Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. N. ieškinį atsakovui V. N., institucijoms, teikiančioms išvadą byloje Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui bei Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinį, kuriame nurodyta, kad priteistos 115,85 Eur išlaikymo sumos ieškovės sūnui neužtenka, kadangi vaikas auga, jo poreikiai didėja, o išaugus kainoms ir minimaliai mėnesinei algai priteisto išlaikymo būtiniausiems sūnaus poreikiams nebeužtenka. Pačios ieškovės turtinė padėtis yra labai sunki, jai nustatytas 65 procentų darbingumo lygis. Ji visiškai nevaldo kairės plaštakos, yra atlikta kairės plaštakos III, IV ir V pirštų amputacija. Ieškovė darbo rasti negali, negauna jokių pajamų (įskaitant ir pašalpas). Posėdžio metu ieškovė pažymėjo, kad atsakovas su vaiku nebendrauja. Šiuo metu sūnus lanko lietuvių mokyklą, reikia mokėti apie 9 Eur už prailgintas pamokas, futbolo būrelį 1,5 Eur per mėnesį, Šaulių sąjungos būrelį. važiuoja su klase į ekskursijas. Šiuo metu jam reikia vaikui nupirkti rašomąjį stalą, kėdę. Be to jau nuo 2015 m. lapkričio mėnesio išlaikymo vaikui nemoka, sumokėjo per šį laikotarpį tik vasario mėnesį.

Atsakovas teismo posėdžio metu parodė, kad sutinka, kad vaikui išlaikymas yra reikalingas, bet šiuo metu jis sąlygų mokėti didesnio išlaikymo neturi, kadangi tik prieš kelias dienas įsidarbino į bendrovę „K. t.“, kokį gaus atlyginimą dar nežino, sakę, kad pradžioje jam mokės 400-450 Eur atlyginimą. Prieš tai dirbo AB „V. p.“, po to pajamas gaudavo iš Darbo biržos. Su sūnumi nebendrauja kokius aštuonis metus. Nes mano, kad sūnui bendrauti neleidžia ieškovė, kuri neduoda net vaiko telefono

Institucijos, duodančios byloje išvadą Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdžio metu nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant ir pateikė išvadą byloje, kurioje prašo sprendžiant G. N. išlaikymo padidinimo pritesimo klausimus, priimti sprendimą, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį.

Institucijos, duodančios byloje išvadą Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdžio metu nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant ir pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad palaiko L. N. ieškinį. Nurodo, kad ieškovė su sūnumi gyvena pas ieškovės sugyventinį S. S. 2 kambarių ir virtuvės name be patogumų, adresu (duomenys neskelbtini). Vaikas (duomenys neskelbtini) gimnazijoje mokosi 6 klasėje bei lanko prailgintą grupę, gauna nemokamą maitinimą. Lanko drožybos ir šaulių būrelius.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

CK 3.201 str. numato, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Taip pat priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).

Trakų rajono apylinkės teismo 2010-11-24 sprendimu buvo nutraukta šalių santuoka ir iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiam sūnui periodinėmis išmokomis mokamomis po 400 Lt kas mėnesį nuo 2010-11-24 iki vaiko pilnametystės.

CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal šio straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė pakeisti išlaikymo dydį, pasikeitus tėvų turtinei padėčiai. Pagrindas reikalauti keisti išlaikymo dydį yra tiek vaikų tėvų turtinės padėties pakitimas, tiek vaiko poreikių pasikeitimas bei kitos aplinkybės. Spręsdamas tiek išlaikymo priteisimo, tiek išlaikymo pakeitimo klausimą, teismas vadovaujasi vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principu, kuris reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. LAT formuojamoje teismų praktikoje pripažįstama, kad analizuodami konkretaus vaiko poreikio turinį ir apimtį, teismai turi atsižvelgti į teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises, į tai, kad vaikui turi būti sudarytos būtinos vystytis sąlygos. Taigi turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 20 d. nutartis Nr. 3K-3-37/2013). Nagrinėjamu atveju iš byloje esančio Trakų rajono apylinkės teismo 2010-11-24 sprendimo turinio matyti, kad teismas spręsdamas priteistino išlaikymo dydžio klausimą rėmėsi tuo, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini), o ieškovei nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo neįregistruotos, atsakovas turėjo transporto priemonę, ieškovei buvo mokama nedarbo draudimo išmoka, o atsakovo darbo pajamos tuo metu sudarė 1632,59 Lt. Finansine prasme atsakovo padėtis žymiai nepasikeitė. Kaip jau minėta CK 3.192 str. 2 d. nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jo teikti didesnio, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas įsidarbino ir jo planuojamos gauti pajamos sudarys 400-450 Eur, pradiniame laikotarpyje, darytina išvada, jog atsakovas yra pajėgus teikti didesnį išlaikymą vaikui. Teismas pažymi, kad nors ieškovė įrodymų, patvirtinančių savo padėties pablogėjimą, išskyrus tą aplinkybę, kad jai nustatytas 65 procentų darbingumo lygis, vaiko poreikių padidėjimą nepateikė, tačiau akivaizdu, kad vaikui augant jo poreikiai maistui, rūbams, laisvalaikiui, pomėgiams, lavinimuisi didėja. Vaikui paaugus padidėjo ne tik išlaidos jo maistui, rūbams, mokyklinėms priemonėms, bet ir išlaidos elektrai, dujoms, vandeniui, už ką tenka apmokėti ieškovei. Be to, pasikeitus ekonominei situacijai būtinosios išlaidos yra ženkliai padidėjusios. Šių aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad vaiko išlaikymui mėnesiui nepakanka 231,70 Eur (800 Lt) (jeigu tėvai lygiomis dalimis teiktų išlaikymą vaikui pagal ankstesnį teismo sprendimą). Todėl teismas tenkina ieškovės reikalavimą padidinti priteistą išlaikymą sūnui atsižvelgiant į padidėjusius jo poreikius ir laiko, jog 350 Eur suma patenkins vaiko būtiniausius poreikius bei nepažeis atsakovo teisių ir teisėtų interesų. Atsakovo turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti 174 Eur sumą, kuri atitiks būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą. Pažymėtina, kad CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Ši nuostata reiškia proporcingumą ne tik nustatant vaikų poreikių ir tėvų galimybių pusiausvyrą, bet ir įvertinant abiejų tėvų galimybių teikti išlaikymą vaikams tarpusavio santykį. Vertinant ieškovės galimybes proporcingai padidinti išlaikymą vaikui teismas atsižvelgia į tai, kad nors ir dabartiniu metu ieškovė pajamų negauna dėl savo sveikatos būklės, tačiau jai pragyventi ir išlaikyti vaiką padeda sugyventinis S. S.. Be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Esant šalių nevienodai materialinei padėčiai galima nukrypti nuo lygių dalių principo. (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-27 nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. D. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010.).

Vaikui priteistas išlaikymas yra nepilnamečio vaiko nuosavybė, kurią tvarko vaiko tėvas (motina) uzufrukto teisėmis išimtinai vaiko interesais (CK 3.185-3.186 str. str., 3.203 str. 1 d.), todėl ieškovei pavedama nepilnamečiams vaikams priteistą išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise.

Priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Atsižvelgiant į svarbiausius šeimos teisės principus, iš kurių vienas – vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 str. 1 d.) bei į tai, kad CK 3.201 str. 2 d. reglamentuoja išlaikymo padidinimas nuo papildomų išlaidų atsiradimo, teismas tenkina ieškovės prašymą priteisti padidintą išlaikymą nuo ieškinio teisme priėmimo dienos, t. y. nuo 2016-03-10.

Vadovaujantis Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016-01-12 sprendimu Nr. 2.2-(NTP-2.)-16-T-10-167, ieškovė L. N. pagal LR Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 str. 2 d., 20 str. 1 d. 100 procentų atleidžiama nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 str. 1 d.).

Teisme 2016-04-27 buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į tai, jog teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį priimti procesinio sprendimo, nauji įrodymai nepriimami, todėl atsisakytina priimti pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Patenkinus ieškinį iš atsakovo 20 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai ((58,15 Eur × 12 mėnesių = 697,80 Eur) × 3% = 20,93 Eur). (CPK 85 str. 3 d., 80 str. 1 d. 1. p. 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 3.53 str. 3 d., 3.192 str.., CPK3 str. 6 d., 541 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Pakeisti 2010 m. lapkričio 24 d. Trakų rajono apylinkės teismo sprendimu priteisto nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį:

Nepilnamečio vaiko G. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteisti iš V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) po 174 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt keturis eurus 00 ct) mokamų periodinių išmokų kas mėnesį nuo 2016-03-10 iki G. N. pilnametystės.

Pavesti L. N. nepilnamečiui vaikui G. N., priteistą išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise.

Priteisti iš V. N. 20 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.