Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronislovas Liatukas, sekretoriaujant Loretai Dosinienei, dalyvaujant prokurorei Kristinai Mockienei, gynėjai advokatei Vitalijai Smolenskienei, nukentėjusiajai R. T., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyv. (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal LR BK 182 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. K. kaltinamas tuo, kad jis 2009-06-30 (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, apgaulės būdu – pateikdamas R. Ž. 2004-01-15 Paskolos sutartį, kurioje užfiksuota, jog L. K. paskolino R. T. 137 443 litus bei melagingai teigdamas, kad R. T. paskolos jam negrąžino, surašė reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kuria R. Ž. perleido (pardavė) kreditorinį reikalavimą į R. T., turimą pagal 2004-01-15 Paskolos sutartį ir už reikalavimo perleidimą (pardavimą) iš R. Ž. gavo 130000 litų, t.y. kaltinamas nusikaltimo, numatyto LR BK 182 str. 2 d., padarymu. Kaltinamasis L. K. pagal LR BK 182 str. 2 d. išteisintinas, kadangi neįrodyta, jog kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

L. K. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino ir parodė, kad su R. T. buvo pažįstami seniai, juos supažindino brolis V. K.. Abu siejo dalykiniai santykiai. 2002 metais privatizavo AB „Trys mergelės“. Tuo metu R. T. dirbo UAB „Kalmeta“, kuri atliko užsakomuosius remonto darbus. R. T. lankydavosi AB „Trys mergelės“, buvo geranoriškas, draugiškas, turėjo daug įtakingų draugų ir pažįstamų. Kartu važiavo į Kaliningrado miesto metalo apdirbimo įmones tartis dėl metalo laužo, ketino steigti metalo apdirbimo įmonę Vilniuje, planavo pradėti bendrą čeburekų verslą. R. T. žadėjo nupirkti reikiamą įrangą, turėjo verslo planą. Tuo tikslu R. T. skolindavo ar tiesiog duodavo bendro verslo pradžiai įvairias pinigų sumas įrangai pirkti (po 10000 Lt, 20000 Lt, 45000 Lt būtinoms išlaidoms). Po to planavo bendrą verslą su mediena. Kartu vyko pirkti žemės sklypą metalo sandėliavimui į Kaliningradą. 2003 metais R. T. dar davė apie 28 000 Lt., už kuriuos pastarasis žadėjo nupirkti UAB „Stakliškės“ akcijų. Vyko į Birštoną. Žadėtų akcijų nenupirko. Verslui nepavykus, R. T. nesislapstė, jokių paskolos raštelių iš jo neėmė, juo pasitikėjo. R. T. nuolat tikino, kad viskas bus gerai. Žlugus verslo idėjai, paprašė R. T. grąžinti duotus pinigus. Žadėdamas grąžinti pinigus, R. T. mokėjo įtikinti, kad viską atgaus, juo tikėjo. Susumavęs gautus pinigus, R. T. juos įvardino kaip paskolą. Pinigų sumas abu užsirašydavo. 2004-01-15 dienai R. T. jam buvo skolingas 137 443 litus. Prieš tai su R. T. suderino duotas pinigų sumas, o 2004-01-15 R. T. atvyko į AB „Trys mergelės“, pateikė paruoštą (kompiuteriu spausdintą) paskolos sutartį, kurioje buvo įrašyta, jog yra skolingas 137 443 litus, įsipareigojo skolą grąžinti iki 2004-03-30. Pasirašius du sutarties egzempliorius, abu pasiliko po vieną. Numatytu terminu paskolos R. T. negrąžino. Paprašytas grąžinti pinigus po metų, teisinosi jų neturintis, vis prašė palaukti. Dėl aplaidumo sutarties nepratęsė, neperrašė. R. T. vis žadėdavo skolą grąžinti. Ir toliau abu palaikė gerus tarpusavio santykius. Bylinėtis teismuose buvo nenorėjo. Apie susidariusią situaciją kaltinamasis papasakojo savo geram pažįstamam R. Ž.. Pastarasis pasikonsultavo su advokatais ir suteikė viltį skolą atgauti surašant reikalavimo teisės perleidimo sutartį. Jos pagrindu 2009-06-30 ieškovu tapo R. Ž.. Sutartį surašė advokatas. R. Ž. perėmė reikalavimo teisę į R. T. skolą. Išmokėjo 130 000 litų. 2009-07-08 registruotu laišku R. T. buvo išsiųstas informacinis pranešimas apie reikalavimo teisės perleidimą R. Ž.. 2009 m. liepos mėn. (tikslios datos neprisimena) R. T. paskambino, primygtinai prašydamas susitikti. 2009 m. liepos mėn. 22 d. susitiko kavinėje „Aitvaras“. Į susitikimą vyko su dukra I. R.. R. T. paprašė parašyti raštą, jog dėl 2004 01 15 paskolos jam pretenzijų neturi. Prašomą raštą parašė ant R. T. duoto popieriaus lapo, jo duotu rašikliu, pastarajam diktuojant tekstą. Viršuje, dešinėje pusėje skaičiais užrašė datą – 2009.07.22. Kadangi reikalavimo teisę buvo perleidęs kitam asmeniui, prašomą tekstą surašė ir pasirašė. Nagrinėjant civilinę bylą Kauno apygardos teisme atsakovas pateikė 2009-07-22 raštelį apie tai, jog pretenzijų R. T. dėl paskolos neturi. Rašto viršuje buvo įrašyta ne ta data, t.y. vietoj 2009-07-22, kuomet tokį raštą surašė ir pasirašė, buvo nurodyta kita - 2009 02 22 data. Tokį raštą rašė ant A4 formato popieriaus lapo R. T. duotu rašikliu. Kaltinamojo teigimu, byloje esantis raštas yra suklastotas, nukirpus jo viršutinę dalį ir perrašius datą. Užsitęsus civilinės bylos nagrinėjimui teisme, 2010-12-20 reikalavimo teisės perėmėjui R. Ž. grąžino iš jo gautus pinigus, kol bus priimtas galutinis sprendimas byloje. 2007 metais krito JAV dolerio kursas. R. T. pasiūlė palankiu kursu konvertuoti valiutą. Juo pasitikėdamas per keturis kartus davė iškeisti palankiu kursu JAV dolerius. Konvertavęs valiutą, R. T. pinigus litais pervesdavo į jo banko sąskaitą. Paskolos R. T. negrąžino. R. T. palankiu kursu konvertavus valiutą, į jo banko sąskaitą pervestus pinigus R. T. teismui pateikė kaip skolos grąžinimą patvirtinančius dokumentus.

Nukentėjusioji R. T. parodė, jog L. K. nuo 1995 metų buvo jos vyro R. T. draugas. Jai žinoma, kad 2004-01-15 jos vyras ir L. K. pasirašė paskolos sutartį, pagal kurią pastarasis paskolino R. T. 137 443 litų. Sutartis notariškai nebuvo patvirtinta. Iš vyro darytų banko pavedimų suprato, kad pagal minėtą paskolos sutartį nustatytu terminu (iki 2004-03-30) R. T. visos skolos L. K. negrąžino. Iš vyro sužinojo, kad be bankinių pavedimų, likusią skolos dalį L. K. grąžino grynais pinigais, paduodamas jam į rankas. Kokia tai buvo pinigų suma, pasakyti negali. Grynieji pinigai L. K. buvo sumokėti iki 2009-02-22. Ar pinigų grąžinimas buvo raštiškai patvirtintas, teigia nežinanti. Iš kur, iš kokių gautų pajamų, kokių šaltinių jos vyras buvo įgijęs grynus pinigus, kuriuos, kaip skolą, grąžino grynaisiais L. K., pasakyti negali. Iš R. T. ji žino, kad iki 2009-02-22 jis L. K. grąžino visą 137 443 litų skolą. Apie tai L. K. 2009-02-22 savo ranka surašė tai patvirtinantį raštą, kad dėl 2004-01-15 paskolos sutarties R. T. finansinių pretenzijų neturi. Turi šio rašto originalą. 2009-08-18 R. T. mirė. Netrukus ji sužinojo, kad L. K. pagal 2004-01-15 paskolos sutartį savo kreditorinį reikalavimą perleido kažkokiam R. Ž.. 2009-07-16 Kauno apygardos teismui R. Ž. pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti 137 433 litus. Nukentėjusioji taip pat parodė, kad nuo 2007-03-01 iki 2009-07-31 jos vyras dirbo UAB „Statybų renovacijos sprendimai“ komercijos direktoriumi. Bendrovė gamino plastikinius langus. Nuo 2001-01-01 iki 2007-03-01 vyras oficialiai nedirbo, nes bankrutavo UAB „Rimantai“, pajamų neturėjo. Kiek žino iš vyro pasakojimo, maždaug 2004 metais R. T. ir L. K. ketino užsiimti čeburekų kepimo verslu, ieškojo įrangos, tačiau kažkas nepavyko ir šios idėjos vyras atsisakė. Apie R. T. paskolos sutartį su L. K. sužinojo tik po vyro mirties. Iš pradžių nežinojo, kad dėl paskolos išieškojimo vyksta civilinė byla. Mano, kad dėl to vyras labai išgyveno, todėl jai nieko nesakė. Po vyro mirties, tvarkydama dokumentus, ji surado R. T. adresuotą šaukimą į teismą. Tada pradėjo domėtis, kas vyksta. Išsiaiškino, kad jos vyras L. K. už paskolą internetu iš savo ir jos sąskaitos siųsdavo pinigus. Vyras jai pasakydavo, kad iš jos banko sąskaitos siunčia pinigus, tačiau ji neklausdavo kam ir dėl ko, nes savo vyru visiškai pasitikėjo. Nukentėjusioji, be to, parodė, jog jai vyras sakė, kad iš L. K. pasiskolino pinigų. Įspėdavo, kad daro pavedimus. Visus pavedimus darė jos vyras. Sakė esąs skolingas nedidelę sumą - apie 120 000 litų. Pasakojo, kad su L. K. ruošėsi pradėti bendrą čeburekų verslą. Apie 137 000 litų skolą niekada nebuvo girdėjusi. Apie tai sužinojo tik po vyro mirties. Abu su vyru turėjo banko sąskaitas. Vyras pervesdavo pinigus ir iš jos sąskaitos. Verslo su L. K. vyras nepradėjo dėl jai nežinomų priežasčių. Nuolat buvo kalbama apie 120 000 litų sumą. Kiek vyras paėmė, tiek ir grąžino. Vyras turėjo raštelį apie pinigų grąžinimą. Jis buvo saugomas pas advokatę Matonienę. Vyras nuo jos slėpė ką jie kartu su L. K. darė, kuo užsiėmė. Civilinėje byloje nesutiko daryti taikos sutarties su ieškovu R. Ž., kuriam buvo perleista reikalavimo teisė. Į klausimą, kodėl perėmė skolą, R. Ž. atsakė „greiti pinigai“. Nagrinėjant civilinę bylą buvo parodytas raštelis, pavedimai, bet L. K. viską neigė, teigdamas, kad raštelyje data pataisyta. Buvo atlikta ekspertizė ir nustatyta, kad jokia data netaisyta. Su R. Ž. vyras tikrai nebuvo susitikęs. 2007 metais pardavė sklypą Latvijos pajūryje už 200 000 litų. Tai buvo jos ir vyro turtas. Iš gautų už parduotą nekilnojamąjį turtą pinigų vyras L. K. paskolos negrąžino. Vyras turėjo kažkokių reikalų su V. S., o iš bankų jokių paskolų vyras neėmė. Pati tų 120 000 litų nematė - nei kaip vyras juos gavo, nei kaip atidavė. Namuose tokių pinigų nebuvo. Vyras nebuvo jos išlaikytiniu, šeimą rėmė abiejų mamos. Apie savo vyro realias pajamas nežinojo.

Liudytojas A. G. parodė, kad su L. K. yra pažįstamas nuo 1987 metų. Kartu dirbo Kauno J. J. popieriaus fabrike. Tarpusavio santykiai normalūs. Abu buvo AB „Trys mergelės“ akcininkais. Su R. T. susipažino apie 2004 - 2005 metus. R. T. buvo užsakovas. AB „Trys mergelės“ 1994-1995 metais perdirbdavo mėsos gaminius, o R. T. bendrovė „Statybininkas“ šiuos gaminius veždavo į Rusiją. R. T. ir L. K. santykiai buvo normalūs. Maždaug 2004 metais jie ruošėsi kartu įsteigti čeburekų gamybą, tačiau kažkas nesigavo. Žino, kad 2004-01-15 R. T. su L. K. sudarė paskolos sutartį, kuria L. K. R. T. paskolino apie 137 000 litų. Mano, kad tai buvo įformintas pradinis kapitalas čeburekų gamybai arba trumpalaikė paskola. Matė, kaip šią paskolos sutartį atsinešė R. T. ir kartu su L. K. išėjo į kitas patalpas. Ar sutartis buvo pasirašyta, jis nematė. Kaip pagal šią sutartį vyko atsiskaitymas, nežino. Tarpusavio santykiai buvo normalūs, iki tol kol R. T. gavo teismo pranešimą. Jo akivaizdoje L. K. niekad nereikalavo ir nesakė, kad R. T. grąžintų pinigus. R. T. gavus teismo pranešimą dėl paskolos grąžinimo, kalbėjosi tiek su R. T., tiek su L. K.. R. T. jam rodė lapelį, kuriame L. K. buvo parašęs, jog pretenzijų dėl paskolos sutarties R. T. neturi ir sakė, kad su L. K. jis pilnai atsiskaitė ir neskolingas. Kada tiksliai atsiskaitė, nesakė. Siūlė abiem susėsti ir išsiaiškinti tarpusavyje, kad nereikėtų bylinėtis. L. K. jam aiškino, kad R. T. raštelį, jog pretenzijų dėl paskolos neturi, parašė liepos, o ne vasario mėnesį. Sakė, kad R. T. ištaisė datą. Negirdėjo, kad L. K. kam nors būtų siūlęs perimti iš jo paskolą R. T.. Tik R. T. gavus teismo pranešimą iš jo paties sužinojo, kad L. K. minėtą paskolos sutartį perleido kažkokiam Žičkui. Rodė paskolos perleidimo sutartį. Žičkaus liudytojas nematė ir nepažįsta. Kodėl L. K. perleido įsiskolinimą Žičkui, kaltinamojo neklausė. A. G. teigimu, L. K. kaltinamas ne visai teisingai. R. T. jam sakė, kad visą skolos išieškojimą suorganizavo V. M.. R. T. neįtiko advokatui, nes liudijo prieš V. M., norėjusį atimti iš nekalto žmogaus 3 000000 litų. R. T. tam žmogui padėjo, dėl ko V. M. labai supyko. Mano, kad L. K. galimai pats buvo apgautas ar įbaugintas. Jis nėra čia kaltas, kaltinimai nepagrįsti. Jam žinoma, kad visos skolos perkamos ir parduodamos už 50 procentų, o Žičkus pirko už 130 000 litų. Advokatas G. D. reikalavo iš R. T. pasirašyti taikos sutartį, reikalavo pinigų. Liudytojo teigimu, L. K. nėra „pagrindinis veikėjas“. Mano, kad viskas vyko tam, kad apgauti patį L. K.. Jei būtų prisiteisęs, L. K. nebūtų nieko gavęs. Kaltininkas yra V. M., kuris viską organizavo. Jis supirkinėja skolas. A. G. žinoma, kad R. T. tikrai skolinosi. Matė paskolos raštelį, kurį „tikriausiai rodė R. T.“. Matė ir raštelį, kad L. K. pretenzijų neturi, kai jau vyko civilinės bylos nagrinėjimas. Nepavyko R. T. ir L. K. sutaikyti. Jam buvo žinoma apie paskolos sutartį, bet „nestovėjo šalia, kai pinigai buvo grąžinti“. Kada ir kaip skola grąžinta, nežino, nes nedalyvavo. Su R. T. turėjo aibę komercinių reikalų, kurie nesibaigia iki šiol.

Liudytojas R. Ž. parodė, kad 2009 m. birželio mėn. (tikslios datos neprisimena) jam pažįstamas L. K. papasakojo, jog su draugu R. T. yra pasirašęs rašytinę sutartį, pagal kurią R. T. paskolino pinigų, tačiau paskolos negrąžina. Domėjosi, kas galėtų iš jo perimti skolą mažesnei sumai, nei įsiskolinimas. Antro susitikimo metu peržiūrėjo dokumentus. Suprato, kad yra galimybė iš skolininko prisiteisti 137 443 lt. skolą pagal 2004-01-15 sutartį, nes kaip sakė L. K., R. T. jam jokių pinigų nei grynais, nei bankiniais pavedimais negrąžino. 2009 metų birželio mėnesį kavinėje „Aitvaras“ matė R. T., kuris žadėjo L. K. artimiausiu metu skolą grąžinti. Su L. K. sutarė, kad perims skolą, jam sumokės 130 000 litų, o nuo prisiteistos skolos jam liks 7443 litai bei procentai, prisiteisti iš R. T. teisme. 2009-06-30 su L. K. pasirašė reikalavimo teisės perleidimo sutartį, 2009-07-08 R. T. buvo pranešta apie tai registruotu laišku. 2009-07-06 L. K. sumokėjo 130 000 litų, t.y. perpirko jo skolą. 2009-07-16 pateikė ieškinį Kauno apygardos teismui. Nagrinėjant civilinę bylą teisme sužinojo, kad R. T. mirė, o jo žmona R. T. tapo jo teisių ir pareigų perėmėja. Teisme sužinojo, kad L. K. skolininkui R. T. surašė raštą, kur nurodė, jog dėl 2004-01-15 paskolos sutarties pretenzijų neturi. Nagrinėjant bylą teisme, R. T. pateikė bankinius pavedimus, pagal kuriuos R. T. buvo pervedęs L. K. dalį skolos. L. K. paaiškino, kad tie pavedimai su skola nesusiję. Jie buvo daromi už R. T. paslaugas iškonvertuojant valiutą didesniu nei valiutos kursas, santykiu. Teisme L. K. teigė R. T. parašęs raštą, kad pretenzijų dėl skolos neturi, nes buvo perleidęs reikalavimo teisę į skolos išieškojimą. Kada L. K. jam parodė paskolos sutarties originalą, jis suprato, kad R. T. paskolos negrąžino, priešingu atveju paskolos davėjas originalą grąžina skolininkui arba ant pačios sutarties parašo ir savo parašu patvirtina, kad skola grąžinta, nurodydamas datą. Reikalavimo teisę L. K. perleido, nes, kaip paaiškino R. Ž., su skolininku yra draugai, pačiam nepatogu dėl skolos išieškojimo kreiptis į teismą. Visus teisinius skolos perėmimo dokumentus surašė advokatas G. D.. Jis paruošė ir civilinį ieškinį teismui, atstovavo R. Ž. civilinę bylą nagrinėjant teisme. Teismo žyminį mokestį abipusiu susitarimu sumokėjo L. K., o kvitą užpildė advokatas. Pirmosios instancijos teismą pralaimėjo, advokatas ruošė apeliacinį skundą. Vykstant procesui paprašė L. K. grąžinti sumokėtus pinigus. 2010-12-21 L. K. jam grąžino 130 000 Lt. grynais, apie ką surašė tai patvirtinantį raštą. Jokios žalos nepatyrė. R. T. matė tik vieną kartą. Perpirko skolą, tikėjosi, kad jam liks pinigų nuo priteistos sumos. Pranešimas apie reikalavimo teisės perleidimą buvo išsiųstas R. T. per advokatą. Apie L. K. rašytą raštelį sužinojo teisme. L. K. prašė perimti skolą, sakė, jog jam nepatogu eiti į teismą, nes su R. T. buvo draugai. Kai pralaimėjo bylą, paprašė L. K. pinigus grąžinti. Kaltinamasis viską grąžino. L. K. pinigus sumokėjo iš savo motinos gautų pinigų. Juos atgavo, nuostolių nepatyrė.

Liudytojas V. K. parodė, kad kaltinamasis yra jo brolis, jį supažindino su R. T.. Pastarasis buvo tvarkingas žmogus. Prasidėjus privatizacijai, R. T. skolinosi pinigų. Jis buvo komunikabilus ir protingas žmogus, žadėjo padėti, bet taip gavosi, kad nepadėjo ir pinigų negrąžino. Girdėjo, kad su broliu turėjo verslo reikalų. Teigia sakęs broliui, kad R. T. pinigų neskolinti. Klausė Leonido, kaip sekasi. Šis pasakojo istoriją apie dokumento surašymą. Kažkas „nešvaraus“ su tuo dokumentu buvo. Sakė, kad R. T. tą lapą nupjovė ir taisė datą. Tiki, kad jis galėjo taip padaryti. Buvo svarbu, kada R. T. su juo atsiskaitys. Brolis jam pasakė, kad ir jis liko apgautas su tuo rašteliu, o dėl pinigų neklausinėjo. Teigė pats to rašto nematęs. Apie jį žino iš brolio pasakojimo. R. T. skolinosi pinigų iš visų. Liko jam skolingas už žadėtą parduoti butą ir grąžinti jam pinigus, apie 100 000 litų liko skolingas broliui. Kaip suprato, broliui skolos negrąžino. R. T. mėgo skolintis, o atiduoti neskubėdavo.

Liudytoja I. R. parodė, kad kaltinamasis yra jos tėvas, kuris kaltinamas dėl kažkokių paskolų. Apie R. T. buvo girdėjusi. Tėvas su juo buvo geri draugai. R. T. lankėsi pas juos namuose, buvo su žmona atvažiavęs. Tėvas kalbėjo, kad tas R. T. yra suktas žmogus, nors anksčiau viskas buvo gerai. Matė, kad R. T. turėjo mažą knygutę, į kurią rašydavo kas, kur ir kiek mokėjo, kam skolingas, matė, kaip jis rašė į knygelę, kiek sumokėta kavinėje, kai pavalgė. Nuo 2009-07-19 išėjo atostogų. Tą dieną įsiminė, nes gavo „atostoginius“. Po kelių dienų važiavo su tėvu į turgų apsipirkti, suskambo telefonas, tėvas sakė, kad labai trumpam užsuks į „Aitvarą“. Nuvykus pietų metu ten buvo daug žmonių. R. T. jau laukė, neapsidžiaugė pamatęs, kad tėvas su ja. Prisėdo prie stalo šalia tėvo, buvo užsiėmusi telefonu. Girdėjo, kad kalbėjo apie kažkokią paskolą. R. T. nuėjo į savo automobilį. Ji su tėvu laukė lauko terasoje prie stalo. R. T. atsinešė A4 formato tuščią popieriaus lapą, pakišo lapą ir tušinuką tėvui. Jis parašė kelias eilutes lietuviškai. Ką būtent tėvas parašė, nežiūrėjo, jis užrašė 2-3 eilutes ir datą, bet ta data R. T. netiko. Tai jis pasakė, paėmęs lapą. R. T. ėmė labai daug rūkyti, skaitė lapą, pagalvojo, tada tėvas toliau kažką parašė. Jie kalbėjo apie kažkokius pinigus, paskolą, bet ji nesigilino, nesistengė perskaityti kas parašyta. Tada R. T. tą lapą pasiėmė ir įsidėjo į kažkokią įmautę. Buvo labai nepatenkintas, bet išsiskyrė normaliai. Vėliau tėvo paklausė, kas vyko. Jis liepė nesikišti. Po to sužinojo, kad buvo suklastotas dokumentas - vietoj „7“ buvo parašyta „2“. Neva tai viskas vyko žiemą, o ne vasarą. Buvo tame susitikime, tikrai buvo vasara, o dokumente kažkas suklastojo datą. Tėvas pasakė, kad turi problemų, pasakė, kas nutiko, kad suklastotas raštas. Tėvas neprašė ir neliepė nieko meluoti, turėjo tik pasakyti, kad tai buvo vasara. Raštelio turinio neskaitė. Mano, kad tai tas pats raštelis, kuris buvo suklastotas. Ar buvo dar kitas raštelis, gali daryti tik prielaidą. Mano, kad kalbama apie tą patį raštelį, kad ten tas pats turinys. R. T. knygelė nedidelė, ją nešiodavosi striukės kišenėje, spalvos neprisimena, R. T. automobilio spalvos neprisimena, ji nedidelė. Vėliau tėvas rodė raštelį. Kalba ėjo apie kažkokią pinigų sumą, apie skolą. Kodėl perpardavė skolą, nežino. R. Ž. nepažįsta.

2004-01-15 paskolos sutartyje nurodyta, kad L. K. šia paskolos sutartimi perdavė R. T. 137 433,00 lt., kuris įsipareigojo gautą paskolą grąžinti iki 2004-03-30. Sutarties 9 punkte numatyta, kad „Paskolos gavėjui“ tinkamai įvykdžius sutartį, antrasis sutarties egzempliorius, kuris yra pas „Paskolos davėją“, perduodamas „Paskolos gavėjui“. Abiejų šios sutarties egzempliorių buvimas pas paskolos gavėją yra vienas iš įrodymų, kad paskola grąžinta (t.1, b.l. 97).

2009-02-22 ranka rašytame rašte nurodyta, kad L. K. dėl 2004-01-15 paskolos sutarties R. T. finansinių pretenzijų neturi ir neturės (t.1, b.l. 98).

2009-08-18 mirties liudijimu Nr. 2570 konstatuota, kad 2009-08-18 R. T. mirė (t.1, b.l. 106).

Iš 2009-06-30 reikalavimo teisės perleidimo sutarties matyti, kad L. K. perleido (pardavė) R. Ž. kreditorinį reikalavimą į R. T., turimą pagal 2004-01-15 Paskolos sutartį - 137 443 Lt. Šios sutarties 2.2.3 punkte numatyta, kad R. Ž. įsipareigoja L. K. už kreditorinio reikalavimo perleidimą (pardavimą) per 10 dienų nuo R. T. paskolos sumos grąžinimo dienos sumokėti 130 000 Lt. (t.1, b.l. 100).

Iš 2009-07-01 pranešimo apie reikalavimo teisės perleidimą matyti, kad 2009-07-01 L. K. pasirašė pranešimą, kuriame informuoja R. T. apie tai, kad jis perleido R. Ž. savo kreditorinį reikalavimą, turimą pagal 2004-01-15 Paskolos sutartį. Kreditorinio reikalavimo dydis – 137 443 Lt., nurodydamas R. Ž. sąskaitą banke, į kurią R. T. turi grąžinti paskolos sumą ir sumokėti 14 843,84 Lt. delspinigių (t.1, b.l.99).

2010-10-11 ekspertizės aktu Nr.11-1771(10) nustatyta, kad tirti pateiktame raštelyje esantis datos įrašas „2009-02-22“, jų tarpe ir mėnesį reiškiančio skaičiaus skaitmuo „2“, mechaniniu, cheminio ėsdinimo ir ženklų perdirbimo būdais nepakeistas ir yra pirminis“ (t.1, b.l. 135-137).

2010-12-23 Kauno apygardos teismo sprendimu ieškovo R. Ž. ieškinys atmestas. 2009-06-30 reikalavimo teisės perleidimo sutarties dalis dėl 137 443 Lt reikalavimo teisės perleidimo, pripažinta niekine ir negaliojančia (t.1, b.l. 139-142).

Iš 2012-11-18 Lietuvos banko rinkos operacijų departamento rašto Nr. S 2010(7.6E-0700)-12-2463 matyti, kad nuo 2004-01-01 iki 2005-03-01 galiojusių lito ir JAV dolerio santykių vidurkis buvo 2,7602 lito už 1 JAV dolerį (t.1, b.l. 151).

Iš 2010-11-04 Sodros pažymos matyti, kad R. T. nuo 2001-01-01 iki 2007-03-01 nedirbo. Laikotarpiu nuo 2007-03-01 iki 2009-07-31 dirbo UAB „Statybų renovacijos sprendimai“ (t.1 b.l. 152).

Iš 2010-04-28 „Swedbank“ pažymos Nr. K-SR-1879 matyti, kad laikotarpiu nuo 2004-04-23 iki 2004-06-03 iš R. T. banko sąskaitos į L. K. banko sąskaitą buvo pervesta 4943 Lt., 2005-03-21 pervesta 4000 Lt. (t.1, b.l. 153).

Iš 2010-04-28 „Swedbank“ pažymos Nr. K-SR-1878 matyti, kad iš R. T. banko sąskaitos laikotarpiu nuo 2004-05-28 iki 2004-06-26 ir nuo 2005-03-15 iki 2005-03-30 į L. K. banko sąskaitą buvo pervesta 18 500 Lt. (t.1, b.l. 154).

Iš 2012-11-02 L. K. „Swedbank“ banko sąskaitos išklotinės matyti, kad nuo 2004-02-13 iki 2006-12-29 R. T. ir R. T. į jo sąskaitą iš viso pervedė 28 943 Lt. (t.1, b.l.161-164).

2012-05-08 Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos raštu Nr. (27.4-30-3)-RD-1241 informavo, kad R. T. metinių pajamų deklaracijų už 2004 - 2010 metų mokestinius laikotarpius VMI nėra pateikęs (t. 1, b.l. 156).

2012-04-17 specialisto išvada Nr. 11K-62 (12) konstatuota, jog tikėtina, kad tirti pateiktame 2009-02-22 raštelyje, viršuje, dešinėje, rankraštinį įrašą „2009.02.22“ parašė L. K.. Kategoriškos išvados nebuvo galima duoti, kadangi įrašas yra sudarytas tik iš trijų skaitmenų grupės, todėl yra paprastas, trumpas, mažai informatyvus (t. 1, b.l. 190-191).

Iš 2010-12-20 pinigų grąžinimo sutarties matyti, kad 2010-12-21 L. K. grąžino R. Ž. 130 000 litų iki galutinio sprendimo priėmimo civilinėje byloje ( t.2 , b.l. 11).

2013-03-07 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pažymoje Nr. 16.A-1614 nurodytos L. K. draudžiamosios pajamos nuo 2003-01-01 iki 2004-01-30 (t.2, b.l. 126).

Motyvuojamoji dalis

Ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu surinktų įrodymų vertinimas

Pagal LR BPK 20, 301 straipsnių nuostatas įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, baudžiamojo proceso įstatymo numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje ištirti, teisėjo ar teismo, kurio žinioje yra konkreti baudžiamoji byla, pripažinti duomenys, patvirtinantys arba paneigiantys bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Kaip nustatyta LR BPK 20 straipsnio 5 dalyje, įrodymų vertinimas baudžiamojoje byloje ir jais pagrįstų išvadų darymas yra teismo prerogatyva. Vertinant įrodymus, pirmiausia būtina nustatyti, ar jie atitinka LR BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus įrodymams, kurie išdėstyti LR BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse. LR BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylą išspręsti teisingai. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais.

Sukčiavimo (LR BK 182 str.) esmė - neteisėtos turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo būdas. Apgaulė sukčiavime turi būti esminė, t.y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perleidimo kitam asmeniui. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tiesiogine tyčia.

Pagal kaltinimo struktūrą, prokuroro teigimu L. K. inkriminuojamas sukčiavimas pasireiškė šiais veiksmais: jis, turėdamas tikslą savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, apgaulės būdu, pateikdamas R. Ž. 2004-01-15 Paskolos sutartį, kurioje užfiksuota, jog L. K. paskolino R. T. 137 443 litus bei melagingai teigdamas, kad R. T. paskolos jam negrąžino, surašė reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kuria R. Ž. perleido (perdavė) kreditorinį reikalavimą į R. T., turimą pagal 2004-01-15 Paskolos sutartį ir už reikalavimo perleidimą (perdavimą) iš R. Ž. gavo 130 000 litų.

Teismas konstatuoja, kad esminė aplinkybė, turinti reikšmės teisingai išspręsti bylą, yra fakto, ar R. T. iki 2009-06-30 reikalavimo teisės perleidimo R. Ž. pasirašymo dienos grąžino L. K. pagal 2004-01-15 paskolos sutartį gautus pinigus – 137 000 litų.

2004-01-15 paskolos sutartyje nurodyta, kad L. K. šia paskolos sutartimi perdavė R. T. 137 433,00 lt., kuris įsipareigojo gautą paskolą grąžinti iki 2004-03-30. Sutarties 9 punkte numatyta, kad „Paskolos gavėjui“ tinkamai įvykdžius sutartį, antrasis sutarties egzempliorius, kuris yra pas „Paskolos davėją“, perduodamas „Paskolos gavėjui“. Abiejų šios sutarties egzempliorių buvimas pas paskolos gavėją yra vienas iš įrodymų, kad paskola grąžinta (t.1, b.l. 97).

Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad L. K., vadovaujantis LR CK normomis, pagal 2009-06-30 reikalavimo teisės perleidimo sutartį (t.1, b.l. 100) perleido (pardavė) R. Ž. kreditorinį reikalavimą į R. T., turimą pagal 2004-01-15 Paskolos sutartį-137 443 Lt. L. K. kreditorinio reikalavimo teisė į R. T. buvo galiojanti, t.y. iki 2009-06-30 paskola jam nebuvo grąžinta. Reikalavimo teisės perėmėjas R. Ž. iš L. K. paaiškinimo, jo turimo paskolos sutarties originalo, buvo tikras, kad veikia teisėtai, kad paskolos R. T. L. K. negrąžino, ką patvirtino ir su dokumentais susipažinęs bei jį teisme atstovavęs advokatas.

Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, R. T. neneigė iš L. K. gavęs paskolą, neginčijo jos dydžio, tik 2009-08-07 Kauno apygardos teismui pateiktame atsiliepime į R. Ž. ieškinį tvirtino paskolą grąžinęs ir prašė teismo civilinėje byloje Nr. 2-2485-254/2009 2009-06-30 reikalavimo teisės perleidimo sutartį pripažinti negaliojančia, o R. Ž. ieškinį atmesti, nes 2009-02-22 pagal L. K. pasirašytą raštelį dėl 2004-01-15 paskolos sutarties atsakovui civilinėje byloje R. T. šis pretenzijų neturintis (t.1, b.l. 114-115).

2010-12-23 Kauno apygardos teismo sprendimu ieškovo R. Ž. ieškinys atmestas. 2009-06-30 reikalavimo teisės perleidimo sutarties dalis dėl 137 443 Lt. pripažinta niekine ir negaliojančia (t.1, b.l. 139-142). Nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-2485-254/2009 ir priimant joje sprendimą, Kauno apygardos teismas paskolos grąžinimo/negrąžinimo faktinių aplinkybių nenagrinėjo.

Lietuvos nacionalinėje teisėje atsakomybė be kaltės įtvirtinta tik civilinėje teisėje. Be to, tik tam tikrais atvejais – LR CK 6.248 straipsnyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, kai asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Baudžiamojoje teisėje atsakomybė be kaltės negalima. Tai pabrėžta ir LR BK 2 straipsnio 3 dalyje, kurioje įtvirtinta nuostata, kad „asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką“. Be abejo, baudžiamojoje teisėje kaltė negali būti preziumuojama, ji visada turi būti įrodyta.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr.40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punkte teismams išaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes“.

Pabrėžtina ypatingai svarbi aplinkybė, kad 2004-01-15 Paskolos sutarties vieną egzempliorių iki šiol turi L. K.. Teismui kyla pagrįstų abejonių - kodėl, jeigu paskola buvo pilnai grąžinta, abiejų paskolos sutarties egzempliorių neturėjo R. T., kaip tai numatė Paskolos sutarties 9 punktas.

2009-02-22 ranka rašytame rašte L. K. parašė, kad dėl 2004-01-15 paskolos sutarties R. T. finansinių pretenzijų neturi ir neturės (t.1, b.l. 98).

Kaltinamasis L. K. parodė, kad raštą, jog dėl 2004-01-15 paskolos sutarties pretenzijų R. T. neturi, parašė ne 2009-02-22, o 2009-07-22. Pretenzijų R. T. neturėjo, nes reikalavimo teisę į R. T. skolą pagal 2004-01-15 Paskolos sutartį 2009-06-30 perleido R. Ž., kad nagrinėjant civilinę bylą Kauno apygardos teisme pateiktas raštas galimai suklastotas, nukirpus jo viršutinę dalį ir perrašius datą, iš „2009-07-22“ į „2009-02-22“, kad minėtą raštą rašė ant A4 formato popieriaus lapo, kurį, kaip ir rašiklį, jam davė R. T. (t.2, b.l. 21-23, 55, 57, 136-140).

2012-04-17 specialisto išvada Nr. 11K-62 (12) tik tikėtina, konstatuojant, kad tirti pateiktame 2009-02-22 raštelyje, viršuje, dešinėje, rankraštinį įrašą „2009-02-22“ parašė L. K.. Kategoriškos išvados specialistai nedavė, kadangi įrašas yra sudarytas tik iš trijų skaitmenų grupės, todėl yra paprastas, trumpas, mažai informatyvus (t. 1, b.l. 190-191).

2009-08-18 R. T. mirė (t.1, b.l. 106), todėl teismas neturi galimybės patvirtinti ar paneigti L. K. teiginių apie aukščiau minėto rašto parašymo aplinkybes nei surašymo laiko, nei būdo aspektais, bei pašalinti aukščiau išdėstytų prieštaravimų.

Priimdamas nuosprendį, teismas nesivadovauja liudytojos I. R. parodymais. Liudytoja su kaltinamuoju susijusi artimais giminystės ryšiais, yra kaltinamojo dukra. Jos parodymai vertintini kaip subjektyvūs; be to, I. R. patvirtino tik tėvo susitikimo su R. T. faktą, nematė L. K. rašyto rašto teksto. Vadovaudamasis tais pačiais motyvais teismas nesivadovauja ir kaltinamojo brolio - liudytojo V. K. parodymais, nes teismui pagrįstų abejonių kelia minėtų liudytojų parodymų objektyvumas ir patikimumas.

Liudytojas A. G. patvirtino žinantis apie 2004-01-15 savo bendradarbio L. K. pasirašytą paskolos sutartį su jų bendru pažįstamu R. T.. Nežino, ar paskolą R. T. grąžino. R. T. jam teigė paskolą grąžinęs, apie ką L. K. surašė raštelį. L. K. tai neigė, teigdamas, kad R. T. raštelį, jog pretenzijų dėl paskolos neturi, parašė liepos, o ne vasario mėnesį, kaip parašyta raštelyje. Sakė, kad R. T. ištaisė datą raštelyje.

Liudytojo A. G. teisme duotų parodymų apie tai, kad bylos kaltininkas yra advokatas V. M., kad iš R. T. sužinojo apie advokato turimą asmeninį pyktį dėl pastarojo nepalankaus liudijimo byloje, teismas nevertina, nes toks vertinimas peržengtų bylos nagrinėjimo teisme ribas (LR BPK 255 str.).

Liudytojo R. Ž. parodymai, teismo manymu, tik konstatuoja reikalavimo teisės į 2004-01-15 R. T. skolą perleidimo faktą. Teismas konstatuoja, kad šio liudytojo parodymai jokios įrodomosios reikšmės byloje neturi.

Teismas nevertina prokuroro pateiktos 2013-03-07 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pažymos Nr. 16.A-1614 apie L. K. draudžiamąsias pajamas nuo 2003-01-01 iki 2004-01-30. Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad dėl 2009-01-15 Paskolos sutarties, joje nurodytos R. T. paskolintų pinigų sumos jokių abejonių nekyla. Paskolą ir joje nurodytą pinigų sumą pripažino pats R. T., apie paskolos sutarties sudarymo faktą teisme patvirtino liudytojas A. G., nukentėjusioji R. T.. Teismo nuomone, jokios įrodomosios reikšmės minėta pažyma neturi.

Kaip matyti iš nukentėjusiosios R. T. parodymų, apie R. T. paskolos sutartį su L. K. ji sužinojo tik po vyro mirties. Net nežinojo, kad dėl skolos išieškojimo vyksta civilinė byla. Mano, kad dėl to vyras labai išgyveno, todėl jai nieko nesakė. Po vyro mirties, tvarkydama dokumentus, surado R. T. adresuotą šaukimą į teismą, todėl pradėjo aiškintis, kas vyksta. Išsiaiškino, kad jos vyras L. K. už paskolą internetu iš savo ir jos sąskaitos siųsdavo pinigus. Iš vyro sužinojo, kad be bankinių pavedimų, likusią skolos dalį L. K. grąžino grynais pinigais, paduodamas jam į rankas. Kokia tai buvo pinigų suma, pasakyti negali. Grynieji pinigai L. K. buvo sumokėti iki 2009-02-22. Ar pinigų grąžinimas buvo raštiškai patvirtintas, teigia nežinanti. Iš kur, iš kokių gautų pajamų, kokių šaltinių jos vyras buvo įgijęs grynus pinigus, kuriuos, kaip skolą, grąžino grynaisiais L. K., pasakyti negali. Iš R. T. ji žino, kad iki 2009-02-22 jis L. K. grąžino visą 137 443 litų skolą. Apie tai L. K. 2009-02-22 savo ranka surašė tai patvirtintą raštą.

Iš 2010-04-28 „Swedbank“ pažymos Nr. K-SR-1878 matyti, kad iš R. T. banko sąskaitos laikotarpiu nuo 2004-05-28 iki 2004-06-26 ir nuo 2005-03-15 iki 2005-03-30 į L. K. banko sąskaitą buvo pervesta 18 500 Lt. (t.1, b.l. 154), iš 2010-04-28 „Swedbank“ pažymos Nr. K-SR-1879 matyti, kad laikotarpiu nuo 2004-04-23 iki 2004-06-03 iš R. T. banko sąskaitos į L. K. banko sąskaitą buvo pervesta 4943 Lt., 2005-03-21 pervesta 4000 Lt. (t.1, b.l. 153).

Analizuojant L. K. banko sąskaitos išrašus teismui kyla pagrįstų abejonių dėl 137 000 Lt. paskolos grąžinimo laikotarpiu nuo 2004-02-13 iki 2004-03-04, kur pavedimų paskirtis įvardinta „pirkiniams“; dar daugiau, pagrįstų abejonių kelia skolos grąžinimo bankiniais pavedimais periodiškumas, pervedamų pinigų sumos, kurios svyruoja nuo 100 iki 4000 Lt. (t.1, b.l. 161-162). Vertinant, jog bankiniais pavedimais L. K. buvo grąžinta 28 843 Lt. paskolos, apart R. T. parodymų, jog likusią paskolos dalį L. K. jos vyras grąžino grynais pinigais, perduodant į rankas, kitų šią aplinkybę patvirtinančių duomenų byloje nėra. Nukentėjusioji teismui negalėjo nurodyti, iš kokių pajamų jos vyras buvo įgijęs grynus pinigus, kuriuos, kaip skolą, grąžino L. K..

Iš 2010-11-04 Sodros pažymos matyti, kad R. T. nuo 2001-01-01 iki 2007-03-01 nedirbo. Laikotarpiu nuo 2007-03-01 iki 2009-07-31 dirbo UAB „Statybų renovacijos sprendimai“ (t.1 b.l. 152). Pažymėtina, kad laikotarpiu nuo 2007-03-01 iki 2009-07-31 jokių duomenų, kad R. T. būtų atlikęs bankinius pavedimus į L. K. sąskaitą, nėra.

Kaltinamasis L. K. neigia, kad dalį paskolos R. T. jam grąžino bankiniais pavedimais. Anot jo, R. T. bankiniai pavedimai buvo už valiutos konvertavimą, o ne paskolos grąžinimas.

Bylą nagrinėjant teisme nepavyko nustatyti, kada ir kokiu būdu, iš kokių pajamų R. T. grąžino L. K. paskolą pagal 2004-01-15 sutartį. Apie šias aplinkybes R. T. nebuvo apklaustas nei nagrinėjant civilinę bylą dėl skolos priteisimo, nei ikiteisminio tyrimo metu, kadangi mirė. Teismas neturi galimybės patvirtinti ar paneigti kaltinamojo L. K. parodymų ir pašalinti esančių prieštaravimų.

Remiantis vien nukentėjusiosios R. T. parodymais apie skolos L. K. grąžinimą grynais pinigais, kurių nepatvirtina jokie kiti įrodymai, teismas negali daryti kategoriškos išvados, kad iki 2009-02-22 visą skolą pagal 2004-01-15 paskolos sutartį R. T. grąžino.

Bylą nagrinėjant teisme prieštaravimų, abejonių ir neapibrėžtumų pašalinti nepavyko dėl aukščiau išdėstytų objektyvių priežasčių. Pagal visuotinai pripažintą teisės principą in dubio pro reo jie vertinami kaltinamojo naudai.

Ištirtų įrodymų visuma neleidžia teismui konstatuoti, kad L. K. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, yra įrodyta. Todėl teismas daro išvadą, jog nepakanka įrodymų, kad L. K. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str. 2 d. Ryšium su tuo, L. K. pagal LR BK 182 str. 2 d. išteisintinas, kadangi neįrodyta, jog kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 301, 302 str. str., 303 str. 1 d., 5 d. 2 p., 304, 305, 307, 308 str. str.,

nusprendžia:

L. K. pagal LR BK 182 str. 2 d. išteisinti, kadangi neįrodyta, jog kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Kardomosios priemonės - rašytinio pasižadėjimo neišvykti, iki įsiteisės nuosprendis, nekeisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.