. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 180 eurų turtinės ir 150 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. BPK 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas.

Turtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje apibūdinama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taigi, baudžiamojoje byloje sprendžiamas deliktinės civilinės atsakomybės klausimas, kai civilinio ieškinio dalykas yra žala, tiesiogiai atsiradusi dėl baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos padarymo. Kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atlyginti žalą, ar asmuo (fizinis arba juridinis) turi teisinę pareigą atlyginti žalą, turi būti įvertintos visos faktinės bylos aplinkybės, atskleidžiančios konkretaus asmens padarytą nusikalstamą veiką, kaltę, žalą ir parodančios priežastinį ryšį, t. y. tai, kad būtent padaryta veika lėmė žalingų padarinių atsiradimą.

Iš anksčiau nuosprendyje aptartų įrodymų matyti, kad iš O. J. buvo pasisavintas turtas, pasisavinto turto vertę patvirtina byloje surinkti įrodymai, todėl civilinis ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamojo A. R. O. J. priteistina 180 Eur suma.

Ikiteisminio tyrimo metu O. J. pareiškė 150 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teisme O. J. paaiškino, kad neturtinę žalą grindžia tuo, jog dėl patirto streso kelias savaites negalėjo dirbti ir jautė emocinį sukrėtimą.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas pažymi, kad išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dėl kaltinamojo A. R. veiksmų nukentėjusysis patyrė dvasinius išgyvenimus, kelias savaites jautė emocinį sukrėtimą, jis be pagrindo buvo išgąsdintas dėl žmogaus sveikatos sužalojimo. Teismas, įvertinęs visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, atsižvelgdamas į teismų praktiką, daro išvadą, kad nukentėjusiojo prašomas 150 Eur neturtinės žalos dydis yra adekvatus ir ne per didelis, todėl O. J. naudai iš A. R. priteistina 150 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – CD diskai su vaizdo įrašais paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jam 40 parų arešto bausmę.

O. J. civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš A. R. O. J. naudai 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti ir 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

A. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – CD diskus su vaizdo įrašais, saugomus byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.