Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2016-12-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-125-174/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2016-12-14Klaipėdos apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-03-17Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-12-14
Bylos Nr.
1-125-174/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-10803-2016-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Violeta Miliuvienė
Kaltinamasis
G. I.
Nukentėjusysis
J. D.
Kategorijos
  • 2.3.6.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-125-174/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10803-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5. 1.2.14.4.2.; .1.2.14.1.2.1.; 1.2.29.3. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 14 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė,sekretoriaujant Irinai Fiodorovai, Audriui Kvajauskui,dalyvaujant prokurorei Irmai Guobytei-Šiaulienei,kaltinamajam G. I.,gynėjai advokatei Daivai Ivanauskaitei,nukentėjusiajam J. D.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 7 klasių išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 4 kartus:

1) 2013-12-10 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį nubaustas 436 MGL (56680 Lt) dydžio bauda;

2) 2014-07-31 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos) paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 2 mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant per visą laikotarpį nuo 22.00 valandos iki 06.00 valandos būti namuose bei neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 6 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis;

3) 2015-07-08 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (3 veikos) paskirta subendrinta bausmė – 1 metai 2 mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant per visą laikotarpį nuo 22.00 val. iki 06.00 valandos būti namuose, pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje bei neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 6 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su 2014-07-31 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas vieneriems metams keturiems mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį nuo 22.00 valandos iki 06.00 valandos būti namuose, pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje bei neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 6 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis;

4) 2015-10-14 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos), subendrinus su 2015-07-08 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 2 metams, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį nuo 22.00 valandos iki 06.00 valandos būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 6 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis, nevartoti alkoholio ir/ar kitų psichiką veikiančių medžiagų bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. 2016-04-08 Klaipėdos m. apylinkės teismo nutartimi, patikslinta 2016-04-18 nutartimi, 2015-10-14 baudžiamuoju įsakymu paskirta 2 metų laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų areštu; šiuo metu atlieka arešto bausmę Šiaulių tardymo izoliatoriuje, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 181 straipsnio 2 dalį, BK 302 straipsnio 1dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis G. I. neturėdamas teisėto pagrindo atvirai savo naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, grasindamas pavartoti fizinį smurtą bei pavartodamas fizinį smurtą, bei atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent:

2016 m. kovo 4 d., apie 2.00 valandą, G. I., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atėjo pas J. D. (J. D.) į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur išgertuvių metu, turėdamas informacijos, kad 2016 m. vasario 2 dieną J. D. suluošino S. P. priklausantį mitelšnaucerių veislės šunį, pareikalavo J. D. savo naudai už šuns suluošinimą perduoti pinigus ir siekdamas įbauginti nukentėjusįjį, sudavė kumščiais ne mažiau kaip penkiolika smūgių į veidą ir galvą, po to neturėdamas teisėto pagrindo savo naudai atvirai vertė J. D. perduoti jam 1 500 eurų, o neperdavus reikalaujamų pinigų grasino J. D. fiziškai su juo susidoroti, sakydamas: „padarysiu tau skaudžiai, tu jau neturi buto“, ir pareikalavo tuojau pat jam perduoti buto dokumentus, bet išsiaiškinęs, kad J. D. buto dokumentų neturi, privertė nukentėjusįjį J. D. prieš jo valią parašyti rašytinę sutartį dėl 1 500 eurų tariamos skolos G. I. ir sutartyje nurodyti, kad 2016-01-04 jis pasiskolino 1 500 eurų ir įsipareigoja skolą grąžinti iki 2016-03-09. Po to G. I. atvirai, matant J. D., pagrobė nuo stalo J. D. 30 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Alcatel“, buto bei pagalbinių patalpų raktus bendros 35 eurų vertės, ir pagrobtais raktais užrakinęs buto duris išėjo. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016 m. kovo 4 d., apie 10.30 val., G. I. vėl atėjo į J. D. butą, kur neturėdamas teisėto pagrindo toliau savo naudai vertė nukentėjusįjį J. D. jam tuojau pat perduoti 1 500 eurų, sakydamas: „tu nevaikščiosi žvejybos uoste, duok pinigus, aš su tavim nežaisiu“, ir siekdamas įbauginti, sudavė kumščiais ne mažiau kaip keturis smūgius nukentėjusiajam į krūtinę ir ne mažiau kaip dešimt smūgių kumščiais į galvą. Taip įbauginęs nukentėjusįjį J. D., G. I. nurodė J. D. eiti kartu su juo į AB „Lietuvos paštas“ finansinių paslaugų tinklui priklausantį „Paipost“ klientų aptarnavimo 703 skyrių, esantį Klaipėdos mieste, (duomenys neskelbtini), paimti 1 500 eurų greitąjį kreditą ir gautus pinigus perduoti jam bei taip grąžinti tariamą 1 500 eurų skolą, tačiau „Paipost“ klientų aptarnavimo 703 skyrius nukentėjusiajam J. D. kredito nesuteikė. Tokiu būdu G. I., neturėdamas teisėto pagrindo, grasindamas pavartoti fizinį smurtą bei pavartodamas fizinį smurtą ir padarydamas J. D. netaisyklingos formos poodines kraujosruvas veide, išsidėsčiusias kaktos dešinėje pusėje, kairiajame skruoste bei kairės ausies kaušelyje, smulkų išilginės juostos formos odos nubrozdinimą galvos plaukuotoje dalyje viršugalvio dešinės pusės užpakalinėje dalyje, tai yra padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, atvirai savo naudai vertė J. D. perduoti jam turtą – 1 500 eurų bei atvirai pagrobė J. D. priklausantį turtą, kurio bendra vertė 65 eurai.

Be to, kaltinamasis G. I. neteisėtai įgijo fizinio asmens dokumentus ir juos neteisėtai laikė.

Kaltinamasis G. I. 2016 m. kovo 4 dienos rytą, tikslus laikas nenustatytas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prie parduotuvės „Iki“ Žvejybos uosto rajone, Klaipėdoje, iš U. L. neteisėtai įgijo J. D. vardu išduotus asmens dokumentus: neįgaliojo pažymėjimą, socialinio draudimo pažymėjimą bei asmens tapatybės kortelę ir šiuos dokumentus neturėdamas teisėto pagrindo laikė iki 2016 m. kovo 6 d. 11.25. val., kol jį ties Nidos g. 5 namu, Klaipėdos mieste, sulaikė policijos pareigūnai.

Kaltinamasis G. I. parodė, kad kovo 2 d. vakare jis ėjo nusipirkti cigarečių ir sutiko O., kurios pavardės nepamena. Ši pasakė, kad turi problemų, nes jai S. neduoda ramybės dėl šuns. Papasakojo, kad ji kartu su J. D. užmušė jos šunį ir klausė, ką daryti, nes S. iš jos reikalauja 150 eurų. Po to jis pamatė S. ir pasakė šiai, kad ji be reikalo dėl visko kaltina O.. Kadangi jis buvo išgėręs alaus, tai gal jo tonas kalbant su O. ir buvo šiek tiek pakeltas. Kiek suprato, S. pagalvojo, kad jis buvo agresyvus. Kad „dabar ši tuos pinigus mokės jam“, pasakė juokaudamas. S. pažįsta, nes jos sugyventinis yra V. J., bet su ja pačia iki šio įvykio nebuvo bendravęs. Kitą dieną jis nuėjo į „Iki“ parduotuvę pirkti cigarečių ir vėl sutiko O.. Ši paprašė, kad jis pasikalbėtų su J., jog šis grąžintų pinigus S. už nužudytą šunį, nes S. pasakė, kad jei jie grąžins pinigus už šuns kremavimą ir užmigdymą, ji policijai pareiškimo nerašys.

O. jis gerai nepažinojo. Ši buvo jo draugo sugyventinė, tačiau jie draugai nebuvo. Vėliau prie parduotuvės atėjo A. V., kuris paklausė, kur jie eina. Jis atsakė, kad eis į lombardą, paskui nusipirks degtinės butelį ir eis pas J. kalbėti dėl šuns. Jiems einant O. ir papasakojo, kokia yra situacija. Vėliau O. paskambino J. D. ir pasakė, kad jie ateis. Nuėję pas J. D. jie atsisėdo, gėrė ir kalbėjosi dėl šuns. Tarėsi, ką reikia daryti. Jis pasiūlė, kad geriau dėl tų S. reikalaujamų 150 eurų parašyti paskolos raštelį. Kadangi jis žinojo, kad J. D. neturi pinigų, tai paklausė, po kiek šis galėtų mokėti. Šis atsakė, kad maždaug po 20 eurų per mėnesį. Tada jie parašė paskolos raštelį, kuriame ir nurodė, kad šis mokės po 20 eurų per mėnesį, ir jie pasirašė kaip liudytojai.

Jie visi ir toliau sėdėjo, o U. L. su O. vaikščiojo po kambarius, nors teigė, kad jos abi sėdėjo ramiai ir nieko nedarė. Jie tikrai nesimušė, nors kalbėjo pakeltu tonu. V. taip pat ant J. šaukė. Sumušimai ant nukentėjusjojo kūno atsirado tik kitą dieną.

Vėliau O. paskambino sugyventinis, todėl ji turėjo išeiti, tuo labiau, kad raštelis jau buvo parašytas. Jis prašė, kad U. L. perduotų tą raštelį S., nes ši gyveno toje pačioje laiptinėje kaip ir S., o A. jo duoti negalėjo, nes šis turėjo išvažiuoti į užsienį. Tada jie apsivilko striukes ir išėjo į bendrabutį, nes ten dar buvo likę gėrimų.

Dėl mobiliojo ryšio telefono gali paaiškinti, kad jis paprašė J. jam jį duoti, nes jis norėjo trumpam įsidėti savo SIM kortelę, nes yra prižiūrimas probacijos tarnybos ir jam reikėjo būti namuose nuo 22 val. Jis norėjo paskambinti žmonai ir pasakyti, kad jeigu kas nors iš tarnybos darbuotojų pas jį ateitų, kad ši jam paskambintų ir jis parbėgtų namo. J. D. buto durų raktų jis išeidamas neėmė.

Išėję iš J. jie nuėjo pas O., išgėrė butelį ir išėjo namo. Kitą rytą jam paskambino T. V., kuris pasiūlė išeiti į lauką ir išgerti alaus. Jis nuėjo į parduotuvę, T. nupirko du bambalius alaus. Jiems išėjus iš parduotuvės ir perėjus gatvę, sutiko J., kuris juos pakvietė užeiti. Jie nuėjo pas jį ir tada J. kažkas pasidarė ir jis pradėjo pulti ant T.. Jie susimušė. Dėl ko viskas įvyko, jie nesuprato. Jis norėjo juos išskirti, nes J. buvo įsikabinęs į T., todėl jis sudavė J. į ranką, dar į kažkurias kūno vietas. Sudavė 3–4 smūgius. Kai jis juos išskyrė, T. atsistojo ir pasakė, kad reikia išeiti, nes čia darosi kažkokios nesąmonės. Ir jie abu išėjo.

Raktai nuo buto buvo pas U. L.. Kaip tie raktai atsirado pas L., jis nežino. Tai, kad L. turėjo buto raktus, jis žino, nes kai ėjo pro „Iki“ parduotuvę, ją sutiko ir ši paklausė, ar jis nematė J. D.. Jis atsakė, kad nematė, o ši pasakė, kad paliko pas jį striukę, higienos priemones. Paklausė, ar jis skuba, ir pasiūlė jam eiti kartu. Jie nuėjo iki jo namo, jis pasiliko apačioje, o ši užlipo laiptais, nuėjusi pasiėmė savo striukę ir visus kitus reikmenis. Raktus jis matė pas ją, nes ši juos išsitraukė prie jo apačioje, ir su jais užlipo į viršų. Jis suprato, kad ji turi J. buto raktus, nes jeigu J. nebuvo namuose, o ji vis tiek nuėjo pas jį ir pasiėmė savo daiktus, tai ir raktus tikriausiai turėjo. Nežino, kodėl jam pasiūlė eiti su ja pasiimti daiktų, bet jie pažįstami nuo ankstesnių laikų, kai ji dar dirbo „Grūstėje“. Jis dažnai negerdavo, o jie gėrė kiekvieną dieną.

Pirmą dieną jis J. nemušė ir nieko nereikalavo, tik antrą dieną sudavė jam kelis smūgius, nes norėjo išskirti su T., nes kitaip to padaryti buvo neįmanoma.

Visi liudytojai, kurie sakė, kad jis šį mušė, sakė netiesą. Ar jie buvo susitarę taip sakyti, jis nežino, bet jų parodymai taip pat nesutampa, nes vienas sakė, kad jis mušė rankomis, kitas sakė, kad spardė kojomis, nors visi ten buvo.

Mano, jog žino, kodėl liudytojai davė tokius parodymus. Galbūt tyrėja jiems kažką papasakojo ar sakė, kad sumažins jiems patiems bausmes, bet kokia jiems iš to nauda, neįsivaizduoja. Žino, kad tyrėja ir kriminalistai jo nemėgsta. Dar gali pasakyti, kad jis nėjo su jais paimti kreditą. Mobiliojo ryšio telefono taip pat neėmė. Telefonu pasinaudojo tik tą vakarą ir atidavė prieš išeinant. Visus J. D. dokumentus jam padavė U. L..

Tyrėjai sakė, kad viską pasakys tik teisme. Ikiteisminio tyrimo metu jam niekas neleido kalbėti. Jis buvo sulaikytas tuo metu, kai buvo vežamas greitosios medicininės pagalbos automobiliu, nes turi problemų su širdimi. Greitosios medicininės pagalbos medikai sakė, kad jį reikia guldyti į ligoninę. Ligoninėje jis buvo visą naktį, o jau kitą rytą jį išsikvietė pareigūnai, nors jo kraujo spaudimas buvo labai aukštas. Jis tyrėjai sakė, kad protokolus pasirašys, o viską paaiškins teisme. Kai buvo apklausiamas, jam pasakė, kad advokatas jam nepriklauso. Pasirašė ant apklausos protokolų, nes blogai jautėsi ir norėjo, kad greičiau jį paleistų.

Kai jį sulaikė, jis iš karto pasakė, kad turi visus J. D. dokumentus. Net pasakė, kad ant (duomenys neskelbtini) gatvėje esančios parduotuvės „Maxima“ yra vaizdo kameros ir ten peržiūrėjus visus įrašus matytųsi, kaip buvo perduoti dokumentai. Gali būti, kad U. L. dokumentus jam padavė kovo 4 dieną ir jis juos turėjo iki kovo 6 dienos. Iš karto neatidavė dokumentų J. D., nes jo nesutiko, šis buvo kažkur dingęs.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis G. I. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2016-03-03 rytą jo pažįstama, vardu O., kurios pavardės nežino, jį pakvietė eiti išgerti alkoholio pas bendrą pažįstamą J., gyvenantį (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino. Kadangi jis J. pažįsta apie 2 metus, todėl nueiti sutiko. Jie visi trys girtavo tris dienas, tai yra ketvirtadienį, penktadienį ir šeštadienį. Tuo laikotarpiu jis nueidavo į namus miegoti, o kitą dieną vėl ateidavo pas J. į butą. Pas J. bute dar girtavo U. L. ir asmuo, pravarde R., kurio pavardės ir vardo jis nežino. Į J. butą vieni ateidavo, kiti išeidavo ir taip išgertuvės tęsėsi per šį laikotarpį. Keletą kartų visi ėjo girtauti ir į kitus butus pas bendrus jų pažįstamus. 2016-03-04 tarp jo ir J. įvyko konfliktas, nes atėjęs jo kaimynas, kurio nei vardo, nei pavardės jis nežino, pokalbio metu pasakė, kad J. prieš savaitę užmušė kažkieno šunį. Teigė, kad šunį jis kapojo kirviu ir dar smaugė diržu. Dėl to jis labai supyko ir smogė delnu J. į veidą du kartus, daugiau J. smūgių jis nesudavė. Dėl tos pačios priežasties J. smūgius sudavė ir R., taip pat smūgius J. sudavė ir kiti asmenys, su kuriais jie girtavo ir taip pat sužinojo apie šuns nužudymą. Jis skolos raštelio J. rašyti nevertė ir jokių daiktų iš jo nepavogė. 2016-03-04 vakare girtaujant U. L. ėmė reikalauti, kad J. parašytų paskolos raštelį dėl užmušto šuns. Idėja dėl skolos raštelio parašymo buvo U. L., jis tai suprato ir priėmė kaip pajuokavimą, nes tikrai nesiruošė rašteliu pasinaudoti ir jo neėmė. J. savo ranka parašė, kad jis skolingas 1 500 eurų, o raštelio apačioje pasirašė jis ir U. L.. Kai J. rašė raštelį, jo niekas nemušė, jį žodžiu įkalbėjo raštelį parašyti U. L. ir jis parašė. Pas ką raštelis liko, jis nežino, iš J. jokių daiktų neėmė, kad būtų juos paėmę kiti asmenys, nematė. Kitą dieną jie vėl visi girtavo ir apie jokius daiktus J. nekalbėjo ir nė vieno iš jų grąžinti nereikalavo. Tą pačią dieną, tai yra 2016-03-04 vakare, U. L. jam padavė paskolos raštelį, „Sodros“ pažymėjimą, asmens tapatybės kortelę, neįgaliojo pažymėjimą ir buto raktus, kuriuos paprašė perduoti J., kuris kažkur buvo išėjęs. Po to, kai J. grįžo, atiduoti jam priklausančius dokumentus ir raktus jis pamiršo. 2016-04-04 vakare J. su U. L. ėjo į lombardą įkeisti savo mobiliojo ryšio telefoną, po to vėl grįžo ir jie visi gėrė alkoholį toliau, bet daiktų jis J. negrąžino, nes būdamas stipriai girtas, pamiršo. Pamiršo juos grąžinti ir kitą dieną, tai yra 2016-04-05, nors visą dieną kartu su J. girtavo. 2016-04-06, apie 10.00 val., jis ėjo pas J., kad grąžintų jam jo raktus ir dokumentus, tačiau jį sulaikė policijos pareigūnai ir daiktų grąžinti jis nespėjo. Paskolos raštelį jis būtų išmetęs, pasinaudoti juo tikrai neketino, tačiau dėl girtumo negalėjo normaliai mąstyti apie tolimesnes pasekmes.

Papildomos apklausos metu G. I. parodė, jog neneigia, kad už nužudytą šunį jis J. D. sudavė smūgius, suduodamas smūgius keikėsi, tačiau negrasino jo užmušti ir nieko iš jo sau nereikalavo. Kad būtų reikalavęs buto dokumentų, neprisimena, nes buvo girtas, J. D. pasirašyti skolos raštelį jis nevertė, raštelį parašyti jį privertė U. L., kodėl – jis nežino, bet mano, kad dėl nužudyto šuns. Kodėl būtent 1 500 eurų, nežino, nes tokią sumą pasakė U. L.. Kodėl jis pasirašė skolos raštelyje, nežino. Išeidamas iš J. D. buto jis paprašė J. D. paskolinti mobiliojo ryšio telefoną ir šis jam paskolino, o ryte telefoną jam grąžino. J. D. buto raktus, asmens dokumentus ir skolos raštelį jam perdavė U. L. kitos dienos vidurdienį, kai jie atsitiktinai susitiko prie parduotuvės „IKI“ Žvejybos uosto rajone. Daiktus U. L. perdavė jau po to, kai jis buvo buvęs pas J. D. su T.. T. nematė, kaip U. L. jam perdavė daiktus. Jis atėjęs ryte pas J. D. durų spynos nerakino, į butą jį su T. įsileido pats J. D.. Telefoną lombarde U. L. parduoti jis neliepė, iš J. D. pasiimti paskolą ir pinigus perduoti jam taip pat neliepė. Su J. D. ir U. L. paimti paskolos nėjo, tą dieną J. D. matė tik iš ryto, kai jo namuose buvo kartu su T. ir daugiau tą dieną jo nematė, todėl ir neatidavė jam asmens dokumentų ir buto raktų. Dar kitą dieną apie vidurdienį jį sulaikė policijos pareigūnai tik išėjusį iš parduotuvės „IKI“, esančios Žvejybos uosto rajone, kur buvo atėjęs nusipirkti alaus ir rado pas jį J. D. buto raktus, jo asmens dokumentus ir skolos raštelį. Kada J. D. skolos raštelyje įrašė įrašą, kad grąžins pinigus dalimis po 20 eurų, nežino, nes nematė, jis jo įrašyti šio įrašo nevertė ir nemušė. J. D. smūgius sudavė jo bute naktį, o kitą dieną jis šiam nesudavė nė vieno smūgio. Kad T. šiam būtų sudavęs ryte jo bute smūgį į akį, nematė, matė, kad J. D. T. vieną kartą sudavė kumščiu į akį, dėl ko, jis nežino. Peiliu J. D. jis taip pat negrasino. Kodėl jis akistatos metu visiškai sutiko su liudytojos U. L. parodymais ir jos parodymus patvirtino kaip teisingus, nežino ir nieko negali paaiškinti. Šios apklausos metu jo duoti parodymai yra teisingi (b. l. 96–97, 102–103).

Nukentėjusysis J. D. parodė, kad kartu su O.šuns neužmušė, tačiau abu šunį kankino. Turės sumokėti baudą ir kompensaciją S. P..

Tą naktį, apie kurią kalbama, jam paskambino O. M.. Tuo metu jis porą savaičių neturėjo darbo. Sėdėjo namuose, skaitė knygą. O. pasiūlė išgerti alaus, pasakė, kad ateis ne viena, o su draugais. Tas buvo apie pirmą valandą nakties, buvo vėlu.

Jis O. gerai pažinojo, sutiko, kad ateitų, nes neturėjo ką veikti, o į darbą eiti kitą dieną nereikėjo. Atėjo O., G., V. ir U.. Išgėrė po keletą taurelių, tada prasidėjo problemos. Kaltinamasis G. sakė, kad jis sprendė jų reikalus dėl sužaloto šuns ir dabar jis jam skolingas 150 eurų. Jis atsisakė mokėti, tada šis pasakė, kad jis jam skolingas jau 200 eurų, paskui 500 eurų, o galutinai pareikalavo 1 500 eurų. Kaltinamasis jį mušė iki 5 valandos ryto ir jis sutiko parašyti skolos raštelį. Smūgiai buvo suduoti daugiausiai į galvą. Sudavė ne mažiau kaip 15 smūgių. Neatsimena, kad tą naktį būtų mušęs į pilvą. Mušė kaltinamasis, A. V. iš pradžių šaukė, grasino, bet nepamena, ar jis jį mušė. Pradėjo reikalauti pinigų, suma padidėjo iki 1 500 eurų. Iš jo atėmė buto raktus, dokumentus, tik nematė, kaip ir kas ištraukė dokumentus. Kaltinamasis pasakė, kad telefoną jis pasiskolina, taigi telefonas taip pat buvo paimtas. Pradžioje viskas vyko virtuvėje, paskui kambaryje. Praėjo jau daug laiko, todėl neatsimena, kokiu momentu ir kas ištraukė dokumentus. Buto raktus atėmė kaltinamasis, reikalavo buto dokumentų. Nakties metu jis tik klausė apie buto dokumentus, privertė parašyti skolos raštelį, kad jis jam skolingas 1 500 eurų. Ant skolos raštelio pasirašė U., jis ir G.. Merginos pradžioje bandė jį užstoti, A. V. irgi bandė užstoti. Visi išėjo apie 4–5 valandą. Pirma išėjo O., paskui kiti. Jis ne mušeika, yra neįgalus, po šių įvykių blogai jautėsi, vėliau sužinojo, kad jam jau buvo plaučių uždegimas. Susirgo depresija, buvo silpnas. Negali pasakyti ir nematė kas iš kišenės paėmė dokumentus, telefoną ir raktus paėmė G.. Buvo paimti neįgaliojo pažymėjimas, tapatybės kortelė, „Sodros“ knygelė, neatsimena, galbūt buvo paimta ir bibliotekos kortelė. Jam buvo suduota ne mažiau kaip 15 smūgių į veidą, galvą. Atrodo, kad kaltinamasis paliko SIM kortelę. Kai paėmė telefoną, tikrai matė. Dar kaltinamasis paėmė buto raktus, kitą dieną jis bandė atidaryti butą tais raktais. Kas paėmė dokumentus, nematė. Kaltinamasis tą patį vakarą iš jo atėmė tapatybės kortelę. „Sodros“ pažymėjimas ir neįgaliojo pažymėjimas buvo virtuvės spintelėje kartu su tapatybės kortele. Kadangi kaltinamasis paėmė tapatybės kortelę, vadinasi, jis paėmė kartu ten buvusius ir „Sodros“ pažymėjimą, nes jis buvo pas šį. Kaltinamasis grasino nesikreipti į policiją. Sakė, kad turės daugiau problemų. Tą vakarą G. matė pirmą kartą, apie jį nieko nežinojo. Iš jų 3 pažinojo tik O..

Kitą rytą atsibudo apie 10–11 valandą, nes išgirdo, kad kažkas bando atrakinti duris, tačiau jis atsarginį raktą buvo palikęs duryse. Paskui paskambino į duris, jis pažiūrėjo per akutę, pamatė G.. Atidarė duris, įleido G., kuris buvo su T. ir dar vienu nepažįstamu vyriškiu. Šis pabuvo neilgai ir greitai išėjo. Jie parnešė porą butelių alaus. Paskui jis susimušė su T., tokiu būdu sprendė senas asmenines problemas. Jis jam sudavė į veidą, o šis jam taip pat sudavė kelis kartus. Tuo metu kaltinamasis iš jo pareikalavo buto dokumentų, kurių jis namuose neturėjo. T. jau buvo visai girtas ir išėjo namo. Jis paprašė paskambinti O., pagalvojo, kad ne jis vienas sužalojo šunį, kad buvo kartu su O., nors nepamena, kieno tai buvo sumanymas jai paskambinti. Jis paskambino O., ši atėjo, pabuvo dešimt minučių ir išėjo. Kaltinamasis jam pasakė, kad jis nelauks, liepė ieškoti pinigų. Prierašas skolos raštelyje atsirado tada, kada jie ėjo į lauką prasiblaškyti ir U. jam pasiūlė pabandyti su G. pasikalbėti, kad jis galėtų mokėti dalimis. Antrą dieną būnant bute kaltinamasis jam sudavė kelis kartus, mušė mažiau nei naktį. Sudavė į galvą ir į krūtinę apie 5 smūgius, kai reikalavo buto dokumentų. Jis išsiskyręs su žmona ir buto dokumentai yra pas giminaičius, kol butas nėra parduotas. Tai jam ir pasakė. Kaltinamasis patikėjo. Jie išėjo iš namų, nuėjo iki U. išgerti alaus, neatsimena, kam kilo idėja dėl paskolos grąžinimo G. dalimis. Jis žinojo, kad niekas paskolos neduos, turi daug skolų už butą. Todėl ir sugalvojo padaryti tą prierašą. Nuėjo iki Debreceno gatvės ir U. užstatė lombarde jo mobiliojo ryšio telefoną.

Bute jis konfliktavo su T., paskui susitaikė. Patvirtina parodymus, kad kaltinamasis liepė ieškoti pinigų. Dabar nepamena, kas pasiūlė nueiti į „PayPost“ dėl paskolos, nes jis žinojo, kad paskolos negaus ir negavo. G. turėjo jo asmens tapatybės kortelę. Paskui nuėjo iki Debreceno gatvės, visi norėjo alaus, nebuvo cigarečių ir užstatė jo mobiliojo ryšio telefoną. Nepamena, ar U. atidavė kaltinamajam 10 eurų, ar pati nuėjo iki parduotuvės nupirkti alaus. Kada išgėrė alų, parašė prierašą paskolos lape, o jis nuvažiavo pas savo tėvus, paėmė 20 eurų. Tėvas pamatė, kad jis sumuštas, liepė eiti į policiją, bet jis nėjo. Pagalvojo, kad grąžins nors 20 eurų. Tada parėjo su U., bute nieko nebuvo, eiti nebuvo kur, nuėjo pas pažįstamą, vėl gėrė alų, nupirko cigarečių, jis ėjo dar nupirkti alaus. Prie „IKI“ parduotuvės sutiko G., jie grįžo į butą pas S. F., baigė gerti alų, daugiau šis jo nemušė. Išėjo į gatvę, lauke jis ant jo ir U. šūkavo, jie susipyko ir išsiskirstė. Jis nežinodamas, kur eiti, nuėjo pas gimines, išsimiegojo, nuėjo į policiją bei parašė pareiškimą. Raktų neturėjo, dokumentų neturėjo, turėjo problemų, iš jo reikalavo 1 500 eurų, buvo sumuštas, išsigandęs.

Finansinių pretenzijų kaltinamajam neturi, šis jo atsiprašė. Nenori jo gyvenime daugiau matyti. Civilinio ieškinio nereiškia.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu įvykį prisiminė geriau. Tvirtina savo duotus parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip nukentėjusysis J. D. parodė, kad 2016-03-04 naktį, laikotarpiu nuo 01.00 val. iki 02.00 val., jam paskambino O., kurios pavardės nežino, ir pasiūlė išgerti alkoholio. Kai jis sutiko, ši pasakė, kad ateina su draugais, ir jis neprieštaravo. O. atėjo su G., U. ir vyriškiu, pravarde R., kuriuos jis matė pirmą kartą. Išgertuvių metu G. ėmė reikalauti iš jo 200 eurų už šunį, kurį jis su O. būdami stipriai girti 2016 m. sausio mėnesio pradžioje primušė. Dėl šuns sumušimo jo šeimininkė jam turi pretenzijų ir jis jai yra skolingas už šuns užmigdymą ir kremavimą. Pinigus šuns šeimininkei jis privalo sumokėti iki jų susitarto laiko, kuris dar nepraėjo. Jis mano, kad įvykį apie šunį G. papasakojo O. ir G. nusprendė tuo pasinaudoti. Išgertuvių metu G. tiek įsijautė į šį įvykį, kad pradėjo pasakoti, jog jis stengėsi dėl jo ir O., kad tvarkė reikalus dėl šuns su šeimininke, tačiau kokius reikalus tvarkė, nedetalizavo. Jis G. matė pirmą kartą ir nėra girdėjęs, kad šuns šeimininkė būtų su juo pažįstama, nes ją jis pažįsta seniai. Konflikto metu tik G. jam sudavė smūgius, tuo metu asmuo, pravarde R., buvo šalia ir grasino jam žodžiu, bet smūgių nesudavė, nes to neleido daryti U., R. užsimodavo jam smogti, o U. jį nuramindavo, O. ramino G., tačiau jis į O. prašymus nekreipė dėmesio. G. mušė jį sėdintį fotelyje ir sėdintį virtuvėje ant kėdės, mušė tik kumščiais, kojomis nespardė ir visą laiką grasino susidoroti sakydamas: „padarysiu tau skaudžiai, nelysiu prie tavo šeimos, vaiko, padarysiu tau vienam, tu jau neturi buto“, ir vis reikalavo parašyti paskolos raštelį ir taip jėga priverstas jis šį paskolos raštelį ir parašė. G. kuo toliau, tuo didesnės sumos iš jo reikalavo. Iš pradžių sakė, kad jis privalo jam (G.) sumokėti 200 eurų, po to – 500 eurų, po to – 1 000 eurų ir galiausiai – 1 500 eurų. Raštelį su šia suma jis ir parašė, tai matė visi jo bute buvę asmenys. Raštelį pasiėmė G.. Policijos niekas nekvietė, nes jie visi buvo draugai, atėjo kartu. Tą naktį G. jam sudavė ne mažiau kaip 15 smūgių kumščiais į veidą ir galvą. Išeidamas G. nuo virtuvinio stalo pasiėmė jo 30 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Alcatel“, SIM kortelę išėmė ir atidavė jam, telefoną, kaip jis pasakė, pasiskolino dviem dienoms, iš koridoriuje ant spintelės buvusių kelnių kišenės ištraukė ir pagrobė jo neįgaliojo pažymėjimą, „Sodros“ pažymėjimą, asmens tapatybės kortelę ir du buto raktus, kurių bendra vertė – 25 eurai ir du pagalbinių patalpų raktus, kurių bendra vertė 10 eurų, iš viso G. pagrobė jo turto už 65 eurus. Jis negali tiksliai pasakyti, koks jo asmeninis dokumentas, iš tų kuriuos pavogė G. I., buvo virtuvėje spintelėje, tačiau jeigu ir buvo tai galėjo būti socialinio draudimo pažymėjimas, kurį jis naudoja rečiau, o galėjo būti ir taip, kad visi pavogti dokumentai buvo kelnių kišenėje. Jis mano, kad iš buto pirmoji išėjo O., tačiau tvirtai įsitikinęs nėra, o R., G. ir U. išėjo kartu. G. pagrasino jam nesikreipti į policiją ir jis nesikreipė. G. minėjo, kad jis yra „torpeda“, jam viskas vienodai, kad jis gali padaryti bet ką. Jis G. matė pirmą kartą ir šis jam padarė įspūdį, kad yra neprognozuojamas ir tikrai gali padaryti bet ką, bent jau būdamas girtas. Iš kitų asmenų apie G. nieko nėra girdėjęs. Jis manė, kad kitą dieną jis su G. susitars geruoju, todėl, kai G. atėjęs mėgino turėtais raktais atrakinti jo buto duris, tačiau jam nepavyko, nes jis buvo įkišęs į spyną atsarginį raktą, į butą G. įsileido savanoriškai. G. atėjo su jo pažįstamu, vardu T., kurio pavardės jis nežino, ir kiek pabuvus bei pasikalbėjus, G. su T. išėjo nupirkti alkoholio. Grįžus T. su G. ir geriant alkoholį, T. jam sudavė vieną smūgį į kairę akį, dėl to ir yra sumušta akis, kurią sumušė ne G., o T., jis T. taip pat sudavė vieną smūgį, po to jie susitaikė. Smūgius jie vienas kitam sudavė dėl senų tarpusavio reikalų, G. į šį jų konfliktą nesikišo. Po to G. vėl ėmė reikalauti iš jo 1 500 eurų ir kad pinigus jis duotų būtinai šią dieną. Reikalaudamas pinigų grasino sakydamas: „tu nevaikščiosi žvejybos uoste, duok pinigus aš su tavim nežaisiu“, ir sudavė kumščiu į krūtinę ne mažiau kaip 4 kartus ir ne mažiau kaip 10 kartų sudavė kumščiu į galvą, reikalaudamas atiduoti buto dokumentus, įrėmė į ranką virtuvinį peilį ir griežtai sakė: „atiduok dokumentus, nes rimtai pjausiu“. Jis G. sakė, kad buto dokumentų neturi, ir tuo metu atėjo O., kurią pakvietė pats G.. Atėjus O. G. nurimo, T. viską matė, bet nesikišo. O. kiek pabuvusi išėjo, paskui ją tuojau pat išėjo ir jie, T. nuėjo savo keliais, o jis su G. nuėjo pas U., o iš U., G. reikalaujant, visi trys nuėjo į „PayPost“ kioską paimti 1 500 eurų paskolą, kad atiduotų G.. Prie kiosko G. jam atidavė asmens tapatybės kortelę, kurią buvo būtina pateikti paskolai gauti, tačiau jam paskolos nedavė ir asmens kortelę G. vėl iš jo pasiėmė. Po to G. liepė U. lombarde įkeisti jo mobiliojo ryšio telefoną ir ši įkeitė už 10 eurų, kuriuos atidavė G.. G. nesiliovė iš jo reikalauti pinigų ir vis grasino, kad jeigu jis neras pinigų, su juo susidoros. U. pavyko G. įkalbėti, kad pinigus jis galėtų G. duoti dalimis, tai yra per savaitę po 20 eurų, ir G. sutiko bei nurodė jam taip parašyti paskolos raštelyje, todėl jis ir parašė, o G. su U. raštelyje pasirašė. Po to G. nuėjo į namus, o jis su U. nuėjo pas savo tėvus ir pasiėmė iš jų 20 eurų. Kadangi tuo metu G. nebuvo, todėl jis nusipirko cigarečių, autobuso taloną ir 15 eurų atidavė U., kad ši perduotų G., tačiau U. pinigus išleido ir kai jie vėl susitiko su G., šis priminė jam skolą, bet smūgių nesudavė, o sužinojęs, kad U. išleido jam skirtus pinigus, apšaukė ją. Kitą dieną jis nusprendė kreiptis į policiją, nes suprato, kad tokioje baimėje gyventi negalės, o be to, žinojo, kad G. geruoju jo ramybėje nepaliks, nes jis pamatė, jog jis šio bijo, o G. jis tikrai bijojo, todėl ir elgėsi, kaip šis norėjo ir reikalavo, vien tik iš baimės, nes G. jam pasirodė neprognozuojamas ir žiaurus. Kadangi jam visi daiktai grąžinti tvarkingi, tinkami naudojimui, todėl jokia materialinė žala jam nepadaryta, padaryta fizinė ir moralinė žala, dėl kurios jis civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 19–23).

Iš Akistatos protokolo nustatyta, kad akistata vyko tarp nukentėjusiojo J. D. ir įtariamojo G. I., nukentėjusysis patvirtino savo parodymus, o įtariamasis G. I. patikslino, kad jis J. D. sudavė smūgius kumščiu į veidą ne vieną ir ne du kartus, tačiau kiek tiksliai, neprisimena. Mušdamas jis ir U. L. reikalavo, kad J. D. parašytų 1 500 eurų skolos raštelį, kad sumokėtų už nužudytą šunį šuns šeimininkei. Kad būtų reikalavęs buto dokumentų, neprisimena, jokių daiktų jis nepavogė, telefonu naudotis jam davė pats J. D.. Kitą dieną skolos raštelį, dokumentus ir buto raktus jam davė U. L. ir paprašė jo perduoti J. D. (b. l.105–106).

Liudytoja O. M. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta apie 3–4 metus, buvo draugai, pažįstami, gyveno viename kieme, nėra susipykę.

2016 m. kovo 3 d. išėjo į kiemą, sutiko G. I. su A. V. ir U., buvo vėlus vakaras, jau po 22 valandos. Jie nuėjo į naktinę parduotuvę, nupirko degtinės. Ji paskambino nukentėjusiajam J. D., paklausė, ar galima ateiti pas jį į svečius. J. atsakė, kad galima. Ji pasakė, kad atvyks ne viena. Nuėjo ji, U., A. V. ir kaltinamasis G. I.. Kada atėjo, kaltinamasis G. I. jau buvo išgėręs, kiti išgėrę nebuvo. Išgėrė po keletą stikliukų degtinės, G. pradėjo mušti, užpuldinėti J.. Viskas prasidėjo dėl šuns. Ji su J. D. suluošino, sumušė šunį. Žvejybos uosto rajone visi apie tai žinojo. Kaltinamasis pradėjo reikšti pretenzijas J. D., pradėjo jį mušti, prašyti iš jo pinigų. Mušė kumščiais ir spardė kojomis. Jie visi sėdėjo virtuvėje. Kaltinamasis nukentėjusiajam sudavė į veidą, kiek kartų sudavė, tiksliai nežino, mušė į šonus kumščiais, bandė spardyti su koja, kaire koja spyrė jam į pilvą. J. D. buvo vieną kartą parkritęs, buvo atsistojęs, bandė gintis, bet jam neišėjo, kadangi kaltinamasis buvo stipresnis. Kaltinamasis mušdamas iš nukentėjusiojo reikalavo 1 500 eurų ir pareikalavo, kad Je. parašytų skolos raštelį. Kaltinamasis mušė J. apie 15–20 minučių. Paskui J. bijodamas kaltinamojo parašė raštelį, kad jis šiam skolingas 1 500 eurų. Ant raštelio pasirašė U., pavardės nežino, pats nukentėjusysis J. D. ir kaltinamasis G. I.. Raštelį rašė J. savo ranka.

Tiksliai nepamena, kas pasakė kaltinamajam apie šunį, tačiau apie tai jau žinojo visas Žvejybos uostas, ir tada ji pasakė kaltinamajam apie šuns sumušimą. Kada buvo mušamas nukentėjusysis, ji bandė jį užstoti, tačiau kaltinamasis buvo agresyvus. Policijos nekvietė, nes pabijojo, kad kaltinamasis jiems atkeršys. Tuo metu iš nukentėjusiojo buvo atimtas telefonas, kuris buvo padėtas ant stalo. J. D. negalėjo iškviesti policijos, kadangi iš jo jau buvo atimtas telefonas. Kaltinamasis reikalavo buto dokumentų, bet J. jų neturėjo ir kaltinamasis pasakė, kad nukentėjusysis „parduos butą ir atiduos jam skolą“. Tada jis pareikalavo parašyti paskolos raštelį. Pirmiausiai kaltinamasis iš nukentėjusiojo reikalavo buto dokumentų. Paskolos raštelį pasiėmė kaltinamasis G. I.. Jie visi ten buvę bijojo kaltinamojo, ji paskui iš ten išėjo. Jų santykiai buvo normalūs, ji pirmą kartą matė kaltinamąjį tokį agresyvų. Su ja jis elgdavosi gerai. Ji davė parodymus, kad šis yra agresyvus ir jo visi bijojo, nes jai apie tai yra pasakoję kiti, tačiau pati ji to nėra mačiusi.

Šuns šeimininkė buvo S. P., su ja ji kalbėjosi prieš įvykį. Ji buvo su S. P. susiskambinusios, susitarė susitikti prie „Juodkrantės“ parduotuvės pasikalbėti dėl šuns. Buvo girti, kada taip padarė, sužalojo jos šunį. S. P. paprašė iš jų 150 eurų už šunį ir kaltinamasis G. I. bandė puldinėti ant S. P., bandė ant jos šūkauti, bandė priremti prie sienos, tačiau jos nesužalojo. Į susitikimą ji buvo atėjusi su pažįstamu. S. paprašė sumokėti už šuns pavadėlį. Kaip kaltinamasis toje vietoje atsirado, ji nežino. Šis ten vaikščiojo ir priėjo. Jis norėjo ją užstoti, teigė, kad tiek nekainoja šuns pavadėlis, pradėjo pulti ant S.. Kaltinamasis paprašė iš jos 1 500 eurų. S. su V. pastovėjo ir susinervinusi nuėjo. Ji sakė, kad kartu su J. sumušė šunį. Kaltinamajam pamelavo, kad šuns nemušė, pasakė, kad sumušė vienas J. D.. Kada vyko pokalbis tarp kaltinamojo ir S., kaltinamasis pasakė S., kad ši yra jam skolinga, tuo metu G. buvo girtas. Ji dažniausiai kaltinamąjį matydavo išgėrusį. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad kai bute kaltinamasis mušė nukentėjusįjį, jam sudavė ne mažiau kaip 12–15 smūgių, ir vieną kartą smogė keliu J. D. į pilvą. Negali patvirtinti, kad ir A. V. mušė J. D.. A. V. bandė išskirti, galėjo netyčia jam pataikyti. Nukentėjusysis parašė paskolos raštelį, jame pasirašė kiti, o kaltinamasis paėmė mobiliojo ryšio telefoną, dabar tiksliai neprisimena, ką jis paėmė dar. Pamena, kad buvo atidaręs spintelę, tačiau ką jis paėmė, nematė. Nematė, kad iš kelnių kišenes būtų kažką paėmęs. Paskui ji išėjo namo.

Iš ryto jai paskambino iš J. telefono, tačiau atsiliepusi ji išgirdo G. balsą, kuris liepė ateiti pas J. į namus, sakė, kad J. nori su ja pakalbėti. 11 valandą ji atvyko pas J. į namus. J. sėdėjo virtuvėje visas sumuštas, buvo visas mėlynas, ir G. jam baksnojo per petį, dar pasakė, kad nesijaudintų, jie žaidžia boksą. Ji pastovėjo, pažiūrėjo ir išėjo. Nežino, kodėl ją kvietė. Paklausė J., ko jis norėjo, šis atsakė, kad nieko, ir tada ji išėjo. Nukentėjusiojo sumušimai buvo padaryti neseniai, jo veidas buvo mėlynas, ar buvo mėlynių ant kūno, nematė. Kada J. buvo mušamas vakare bute, jis buvo visas kraujuotas. Kada atėjo kitą dieną, atrodo, buvo mušamas iš naujo, kruvinas nebuvo.

Bute tą naktį U. sėdėjo šalia A. V., gėrė degtinę. Kada buvo mušamas J. D., ji nieko nedarė, tik pasakė kaltinamajam, kad šis jo nemuštų. G. I. paprašė pasirašyti ant lapelio, kad būtų liudytojai, U. pati pasirašė, jos niekas nevertė to daryti. Kaltinamasis reikalavo 1 500 eurų, taip buvo parašyta paskolos raštelyje. Pradžioje prašė parašyti 150 eurų o vėliau liepė parašyti sumą 1 500 eurai. Nematė, kaip tame lapelyje atsirado prierašas dėl to, kad gali mokėti dalimis.

Kad S. iš jos paprašė 150 eurų dėl šuns, kaltinamajam ji pasakė, kai ėjo pirkti degtinės į parduotuvę prieš einant pas jį į butą vėlai vakare.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip liudytoja O. M. parodė, kad 2016-03-03 vakare telefonu pažįstamas J. D. pakvietė ją ateiti į svečius. Eidama ji atsitiktinai susitiko pažįstamą, vardu G., kurio pavardės nežino, ir pirmą kartą matytus vaikiną, pravarde R., ir merginą, vardu U., kurie taip pat pareiškė norą eiti pas J. D., todėl ji paskambinusi paklausė, ar jie gali ateiti, o kai J. D. sutiko, visi nuėjo. Geriant alkoholį visi trys vyrai susipyko dėl šuns, kurį J. D. vedžiodamas prarado, tai yra šuo pabėgo ir negrįžo. Ji visų smulkmenų apie šuns dingimą nežino, šuo priklausė J. D. draugei, jos žiniomis, šuo grįžo kitą dieną sumuštas, todėl veterinarijos klinikoje buvo užmigdytas. Konflikto dėl šuns metu G. su R. ėmė mušti J. D., sėdintį fotelyje, jie abu mušė kumščiais, spardė kojomis. Ji mano, kad abu sudavė ne mažiau kaip 12–15 smūgių. Ji su U. bandė apginti J. D., norėjo kviesti policiją, tačiau G. įspėjo, kad jeigu iškvies policiją, joms bus tas pats, kaip J. D.. Ji matė, kaip G. iš J. D. atėmė telefoną, nes J. D. taip pat norėjo iškviesti policiją. G. jai ir U. liepė dingti iš buto ir jos abi išbėgo ir išsiskyrė. 2016-03-04, apie 11–12 val., jai J. D. telefonu paskambino G. ir liepė ateiti pas J. D. į butą, nes to prašo J. D.. Atėjusi ji matė stipriai sumuštą J. D., kuris jai nieko nesakė, tuo metu su G. bute dar buvo jai nepažįstamas asmuo, R. ir U. nebuvo. G. su jai nepažįstamu asmeniu suduodavo smūgius J. D. ir G. griežtai reikalavo sakydamas: „imk popieriaus ir rašyk, kad tu man skolingas, o jeigu neatiduosi, tau reikės parduoti butą“. Po to J. D. jie nutempė į virtuvę prie stalo ir J. D. sąsiuvinio liniuotame lape parašė skolos raštelį. Ji to raštelio neskaitė, G. raštelį įsidėjo į striukės vidinę kišenę. Ji prašė G. nemušti J. D., tačiau jis pasijuokė ir pasakė: „kodėl mes negalim pažaisti boksą“, ir tuo metu ji iš buto išėjo. Pagalbos ji nekvietė, nes bijojo G., kadangi iš pasakojimų žinojo, kad G. visus muša, sutuoktinę, savo tėvus, pas jį į namus dažnai važiuoja policija, tačiau jis ir toliau elgėsi taip pat, ir visi jo bijo, rajone jį visi vadino B. ir visi jo vengė.

Papildomos apklausos metu O. M. parodė, kad 2016-03-03, vėlai vakare, ji atsitiktinai susitiko su G., kuris buvo su U. ir R., kurie ketino eiti gerti alkoholio, bet neturėjo kur, todėl ji ir paskambino J. D. bei pasiūlė jam išgerti, o kai jis sutiko, ji pasakė, kad pas jį ateis ne viena, o kartu su draugais, ir jis neprieštaravo. J. D. buvo blaivus. Pabuvus pas J. D. bute apie pusę valandos, G. pradėjo pokalbį apie nužudytą šunį. Apie nužudytą šunį G. pasakė ji prieš keletą dienų iki įvykio, tačiau G. J. D. sumušti neliepė ir neprašė. Ji G. sakė, kad šuns šeimininkė S. iš jos ir J. D. reikalauja už nužudytą šunį sumokėti 150 eurų, todėl G. prieš šį įvykį, pamatęs prie parduotuvės ją, kalbančią su S., priėjo ir įsiterpęs į jų pokalbį, apšaukė S. bei liepė jai atstoti nuo jos. Ji G. buvo sakiusi, kad šuns nemušė, o tik kartu su J. D. šunį vedė į aikštelę ir buvo kartu, kai J. D. šunį mušė. G. pasakė S., kad nuo šiol S. bus skolinga jam 150 eurų, už ką, ji nežino ir mano, kad šiaip sau, nes tuo metu G. buvo girtas. 2016-03-04 būnant pas J. D. bute, G. vėl ėmė kalbėti apie nužudytą šunį, ėmė šaukti, nervintis ir smogė J. D. kumščiu į veidą, o po to sudavė daug smūgių į veidą ir galvą kumščiais, kiek tiksliai sudavė smūgių, nežino, tačiau tikrai ne mažiau kaip 12–15 smūgių, vieną kartą smogė keliu J. D. į pilvą. Ji negali tvirtinti, kad mušė ir R., nors jai atrodo, kad ir R. sudavė J. D. smūgius. R. šaukė ant J. D. dėl nužudyto šuns. G. mušdamas J. D. reikalavo 1 500 eurų, sakė: „tu parduosi šitą butą ir vis tiek grąžinsi man pinigus“, kad būtų reikalavęs buto dokumentų, ji negirdėjo. G. buvo labai įsiutęs ir agresyvus, atrodė, kad jis J. D. užmuš. Ji mėgino raminti G., tačiau tai buvo neįmanoma, G. buvo nevaldomas ir ji jo pati bijojo. G. liepė rašyti J. D. skolos raštelį ir šis neturėdamas kitos išeities parašė, kad yra skolingas G. 1 500 eurų, o kai J. D. parašė raštelį, G. visiems liepė pasirašyti kaip liudytojams, kad J. D. jam yra skolingas, tačiau ji ir R. nepasirašė, o U. pasirašė raštelį, kurį pasiėmė G.. Ji matė, kaip G. nuo stalo paėmė J. D. telefoną ir iš virtuvės spintelės, pats ją atsidaręs, paėmė kažkokį dokumentą, kokį, nematė, kad G. būtų ėmęs iš J. D. kelnių kišenės dokumentus, nematė, G. rankose dokumentų nematė. Tvirtina, kad G. sumušti J. D. neprašė, taip pat neprašė kaip nors pagąsdinti S. ar reikalauti iš S. ir J. D. pinigų. Ji apie įvykį su šuniu G. papasakojo neturėdama tikslo, kad jis kažkam kenktų ar keršytų už ją, o tik šiaip, atsitiktinai susitikusi ir jo paklausta kaip jai sekasi. G. ji pažįsta apie dvejus metus, nors artimai su juo niekada nėra bendravusi. Jo tokio agresyvaus ir įsisiautėjusio niekada nebuvo mačiusi ir nežinojo, kad jis būna toks neprognozuojamas (b. l. 32–34).

Liudytoja U. L. parodė, kad ji su kaltinamuoju susipažino tą dieną, kai viskas įvyko. Po įvykio dar tas tris dienas su juo bendravo, o vėliau nebendravo. Jis bandė ją paveikti dėl šio įvykio, kad būdama kaip liudytoja duotų neteisingus parodymus. Buvo ją sumušęs, todėl ji vengė atvykti į teismą.

Tą vakarą ji su draugu A. V. gėrė alkoholinius gėrimus. Jiems norėjosi dar išgerti ir jie nuėjo prie „Iki“, nes galvojo, kad ten galbūt sutiks kokį nors draugą. Ten sutiko G., kurio tada nepažino. Kiek suprato, A. jį pažinojo, todėl paklausė, ar jis turi ko nors išgerti. G. atsakė, kad tuoj suorganizuos. Tada jie išgėrė alaus ir nuėjo pas O., kur dar gėrė alų. Vėliau iš kažkur atsirado degtinės ir jie išėjo pas nukentėjusįjį J. D.. G. sakė, kad nuėję pas jį pasikalbės ir išgers. Pakeliui jis pradėjo pasakoti apie šunį, nors jie nelabai suprato, apie ką jis kalba.

Patikslina, kad kalba apie šunį prasidėjo dar pas O., bet ne rišliai, nes ji su A. nieko nesuprato. Kai nuėjo pas J., šis pradėjo viską aiškinti. Apie šunį iš pradžių pasakojo kaltinamasis G., o vėliau O.. Tiksliai nepamena, bet atrodo, kad O. prisipažino, jog dalyvavo užmušant tą šunį.

Ji tuo metu gyveno pas A. V., bet dabar ten nebegyvena, nes jis išvyko į užsienį dirbti. Kai jie išėjo pas O., buvo vėlu, maždaug 23 valanda. O. kvietė eiti. Pas J. ėjo G. iniciatyva, nes šis pasakė, jog eina pasikalbėti ir išgerti. Nežino, ar G. pažinojo J., bet atrodo, kad J. tą vakarą paskambino O..

Atėję pas J. jie pradėjo gerti ir jau buvo gerai girti. Tada G. pradėjo šaukti, rėkti ant J. dėl to šuns. Kalbą dėl šuns pradėjo G.. Jis šaukė tik ant nukentėjusiojo J., bet ne ant O.. J. visą laiką tylėjo, todėl kaltinamasis sudavė jam į veidą. Vėliau G. vėl pradėjo šaukti ir pasiguldęs ant žemės J. tiesiog jį daužė. Smūgių buvo tikrai daug, bet ar mušė tik rankomis, ar dar ir spardė kojomis, ji nepamena. J. nuo smūgių nugriuvo nuo kėdės ir jam neleido atsistoti. A. V. tuo metu buvo šalia, bet jis J. nemušė, tiesiog labai ant jo šaukė. Jiems reikėjo tramdyti G. dėl J. mušimo. Jos su O. stengėsi apginti J., kad jo nemuštų. Tada G. prašė sumokėti 1 500 eurų, tik nepamena, po kurio laiko.

Kaltinamasis sakė J., kad šis negyvens ir nevaikščios po žvejybos uostą, nes jis čia jau nebeturi buto. Reikalavo sumokėti pinigus tuojau pat. Pagal J. gyvenimo sąlygas to padaryti jis negalėjo, nes nebuvo įmanoma, kad nukentėjusysis būtų turėjęs galimybę sumokėti 1 500 eurų. Kai tik nukentėjusysis pasakydavo, kad neturi pinigų, G. iš karto jį imdavo trankyti. Pačioje pabaigoje, kai matė, kad niekuo čia nepadės, jie jau stengėsi tiesiog „išsikrapštyti“ kaltinamąjį iš to buto.

Kai buvo aišku, kad J. visiškai neturi pinigų, tą patį vakarą kaltinamasis liepė šiam parašyti skolos raštelį. Ji paprašė, kad jam leistų per savaitę atiduoti nors po 20 eurų. Skolos lapelį rašė nukentėjusysis J.. Tą skolos raštelį pasiėmė G.. G. taip pat iš kaltinamojo namų pasiėmė visus dokumentus, tai yra neįgaliojo pažymėjimą, pasą ir dar kažką. Tie dokumentai buvo padėti virtuvėje, spintelėje. G. prašė ir buto dokumentų, tačiau J. jų neturėjo. Ji matė, kad G. pasiėmė dokumentus. Taip pat buvo paimtas ir telefonas. Bute pirmą dieną buvo ji, A., G. ir O..

J. buvo mušamas taip, kad jie jau galvojo, kad gali kilti ir rimtesnių pasekmių, todėl ir pradėjo raminti.

Ji matė, kaip kaltinamasis virtuvėje pasiėmė dokumentus, nes jie gėrė virtuvėje. Taip pat jis pasiėmė J. buto raktus, nes išėjo paskutinis ir užrakino duris. Kai G. pasiėmė dokumentus, jie buvo ant stalo, o tai, kad jis juos rado spintelėje, G. jiems papasakojo vėliau. Iš pradžių, kai jie atėjo, G. su J. buvo išėję pasikalbėti į kitą kambarį, o kai jie atėjo, matė, kad J. krapštosi spintelėje ir viską padėjo ant stalo.

Ant skolos raštelio pasirašė G., o vėliau pasirašė ir jie. Jai paprašius, kad leistų kas savaitę po 20 eurų grąžinti, G. sutiko ir tada jie tai prirašė ant to lapelio, visi pasirašė. Visi, tai ji, J., O.. Nepamena, ar I. ant to lapelio pasirašė.

Kaltinamasis išeidamas grasino D., kad šis nesikreiptų pagalbos, nes jis gali padaryti bet ką, tačiau nepamena, kad būtų sakęs, kad jis yra „torpeda“. Kai buvo apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, viską prisiminė geriau ir tie jos parodymai yra teisingi, ji ten nieko neišsigalvojo. I. jai sudarė labai žiauraus žmogaus įspūdį ir ji jo iki šiol bijo. Suprato, kad jis žmogų gali net ir nužudyti.

Kitą dieną pas ją į namus atėjo G. ir J., kuris vėl buvo sumuštas. J. tada jai pasakė, kad jis dar ir iš ryto buvo mušamas. A. tuo metu namuose jau nebebuvo, nes jis jau buvo išvykęs į užsienį. G. prieš ateidamas jai nieko nepranešė, tiesiog atėjo.

Kas vyko tą antrą dieną, ji nelabai ką pamena. G. liepė jai ir J. nueiti ir užstatyti J. mobiliojo ryšio telefoną. Atrodo, kad ji viena nuėjo tai padaryti. Nueiti ir užstatyti telefoną ji nei sutiko, nei nesutiko, tiesiog buvo įsakyta ir reikėjo daryti tai, ką šis liepė. Nepamena, už kokią sumą įkeitė telefoną. Gali būti, kad telefonas buvo įkeistas už 10 eurų, kuriuos atidavė G.. Tą dieną vėl vyko kalba apie 1 500 eurų. Ji prašė, kad būtų leidžiama grąžinti dalimis, nes buvo grasinama nukentėjusiajam. Nepamena, ar antrą dieną prie jos J. buvo mušamas, tiesiog pamena, kad buvo sakoma, jog jis nebegyvens, ir panašiai. Visa tai vyko vėlgi pas J. po to, kai jau buvo įkeistas telefonas. Tada ir buvo padarytas prierašas, kad G. mokės po 20 eurų per savaitę, ir tada jie pasirašė. Po to, kai pasirašė, ji išėjo.

G. vėliau pasakė, kad nori gauti tuos 20 eurų, todėl J. pasakė, kad nueis pas tėvus, o G. jai liepė eiti kartu, kad šis nepabėgtų. Jie abu nuėjo iki J. tėvų, ji pasiliko laukti apačioje, o šis užlipo į viršų. Jis gavo tuos pinigus, todėl jie grįždami dar užėjo į parduotuvę, nusipirko cigarečių ir alaus. Tada jie sugrįžo, tačiau durys buvo užrakintos, o raktų jie neturėjo, todėl nuėjo pas jos draugą išgerti. Vėliau dėl tų pinigų G. sudavė jai į žandą, nes G. vėliau taip pat atėjo pas tą draugą. Jie buvo nuėję pas jos draugą S.. G. išgirdęs, kad jie išleido tuos pinigus, ėmė ant jos šaukti ir tada jai trenkė. Pinigus ji išleido kartu su J..

Tą dieną, reikalaujant G., jie dar ėjo į „Paypost“, kad pamėgintų gauti kreditą. Ji nuėjo kartu su J., nes G. jai liepė eiti visur, kur ir J.. Paskolos jiems ten nedavė, tada G. liepė eiti kur nori, kad tik gautų pinigus. Į „Paypost“ jis jiems liepė eiti dar prieš einant pas J. tėvus, o kai pinigų negavo, J. sugalvojo nueiti pas tėvus ir paprašyti pinigų.

Ji suprato, kad tas šuo buvo kaip pretekstas pareikalauti pinigų sau.

Iki tos dienos ji nepažinojo nei G., nei J., nei O.. Kai ji dirbo „Grūstės“ parduotuvėje, juos iš matymo pažinojo. Jai 22 metai. Dabar ji išgeria retai, o anksčiau gėrė dažnai ir daug. Tuo metu, kai viskas vyko, ji dar kartais išgerdavo.

Po tų įvykių pirmą kartą su kaltinamuoju susitiko, kai ji ėjo į parduotuvę apsipirkti. Jį sutiko prie parduotuvės ir šis paklausė, ką ji pirks, pakalbėjo, o vėliau pasakė, kad kai išeis, kad ateitų pas jį. Ji nuėjo iki jo ir tada su juo kartu nuėjo prie garažų. Ėjo kartu su juo, nes jis sakė, kad „einam“. Ji bijojo su juo eiti, nes nežinojo, ką jis gali padaryti. Nuėjo prie garažų, jis pasiėmė alaus, bet ji negėrė. Tada jis jai pradėjo aiškinti dėl šios bylos, kad ji viską meluoja, kad viską ne taip papasakojo, o ji nieko negalėjo pasakyti, paprieštarauti, nes kai vieną kartą pasakė ne, kaltinamasis iš karto sudavė smūgį į veidą ir todėl daugiau niekam neprieštaravo. Ją jis ten laikė nuo ryto iki vakaro. Vėliau jis vėl atėjo pas ją į namus. Jį įsileido, nes nematė, kad tai jis. Atėjęs jis gėrė su draugu, labai stipriai prisigėrė ir pradėjo ant jos pulti ir ją sumušė. Viskas vyko prieš teismo posėdį, kuris vyko, atrodo, 25 dieną. Apie teismo posėdį ji žinojo, tiesiog bijojo ateiti. Po teismo jis vėl buvo atėjęs su T., kurio ji nepažinojo. Nežino jo pavardės. Tada jis pradėjo aiškinti, kad ji sugriovė jo šeimą, kad gyvenimą sugriovė, kad kentės, ją pasigaus. Norėjo kelis kartus išsivesti į virtuvę pasikalbėti, bet ji su juo nėjo, todėl vėl jis ją mušė. Ji nuo jo bėgo, o šis ją gaudė. Galiausiai pasakė, kad nieko nedarys, tiesiog ji turi atsisėsti ir atsakinėti į klausimus. Visą laiką laikė ją už rankos, kad nepabėgtų, o tas T. ją gynė ir prašė, kad jis ją paleistų ir nemuštų. Vėliau T. išėjo namo, o G. sakė: „gali pasirinkti, arba aš tave čia sudaužau, arba tu gauni su diržu per užpakalį 20 kartų“. Paėmė ją už rankos ir nusivedęs į virtuvę 16 kartų su diržu trenkė per užpakalį.

Dėl to į policiją nenorėjo kreiptis, bet tyrėja atvažiavo su kriminalistais ir rado ją sumuštą. Ikiteisminio tyrimo metu kalbėjo tiesą ir tais parodymais galima vadovautis.

Kiek pamena, mušant J., G. nenaudojo jokio peilio ar kito įrankio.

Nepamena, ar kitą rytą nukentėjusysis būtų minėjęs, kad jam buvo grasinta peiliu.

Atsakydama į kaltinamojo klausimą liudytoja paaiškino, kad dokumentus, kurie buvo paimti iš J. namų, jai padavė A. V., nes kaltinamasis tuos dokumentus pirmiausiai padavė A. V., o vėliau šis perdavė dokumentus jai, kad ji juos perduotų kaltinamajam.

A. jai perdavė dokumentus prieš išvažiuodamas į užsienį. Kaip dokumentai atsidūrė pas A., ji negali pasakyti, bet jis jų negalėjo paimti iš J. namų, kadangi jis visą laiką buvo šalia jos. Ji nematė to momento, kai kaltinamasis perdavė dokumentus A.. Ji tada išėjo namo, o A. dar buvo pasilikęs su kaltinamuoju ir kažką kalbėjosi. Ji sugrįžo į namus pirma, o A. sugrįžo vėliau. Kadangi jam ryte reikėjo išvažiuoti, todėl jis liepė dokumentus perduoti G..

Ji dokumentus kaltinamajam atidavė iš ryto, kadangi nukentėjusiojo namie nerado. A. jai padavė dokumentus prieš išvykdamas ir pasakė, kad ji atiduotų juos J., bet kadangi jo namie nerado, pagalvojo, kad gal suras prie „Iki“, tačiau ten pamatė G. ir padavė tuos dokumentus jam, kad šis juos atiduotų nukentėjusiajam. Kas paskui buvo su tais dokumentais, ji nebežino. Tą dieną, kai atidavė dokumentus G., J. su G. atėjo pas ją ir J. buvo iš naujo sumuštas.

Liudytoja teigia, kad kai ji su kaltinamuoju pirmą dieną susitiko prie parduotuvės, jis buvo vienas, o ne su O.. Vėliau jis pasiskambino O. ir jie su ja susitiko. Nepamena, kad būtų kalbėję apie tai, kad už tą šunį iš O. reikalaujama 150 eurų ir kad ji prašytų jos pagalbos. Nuo „Iki“ parduotuvės jie ėjo pas O., o ne pas D.. Po to, kai susitiko prie „Iki“ parduotuvės, jie nuėjo atsigerti alaus, vėliau nuėjo pas O. ir tada nuėjo pas J.. Degtinė atsirado, nes kaltinamasis nunešė savo telefoną į lombardą. Jie nuo IKI parduotuvės ėjo iki Žardės ir kaltinamasis lombarde įkeitė telefoną ir parduotuvėje nupirko degtinės. Jis pirmas pradėjo kalbėti apie tą šunį, o O. tik prisijungė. Ji tikrai matė, kad dokumentai jau buvo padėti ant stalo, o vėliau jie atsirado pas jos sugyventinį. Kai jau buvo parašytas tas raštelis, jie išėjo namo. Raštelyje buvo parašyta 1 500 eurų, o ne 150 eurų. Po to, kai jie išėjo namo, jie į jokį bendrabutį nėjo. Ji su A. išėjo namo, o kur kaltinamasis buvo su O., ji nežino.

Į „Paypost“ jie ėjo visi trys ir dokumentus turėjo kaltinamasis. Kai priėjo, jis juos išsitraukė iš kišenės ir juos padavė J., o ji turėjo eiti kartu, kad šis nepabėgtų. Žino, kad tai buvo antra diena, o kuri buvo mėnesio diena, nepamena.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip liudytoja U. L. parodė, kad ji su A. V., pravarde R., kartu gyvena ir 2016 metų kovo 3 dieną, dienos metu, abu namuose girtavo, o vakare einant dar parsinešti alkoholio susitiko G., kurį ji matė pirmą kartą. G. kartu su jais parėjo pas juos į namus ir toliau visi girtavo. 2016-05-04, apie 01.00 val., jie visi kartu nuėjo pas O.. Pas ją nueiti pasiūlė G., ar jis turėjo kokį nors tikslą ar ne, ji nežino. Atėjus pas O., jie visi ėmė kalbėti apie užmuštą šunį, kurį užmušė J. su O., tačiau O. teigė, kad nieko nedarė ir kad šunį užmušė vienas J.. Apie tai ji išgirdo pirmą kartą. Pokalbio metu G. pasakė, kad nori pasikalbėti su J., todėl O. paskambino J. ir pasakė, kad jie visi pas jį ateina. Atėjus jie visi gėrė degtinę ir pokalbio metu G. ėmė priekaištauti J. dėl užmušto šuns. Jie ėmė ginčytis, pyktis ir galiausiai G. smogė vieną kartą J. delnu į veidą ir po to pasipylė smūgiai kumščiais į veidą ir galvą. G. sudavė J. ne mažiau kaip 10 smūgių, kojomis nespardė. A. V. buvo šalia, tačiau nesudavė J. nė vieno smūgio nes to padaryti neleido ji, kai tik jis užsimodavo, kad suduotų J., ji sulaikydavo šio ranką. A. V. tik šaukė ant J. dėl nužudyto šuns ir keikėsi. G. mušdamas J. grasino susidoroti su juo sakydamas: „tu negyvensi, nevaikščiosi po žvejybos uostą, tu jau neturi buto“, reikalavo 1 500 eurų sumos, sakė, kad rašytų, jog yra skolingas, dar reikalavo buto dokumentų, tačiau J. sakė, kad neturi. G. buvo įsiutęs ir labai agresyvus, atrodė, kad jis J. užmuš. Pagalbos ji nekvietė, nes bijojo G.. Kai sudavė smūgius, G. privertė visaip baugindamas parašyti J. paskolos raštelį, kad šis neva skolingas jam 1 500 eurų. Raštelį pasiėmė G.. Kada ir iš kur G. paėmė J. telefoną, raktus ir dokumentus, ji nematė, tačiau kai ji, O., G. ir A. V. išėjo iš buto, buto duris užrakino G.. Išeidamas G. pagrasino J., kad šis nemėgintų kviesti policijos ir kam nors skųstis. G. sakė, kad jis yra „torpeda“ ir kad gali bet kam bet ką padaryti. Ji suprato, kad G. gali nužudyti arba stipriai sužaloti. Ji G. matė pirmą kartą ir jis jai padarė žiauraus žmogaus įspūdį, pasirodė pavojingas aplinkiniams. Kitą dieną, tai yra 2016-03-04, apie vidurdienį, pas ją į namus atėjo J. su G., tačiau A. V. jau nebuvo, nes šis išvyko dirbti į užsienį, todėl G. liepėjai eiti kartu su jais ir savo vardu lombarde įkeisti J. mobiliojo ryšio telefoną. Ji bijojo G. nepaklusti, todėl ėjo ir įkeitė telefoną už 10 eurų, kuriuos atidavė G.. G. nesiliovė iš J. reikalauti 1 500 eurų, sakė, kad jam čia ir dabar reikalingi pinigai arba jis J. padarys kažką baisaus, todėl ji išsigandusi ėmė prašyti G. leisti pinigus J. atiduoti dalimis, tai yra per savaitę po 20 eurų, ir G. sutiko, todėl paskolos raštelyje J. parašė, kad mokės 20 eurų per savaitę ir paskolos raštelyje pasirašė ji ir G.. Po to jie iš J. buto išėjo, G. užrakino duris ir kažkur nuėjo, o ji su J. ėjo pas šio tėvus paimti 20 eurų ir kadangi G. niekur nebuvo, todėl ji su J. nusipirko cigarečių, autobuso talonų ir 15 eurų J. davė jai, kad ji perduotų G., tačiau ji pinigus išleido. Kai po to jie vėl susitiko su G. ir jis vėl priekabiavo prie J. reikalaudamas pinigų, smūgių jam jau nebesudavė, o ji pasakė G., kad pinigus išleido, todėl G. ant jos šaukė, bet atstojo nuo jų ir kažkur nuėjo, daugiau ji jo nematė. Dar jie visi trys, G. reikalaujant, ėjo į „PayPost“ kioską, norėdami, kad J. paimtų 1 500 eurų paskolą ir atiduotų G., tačiau paskolos J. nedavė (b. l. 29–30).

Iš akistatos protokolo nustatyta, kad akistata vyko tarp liudytojos U. L. ir įtariamojo G. I.. Liudytoja U. L. patvirtino savo parodymus, duotus liudytojo apklausos metu, o įtariamasis G. I. visiškai sutiko su liudytojos parodymais ir patvirtino, kad U. L. visas įvykio aplinkybes nurodė teisingai (b. l. 107–108).

Liudytojas A. V. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, gyvena viename rajone, susitikdavo, būdavo, kad kartu išgerdavo. U. L. yra buvusi jo draugė. Prieš tai savo namuose su U. L. girtavo, paskui vakare išėjo į parduotuvę dar nusipirkti gėrimų. Tada sutiko O., G. sutiko vėliau, kai buvo netoli jo namo. O. pasiūlė nueiti pas J. išgerti. Kada sutiko G., tikslaus laiko pasakyti negali, maždaug 19–20 valandą. Kai sutiko G., atrodo, jie jau turėjo nusipirkę degtinės.

Jie atsitiktinai sutiko kaltinamąjį. O. skambino J., pasakė, kad jie visi ateis išgerti. Nuėjo apie 23 valandą. Pradėjus gerti O. papasakojo apie šunį. G. supyko, J. buvo raštiškai „įklijuotas nalogas“, jis buvo sumuštas, mušė G.. Iš O. kalbos sužinojo, kad ji su J. užmušė šunį. Tada G. pradėjo mušti nukentėjusįjį, tiksliai dabar neatsimena, kiek sudavė smūgių, atrodo, kad mušė į pilvą, į veidą, tiksliai dabar pasakyti negali. Smūgių galėjo būti apie 5, paskui jis ir visi pradėjo tramdyti kaltinamąjį. Kaltinamasis neišsigando, paprasčiausiai apsiramino ir tiek. Nenorėjo, kad kas nors blogiau būtų. Baigė gerti ir išėjo namo. Buvo parašytas paskolos raštelis, vadinamas „nalogas“, sumos dabar neprisimena. G. liepė nukentėjusiajam jį parašyti dėl užmušto šuns. Dabar sumos neatsimena, kiek buvo pareikalauta iš nukentėjusiojo. Visko neprisimena, buvo išgėręs iki to įvykio. Tyrėjai sakė tiesą. Tvirtina savo parodymus, kad smūgiai buvo suduoti, tada J. D. parašė paskolos raštelį. Kiek atsimena, paskolos raštelyje pasirašė U. L., nukentėjusysis ir dar kažkas. Jis nepasirašė. Paskolos raštelį paėmė pats G.. G. rankoje nematė nei nukentėjusiojo telefono, nei buto dokumentų, to pasakyti negali. Dėl dokumentų ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą, tvirtina duotus parodymus.

Kitą dieną išvyko į Airiją, daugiau nieko nežino. Paskambinus iš Airijos, U. L. jam pasakė, kad jo ieško policija, teko nutraukti darbo sutartį ir sugrįžti į Lietuvą, aiškintis, dėl ko jo ieško policija. Konfliktą pradėjo G., reikalavo pinigų, buto dokumentų, reikalavo iš J. parašyti paskolos raštelį, reikalavo raštelyje pasirašyti U. L., liepė jam ir O. pasirašyti, tačiau jis ir O. atsisakė.

Kiek atsimena iš kalbos, suprato, kad pinigus turėjo atiduoti šuns šeimininkei. Tiksliai sumos negali pasakyti, atrodo, kad turėjo būti 150 eurų.

Teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas davė teisingus parodymus, dabar visko neprisimena, nes praėjo ilgas laiko tarpas.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas A. V. parodė, kad 2016-03-03 namuose kartu su savo drauge U. L. gėrė alkoholinius gėrimus ir vakare apie 22.00 val. išėjo į parduotuvę „IKI“, esančią Žvejybos uosto rajone, nusipirkti alkoholio. Prie parduotuvės atsitiktinai susitiko jo pažįstamą G., kurio pavardės jis nežino, jį jis pažinojo tik iš matymo, su juo niekada artimai nebendravo ir nebendrauja, žino, kad jo pravardė T.. G. pristojo prie jų, nes norėjo išgerti alkoholio, todėl nuėjęs į lombardą, įkeitė savo mobiliojo ryšio telefoną ir nupirko degtinės. G. pakvietė ateiti ir O., kurios pavardės jis nežino, pažinojo ją tik iš matymo. Atėjusi O. paskambino J., kurio pavardės jis nežino, jį pažinojo tik iš matymo ir pasakė jam, kad ji su draugais ateina pas jį išgerti, o J. neprieštaravo ir jie visi nuėjo. Jis mano, kad pas J. atėjo apie 23.30 valandą. Išgertuvių metu O. pradėjo pokalbį apie nužudytą šunį, ji neigė savo kaltę ir kaltino J., kad jis vienas kaltas dėl šuns nužudymo. Apie tai jis išgirdo pirmą kartą, kas jį taip pat sunervino, tačiau jis jokių veiksmų prieš J. nesiėmė, o G. ėmė nervintis, šaukti ant J., todėl iš pradžių ir jis G. palaikydamas šaukė ant J., jį keikdamas bei įžeidinėdamas, buvo užsimojęs jam suduoti smūgius, tačiau draugė U. L. jam neleido suduoti smūgių ir jis nesudavė J. nė vieno smūgio. G. ėmė reikalauti už nužudytą šunį iš J. 1 500 eurų, kam tie pinigai, jis nežino, bet tuo metu pamanė, kad galbūt šuns šeimininkei, kurios jis nepažįsta. Reikalaudamas sumokėti 1 500 eurų, G. mušė J. kumščiais į veidą ir galvą, matė, kad G. „perlenkė lazdą“, todėl nutilo ir daugiau į šį konfliktą nesikišo. Jis suprato, kad tokie G. veiksmai nesibaigs be policijos įsikišimo, o jis kitą dieną privalėjo išvykti į Airiją dirbti ir nenorėjo turėti problemų. G. sudavė J. kumščiais ne mažiau kaip 10 smūgių į veidą ir galvą, kojomis nespardė. G. grasino sakydamas: „tu negyvensi, tu jau neturi buto“ ir reikalavo 1 500 eurų ir buto dokumentų, tačiau J. sakė, kad dokumentų neturi. G. buvo įsiutęs ir agresyvus, negalėjo suvaldyti savo veiksmų ir, kaip jis suprato, J. išsigandęs parašė skolos raštelį, kad yra skolingas 1 500 eurų, kurį iš karto pasiėmė G.. Jis matė pas G. rankose J. mobiliojo ryšio telefoną ir dokumentus, todėl prašė jo neimti dokumentų, bet G. pasakė, kad tai bus kaip garantas, kad J. sumokės jam pinigus. Ar paėmė buto raktus, jis nematė, iš kur paėmė dokumentus, jis taip pat nematė, tačiau matė, kad dokumentus jau turėjo rankose. Išeidamas G. grasino J., kad šis nemėgintų kviesti policijos ir niekam skųstis, G. sakė, kad jeigu sužinos, kad jis kreipėsi pagalbos, turės dar daugiau problemų. Kitą dieną, tai yra 2016-03-04, apie 11.00 val., jis išvyko į Airiją, todėl kas vyko toliau, nematė. U. L. jam pranešė, kad dėl šio įvykio jo ieško policija, todėl tik atsiradus galimybei jis grįžo į Klaipėdą ir atvyko į policiją duoti parodymus, nes jis niekaip su šiuo nusikaltimu nesusijęs, nes ėjo pas J. gerti degtinės, o ne reikalauti iš jo pinigų, jį gąsdinti ar mušti. Apie tai, kad J. su O. nužudė šunį, jis pirmą kartą išgirdo būtent tą kartą ir todėl iš pradžių šaukė ant J., tačiau vėliau susitvardė ir nesikišo ne į savo reikalus. Konfliktą pradėjo G., jis reikalavo pinigų, buto dokumentų, reikalavo rašyti paskolos raštelį ir po to pareikalavo raštelyje pasirašyti U. L., liepė ir jam su O. pasirašyti, tačiau jis ir O. atsisakė, o U. L. pasirašė, po to raštelį G. pasiėmė ir įsidėjo, paskui dar kartą buvo išsiėmęs ir labai džiaugėsi, kad turi garantą, jog J. tikrai jam sumokės 1 500 eurų (b. l. 40–41).

Liudytojas T. V. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, yra draugai. Nukentėjusįjį pažįsta, buvo draugai, dabar nebedraugauja, nes jis pradėjo prie jo kabinėtis. 2016 m. kovo 4 d. rytą nusipirko du plastikinius litrinius bambalius alaus, ėjo pro J.s namą, J. rūkė ir pro langą juos pamatė, pasikvietė užeiti į vidų. J. pavardės nežino. Jis pats juos pasikvietė užeiti. Jie nuėjo, išgėrė du bambalius alaus. J. buvo sumuštas, jo veidas buvo mėlynas. Jie draugiškai išgėrė alaus, paskui visi išėjo iki „Aibės“ parduotuvės nupirkti dar alaus. Paėmė dar du bambalius alaus. Vėl grįžo pas J.. Toliau visi gėrė, J. staiga pašoko ir trenkė jam į kairę akį vieną kartą. Buvo išgėrę, girti nebuvo. Jis jam trenkė atgal du kartus. Po suduotų smūgių daugiau konflikto nebuvo. J. nieko jo neklausė, sėdėjo nuleidęs galvą. G. jam porą kartų pliaukštelėjo. Jis negirdėjo, kaip G. iš J. prašė pinigų. Po to jie išėjo.

Perskaičius jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus liudytojas juos patvirtino ir teigė, jog tada sakė tiesą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas T. V. parodė, kad tikslios datos neprisimena, bet sutinka, kad tai galėjo būti 2016-03-04 dienos rytas, kelinta valanda buvo, nežino, jis atsitiktinai kieme susitiko su draugu G., kurio pavardės nežino, ir kartu su juo nuėjo į parduotuvę pirkti alaus. Nusipirkus du plastmasinius butelius alaus ir einant atgal, juos iš savo buto pro langą pakvietė užeiti jo kitas draugas J., kurio pavardės jis taip pat nežino. Prieš tai jis su G. pas J. eiti nesiruošė, jo G. pas J. nekvietė, kad būtų turėjęs G. J. buto raktus, nematė. Išgėrus du 1 litro talpos butelius alaus, jis su G. ėjo dar nusipirkti, o nusipirkę tokius pat du butelius alaus, vėl grįžo pas J. į butą. Alų gėrė visi trys, G. su J. nekonfliktavo, jis negirdėjo, kad G. iš J. būtų prašęs pinigų, apie jokius pinigus jie nekalbėjo, jis nežino, kodėl ir už ką staiga J. smogė jam vieną kartą kumščiu į kairę akį, dėl to jis labai supyko ir spontaniškai smogė jam atgal kumščiu vieną kartą taip pat į kairę akį, po to jie abu susitaikė ir gėrė alų toliau. Dėl šių suduotų smūgių jie vienas kitam jokių pretenzijų nereiškė. Po to G. sudavė J. smūgius kumščiais, tačiau jis tiksliai kiek, nežino ir mano, kad du smūgius į galvą. Suduodamas smūgius G. iš J. nieko nereikalavo, nei pinigų, nei buto dokumentų, G. jo padėti sumušti J. ar kaip nors jį prigąsdinti neprašė, jis pas J. atėjo paties J. pakviestas. Kad G. būtų turėjęs rankose peilį ir juo kaip nors gąsdinęs G., nematė. Kad tuo metu, t. y. jam būnant, pas J. būtų atėjusi O., kurią jis pažįsta iš matymo, neprisimena, jis O. nematė J. bute. Kai G. sudavė J. smūgius, jis su G. iš J. buto išėjo, dėl ko G. sudavė J. smūgius, nežino, G. jam nieko neaiškino, apie tai, kad J. G. yra skolingas, G. jam nieko nesakė ir jis nežino. Išėjus iš J. buto jis su G. išsiskyrė, kur G. nuėjo, jis nežino, J. pasiliko namuose. Po šio karto su J. daugiau susitikęs nebuvo ir apie jokį jo konfliktą su G. nieko nežino ir pasakyti negali (b. l. 43).

Liudytoja S. P. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, nukentėjusįjį taip pat pažįsta. Kaltinamąjį matė pirmą kartą, kada įvyko konfliktas, prieš tai jo nepažinojo. Nukentėjusysis buvo jos geras draugas, beveik kaip sūnus, draugauja 5 metus. J. pradėjo su O. draugauti. Kol jie draugavo su J., šis išgerdavo kaip visi. Kada susidėjo su O., pradėjo stipriai girtauti. Jam pasirodė, kad jos šuo labai senas, reikia jam padėti numirti, kad nesikankintų. Apie tai jai kalbėjo keletą kartų. Nors šuo galėjo dar gyventi, buvo stiprus. Galbūt J. šuo netrukdė, tačiau jai atrodo, kad greičiausiai trukdė O.. Jie buvo svečiuose, ji paliko šunį, nes ėjo motinai suleisti vaistus. Nebuvo apie 20 minučių, o kai sugrįžo, šuns nebuvo. Paklausus, kur šuo, vienas sakė, kad pabėgo, kitas sakė, kad šuo pakliuvo po mašina. Ji paskambino vyrui, pradėjo jo ieškoti. Rado šunį sužalotą, visą naktį skambino veterinarijos klinikoms, negalėjo patys jo užmigdyti. Kitą dieną po šuns užmigdymo paskambino J. ir O., paprašė sumokėti 150 eurų už veterinaro paslaugas. O. buvo kartu, O. šunį smaugė, žinojo, nes jie patys papasakojo. Paskui iš tyrėjos sužinojo, davė paskaityti jų parodymus. Jie atsisakė atsiskaityti. Po skambučio su O. susitarė susitikti prie „Juodkrantės“ parduotuvės. Ji atėjo į susitikimą, O. atsivedė daug vyrų, tarp jų buvo kaltinamasis, kuris norėjo ją pagąsdinti, buvo girtas, jie visi atėjo girti. Jis jai grasino žodžiais, pasakė, kad dabar ji jam turės mokėti. Paskui jie išsiskyrė, dabar ji jam jokių pretenzijų neturi. Kaltinamasis ją pamatęs visada pradeda atsiprašinėti, jis nieko nesuprato. O. su U. ir J. iškėlė tą problemą. Ji nesikreipė į policiją dėl šuns, visą savaitę neišeidavo iš namų. Nieko neprašė, kad paauklėtų nukentėjusįjį. Po įvykio J. nematė, kaltinamąjį matė pirmą kartą, per susitikimą. Teismas priteisė jai 100 eurų ir 500 eurų dėl neturtinės žalos atlyginimo, šie pažadėjo sumokėti.

Žemesnės instancijos teismas

Perskaičius parodymus, kuriuos liudytoja davė ikiteisminio tyrimo metu, ji juos patvirtino, teigė, kad tada kalbėjo tiesą ir jos parodymais galima remtis.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip liudytoja S. P. parodė, kad asmenį, vardu G., ji yra mačiusi vieną kartą. Jo pavardės ir gyvenamosios vietos nežino, šiuo metu jai yra žinoma, kad jo pravardė B.. Vienintelį kartą G. ji matė Žvejybos uosto rajone, prie parduotuvės, kai jai iš matymo pažįstama O. pakvietė šį su ja pasikalbėti. Priėjęs G. ėmė ją kaltinti, kad neva ji blogai elgiasi su O., reikalauja iš jos pinigų, tačiau ji iš O. niekada jokių pinigų nereikalavo ir neprašė. 150 eurų jai yra skolingas J. D., kurį ji pažįsta apie 6–7 metus ir laikė jį savo šeimos draugu, tačiau J. D. ją ir jos šeimą labai įskaudino, kadangi 2016 m. vasario 2 d. sumušė jos 15 metų amžiaus šunį. Kodėl J. D. taip pasielgė, ji nežino, J. D. savo elgesio paaiškinti taip pat negalėjo. Tada jis buvo neblaivus ir ji jam 15 minučių paliko prižiūrėti savo šunį, o jis kartu su O. nusivedė šunį į Žvejybos uoste esantį parkelį, kur šunį stipriai sumušė ir paliko. Grįžę jie pasakė, kad šuo papuolė po automobilio ratais, kur yra šuo, jie nepasakė ir pasišalino. Šunį ji surado tą pačią dieną, leisgyvį, todėl nuvežė į veterinarijos kliniką, kur šuo buvo užmigdytas ir kremuotas, tai jai kainavo 150 eurų, kuriuos J. D. geranoriškai yra įsipareigojęs grąžinti, kai tik galės. Dėl šuns nužudymo į policiją nesikreipė, kadangi nenorėjo pakenkti J. D.. Ji niekada nieko neprašė, kad dėl šio įvykio J. D. kažkas kerštautų ar jį sumuštų, ar reikalautų iš jo pinigų, apie tai, kad J. D. jai privalo atiduoti pinigus, žinojo ir O., nes ji su J. D. tuo metu artimai bendravo ir, jos žiniomis, ji pakabinusi šunį smaugė. 2016-02-21 arba 22 dieną O. ją pakvietė prie parduotuvės „Maxima“ pasikalbėti ir išsiaiškinti dėl sumušto šunio. Kai ji atėjo, priėjo, kaip suprato, O. pakviestas B., ir ėmė ją gąsdinti, sakydamas: „aš esu žvejybos uosto vierchas, kaip norėsiu, taip padarysiu su tavimi, tu būsi man skolinga 1000 eurų, čia tau nalogas“. Ji jo klausė, už ką, ir jis atsakė, jog todėl, kad ji reiškia pretenzijas O.. Ji G. paaiškino, kad O. pretenzijų nereiškia, iš jos pinigų niekada neprašė, tačiau tas, kas užmušė jos šunį, privalo sumokėti 150 eurų ne šiaip sau, o už suteiktas paslaugas. G. buvo girtas, jis buvo agresyvus ir neaišku, kuo šis pokalbis būtų pasibaigęs, jeigu ne jos draugas V. J., kuris priėjo prie jos, ir tuomet G. nurimo ir ji su draugu nuėjo. Daugiau po šio įvykio G. prie jos nepriekabiavo, nors ji jį ir matydavo. Ji girdėjo iš rajono gyventojų, kad G. sumušė J. D., kad J. D. parašė jam paskolos raštelį, atėmė buto raktus ir dokumentus, tačiau dėl ko ir už ką, niekas nežinojo (b. l. 35–36).

Liudytojas V. J. parodė. kad kaltinamąjį pažįsta, nukentėjusįjį pažįsta, gyvena viename rajone. S. P. – jo draugė, kartu išvesdavo jos šunį. Jau kurį laiką gyvena kartu. Kas vyko pirmą dieną, nieko nežino. Jam grįžus iš miesto, susitiko su J., G. ir U.. Nusipirko alaus, nuėjo pas J., gėrė, pasivaikščiojo po savo gyvenamąjį rajoną, vėl grįžo. Prie jo jokių muštynių nebuvo, jie tarp savęs tik barėsi. Jam paskambino S. ir jis išėjo, paskui išėjo G., paskui O. su U. ir J.. Viskam vadovavo U., ji kurstė, kas buvo parašyta apklausos protokole, jis neskaitė.

Perskaičius liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus liudytojas V. J. paaiškino, kad skolos raštelį matė, kas jame buvo parašyta, tikrai nematė. Teigia, kad perskaityti jo parodymai yra teisingi, tačiau „pagražinti“. Parodymai buvo surašyti, bet jų neskaitė, buvo be akinių. Tą dieną buvo tik barniai, draugai buvo pagiringi. Jo nebuvo, kai vyko muštynės. Kitą dieną jis vėl atėjo, J. buvo sumuštas, nežino, kas sumušė. B., tai yra kaltinamasis, raštelį matė, jo turinio neskaitė, sakė baigti kvailioti, jokio įrašo raštelyje nedarė. S. norėjo atsiimti 150 eurų už veterinarijos paslaugas. Jis pats kaltinamojo G. I. nieko neprašė. Buvo taip, kad jis S. P. lydėjo namo, ši jam pasakė, kad kaltinamasis prie jos buvo prisikabinęs, kad O. su draugais buvo atėjusi, kaltinamasis ją gąsdino. Palydėjęs, grįždamas atgal, jis kaltinamajam pasakė, kad ši yra jo draugė. Šis pradėjo atsiprašinėti, paklausė, kaip buvo su šunimi. Jis šiam papasakojo, kadangi šunį prižiūrėti atvežė pas J. jis pats.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas V. J. parodė, kad asmenį, vardu G. ir pravarde B., iš matymo jis pažįsta apie 2 metus, tačiau su juo niekada nebuvo bendravęs, pirmą kartą su juo kalbėjosi 2016-03-03, apie 20.00-21.00 val., kai jam einant su S. P. ji parodė prie parduotuvės stovintį B. ir pasakė, kad būtent šis iš jos reikalavo 1000 eurų bei gąsdino ją žodžiais. Palydėjęs S. P. jis grįžo prie B. ir paklausė, kodėl jis iš jo draugės reikalauja pinigų, tuomet B. ėmė atsiprašinėti, klausė, kaip jis gali atsiprašyti S. P.. Tuo metu šis paklausė, kas atsitiko su S. P. šunimi, ir jis B. pasakė, kad šunį užmušė J. D. su O. ir tuo pokalbis baigėsi. Jis B. tikrai neprašė nei pagąsdinti, nei sumušti J. D., kadangi jis buvo jo ir jo draugės S. P. draugas, todėl dėl sumušto šuns S. P. ir nesikreipė į policiją. Kitą dieną, tai yra 2016-03-04, apie 12.00 val., jam paskambino B. ir pasakė, kad sprendžia jo reikalaus, iš kur jis sužinojo jo telefono numerį, nežino. Jis ėmė su juo aiškintis, kokias problemas šis sprendžia, o šiam paaiškinus, kad dėl J. D., jis ėmė ant jo šaukti, kad tai ne jo reikalas, kad jis neturi teisės kištis, kur jam nereikia, ir pareikalavo su juo susitikti. Susitiko jie prie parduotuvės „IKI“, kur jis atėjo kartu su J. D. ir kažkokia U.. B. jam parodė kažkokį raštelį, kuriame buvo parašyta 1 500 eurų suma, kad neva J. D. jam skolingas. Jis B. pasakė, kad tas raštelis nieko nereiškia, jis bevertis, ir liepė jam liautis daryti nesąmones, tačiau matydamas, kad šis nenusiramins ir kad toliau priekabiaus prie J. D., kartu su jais nuėjo į J. D. namus. Tuo metu J. D. buvo sumuštas, o B. sakė, kad jį mušė naktį iki 5 ryto ir kad tokiu būdu išreikalavo, kad šis parašytų paskolos raštelį. B. sakė, kad parduos J. D. butą ir pinigus pasidalys su juo, tuomet jis suprato, kad B. kalba visiškas nesąmones, galbūt dėl išgerto per didelio kiekio alkoholio, todėl dar kartą griežtai jam pasakęs nedaryti nesąmonių išėjo iš buto. Po keleto minučių jis matė, kad iš J. D. buto išėjo B., o po jo išėjo J. D. su U., kur jie nuėjo, jis nežino. 2016-03-05 su juo susitiko J. D. su dukra išsigandęs ir pasimetęs, sakė, jog nežino, kaip elgtis, kad bijo B. ir jo susidorojimo. J. D. dukra ragino tėvą kreiptis pagalbos į policiją, kadangi B. iš tiesų buvo stipriai įbauginęs J. D. (b. l. 37–38).

Iš Specialisto išvados Nr. G 421\2016 (03) nustatyta, kad J. D. padaryti šie sužalojimai: netaisyklingos formos poodinės kraujosruvos veide, išsidėsčiusios kaktos dešinėje pusėje, kairės akies abiejų vokų ir kairio skruosto bei kairės ausies kaušelyje, smulkus išilginės juostos formos odos nubrozdinimas galvos plaukuotoje dalyje viršugalvio dešinės pusės užpakalinėje dalyje. Visi sužalojimai veide atsirado nuo tiesioginių trauminių kontaktų su kietais bukais ribotą paviršių turinčiais daiktais, o viršugalvio užpakalinės dalies sužalojimas atsirado nuo tiesioginio trauminio dinaminio kontakto su kietu smulkiu buku ar bukabriauniu ribotą paviršių turinčiu daiktu, ir tai neprieštarauja užduotyje nurodytoms įvykio aplinkybėms. Visi sužalojimai yra vienodo senumo, padaryti maždaug prieš 3–4 paras iki objektyvios apžiūros (2016-03-07). Visi sužalojimai atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą. Apžiūros metu nustatytos keturios tiesioginių trauminių kontaktų žymės ( b. l. 27).

Iš 2016-03-06 savanoriško daiktų pateikimo bei 2016-03-07 daiktų apžiūros protokolų nustatyta, kad UAB „Memelio lombardai“ darbuotoja pateikė sutartį Nr. 24927 ir mobiliojo ryšio telefoną „Alcatel“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo apžiūrėtas ir pagal pakvitavimą grąžintas nukentėjusiajam J. D. (b. l. 46, 52–54).

Lombardo sutartyje Nr. 24927 nurodyta, kad 2016-03-04 UAB „Memelio lombardai“ lombarde Taikos pr. 101, Klaipėda, U. L. už 10 eurų užstatė mobiliojo ryšio telefoną „Alcatel“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 47).

Iš 2016-03-06 savanoriško daiktų pateikimo bei 2016-03-07 daiktų apžiūros protokolų nustatyta, kad įtariamasis G. I. pateikė skolos raštelį, J. D. priklausančius: asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), neįgaliojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą SD Nr. (duomenys neskelbtini), keturis raktus, kurie buvo apžiūrėti ir pagal pakvitavimą grąžinti savininkui – nukentėjusiajam J. D. (b. l. 49–51, 52–54).

Įtariamojo G. I. pateiktas skolos raštelis (parašytas rusų kalba) pridėtas prie bylos. Raštelyje nurodyta, kad „J. D. 2016-01-04 pasiskolino 1 500 eurų, pažadėjo grąžinti 2016-03-09. Įsipareigoja grąžinti šią sumą, kaip buvo sutarta. P.S. Grąžins dalimis po 20 eurų kas savaitę.“ Raštelis pasirašytas J. D., U. L. ir G. I. (b. l. 56–57).

Iš AB Lietuvos pašto 2016-05-13d. rašto Nr. 3-3256 nustatyta, kad AB Lietuvos pašto Finansinių paslaugų departamento duomenimis, J. D. 2016-03-04 kreipėsi į 703-iąjį klientų aptarnavimo skyrių Klaipėdoje dėl 325 eurų paskolos suteikimo. Paskola jam suteikta nebuvo dėl jau turimų įsiskolinimų (b. l. 59).

Iš UAB „4finance“ 2016-06-27 pranešimo nustatyta, kad 2016 m. kovo 4 d. J. D. pateikė paraišką „Vivus.lt“ gauti papildomai kredito sumą „PayPost“ kioske, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste. Teikdamas paraišką klientas pasirašė „Sutikimą tvarkyti asmeninius duomenis“(b. l. 60–62).

Dėl turto prievartavimo ir svetimo turto pagrobimo

Nors kaltinamasis dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu neprisipažino, teigė sudavęs tik keletą smūgių kitą dieną skirdamas nukentėjusįjį su T. V., pinigų nereikalavęs, paskolos raštelį J. D. privertusi parašyti U. L., mobiliojo ryšio telefono bei raktų nepagrobęs, tačiau jo kaltė įrodyta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Visi įvykio vietoje buvę asmenys patvirtino, kad kaltinamasis mušė nukentėjusįjį ir reikalavo iš jo pinigų bei buto dokumentų dėl to, kad šis sužalojo šunį. Grasino, kad parduos jo butą, o šiam atsakius, kad nei pinigų, nei buto dokumentų neturi, vis didino reikalaujamą pinigų sumą ir galiausiai privertė parašyti paskolos raštelį, kad šis privalo iki nurodytos datos atiduoti 1 500 eurų.

Kaltinamojo parodymai buvo nenuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, todėl teismas juos vertina kaip pasirinktą gynimosi būdą. Kaltinamasis tikina, kad jį apklausiant buvo pažeista jo teisė į gynybą, nes nebuvo užtikrintas advokato dalyvavimas, tačiau visose apklausose jis atsisakė gynėjo, teigdamas, kad šis jam nereikalingas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apklausiant kaltinamąjį ikiteisminio tyrimo metu, jis neneigė, kad mušė J. D., neprisimena, kad būtų reikalavęs buto dokumentų, tačiau kategoriškai to neneigia, nes buvo girtas. Akistatos su U. L. metu kaltinamasis patvirtino visus šios parodymus ir negalėjo paaiškinti, kodėl tai padarė. Taip pat kaltinamasis teigia, kad nežino, kas ir kada paskolos raštelyje padarė įrašą, kad J. D. gali grąžinti skolą po 20 eurų per savaitę, tačiau tai paneigia liudytojos U. L. parodymai, ji nuosekliai teigia, kad kitą dieną ji įkalbėjo kaltinamąjį, jog būtų padarytas toks prierašas, ir tai, kad paskolos raštelis buvo surastas pas jį o liudytojai patvirtino, kad paskolos raštelį pasiėmė kaltinamasis. Taigi prierašas galėjo būti padarytas tik jam dalyvaujant. Kaltinamasis teigia, kad nepagrobė mobiliojo ryšio telefono ir buto raktų, tačiau tiek nukentėjusysis, tiek liudytojai O. M. ir A. V. patvirtina šią aplinkybę. Nukentėjusysis nuosekliai tvirtina, kad mobiliojo ryšio telefoną kaltinamasis iš jo pagrobė, o ne pasiskolino, kaip teigia pastarasis. Liudytoja U. L. patvirtino, kad išeidamas kaltinamasis J. D. buto duris užrakino paimtais šio buto raktais. Mobiliojo ryšio telefonas buvo rastas lombarde, o raktai buvo rasti pas kaltinamąjį. Kaip kaltinamojo mobiliojo ryšio telefonas atsirado lombarde, paaiškino tiek nukentėjusysis, tiek liudytoja U. L., ir teismas jų parodymais netikėti neturi jokio pagrindo.

Nukentėjusiojo parodymai buvo nuoseklūs, juos patvirtina liudytojų parodymai, jie atitinka faktines bylos aplinkybes. Kaip paaiškino nukentėjusysis, jį kaltinamasis mušė du kartus. Tai yra naktį, kada buvo girtaujama, reikalaujama pinigų ir panaudojant fizinį smurtą jis buvo priverstas parašyti paskolos lapą, bei kitą dieną, kai kaltinamasis pas jį buvo atėjęs su T.. Nors kaltinamasis teigia, kad liudytojai jį apkalba, tačiau teismas nenustatė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių liudytojai galėjo jį apkalbėti, o kaltinamojo nurodytos priežastys teismo neįtikino.

Kaltinamasis net nepažinojo S. P., kurios šuo buvo sužalotas, tačiau sužinojęs iš O. M., kad pastaroji prašo, jog ši ir nukentėjusysis jai sumokėtų už šuns kremavimą, ją užsipuolė ir reikalavo, kad šiuos pinigus ji sumokėtų jam, o ne prašytų iš O.. Tai įvyko prieš tai, kai pinigų buvo reikalaujama iš nukentėjusiojo. Ši aplinkybė yra svarbi. Tai rodo, kad kaltinamojo tyčia atvirai, neturint teisėto pagrindo, savo naudai versti kitą asmenį perduoti turtą susiformavo jau tada. Byloje nėra jokių įrodymų, kad S. P. būtų prašiusi, kad kaltinamasis padėtų jai gauti 150 eurų iš nuostolį jai padariusių asmenų. Atvirkščiai. Jai pačiai buvo grasinama ir išsakytas reikalavimas, kad pastaroji 150 eurų dabar turinti sumokėti kaltinamajam. O. M. taip pat neigia, kad ji būtų prašiusi, jog kaltinamasis išreikalautų pinigus iš nukentėjusiojo, kad būtų galima atsiskaityti su S. P.. Tai įrodo, kad kaltinamasis neturėjo teisinio pagrindo reikalauti perduoti turtą, juo labiau, kad buvo reikalaujama ne 150 eurų, o 1 500 eurų. Akivaizdu, jog šią pinigų sumą kaltinamasis reikalavo sau, o ne tam, kad šunį sužaloję asmenys atsiskaitytų su S. P..

Motyvuojamoji dalis

Tai, kad kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, įrodo ir teismo medicinos specialisto išvada.

Tačiau nepasitvirtino kaltinime nurodyta aplinkybė, kad kaltinamasis paėmęs virtuvinį peilį, įrėmė J. D. į ranką, žodžiais grasino jį sužaloti peiliu ir reikalavo perduoti jam buto dokumentus. To nepatvirtino nė vienas liudytojas ir pats nukentėjusysis. Todėl ši kaltinimo dalis šalintina.

Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetas neabejotinai įrodo, kad kaltinamasis G. I. neturėdamas teisėto pagrindo atvirai savo naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, grasindamas pavartoti fizinį smurtą bei pavartodamas fizinį smurtą, todėl jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 181 straipsnio 2 dalį.

Byloje taip pat neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis iš nukentėjusiojo atvirosios vagystės būdu pagrobė 30 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Alcatel“, buto bei pagalbinių patalpų raktus bendros 35 eurų vertės. Tai yra atvirosios vagystės būdu pagrobė turtą, kurio bendra vertė 65 eurai.

Teismas netiki kaltinamojo parodymais, kad mobiliojo ryšio telefoną jis tik pasiskolino ir tą patį vakarą sugrąžino nukentėjusiajam, nes tai paneigia liudytojų ir nukentėjusiojo parodymai. Liudytoja O. M. patvirtino, kad kitą dieną iš ryto jai nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefonu paskambino kaltinamasis. Taigi mobiliojo ryšio telefonas buvo pas jį. Kad kitą dieną kaltinamasis liepė nunešti mobiliojo ryšio telefoną į lombardą reikalaudamas pinigų, patvirtino tiek nukentėjusysis, tiek liudytoja U. L.. Teismas tiki nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, kad kaltinamasis atvirosios vagystės būdu pagrobė ir nukentėjusiojo buto bei pagalbinių patalpų raktus, nes visi patvirtino, kad išeidamas jis užrakino buto duris ir raktai buvo surasti pas jį. Nukentėjusysis patvirtino, kad kitą dieną buvo bandoma atrakinti buto duris, tačiau nepavyko, nes atsarginius raktus jis buvo palikęs spynoje iš vidaus.

Kadangi kaltinamasis atvirai pagrobė svetimą 65 eurų vertės turtą, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Dėl fizinio asmens dokumentų pagrobimo ir neteisėto jų laikymo

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neigė, kad pagrobė nukentėjusiojo asmens dokumentus ir nuosekliai teigė, kad juos jam kitą dieną padavė U. L.. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad kaltinamasis iš virtuvėje buvusios spintelės ir iš jo kelnių kišenės paėmė ir pagrobė jo asmens dokumentus. Teisme jis jau parodė, kad nematė, kas šiuos dokumentus paėmė. Vėliau teigė, jog kaltinamasis atėmė iš jo tapatybės kortelę, o kadangi dokumentai buvo vienoje vietoje, vadinasi, pagrobė ir kitus dokumentus. Liudytoja O. M. teigė, jog nematė, kas paėmė dokumentus. Liudytojas A. V. ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog matė, kad dokumentus G. laikė rankoje. Tačiau jis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nesakė, kad kaltinamasis juos būtų jam davęs ir liepęs kažkam atiduoti. Liudytoja U. L. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad matė, jog kaltinamasis pagrobė nukentėjusiojo asmens dokumentus. Teisme, atsakydama į kaltinamojo klausimą, ji jau patvirtino, kad įvykio dieną jai dokumentus vėliau nei ji sugrįžęs namo padavė jos sugyventinis A. V., kuris pasakė, kad jam juos padavė G., ir liepė jai juos atiduoti G.. Vėliau teigė, kad sakė, kad ji juos atiduotų nukentėjusiajam, tačiau ji jo nerado namuose, todėl padavė G. sakydama, kad šis juos atiduotų nukentėjusiajam. Prieš tai liudytoja teigė, kad dokumentus iš virtuvėje buvusios spintelės paėmė G.. Vėliau jau teigė, kad dokumentus iš spintelės paėmė pats nukentėjusysis ir padėjo juos ant stalo. Ikiteisminio tyrimo metu ši liudytoja nesakė, kad jai dokumentus padavė A. V. liepęs jai juos kažkam atiduoti.

Visi asmenys įvykio metu buvo labai girti. Jų parodymai dėl pagrobtų dokumentų labai nenuoseklūs. Neaišku, kodėl kaltinamasis būtų davęs dokumentus, kaip teigia liudytoja U. L., liudytojui A. V., nes pastarasis iš ryto turėjo išvažiuoti į užsienį ir kam iš tiesų tie dokumentai turėjo būti atiduoti. Teismui kyla abejonių, kas iš tiesų paėmė ant stalo buvusius dokumentus. Esant tokioms aplinkybėms ir liudytojai U. L. patvirtinus, kad dokumentus tikrai kitą dieną ji perdavė kaltinamajam, teismas visas abejones vertina kaltinamojo naudai ir nustato, kad nepasitvirtino kaltinime nurodyta aplinkybė, kad kaltinamasis pagrobė asmens dokumentus, bei nustato, kad kaltinamasis neteisėtai juos įgijo ir laikė. Kaltinamasis aiškino, kad nespėjo jų atiduoti nukentėjusiajam, tačiau nurodo vis kitas priežastis, kodėl to nepadarė, jos yra aiškiai išgalvotos ir neįtikinamos. Asmens dokumentai buvo atiduoti jam tą pačią dieną, nes įvykis vyko naktį. To neneigia ir pats kaltinamasis. Jis buvo atidavęs asmens tapatybės kortelę nukentėjusiajam, kai šį privertė eiti gauti kreditą, o pastarajam negavus vėl ją pasiėmė. Visi asmens dokumentai buvo surasti pas jį.

Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetas neabejotinai įrodo kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką.

Todėl teismas nustato, kad kaltinamasis G. I. 2016 m. kovo 4 dienos rytą, tikslus laikas nenustatytas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prie parduotuvės „Iki“ Žvejybos uosto rajone, Klaipėdoje, iš U. L. neteisėtai įgijo J. D. vardu išduotus asmens dokumentus: neįgaliojo pažymėjimą, socialinio draudimo pažymėjimą bei asmens tapatybės kortelę ir šiuos dokumentus neturėdamas teisėto pagrindo laikė iki 2016 m. kovo 6 d. 11.25. val., kol jį ties Nidos g. 5 namu, Klaipėdos mieste, sulaikė policijos pareigūnai.

Kadangi kaltinamasis neteisėtai įgijo fizinio asmens dokumentus ir juos laikė, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 302 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus, ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Paskiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo visuomenei laipsnį bei kaltinamojo asmenybę. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia (be kita ko) reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Tai numatyta ir BK 41 straipsnyje, nes greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiriamas ir bausmės teisingumo tikslas. Visų pirma bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Įstatymų leidėjas, formuluodamas nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą.

Kaltinamasis padarė vieną sunkų bei du apysunkius tyčinius nusikaltimus. Vienas iš jų yra smurtinis. Kaltinamasis teistas penkis kartus. Daugiausiai buvo nuteistas už smurtinių nusikalstamų veikų padarymą. Tai rodo didelį asmens pavojingumą visuomenei. Savo veiksmų nevertina kritiškai. Kaltės nepripažįsta, bando klaidinti teismą. Charakterizuojamas blogai. Gyvena asocialų gyvenimą. Girtauja. Ankstesni teistumai jam įtakos nepadarė. Tai rodo jo nenorą stoti į doros kelią ir keisti gyvenimo būdą. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, nes teismas neturi pagrindo nustatyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant jam bausmės vykdymą, tai yra taikyti jam BK 75 straipsnio nuostatas. Jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės mažesnės nei numatyti BK 181 straipsnio 2 dalies, BK 178 straipsnio 2 dalies, BK 302 straipsnio 1 dalies sankcijų vidurkiai.

Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai kaltinamajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažyma, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, suteiktos G. I., išlaidas sudaro 174,63 Eur dydžio advokato užmokestis, ir prašoma priteisti šias išlaidas iš kaltinamojo. Prašymas netenkintinas, nes būtinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš G. I. paneigtų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje numatytą kaltinamojo teisę (kasacinė nutartis Nr. 2K-165-648/2015). Be to, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, pateikusi prašymą priteisti valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas, nepateikė teismui duomenų apie kaltinamojo, kurio byloje yra būtinas gynėjo dalyvavimas, turto ir pajamų lygį, patvirtinantį, kad jis išgali susimokėti už gynybą. Tokie duomenys yra esminiai, sprendžiant klausimą dėl galimybės priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (kasacinė nutartis Nr. 2K-167-693/2016), tuo tarpu byloje esantys duomenys patvirtina pakankamai sunkią šio kaltinamojo turtinę padėtį.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi BPK 301–303 straipsniais,

nusprendžia:

G. I. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 181 straipsnio 2 dalyje, BK 178 straipsnio 2 dalyje, BK 302 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti:

pagal BK 181 straipsnio 2 dalį – 3 m. laisvės atėmimo;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 m. ir 6 mėn. laisvės atėmimo;

pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – 1 m. laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir nustatyti galutinę bausmę – 3 m. 3 mėn. laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies antru punktu, 9 dalimi, paskirtą bausmę bausmių apėmimo būdu subendrinti su bausme, paskirta 2016-10-11 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – 3 m. 3 mėn. laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti 2016-10-11 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą ir atliktą bausmę ir sulaikyme būtą laiką nuo 2016-03-06 iki 2016-03-08.

Bausmės pradžią nustatyti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – pakeisti į suėmimą, suimant teismo posėdžių salėje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam nuo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja Violeta Miliuvienė