Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Senamiesčio ūkis“ atstovei Rūtai Daučienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Senamiesčio ūkis“ patikslintą ieškinį atsakovui A. A. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teismo posėdžio metu ieškovė reikalavimą palaikė ir prašė ieškinį tenkinti; rėmėsi procesiniuose dokumentuose išdėstytomis aplinkybėmis ir argumentais. Papildomai nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 6 d. ieškovė gavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus raštą dėl grafičių pašalinimo, kuriame ieškovė įpareigota iki 2019 m. rugsėjo 1 d. nuvalyti ar uždažyti grafičius, esančius ant administruojamo namo sienų bei užtikrinti estetiškai tvarkingą namo išvaizdą, priešingu atveju ieškovė būtų patraukta administracinėn atsakomybėn. Ieškovė, įgyvendindama raštu jai Administracinės veiklos skyriaus suformuluotą įpareigojimą, organizavo grafičių, buvusių ant namo fasado sienos, uždažymo darbų pirkimą, o išlaidas už darbus įtraukė į namo bendraturčių sąskaitas. Namo butų ir kitų patalpų savininkai buvo informuoti apie planuojamus atlikti darbus 2019 m. spalio 1 d. skelbimu. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė pripažino, kad atlikti darbai nebuvo privalomieji ir atlikti nesant gyventojų prašymo, tačiau pabrėžė, jog, siekdama nebūti patraukta administracinėn atsakomybėn, negalėjo nevykdyti Administracinės veiklos skyriaus įpareigojimo.

4. Teismo posėdžio metu atsakovas prašė ieškinį atmesti; rėmėsi procesiniuose dokumentuose išdėstytomis aplinkybėmis ir argumentais. Papildomai nurodė, kad ieškovė pastato priežiūrą turi vykdyti pagal teisės aktų reikalavimus ir be gyventojų sutikimo gali atlikti tik tokius darbus, kurie būtini užtikrinant pastato atitiktį privalomiesiems reikalavimams. Gyventojų sutikimo fasado remonto darbams nebuvo. Be to, nėra aiškus prašomos priteisti sumos nustatymas, apskaičiavimas, darbus atlikusio rangovo parinkimas. Nėra aišku, ar buvo būtina dažyti visą fasadą, ar nebuvo galima grafičių nuvalyti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

5. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl išlaidų, patirtų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriaus šalinant grafičius nuo pastato fasado ir fasado remontui, priteisimo iš buto savininko, proporcingai šio turimai bendrajai dalinei nuosavybei. Ieškovė, teikdama daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, bendrojo naudojimo patalpų ir objektų administravimo, techninės priežiūros ir kitas paslaugas, 2019 m. spalio mėnesį atliko pastato fasado remonto ir dažymo darbus ir išrašė butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilnius, apskaičiuotą sąskaitą Nr. MP00173639 už 2019 m. rugsėjo mėnesį suteiktas paslaugas ir sąskaitą Nr. MP00180141 už 2019 m. spalio mėnesį suteiktas paslaugas, kuriose, be kitų paslaugų, nurodyta mokėti atitinkamai 28,67 Eur ir 197,20 Eur už fasado ir parapetų remontą. Ieškovės teigimu, darbai buvo atlikti vykdant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. rugpjūčio 8 d. rašte išdėstytą įpareigojimą pašalinti grafičius nuo pastato fasado. Atsakovas atsisako mokėti už šiuos darbus, nurodydamas, jog dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo priimtas bendraturčių sprendimas, savininkai nedavė sutikimo tokiems darbams atlikti, o darbai nesusiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais.

6. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 3 dalis). CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyta šios bendrosios taisyklės išimtis, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo, ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Antruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2013).

7. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. rugpjūčio 13 d.) 3 punktą, pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Administratorius turi teisę teikti namo techninės priežiūros ir kitas su namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra, naudojimu ir atnaujinimu susijusias paslaugas, jeigu teisės aktai jam tai leidžia ir šių paslaugų sąmatai ir tarifui pritaria patalpų savininkai, priimdami sprendimą CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka (6.1 punktas). Administratorius privalo, jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (7.7 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Jis tik, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau šie planai turi būti svarstomi patalpų savininkų susirinkime ir planuojamiems atlikti darbams turi pritarti patalpų savininkai. Administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekdamas išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017).

8. Nagrinėjamu atveju nėra šalių ginčo dėl to, kad CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka nebuvo priimto butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo dėl ginčo darbų grafičiams šalinti ir fasadui remontuoti. Taip pat teismo posėdžio metu ieškovės atstovė pripažino, kad dėl ginčo darbų atlikimo butų ir kitų patalpų savininkų prašymų nebuvo gauta. Ieškovė neginčijo ir atsakovo teiginio, kad jis nebuvo davęs sutikimo dėl ginčo darbų atlikimo ir išlaidų. Ieškovė teigė, kad butų ir kitų patalpų savininkai apie fasado tvarkymo darbus buvo informuoti 2019 m. spalio 1 d. skelbimu Nr. SU-PYL9-20191001/1 ir 2019 m. spalio 29 d. skelbimu Nr. SU-PYL9-20191029/1, tačiau šių skelbimų turinys abstraktus, jie neinformatyvūs ir iš jų nėra galimybės suprasti, kokios apimties fasado tvarkymo darbai bus atlikti, juose nėra nuorodų apie tai, jog būtina valyti grafičius, jog to nepadarius gali būti skirta administracinė atsakomybė ar kt. Dėl to šie skelbimai neduoda pagrindo kitaip vertinti situacijos, susijusios su butų ir kitų patalpų savininkų nedalyvavimu priimant sprendimą atlikti ginčo darbus ir atsakovo pritarimo darbams nebuvimu. Taigi, ginčo darbus ieškovė atliko savo sprendimu.

9. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje situacijoje svarbi aplinkybė, ar ieškovės atlikti darbai (ir dėl to patirtos remonto išlaidos) buvo susiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais ir pastato saugaus eksploatavimo užtikrinimu, kas leistų daryti išvadą, jog tokiu atveju savininkų sutikimas nebūtinas.

10. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovės prašoma iš atsakovo priteisti suma yra išlaidos, atsiradusios atlikus darbus, kuriais nuo pastato fasado šalinti grafičiai bei atliktas fasado remontas. Teismo vertinimu, šie darbai negali būti pripažįstami susijusiais su privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų ir pastato saugaus eksploatavimo užtikrinimu, nes tokie, su pastato estetiniu vaizdu susiję, darbai nėra nurodyti privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (esminius statinių reikalavimus) įtvirtinančiame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintame statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 ,,Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ IV skyriuje ,,Bendrieji statinių priežiūros reikalavimai“. Neestetiškas pastatų vaizdas nekelia grėsmės pastatų funkcionavimo saugumui, nekliudo pastato butų ir kitų patalpų savininkams naudotis turtu, todėl nesietini su esminiais statinio reikalavimais. Tokio vertinimo laikytasi ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus 2020 m. sausio 11 d. rašte dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) administratoriaus veiklos Nr. A51-19278/20(3.3.10.2-AD24). Aplinkybę, kad atlikti ginčo darbai nelaikytini privalomaisiais darbais, pripažino ir ieškovės atstovė teismo posėdžio metu (CPK 187 straipsnis).

11. Savo prievolę atlikti nurodytus darbus ieškovė grindė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. rugpjūčio 6 d. rašte Nr. A51-74692/19(3.3.2.26E-SM) išdėstytu įpareigojimu pašalinti grafičius nuo pastato fasado. Šiame rašte nurodoma, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojai užfiksavo ant pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, sienų nupieštus grafičius, ieškovė, kaip pastato administratorė, įpareigojama imtis priemonių ir iki 2019 m. rugsėjo 1 d. nuvalyti ar uždažyti grafičius ant administruojamo namo sienų bei užtikrinti estetiškai tvarkingą išvaizdą. Taip pat nurodoma, jog Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai vėliau patikrins, kaip įvykdyti teisės aktų reikalavimai prižiūrėti statinių fasadus ir valyti grafičius; ir, jei grafičiai nebus nuvalyti ar uždažyti, bus sprendžiamas kaltų asmenų patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimas.

12. Teismo vertinimu, ši aplinkybė neduoda pagrindo kitaip vertinti situacijos, ypač atsižvelgiant ir į tai, kad teismo posėdžio metu ieškovės atstovė pripažino, kad per grafičiams šalinti skirtą laiką (nuo 2019 m. rugpjūčio 6 d. rašto gavimo iki nustatyto termino 2019 m. rugsėjo 1 d.) buvo įmanoma suorganizuoti gyventojų susirinkimą ir išsiaiškinti butų bei kitų patalpų savininkų poziciją dėl darbų atlikimo būtinybės, apimties, grafičių šalinimo būdo, rangovų, galimos kainos ir pan. Nėra jokių duomenų, jog ieškovė šį klausimą būtų teikusi administruojamo namo gyventojams ir patalpų savininkams svarstyti. Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. rugpjūčio 6 d. rašte Nr. A51-74692/19(3.3.2.26E-SM) nėra tiesiogiai nurodoma, kad, grafičių nepašalinus, bus keliamas būtent ieškovės (administratorės) administracinės atsakomybės klausimas, todėl nėra aišku, kodėl ieškovė, užuot apie situaciją ir prievolę šalinti grafičius informavusi pastato savininkus, sprendė šį klausimą negavusi bendraturčių sutikimo, nesant jų sprendimo.

13. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad pagal CK 4.83 straipsnio 4 dalį buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka, o nagrinėjamu atveju nustatyta, jog dėl ginčo išlaidų, patirtų pastato fasado remontui šalinant grafičius, atsakovas nebuvo davęs sutikimo, dėl jų nebuvo priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas nustatyta tvarka, ir jos nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, konstatuotina, kad atsakovas turi teisę atsisakyti sumokėti ieškovės patirtas išlaidas nurodytiems darbams. Dėl to ieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

14. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinys atmestas, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovas nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų atlyginimas iš ieškovės nepriteisiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

15. Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (5,51 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), todėl iš ieškovės valstybei priteistina 5,51 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Senamiesčio ūkis“ ieškinį atsakovui A. A. dėl skolos priteisimo.

Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Senamiesčio ūkis“ (j. a. k. 121452134) 5,51 Eur (penkis eurus 51 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų siuntimu, atlyginti. Nurodyta suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai (j. a. k. 188659752), įmokos kodas 5660. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.