Utenos apylinkės teismo sprendimas

2016-11-17 · Civilinė byla Nr. e2-1268-356/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-11-17Utenos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-03-16Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-11-17
Bylos Nr.
e2-1268-356/2016
Teisminio proceso Nr.
2-50-3-00104-2016-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vijolė Vitienė
Ieškovas
UAB „Aukštaitijos traktas“
Atsakovas
G. V.
Advokatai
Algirdas Misevičius, Povilas Gruodis
Kategorijos
  • 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-1268-356/2016Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00104-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 35.5.; 3.2.3.2.; 3.2.6.1. (S)
UTENOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 17 d.Utena
Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė,sekretoriaujant posėdžių sekretorei Elonai Mackutei,dalyvaujant ieškovo UAB „Aukštaitijos traktas“ atstovui advokatui Povilui Gruodžiui,atsakovo G. V. atstovui advokatui Algirdui Misevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-1268-356/2016 pagal ieškovo UAB „Aukštaitijos traktas“ ieškinį atsakovui G. V. dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Aukštaitijos traktas“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo: 5.888,88 EUR skolą, 68,90 EUR delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2016-01-25, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė procesiniuose dokumentuose (56-60, 99-106, 148-152 b.l., t.1; 5-9, 47-48, 110-120 b.l., t. 3), o atstovai, prašydami ieškinį tenkinti visa apimtimi, priteisti bylinėjimosi išlaidas bei paskirti atsakovui maksimalią baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, paaiškino, kad šalys 2015-04-08 sudarė statybos rangos sutartį, ja susitarė dėl sporto aikštelės ir privažiavimo kelio dangos įrengimo darbų atlikimo, dėl darbų kainos nustatymo kriterijų, t.y. pagal faktiškai atliktų darbų kiekį, darbai buvo atlikti, atsakovas pretenzijų dėl darbų kokybės nepareiškė, todėl privalo apmokėti. Nepaisant to, atsakovas melagingais paaiškinimais ir įrodymais suklaidino teismą, kuris atnaujino terminą prieštaravimams pateikti, dėl to teismo įsakymas buvo panaikintas, ieškovas privalėjo pateikti ieškinį; viso proceso metu atsakovas nebuvo nuoseklus, melavo nurodydamas vis naujus ir tik jam pačiam palankius nesutikimo su ieškiniu motyvus. Ieškovo nuomone, ištirti byloje įrodymai patvirtina, kad atsakovas, būdamas keleto įmonių direktoriumi ir turėdamas patirtį statybos rangos sutarčių sudarymo srityje, aiškiai suprato, kad šalių sudarytoje sutartyje buvo nurodyta tik sporto aikštelės įrengimo darbų kaina, o galutinė darbų kaina turėjo būti nustatyta pagal faktiškai atliktų darbų kiekį; kad 2013 metais jis sutartį sudarė ne su ieškovu, o su kitu asmeniu, o dėl to negalėjo pagrįstai tikėtis, kad 2013 m. kito asmens atliktų darbų trūkumus ieškovas 2015 m. pašalins nemokamai. Ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovą pripažinti vartotoju nėra pagrindo. Atsakovas 2016-09-26 teismo posėdžio metu nurodė naujų aplinkybių, kurios rodo, kad jis iš dalies pripažįsta ieškinį.

Atsiliepimas

Atsakovas G. V. ieškinio nepripažino, prašė atmesti. Nurodė procesiniuose dokumentuose (89-91, 124-126 b.l., t. 1), jis ir jo atstovas, prašydami ieškinį ir prašymą dėl baudos skyrimo atmesti, iš ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidas, paaiškino, kad atsakovo nesutikimo su ieškiniu motyvai yra tokie: ieškovas 2015 m. balandį neatliko naujų privažiavimo kelio dangos įrengimo darbų, nes atsakovas jų neužsakė; sumokėdamas sutartyje nurodytą kainą – 7.289,46 EUR atsakovas galutinai atsiskaitė už visus ieškovo atliktus darbus; neprivalo mokėti, nes pagruntavus bitumine emulsija ir padengus 4 cm. storio danga privažiavimo kelio paviršių, buvo nemokamai pašalinti 2013 m. ieškovo atliktų privažiavimo kelio dangos įrengimo darbų trūkumai; atsakovas pagal šalių sutartį veikė kaip vartotojas, todėl jo atžvilgiu turėtų būti taikomos vartotojų teises ginančios teisės normos, tame tarpe ir CK 6.673 straipsnio nuostatos – jis, kaip užsakovas, neprivalo mokėti už darbus, kurie nebuvo numatyti sutartyje. Atsakovas nemelavo dėl pagrindų atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti. Ieškovas, kaltindamas atsakovą melavimu, remiasi paaiškinimų fragmentais, paimtais iš konteksto.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2015-04-08 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta (61-63 b.l., t.1) Statybos rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – Sutartis) su jos priedu – kainos paskaičiavimu (lokaline sąmata). Šios Sutarties pagrindu ieškovas, veikdamas kaip rangovas, įsipareigojo savo rizika, jėgomis, medžiagomis ir darbo priemonėmis atlikti tam tikrus darbus. Sutarties 1 punkte objektas įvardytas taip: „Sporto aikštelės ir privažiavimo kelio dangos įrengimas Antakalnio kaime Utenos rajone“. Šiuos darbus ieškovas įsipareigojo atlikti laikotarpiu nuo 2015-04-09 iki 2015-04-16 (Sutarties 3 punktas), o atsakovas, veikdamas kaip užsakovas, įsipareigojo apmokėti už atliktus darbus per 30 kalendorinių dienų nuo atsiskaitymo dokumentų gavimo (Sutarties 4 punktas). Sutarties 2 punktu šalys susitarė dėl kainos: „ 2.1 Šalių susitarimu nustatyta Sutarties kaina – 6.024,35 EUR be PVM; PVM (21 %) – 1.265,11 EUR; visa kaina su PVM – 7.289,46 EUR <...>; 2.2 Galutinė darbų kaina nustatoma pagal faktiškai atliktų darbų kiekį, naudojant Sutarties priedo (lokalinės sąmatos) vienetinius įkainius; 2.3 papildomų darbų kaina turi būti suderinta su Užsakovu prieš papildomų darbų atlikimą.“.

Tokie šalių įsipareigojimai atitinka CK 6.681 straipsnyje pateiktą statybos rangos sutarties sampratą. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas laiko nustatytu, kad tarp šalių 2015-04-08 sudarytos Statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai.

Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad Sutartimi jos susitarė dėl sporto aikštelės įrengimo, ieškovas ją įrengė, atsakovas darbus priėmė, 2015-04-14 pasirašė atliktų darbų aktą ir PVM sąskaitą faktūrą AT Nr. (duomenys neskelbtini), pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės neturėjo. Nepaisant to, atsakovas laiku už šiuos darbus neatsiskaitė, dėl to ieškovas kreipėsi į teismą, civilinėje byloje Nr. eL2-2425-839/2015 2015-11-11 buvo priimtas teismo įsakymas, kuriuo priteista iš atsakovo ieškovo naudai 7.289,46 EUR skola, ją atsakovas padengė 2015-11-23 (39, 64-65, 73 b.l., t.1), t.y. įvykdydamas teismo įsakymą.

Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar atsakovas užsakė atlikti, o ieškovas atliko Sutartyje nurodytus privažiavimo kelio dangos įrengimo darbus, už kuriuos atsakovas nesumokėjo ir atsisako mokėti ieškovo reikalaujamą 5.888,88 EUR sumą.

Lietuvos sutarčių teisėje pripažįstama, kad sutartis galioja tokio turinio, kokio siekė jos šalys. Konsensualizmo principas reikalauja atskleisti tikruosius šalių ketinimus, o ne vien analizuoti kalbinę rašytinės sutarties teksto reikšmę (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193 – 6.195 straipsniuose ir suformuluotos LAT praktikoje. Jeigu šalių ketinimai nesutampa, didesnę reikšmę turi sutarties tekstas, todėl svarbesnė yra sutarties teksto lingvistinė analizė, nes ji gali padėti nustatyti, kurios šalies ketinimai atitinka sutarties lingvistinę prasmę. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys. Sutarties sąlygos aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį taip pat atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes

Kaip jau minėta, Sutarties 1 punkte nurodyta, kad Sutarties objektas yra ne tik sporto aikštelės įrengimas, tačiau ir privažiavimo kelio dangos įrengimas, abiejų objektų vieta - (duomenys neskelbtini). Abu objektai yra žemės sklype, kuriame taip pat yra atsakovui bei jo sutuoktinei nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas ir pirtis (169-175 b.l., t.1). Sutarties 7.1 punktu ieškovas įsipareigojo įrengti sporto aikštelę ir privažiavimo kelio dangą pagal jo paties, t.y. rangovo, pateiktą lokalinę sąmatą. Šios Sutarties priedas yra 2015-04-08 parengta lokalinė sąmata, kurią pasirašė abi šalys (63 b.l., t. 1 ). Joje yra fiksuoti tokie darbai: žvyro pagrindo profilio ištaisymas, prieš klojant juodą dangą, nepridedant naujų medžiagų; 5 cm storio dangos įrengimas, panaudojant atitinkamą techniką ir medžiagas (mišinį AC16AN). Numatytas darbų kiekis – 5.120, iš viso kaina – 7.289,46 EUR (su PVM).

Prie Sutarties lokalinė sąmata (kaip priedas) privažiavimo kelio dangos įrengimo darbams atlikti nebuvo pridėta. Atsakovas neigė buvus ieškovo nurodytas faktines aplinkybes, kad jis, nors ir nepasirašė, tačiau vizualiai buvo supažindintas su lokaline sąmata, kuri, kaip nurodė ieškovas ir patvirtino liudytojas, ieškovo darbuotojas R. S., buvo sudaryta dėl abiejų Sutarties objektų. Ieškovas rašytinio įrodymo – lokalinės sąmatos privažiavimo kelio dangos įrengimo darbams atlikti nepateikė. Šis faktas, šalių paaiškinimai ir Sutarties turinys leidžia padaryti pagrįstą išvadą, kad šalys 2015-04-08 rašytine Sutartimi nebuvo detaliai aptarę privažiavimo kelio įrengimo darbų pobūdžio, naudotinų medžiagų, jų kiekio ir kainos. Tačiau rašytinis Sutarties tekstas leidžia padaryti išvadą, kad šalys aptarė būtinumą bei galimybę atlikti tame pačiame objekte ir tuo pačiu metu ne tik sporto aikštelės įrengimo, bet ir privažiavimo kelio dangos įrengimo darbus. Sutarties rašytiniame tekste nėra jokių nuorodų į tai, kad tokie darbai bus atlikti nemokamai, aiškiai susitarta, kad danga bus įrengta, o ne šalinami jos defektai. Taigi darytina išvada, kad šalys Sutartimi susitarė dėl naujos privažiavimo kelio dangos įrengimo.

Atsakovas neigė ir kitas ieškovo nurodytas faktines aplinkybes dėl to, kad jis privažiavimo kelio įrengimo darbus užsakė žodžiu, t.y. tokį pageidavimą pareiškė ieškovo darbuotojui, kai dar ieškovo technika tebebuvo jo žemės sklype. Kaip patvirtino liudytojas R. S., ieškovo darbuotojas, kurio viena iš darbinių pareigų yra lokalinių sąmatų sudarymas, jis nusprendė, kad nebūtina sudaryti lokalinę sąmatą, nes privažiavimo kelio dangos įrengimo darbai buvo atlikti tuoj pat po sporto aikštelės įrengimo, atsakovui dėl darbų atlikimo pareiškus pageidavimą. Ieškovo ir šio liudytojo nuomone, apskaičiuoti šių darbų kiekius ir kainą kliūčių nebuvo, nes Sutarties 2.2 punktu šalys susitarė, kad: „Galutinė darbų kaina nustatoma pagal faktiškai atliktų darbų kiekį, naudojant Sutarties priedo (lokalinės sąmatos) vienetinius įkainius.“, o Sutarties 4 punktu buvo numatę, jog po darbų atlikimo užsakovas kartu su rangovo atstovu privalo apmatuoti faktiškai atliktų darbų kiekius.

Ieškovas pateikė rašytinį įrodymą – atliktų darbų aktą, kuriame apskaitė atliktų privažiavimo kelio dangos įrengimo darbų kiekį – 450 m², apskaičiavo kainą – 5.888,88 EUR (su PVM). Atliktų darbų aktas, kuriame nurodyta data yra 2015-04-14, atsakovo nepasirašytas. Šiame akte užfiksuota, kad privažiavimo kelio juodos dangos paviršius pagruntuotas bitumine emulsija ir padengtas 4 cm storio danga, kuriai naudotas mišinys AC11VN. Ieškovas PVM sąskaitą faktūrą AT Nr. (duomenys neskelbtini) (66 b.l., t. 1) 5.888,88 EUR sumai išrašė 2015-10-29. Minėtus dokumentus atsakovui siuntė 2015-11-10 kartu su pretenzija (69 b.l., t.1).

Atsakovas neneigė, kad tuoj pat po sporto aikštelės įrengimo, kai ieškovo technika dar tebebuvo jo sodybos teritorijoje, tam tikroje privažiavimo kelio atkarpoje, kurią nurodė asmeniškai jis pats, ieškovas atliko darbus – paviršių pagruntavo bitumine emulsija ir padengė 4 cm storio danga. Darbus ieškovas atliko taip, kaip pageidavo atsakovas, t.y. dangą įrengė ne atskirose kelio atkarpose, o visoje nurodytoje atkarpoje, nors privažiavimo kelio dangos įrengimo darbų defektai, atsakovo teigimu, matėsi tik atskirose kelio atkarpose – jis nenorėjo „sulopyto“ privažiavimo kelio.

Apibendrinus atsakovo išsakytą nuomonę (procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžių metu) dėl ieškinio, kuri nebuvo nuosekli, galima padaryti išvadą, kad atsakovo nesutikimo su ieškiniu motyvai yra tokie: ieškovas 2015 m. balandį neatliko privažiavimo kelio dangos įrengimo darbų; sumokėdamas sutartyje nurodytą kainą – 7.289,46 EUR atsakovas galutinai atsiskaitė už visus darbus; neprivalo mokėti, nes pagruntavus bitumine emulsija ir padengus 4 cm. storio danga privažiavimo kelio paviršių, buvo pašalinti 2013 m. ieškovo atliktų privažiavimo kelio dangos įrengimo darbų trūkumai; atsakovas pagal Sutartį veikė kaip vartotojas, todėl jo atžvilgiu turėtų būti taikomos vartotojų teises ginančios, tame tarpe ir CK 6.673 straipsnio normos.

Įvertinus šiuos atsakovo nesutikimo su ieškiniu motyvus, nustatytina, kad atsakovas iš esmės neneigia to, kad faktiškai ieškovas pagruntavo bitumine emulsija ir padengė 4 cm. storio danga privažiavimo kelio paviršių, kad šie darbai buvo atlikti kokybiškai, keliu atsakovas naudojasi, o kurioje konkrečioje privažiavimo kelio dalyje juos reikia atlikti, ieškovo darbuotojams nurodė pats atsakovas. Pažymėtina, kad darbai, susiję su privažiavimo keliu, buvo atlikti tuoj pat po to, kai buvo baigta įrengti sporto aikštelę. Ieškovo pateikti papildomi rašytiniai įrodymai – ieškovo transporto priemonių kelionės lapai – patvirtina ( 1-34 b.l., t.2), kad 2015 m. balandžio 9-10 dienomis atsakovo žemės sklype buvo atliekami darbai.

Jau minėta, kad šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad lokalinė sąmata privažiavimo kelio dangos įrengimo darbams sudaryta nebuvo, o darbai ir darbams naudotos medžiagos nėra tapačios naudotoms sporto aikštelės įrengimui ir nurodytoms Sutarties priede – 2015-04-08 lokalinėje sąmatoje. Teismas vertina, kad apskaičiuojant mokėtiną sumą už privažiavimo kelio dangos įrengimo darbus, negalima remtis 2015-04-08 lokalinės sąmatos duomenimis, net ir vadovaujantis ieškovo nurodytomis Sutarties 2.2, 4, 7.1 punktų nuostatomis.

Teismas daro išvadą, kad atsakovas, atsižvelgdamas į įrengtos sporto aikštelės plotą – 512 m², kurio neginčija, neturėjo pagrindo tikėtis, kad sumokėdamas 7.289,46 EUR atsiskaito ir už privažiavimo kelio dangos įrengimo darbus – kelio danga įrengta 450 m² plote, visi darbai atlikti 962 m² plote. Taigi nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovo prievolė apmokėti ieškovui už privažiavimo kelio dangos įrengimo darbus galėjo pasibaigti šiuo, jo nurodytu būdu.

Žemesnės instancijos teismas

Kitas atsakovo nesutikimo su ieškiniu motyvas yra tas, kad, kaip minėta, atsakovas tikėjosi, jog ieškovas 2013 metais įrengto privažiavimo kelio darbų trūkumus pašalins nemokamai.

Ieškovas nepripažino atsakovo nurodytų faktinių aplinkybių, kad jis 2013 m. balandžio - birželio mėnesiais atsakovo žemės sklype atliko privažiavimo kelio dangos įrengimo darbus. Nors liudytojas V. S. nurodė, kad 2013 m. jis galimai pildė reikiamus dokumentus, tačiau ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, kurie leidžia padaryti priešingą išvadą. Ieškovo pateikti automobilių kelionės lapai, atsargų judėjimą patvirtinantys dokumentai, medžiagų nurašymo žiniaraščiai ir rangovinių darbų sąrašas (49-180 b.l., t.2) patvirtina, kad jokie darbai atsakovo žemės sklype nebuvo atliekami, medžiagos nenaudotos, ieškovo technika dirbo kituose objektuose. Be to, ieškovas, patikrinęs atitinkamus dokumentus, nustatė, kad apmokėjimas už darbus iš atsakovo 2013 m. negautas. Taigi ieškovas vertino, kad jeigu ir buvo atlikti jau minėti darbai, tai juos atliko privatūs subjektai, ne darbo metu, veikdami savo nuožiūra ir neįgalioti ieškovo, o visa tai atsakovui buvo žinoma ir suprantama, taigi jis organizavo privačių subjektų darbą.

Atsakovo tvirtinimu, liudytojų, ieškovo darbuotojų: sunkvežimio vairuotojo V. L., darbininko R. T., statybos vadovo V. S., darbų vadovo A. M., atsakovo motinos D. P., sutuoktinės D. V., sesers G. Ž. ir jos sutuoktinio G. Ž., kaimyno O. K. bei (duomenys neskelbtini) seniūno A. R. parodymais, 2013 m. pavasarį atsakovo žemės sklype dirbo ieškovo technika, buvo naudojama darbo jėga ir, atsakovo tvirtinimu, „sutaupytos“ medžiagos, o to pasėkoje buvo įrengtas privažiavimo kelias, atsakovo sutuoktinė tiesiogiai ieškovo darbuotojui V. S. sumokėjo apie 18.000 Lt. Jokio darbų apmokėjimą patvirtinančio dokumento atsakovas neturi. Liudytojas V. S. kategoriškai paneigė gavęs atsakovo nurodytą pinigų sumą.

Atsakovo teigimu, jis apie pastebėtus privažiavimo kelio dangos įrengimo darbų trūkumus žodžiu informavo tą patį ieškovo darbuotoją V. S., kuris žodžiu pažadėjo trūkumus ištaisyti, 2014 m. įmonė neturėjo „sutaupytų“ medžiagų, todėl buvo sutarta, kad darbų trūkumus nemokamai pašalins tuo pačiu metu, kai atliks sporto aikštelės įrengimo darbus. Jokia rašytinė pretenzija ieškovui teikiama nebuvo. Atsakovo nurodytas ieškovo darbuotojas V. S. neigė, kad atsakovas jam raštu ar žodžiu būtų pareiškęs kokių nors pretenzijų, o atitinkamai jis būtų pažadėjęs nemokamai pašalinti darbų trūkumus.

CK 6.192 straipsnio 1 dalis nustato, kad sutarties formai yra taikomos šio kodekso 1.71 -1.77 straipsnių taisyklės, reglamentuojančios sandorių formą. CK XXXIII skyriaus pirmojo, trečiojo skirsnių normos nenustato reikalavimo statybos rangos sutartį sudaryti tik rašytine forma. Taigi galėtų galioti bei ieškovui sukelti teisines pasekmes ir žodinė statybos rangos sutartis, jeigu, kaip nurodė atsakovas, 2013 metais ji būtų buvusi tarp šalių sudaryta.

CK 6.694 straipsnio 1 dalis nustato, kad užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą įstatymų ir šalių sutartimi nustatytomis sąlygomis. CK 6.662 straipsnis įtvirtina užsakovo pareigą tuoj pat informuoti rangovą apie nukrypimus nuo sutarties sąlygų, kitus trūkumus bei pasirašyti atliktų darbų aktą, su išlygomis ar be jų. Atsakovas neturi šiose teisės normose numatytų rašytinių įrodymų, kad 2013 m. priėmė būtent ieškovo atliktus darbus, kad ieškovui nustatyta tvarka pareiškė pretenzijas dėl atliktų darbų trūkumų.

Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas apie 10 metų yra kelių įmonių vadovas (155-159 b.l., t.1), taigi jam privalo būti žinomos, be kitų teisės normų, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintos Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais). Vertinant, ar 2013 m. atsakovas galėjo būti sudaręs statybos rangos sutartį būtent su ieškovu, reikšminga yra ne tai, kad nebuvo sudaryta rašytinė sutartis, o tai, kad atsakovas neturi jokių leistinų rašytinių įrodymų – kasos pajamų orderio antro egzemplioriaus arba jo kvito ( nes teigė atsiskaitęs grynaisiais), ar banko mokėjimo pavedimo – kurie galėtų patikimai patvirtinti, kad būtent ieškovui, o ne kitam asmeniui atsakovas (jo sutuoktinė) už atliktus darbus sumokėjo apie 18.000 Lt. Taigi atsakovas nepateikė jokių patikimų įrodymų, kurie leistų neginčijamai nustatyti, kad atsakovas 2013 m. statybos rangos sutartį buvo sudaręs būtent su ieškovu. Atsakovas 2016-07-14 teismo posėdžio metu pats patvirtino, kad 2013 metų sutartis sudaryta buvo ne su įmone, o su jos darbuotojais, kurie dirba vakarais, be vadovo žinios, naudoja „sutaupytas“ medžiagas. Jis taip pat nurodė, kad ieškovo darbuotojas jam siūlė 2015 m. sutartį sudaryti raštu ir mokėti „baltais“ pinigais, kad jų nereikėtų dalintis. Taigi akivaizdu, kad atsakovas suprato, jog 2013 metais sutartį sudarė ne su ieškovu.

Atsakovas nurodė, kad ieškovas, iki 2015 m. nepasikeitė įmonės direktorius (17-21 b.l., t. 2 ), nereikalavo mokėti, o toks pasyvus ieškovo elgesys jam taip pat leido tikėtis, kad 2013 m. atliktų darbų trūkumai 2015 m. buvo pašalinti nemokamai. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovas jam žodžiu leido ir už sporto aikštelės įrengimo darbus tuoj pat nemokėti, tokį prašymą ieškovui atsakovas motyvavo piniginių lėšų neturėjimu.

Teisės teorijoje bei teismų jurisprudencijoje galioja bendrasis principas, kad iš neteisės teisė neatsiranda (ex in juria non oritur jus), taigi iš neteisėto sandorio jokie teisėti lūkesčiai negali susiformuoti, nes nesąžiningi ir neteisėti veiksmai negali sukurti teisėto rezultato. Vertinant susidariusią situaciją ir atsakovo elgesį, taikytinas šis teisės principas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, vadovaudamasis minėtu principu, laiko nustatytu, kad atsakovas negalėjo turėti teisėtų lūkesčių, jog ieškovas 2015 m. balandį atsakovo nurodytoje kelio atkarpoje pagruntuos bitumine emulsija ir kelio paviršių padengs 4 cm. storio danga nemokamai, t.y. taip pašalindamas kitų asmenų 2013 metais įrengto privažiavimo kelio dangos darbų trūkumus, netgi motyvuojant ieškovo pasyviu elgesiu – nuo 2015 m. pavasario iki lapkričio ieškovas nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo.

Minėta, kad CK normos nenustato reikalavimo statybos rangos sutartį sudaryti tik rašytine forma, CK 6.192 straipsnio 4 dalis nustato, kad sutarties pakeitimas arba papildymas turi būti tokios pat formos, kokios turėjo būti sudaryta sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus. Šalys Sutartimi nebuvo susitarę, kad Sutartis gali būti pakeista arba papildyta tik raštu.

Jau nustatyta, kad lokalinė sąmata privažiavimo kelio dangos įrengimui nebuvo sudaryta, plotą, kuriame šie darbai turėjo būti atlikti, nurodė žodžiu pats atsakovas. Ieškovo atstovas paaiškino, kad įmonė turi nustačiusi jų atliekamų darbų ir naudojamų medžiagų įkainius, atsakovo atstovas nurodė, kad darbų ir medžiagų kaina nėra ginčo dalykas šioje byloje, atsakovas neginčijo privažiavimo kelio dangos įrengimo darbų kiekio, kainos ir kokybės.

Nors atsakovas teigė sutartiniuose santykiuose su ieškovu veikęs kaip vartotojas, tačiau ieškovas pateikė rašytinių įrodymų, kurie leidžia padaryti priešingą išvadą.

Atsakovo nuosavybės teise valdomas žemės ūkio paskirties 1.3755 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas 2011 m., suformuotas padalijus daiktą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiame žemės sklype yra gyvenamasis namas (169-175 b.l., t 1). Atsakovas neginčijo fakto, kad jis yra ūkininkas, kad jo prašymu 2012 m. buvo patvirtintas „Kaimo plėtros žemėtvarkos projektas ūkininko sodybos formavimui. (duomenys neskelbtini). Ūkininkas G. V. Žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Naujasodžio kadastro vietovė. Plotas – 1,3755 ha“ (165-168 b.l., t.1).

Pagal CK 6.228¹ straipsnio redakciją bei Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalį, vartojimo sutartis – tai prekių ar paslaugų įsigijimo sutartis, su pardavėju ar paslaugų teikėju sudaroma su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. CK 6.672 straipsnio 1 dalis nustato, kad pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius.

Nors tiek sporto aikštelės, tiek privažiavimo kelio dangos įrengimo darbai buvo atlikti ūkininko sodyboje, tačiau atsižvelgus į šių objektų nevienodą paskirtį, nėra pagrindo pripažinti, kad privažiavimo kelio danga buvo įrengta išskirtinai užsakovo (atsakovo) tik asmeniniams ar jo šeimos poreikiams tenkinti. Minėta, kad Sutartis dalyje dėl sporto aikštelės įrengimo abiejų šalių šiuo metu jau yra įvykdyta, Sutartimi buvo susitarta dėl dviejų savarankiškų objektų, atsakovo pripažinimas vartotoju dalyje dėl sporto aikštelės įrengimo darbų atlikimo neturėtų jokios įtakos šalių susitarimui dėl kito objekto – privažiavimo kelio dangos įrengimo darbų.

Įvertinus ir ištyrus šalių pateiktus įrodymus skyrium ir jų visetą, teismas daro išvadą, kad šalys tiek raštu, tiek papildomai žodžiu susitarė dėl 2015-04-14 sudarytame atliktų darbų akte nurodytų darbų: juodos dangos pagruntavimo bitumine emulsija ir 4 cm. storio dangos, naudojant asfaltbetonio mišinį AC11VN, įrengimą atsakovo konkrečiai nurodytojo kelio atkarpoje, apmokamų pagal ieškovo įmonėje taikomus įkainius, galutinę darbų kainą nustatant pagal faktiškai atliktų darbų kiekį (Sutarties 2.2 punktas). Atsakovą pripažinti vartotoju ir jo atžvilgiu taikyti CK 6.672 – 6.680 straipsniuose įtvirtintas teisės normas nėra pagrindo.

Apibendrinant nustatytina, kad atsakovas neįrodė (CPK 178 straipsnis) nei vieno iš jo nurodytų nesutikimo su ieškiniu motyvų.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas prievolės, tame tarpe ir kylančios iš sutarties (CK 6.2. straipsnis), turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnis), teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), todėl draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę (CK 6.59 straipsnis), o sutarties nevykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

Šalys Sutartimi (8.1 punktas) nustatė pareigą užsakovui priimti tinkamai atliktus darbus, pasirašyti jų priėmimą – perdavimą liudijantį dokumentą ir sumokėti už juos šioje Sutartyje numatytomis sąlygomis. Atsiskaitymo sąlygos, minėta, buvo numatytos Sutarties 4 punkte. Taigi šalys Sutartimi galutinį atsiskaitymą už atliktus darbus padarė priklausomą nuo darbų priėmimo ir perdavimo akto pasirašymo bei nuo akto ir PVM sąskaitos faktūros užsakovui įteikimo momento. Pagal įstatyme nustatytą reglamentavimą darbų priėmimo ir perdavimo aktu įforminami du tarpusavyje susiję veiksmai: darbų rezultato pridavimas ir darbų rezultato priėmimas. Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus. Tačiau galimos, įstatyme numatytos teisinės situacijos, kada viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą (CK 6.694 straipsnis 4 dalis). Tokiu atveju užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus. Kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinio atsiskaitymo prievolės vykdymo. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Taigi vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą.

Atsakovas nepasirašė ieškovo 2015-04-14 sudaryto atliktų darbų akto dėl privažiavimo kelio dangos įrengimo darbų (67 b.l., t.1), jis yra pasirašytas vienašališkai ieškovo. Atsakovas naudojasi atliktų darbų rezultatu, teisminio nagrinėjimo metu nepareiškė jokių pretenzijų dėl šių darbų trūkumų, ieškovo vienašališkai pasirašyto atliktų darbų akto neginčijo, todėl teismas vertina, kad atsakovui atsirado pareiga Sutartimi nustatytu terminu apmokėti už ieškovo atliktus darbus, nurodytus minėtame akte ir galutinėje pažymoje apie atliktų darbų vertę (68 b.l., t.1).

Minėta, kad 2015-10-29 buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra AT Nr. (duomenys neskelbtini) (66 b.l., t. 1) 5.888,88 EUR sumai, nurodyta, kad atsakovas ją privalo apmokėti pavedimu iki 2015-11-28, PVM sąskaita faktūra siųsta kartu su ieškovo pretenzija 2015-11-10, ieškovo pateiktais įrodymais, turėjo būti įteikta po 3 dienų. Atsakovas, kaip tą numato Sutarties 4 punktas, per 30 dienų PVM sąskaitos faktūros neapmokėjo, todėl 2016-01-21 ieškovas kreipėsi su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, įsakymas civilinėje byloje Nr.eL2-370-228/2016 buvo priimtas 2016-01-26, įsiteisėjo, tačiau atsakovo prašymu terminas prieštaravimams pateikti 2016-04-07 nutartimi buvo atnaujintas, prieštaravimai priimti, gavus ieškovo ieškinį 2016-04-28 nutartimi teismo įsakymas, priimtas 2016-01-26, buvo panaikintas. Atsakovas iki priimant šį teismo sprendimą gera valia ieškovui už privažiavimo kelio dangos įrengimo darbus nesumokėjo net iš dalies, nors 2016-09-26 teismo posėdžio metu pripažino, kad ieškovas galėjo padaryti darbų daugiau nei už 7.289,46 EUR.

Atsakovui nepateikus įrodymų, kad iš Sutarties kilusi jo prievolė ieškovui pasibaigė tinkamu įvykdymu (CK 6.123 straipsnis), vengiant atsiskaityti, t.y. ir po ieškinio pareiškimo nevykdant Sutarties 4 punkto, 8.1 punkto sąlygų, ieškinys šioje dalyje tenkintinas ir, ginant ieškovo pažeistas teises (CK 1.138 straipsnio 4 punktas, 6.213 straipsnis, 6.681 straipsnio 1 dalis, 6.687 straipsnio 1 dalis, Sutarties 4 punktas, 8.1 punktas), iš atsakovo ieškovui priteistina 5.888,88 EUR skola už Sutarties pagrindu jo naudai ieškovo atliktus privažiavimo kelio dangos įrengimo darbus.

Neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartį, laikoma, kad sutartis yra pažeista (CK 6.59 straipsnis, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis), dėl to atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kuri apima dvi formas – nuostolių atlyginimą ar netesybų (delspinigių, baudos) sumokėjimą (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).

Kaip jau nustatyta, atsakovo neteisėti veiksmai, vykdant sutartį, pasireiškė sutarties netinkamu vykdymu – atsakovas be teisėto pagrindo atsisakė apmokėti už ieškovo atliktus darbus (CK 6.205 straipsnis, 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.248 str. nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė, kuri gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu, yra preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Taigi preziumuojama, kad ieškovas patyrė jo nurodyto dydžio nuostolių (CK 6.249 straipsnis). CK 6.247 straipsnis nustato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Atsakovo elgesys (neteisėtas atsisakymas prievolę įvykdyti) yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis. Laikytina nustatyta, kad atsakovui vienašališkai atsisakius prievolę įvykdyti, tarp šių jo veiksmų ir ieškovui atsiradusių nuostolių, yra priežastinis ryšys. Nustačius visas keturias sąlygas – neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis), nuostoliai (CK 6.249 straipsnis) – atsakovo atžvilgiu yra pagrindas taikyti sutartinę civilinę atsakomybę.

Šalių Sutarties įvykdymas buvo užtikrintas netesybomis – 0,03 proc. dydžio delspinigiais. Šalys rašytine tvarka (CK 6.72 straipsnis, Sutarties 9.3 punktas) susitarė, kad užsakovas, praleidęs terminą laiku atsiskaityti su rangovu pagal Sutartį už atliktus darbus, įsipareigoja mokėti rangovui 0,03 proc. delspinigius nuo laiku nesumokėtų darbų kainos už kiekvieną dieną.

Kaip matyti iš ieškovo pateiktų paaiškinimų dėl delspinigių paskaičiavimo, delspinigiai yra paskaičiuoti už laikotarpį nuo 2015-11-13 iki 2016-01-21, t.y. už 39 dienas nuo 5.888,88 EUR sumos, ieškovo prašoma priteisti delspinigių suma, delspinigių dydžiui esant 0,03 proc., yra 68,90 EUR.

Jau minėta, kad šalys susitarė (Sutarties 4 punktas), jog: „<...> užsakovas apmoka rangovui pagal gautus atsiskaitymo dokumentus (pažymą apie atliktus darbus, PVM sąskaitą faktūrą) per 30 kalendorinių dienų nuo atsiskaitymo dokumentų gavimo.“, PVM sąskaita faktūra AT Nr. (duomenys neskelbtini) 5.888,88 EUR sumai buvo išrašyta 2015-10-29, nurodyta, kad atsakovas ją privalo apmokėti pavedimu iki 2015-11-28, tačiau pretenzija ir minėta PVM sąskaita faktūra, atliktų darbų aktas bei galutinė pažyma apie atliktų darbų vertę atsakovui buvo siunčiami 2015-11-10, o įteikti per 3 dienas, t.y. 2015-11-13 (69, 74 b.l., t.1). Vadovaujantis Sutarties 4 punkto nuostatomis, atsakovui teko pareiga atsiskaityti per 30 dienų nuo minėtų dokumentų gavimo, atsakovas šios sąlygos neįvykdė, mokėtina delspinigių suma už 39 dienas yra 68,90 EUR, ši suma, ieškinį tenkinant šioje dalyje, priteistina ieškovui iš atsakovo (Sutarties 4 punktas, 9.3 punktas, CK 1.138 straipsnio 6 punktas, 6.72 straipsnis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas, jeigu sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 5.957,78 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2016-01-25, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas, vadovaudamasis CPK 95 straipsniu, pareiškė reikalavimą paskirti atsakovui baudą.

Vienas iš CPK 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų yra ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti ginčo šalių teisinę taiką. Dėl to procesinės šalių teisės kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įgyvendinamos nepažeidžiant proceso tikslų ir jomis naudojamasi pagal paskirtį. Procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai reikalauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas, įtvirtintas CPK 7 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatą, dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Toks reikalavimas taip pat įtvirtintas ir CPK 42 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių procesines teises. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės yra numatytos CPK 95 straipsnyje, pagal kurio 1 dalies nuostatą dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Nustatęs piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejus, teismas taip pat gali paskirti baudą (CPK 95 straipsnio 2 dalis.).

Ieškovas savo prašymą dėl baudos skyrimo grindė tuo, kad atsakovas proceso metu melavo, t.y. melagingais paaiškinimais ir įrodymais suklaidino teismą, priėmusį nutartį atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti, ko pasėkoje teismo įsakymas buvo panaikintas, o ieškovas privalėjo pateikti ieškinį; viso bylos proceso metu keletą kartų keitė savo nesutikimo su ieškiniu motyvus.

Utenos rajono apylinkės teismo 2016-04-07 nutartis (51-52 b.l., t.1), priimta civilinėje byloje Nr.eL2-370-228/2016, kuria buvo nuspręsta atnaujinti terminą ir atsakovo prieštaravimus priimti, yra įsiteisėjusi, todėl yra privaloma (CPK 18 straipsnis), šioje byloje negali būti kvestionuojama.

CPK 12 straipsnis nustato, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, kuris reiškia, kad byla turi būti sprendžiama ginčo būdu. Pagal šį principą skirtingus interesus byloje turintys proceso dalyviai (šalys) turi teisę siūlyti teismui bylos sprendimą ir kritikuoti priešingos šalies teikiamus siūlymus. Taigi rungimosi principo esmė ir yra teisminių ginčų pagalba apginti savo teises. Atsakovas prieštaravo dėl ieškovo pareiškimo išduoti teismo įsakymą, ginčijo ieškovo pareikštą ieškinį.

Pasirengimas nagrinėti civilinę bylą Nr.e2-1268-356/2016 teisme vyko paruošiamųjų dokumentų būdu (CPK 227 straipsnis), todėl atsakovas, pateikdamas atsiliepimą į ieškinį ir tripliką, privalėjo nurodyti visus nesutikimo su ieškiniu motyvus, aplinkybes ir įrodymus, be abejo, jo teikiamų procesinių dokumentų turinį įtakojo ir ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės. Taigi, nurodyti visus nesutikimo su ieškiniu motyvus, yra procesinė šalies teisė ir pareiga, o ieškinio tenkinimas, atsakovui neįrodžius jo nurodytų faktinių aplinkybių, savaime nereiškia, kad atsakovas, nurodydamas keletą nesutikimo su ieškiniu motyvų, elgėsi nesąžiningai, veikė prieš greitą bylos išnagrinėjimą ir pan., t. y. piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Procesinius dokumentus, įrodymus atsakovas pateikė laiku, teismo posėdžiuose dalyvavo pats bei pasirūpino tinkamu atstovavimu. Taigi negalima padaryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas procesinėmis teisėmis naudojosi ne pagal paskirtį ir tuo pažeidė proceso tikslus, įtvirtintus CPK 2 straipsnyje.

Teismas, atsižvelgdamas į išimtinį CPK 95 straipsnyje nustatytos baudos taikymo pobūdį bei į tai, kad šios baudos skyrimas, net ir pripažinus šalį piktnaudžiavus procesu, yra teismo teisė, o ne pareiga, nagrinėjamu atveju byloje nesant akivaizdžių duomenų, kad atsakovas veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą, ieškovo prašymas atsakovui skirti baudą atmestinas.

Ieškinys tenkinamas, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 96, 98 straipsniai).

CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas šalių procesinį elgesį vertina iš esmės tinkamu, todėl nukrypti nuo CPK 93 str. nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių pagrindo nėra.

Ieškovas už advokato ir advokato padėjėjos teisines paslaugas viso turėjo 2.178 EUR išlaidų (6, 177-179, 180-182 b.l., t.1, 2-4 b.l., t.2): už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimą 2016 m. I ketvirtyje - 181,50 EUR; už ieškinio parengimą 2016 m. II ketvirtyje - 847 EUR; už du užklausimus ir dubliko parengimą (atitinkamai - 60,50 EUR ir 363 EUR) 2016 m. III ketvirtyje - 423,50 EUR; už rašytinį paaiškinimą, naujų įrodymų rinkimą, pasirengimą teismo posėdžiams ir atstovavimą teisme (atitinkamai – 242 EUR, 217,80 EUR, 266,20 EUR) 2016 m. III ketvirtyje - 726 EUR. Teismo posėdžių, kuriuose dalyvavo advokato padėjėja, trukmė – 5 val. 3 min., o advokatas – 6 val. 12 min.).

Ieškovo patirtų išlaidų advokato ir advokato padėjėjos pagalbai apmokėti dydį palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ su pakeitimais (redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20): 5, 8.2, 8.3, 8.6, 8.16, 8.18, 8.19 punktuose numatytais maksimaliais užmokesčio dydžiais, į tai, kad 2015 m. III ir IV bei 2016 m. I ketvirčių vidutiniai mėnesiniai bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydžiai atitinkamai buvo 735,10 EUR, 756,90 EUR ir 748 EUR, pripažintina, kad ieškovo realiai turėtos ir pagrįstos dokumentais išlaidos (2.178 EUR ) advokato ir advokato padėjėjos pagalbai apmokėti buvo būtinos, o turėtų išlaidų dydis neviršija nustatytų maksimalių dydžių, todėl atitinka protingumo kriterijus, mažinti priteistiną sumą pagrindo nėra (CPK 93 straipsnis).

Ieškovas, vadovaudamasis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 7 dalies reikalavimais, ieškinį apmokėjo 134 EUR žyminiu mokesčiu (76, 78 b.l., t.1), byloje susidarė 8,07 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Iš atsakovo ieškovui priteistina 134 EUR žyminio mokesčio ir 2.178 EUR išlaidų už teisinę pagalbą, o valstybei – 8,07 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93, 96, 98 straipsniai).

Utenos rajono apylinkės teismo 2016-01-26 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr.eL2-370-228/2016, buvo taikyta laikinoji apsaugos priemonė, areštuoti atsakovui priklausantys kilnojamieji daiktai, nekilnojamieji daiktai, jų nesant ar esant nepakankamai, areštuotos piniginės lėšos bendrai 5957,78 EUR sumai ieškovo reikalavimo įvykdymo užtikrinimui. Laikinoji apsaugos priemonė galioja, nes ieškovas įvykdė CPK 147 straipsnio 6 dalies reikalavimus. Ieškinys tenkinamas, todėl laikinoji apsaugos priemonė paliktina galioti, ji pagal CPK 150 straipsnio 3 dalies nuostatas galioja iki teismo sprendimo įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263 - 265 straipsniais, 268 - 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Aukštaitijos traktas“, įmonės kodas 183865353 naudai: 5.888,88 EUR skolą, 68,90 EUR delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 5.957,78 EUR sumos už laikotarpį nuo 2016-01-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 134,00 EUR žyminio mokesčio ir 2.178,00 EUR išlaidų už teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 8,07 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Palikti galioti Utenos rajono apylinkės teismo 2016-01-26 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr.eL2-370-228/2016, taikytą laikinąją apsaugos priemonę (turto arešto akto identifikavimo kodas: 2016003791).

Prašymą dėl baudos skyrimo atmesti.

Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas - 5660), privalu sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vijolė Vitienė