Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis, 1-221-416/2016

Teismas: Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2016-12-13
Bylos Nr.: 1-221-416/2016
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Laimondas Noreika
Civilinis ieškovas: UAB „Juodeliai“
Kaltinamasis: K. A., A. K., V. S., K. S.

Kategorijos

2.3.6.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Baudžiamoji byla Nr.1-221-416/2016Proceso Nr. 1-20-9-00356-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.6.4.4.; 1.2.29.1.; 1.2.14.5.2.

MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 13 d.Marijampolė

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Laimondas Noreika, sekretoriaujant L. B., dalyvaujant prokurorams J. V. ir A. F., kaltinamųjų gynėjams advokatams A. B., Ž. V. ir Z. P., civilinio ieškovo UAB „Juodeliai“ atstovui advokatui V. P., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. A., a/k (duomenys neskelbtini) gim. 1957-12-25 Telšių raj., Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininkas, vedęs, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau - BK) 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį.

A. K., a/k (duomenys neskelbtini) gim. 1982-02-12 Marijampolėje, Lietuvos Respublikos pilietis, nedirbantis, nevedęs, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį.

V. S., a/k (duomenys neskelbtini) gim. 1985-04-21 Marijampolėje, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis AB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, SSK „(duomenys neskelbtini)“ pirmininku, vedęs, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Marijampolė, kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį.

K. S., a/k (duomenys neskelbtini) gim. 1955-01-03 Marijampolėje, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu direktoriumi, vedęs, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį.

Teismas išnagrinėjęs bylą

Aprašomoji dalis

Nustatė:

K. A., A. K., V. S. ir K. S. buvo kaltinami tuo, kad veikdami bendrai, suklastojo tikrą dokumentą: 2013-02-20 Marijampolėje, K. A., būdamas Marijampolės krepšinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini)) tarybos narys ir Sporto ir sveikatingumo klubo „Mantinga“ (į. k. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) prezidentas, tyčia, bendrai veikdamas su Marijampolės krepšinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ pirmininku A. K., Marijampolės krepšinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ tarybos nariu ir Sporto ir sveikatingumo klubo „(duomenys neskelbtini)“ tarybos nariu K. S. bei Sporto ir sveikatingumo klubo „(duomenys neskelbtini)“ pirmininku V. S., žinodami, kad Marijampolės krepšinio klubas „(duomenys neskelbtini)“ nėra reorganizuojamas, suklastojo tikrą dokumentą – Sporto ir sveikatingumo klubo „(duomenys neskelbtini)“ 2013-02-26 prašymą, kuriame įrašė melagingas žinias, kad „asociacija Marijampolės krepšinio klubas „(duomenys neskelbtini)“ (į.k. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini)), atstovaujama klubo tarybos narių: K. A., K. S. ir klubo pirmininko A. K., yra – reorganizuojama“, kad „vietoje reorganizuojamo klubo „(duomenys neskelbtini)“ į NKL narių sąrašą prašoma įtraukti Sporto ir sveikatingumo klubą „(duomenys neskelbtini)“, kad „remiantis tuo faktu, kad reorganizuojama asociacija Marijampolės krepšinio klubas „(duomenys neskelbtini)“ 2011-09-02 NKL vykdomojo komiteto susirinkime (protokolo Nr.41) nustatytas komercines sąlygas – pilnai įvykdė...“ bei kartu su A. K., K. S. ir V. S. pasirašydami jame, nepranešus apie tai kitiems asociacijos Marijampolės krepšinio klubas „(duomenys neskelbtini)“ nariams, šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo 2013-02-20 pateikiant Asociacijos „Nacionalinė krepšinio lyga“ vykdančiajam direktoriui G. G., nežinojusiam, kad Marijampolės krepšinio klubas „(duomenys neskelbtini)“ nėra reorganizuojamas, o pastarajam šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą 2013-02-26 pateikus Nacionalinei krepšinio lygai, kurio pagrindu 2013-02-26 vietoje Marijampolės krepšinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ į nacionalinę krepšinio lygą buvo priimtas Sporto ir sveikatingumo klubas „(duomenys neskelbtini)“ perimant Marijampolės krepšinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ teises, pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį.

Be to, K. A., A. K., V. S. ir K. S. buvo kaltinami tuo, kad veikdami bendrai, apgaule užvaldė svetimą didelės vertės turtinę teisę: 2013 m. vasario mėn. 20-26 dienomis K. A., būdamas Marijampolės krepšinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini)) tarybos narys ir Sporto ir sveikatingumo klubo „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), adresas(duomenys neskelbtini)) prezidentas, tyčia, bendrai veikdamas su Marijampolės krepšinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ pirmininku A. K., Marijampolės krepšinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ tarybos nariu ir Sporto ir sveikatingumo klubo „(duomenys neskelbtini)“ tarybos nariu K. S. bei Sporto ir sveikatingumo klubo „(duomenys neskelbtini)“ pirmininku V. S., pateikdami 2013-02-20 Asociacijos „Nacionalinė krepšinio lyga“ vykdančiajam direktoriui G. G., nežinančiam, kad Marijampolės krepšinio klubas „(duomenys neskelbtini)“ nėra reorganizuojamas, o pastarajam 2013-02-26 pateikiant Nacionalinei Krepšinio lygai pasirašytą žinomai suklastotą tikrą dokumentą Sporto ir sveikatingumo klubo „(duomenys neskelbtini)“ 2013-02-26 Prašymą su jame įtašytomis melagingomis žiniomis, kad „asociacija Marijampolės krepšinio klubas „(duomenys neskelbtini)“ (į.k. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini)), reorganizuojama“, apie tai nepranešus ir nežinant kitiems klubo nariams, kad „vietoje reorganizuojamo klubo „(duomenys neskelbtini)“ į NKL narių sąrašą prašoma įtraukti Sporto ir sveikatingumo klubą „(duomenys neskelbtini)“ kad „remiantis tuo faktu, kad reorganizuojama asociacija Marijampolės krepšinio klubas „(duomenys neskelbtini)“ 2011-09-02 NKL vykdomojo komiteto susirinkime (protokolo Nr.41) nustatytas komercines sąlygas – pilnai įvykdė...“, dėl ko 2013-02-26 Nacionalinei Krepšinio lygai priėmus į Lygą klubą „(duomenys neskelbtini)“ vietoje klubo „(duomenys neskelbtini)“, apgaule užvaldė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 37 500 Lt (10 860,75 Eur) įnašą, kuris buvo sumokėtas kaip komercinė sąlyga dalyvauti 2011 – 2012 metų NKL pirmenybėse, taip apgaule užvaldė svetimą didelės vertės turtinę teisę į 37 500 Lt (10 860,75 Eur) įnašą, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

Apklaustas teisme kaltinamuoju, K. A. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad buvo sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ tarybos narys ir Sporto ir sveikatingumo klubo „(duomenys neskelbtini)“ prezidentas. Būdamas verslininku, krepšinį remia nuo 2006 metų. Per metus krepšiniui remti išleisdavo 10 000 – 15 000 litų. Tai buvo labdaringi pinigai. Su sporto mokyklos direktoriumi įkūrė krepšinio klubą. Klubas vadinosi ,, (duomenys neskelbtini)“. Iš pradžių žaidė vaikinai iki 12 klasės. Vėliau klubas rėmė suaugusiųjų krepšinio komandą, kuri žaidė Regionų krepšinio lygoje. Būtent tada pasirodė J. Z. ir pareiškė, kad kaip verslininkas taip pat norįs remti Marijampolės krepšinį. Jam paaiškino, kad krepšiniui remti skirti pinigai yra labdara, jie išleidžiami ir nesugrįžta. Jam juokais pasakė, kad krepšinio rėmimui skiriami pinigai yra tas pats, kaip pinigų aukojimas bažnyčiai. Jei tokios sąlygos priimtinos, tuomet jis galįs prisidėti. J. Z. sutiko remti krepšinį. Tai buvo 2010-2011 metai. Advokatams pavedė paruošti juridinę dokumentaciją ir buvo įkurtas klubas „(duomenys neskelbtini)“. Turėjo po lygiai akcijų. Klubą sudarė jis su J. Z. kaip fiziniai asmenys ir bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ bei „(duomenys neskelbtini)“. Pagal klubo įstatus buvo numatyta, kad klubo prezidentas ir pirmininkas renkami vienerių metų laikotarpiui. Buvo žodžiu sutarta, kad tokiu būdu jis ir J. Z. bus rotuojami kas metai prezidento pareigose. 2011-2012 metų sezonui gavo pasiūlymą iš Regionų lygos pereiti į Nacionalinę krepšinio lygą. Tai reiškė komandos pripažinimą, prestižą bei galimybę jai augti bei garsinti Marijampolę jau kitu lygiu. Pagal NKL norminius aktus, iš Regionų lygos į NKL galima patekti dviem būdais – Regionų lygyje sezoną užbaigus pirmoje vietoje, arba būnant bet kurioje vietoje, tačiau komerciniu pagrindu. Tam reikėjo sumokėti vienkartinį 150 000 Lt mokestį NKL. Sumokėjus šį mokestį, komanda gali žaisti NKL, tačiau jeigu šios lygos reguliariojo sezono pabaigoje lieka paskutinė, iškrenta ir mokestis negrąžinamas. Jei komanda nelieka paskutinė, kitame sezone gali žaisti. Iškritimą nulemia paskutinė vieta ir tai galioja kiekvienam sezonui. Tuo metu tokia mokesčio suma buvo pakankamai dideli pinigai, todėl į šio klausimo sprendimą įtraukė ir Marijampolės savivaldybės administraciją. Kadangi dalyvavimas NKL lietė ir Marijampolės vardo garsinimą, savivaldybė surado ir komercinio mokesčio sumokėjimui skyrė 75 000 Lt. Kitą pusę – po 37 500,00 Lt. kiekviena – skyrė bendrovių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ paramos fondai. Taip klubo „(duomenys neskelbtini)“ vyrų krepšinio komanda pateko į NKL. Tuo metu klubo prezidentu buvo J. Z., klubo pirmininku metų laikotarpiui buvo išrinktas A. K.. Komandai gerai sekėsi, apie iškritimą sezono pabaigoje net nebuvo kalbos. 2012-09-12 turėjo baigtis tiek pirmininko, tiek ir prezidento vienerių metų kadencija. 2012 metų balandžio ar gegužės mėnesį J. Z. paprašė susitikti. Susitikimo metu pasakė, kad jam nepatinka tvarka, kaip vyksta krepšinio varžybos, todėl atsisako toliau remti Marijampolės krepšinio klubą „(duomenys neskelbtini)“. Šio susitikimo metu paprašė, kad tokiu atveju J. Z. organizuotų klubo prezidento perrinkimą, o po to galės pasitraukti. Taip pat, atsižvelgiant ir į artėjančią klubo pirmininko kadencijos pabaigą, prašė pravesti ataskaitinį klubo susirinkimą. J. Z. pažadėjo, tačiau šiuo klausimu nieko realiai nedarė. Po to dar keletą kartų jo to paties prašė, tačiau J. Z. atsakydavo, kad dar yra laiko ir baigiantis vasarai viską praves. Toks pokalbis vyko tarp jų ir 2012 metų rugpjūčio mėnesį. Susirinkimo reikalavo, nes tuoj pat turėjo baigtis kadencijos. J. Z. pasakė, kad galima daryti susirinkimą, jei jam bus grąžinti „Juodelių“ paramos fondo klubui paaukoti 37 500 Lt. T.y., įmoka už „licenciją“, kaip išsireiškė J. Z.. Jam paaiškino, kad tai neįmanomas dalykas, nes labdaros pinigai negrąžinami. Jais disponuoja NKL kaip komercinio mokesčio gavėjas. Kadangi komanda sezone turėjo labai geras perspektyvas, priėmė sprendimą klubą remti vienas ir bet kokia kaina išsaugoti komandą lygoje. Vasarą K. S. sakė, kad susisiektų su J. Z., ir jei pastarasis neriame klubo, lai rašo pareiškimą ir traukiasi, nekenkdamas klubui. Tačiau J. Z. toliau nieko nedarė, taip blokuodamas bet kokią klubo veiklą, reikalavo grąžinti jam pinigus. Marijampolės rajono apylinkės teisme net buvo užvedęs civilinę bylą, kurioje taip pat reikalavo klubui kaip paramą pervestus pinigus grąžinti, nes savo buhalterijoje juos buvo parodęs ne kaip paramą labdaros forma, bet kaip paskolą. Tačiau šią civilinę bylą pralaimėjo, ieškinys buvo atmestas. Galop J. Z. išvis pradėjo vengti bet kokių kontaktų. Tada vienas rėmė komandą. Tai kainavo apie 350 000 lt. Suformavo komandą, kuri pradėjo žaisti 2012-2013 metų sezone. Tačiau tuomet atsirado teisinės reglamentacijos pasikeitimai. Lietuvos krepšinio federacijos reikalavimu, komanda, dalyvaujanti NKL, privalėjo būti ir LKF narė. Kad įstoti į šią federaciją, klubas turėjo priimti atitinkamus sprendimus, koreguoti įstatus. Tačiau dėl J. Z. užimtos pozicijos blokuoti bet kokią klubo veiklą, tai buvo neįmanoma. Nebuvimas LKF nariu grėsė komandos pašalinimu iš NKL. Kadangi bet kokia kaina norėjo išsaugoti komandą lygoje ir tai buvo susiję ne su jokia asmenine ar turtine nauda, bet su Marijampolės regiono prestižu ir pristatymu krepšinio pasaulyje, nutarė įkurti kitą klubą - Sporto ir sveikatingumo klubą „(duomenys neskelbtini)“, į kurį ir perėjo visa buvusi klubo „(duomenys neskelbtini)“ komanda. Tam nebuvo jokių kliūčių, nes su žaidėjais nebuvo sudaryta jokių sutarčių. Jiems tebuvo sudaromos sąlygos žaisti bei mokami maistpinigiai. Kad šią komandą išsaugoti NKL, kreipėsi pagalbos į Asociacijos „Nacionalinė krepšinio lyga“ vykdantįjį direktorių G. G., nes nežinojo kaip parengti tokio žingsnio formaliąją pusę. Kaip suprato iš pokalbio su G. G., NKL taip pat buvo suinteresuota išsaugoti perspektyvią ir gerai pasirodančią komandą NKL. G. G. pažadėjo padėti išspręsti susidariusią problemą ir pasakė, kad klausimas bus sprendžiamas artimiausioje NKL konferencijoje. Elektroniniu paštu atsiuntė pareiškimo konferencijai tekstą, kurį reikėjo parengti ir pasirašytą pateikti konferencijai. Į teksto turinį nesigilino, nes jį paruošė ir atsiuntė pats NKL vykdomosios valdžios atstovas. Tekstas nuo elektroninio laiško buvo perkeltas ant popieriaus ir pasirašytas jo, K. S., A. K. ir V. S. o po to pateiktas NKL. Niekas tuomet nesureikšmino žodžio „reorganizacija“ prasmės tame tekste. Jie buvusio klubo teisių neperėmė, o tik žaidėjai perėjo į naują klubą, kad galėtų toliau dalyvauti NKL čempionate. Jokios reorganizacijos, kaip tai bandoma pateikti byloje, teisine prasme neįvyko, nes klubas „(duomenys neskelbtini)“ ir toliau egzistuoja, jis neišregistruotas iš juridinių asmenų bazės Registrų centre. SSK „(duomenys neskelbtini)“ yra kitas savarankiškas juridinis asmuo. J. Z. gali vykdyti senojo klubo veiklą, nes jis kaip juridinis asmuo nereorganizuotas ir nelikviduotas. Konferencijoje SSK „(duomenys neskelbtini)“ buvo priimtas į NKL ir komanda gavo teisę žaisti lygoje. Viskas vyksta dėl J. Z. noro bet kokia kaina nepagrįstai atgauti krepšiniui paaukotus 37 500 Lt. Jam buvo išaiškinta, kad šie pinigai buvo vienkartinis mokestis už teisę iš Regionų lygos komerciniu pagrindu pereiti į aukštesnę lygą – NKL. Ta suma buvo tik dalis bendroje 150 000 Lt. sumoje, reikalingoje už šią teisę. Jokie norminiai aktai nenumato jos gražinimo, nes po sumokėjimo ja disponavo jau ne klubas, bet NKL kaip mokesčio gavėjas. Jai komanda tą patį sezoną, kai sumokėjo pinigus, būtų lygoje užėmusi paskutinę vietą, ji būtų iškritusi, jokie pinigai nebūtų gražinti. Tas pats būtų ir bet kuriame sekančiame sezone užėmus paskutinę vietą. Todėl J. Z. jokios turtinės teisės į jo nurodomą sumą neturėjo, nes ji pasibaigė po pinigų sumokėjimo NKL. Savo kaltės nepripažįsta, prašo jį ir visus išteisinti, nes J. Z. naudojasi baudžiamąja teise ir šia byla tik tam, kad būtų spaudimas, kad jam būtų gražinti pinigai, kurie jam nepriklauso.

Žemesnės instancijos teismas

Apklaustas teisme kaltinamuoju, K. S. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu direktoriumi. Yra Marijampolės krepšinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ ir Sporto ir sveikatingumo klubo „(duomenys neskelbtini)“ tarybos nariu. Daug metų skyrė krepšinio vystymui ir rėmimui Marijampolėje. Todėl neatsitiktinai dalyvavo ir klubų veikloje. Klubas „(duomenys neskelbtini)“ jau veikė, kai atsirado J. Z. ir pareiškė norįs remti krepšinį. Tai buvo priimta kaip jo geranoriškas siekis vystyti šį sportą. Klubas tapo „(duomenys neskelbtini)“ ir J. Z. jo veikloje dalyvavo kaip lygiateisis partneris, turintis 50 procentų akcijų. Žiūrint atgal, susidaro įspūdis, kad J. Z. atėjo ne remti krepšinį, o tikėdamasis iš jo gauti sau materialinės naudos. Kadangi krepšinis reikalauja rėmimo ir neneša pelno, J. Z. interesas krepšiniui greitai atvėso. Jis nuo 2012 metų krepšinį nustojo remti. Tai motyvavo, kad jam nepatinka tvarka ir sąlygos, kokiomis vyksta varžybos, kad prieš varžybas negiedamas himnas. Kadangi tuo metu J. Z. užėmė vadovaujančias klubo prezidento pareigas, jo buvo prašoma kuo greičiau rengti susirinkimą, spręsti jo galimo pasitraukimo klausimus, netrukdyti klubo veiklai. Tačiau J. Z. susirinkimą atidėjinėjo. Prasidėjo užuominos, kad nori susigražinti krepšiniui paaukotus pinigus. Net buvo pradėjęs civilinę bylą, kurią pralaimėjo, nes labdarai skirtus pinigus norėjo prisiteisti kaip neva paskolintus klubui. 2012 metų rugsėjį baigėsi klubo vadovybės kadencijos ir klubas buvo nepajėgus priimti jokių sprendimų. J. Z. užuominomis sakė, kad veiklai netrukdys, jei atgaus savo pinigus. Taip pat pradėjo kalbėti, kad jo per „(duomenys neskelbtini)“ bendrovę krepšiniui skirti pinigai suteikia jam teisę klubą parduoti ir taip atgauti pinigus. Tą motyvavo savo teise į klubui už jo pinigus įgytą „licenciją“. Taip jis vadino 37 500 Lt sumą, kuri buvo dalis 150 000 Lt sumoje, klubo sumokėtoje už teisę 2011-2012 metų sezone komerciniu pagrindu pereiti iš Regionų į Nacionalinę krepšinio lygą. Tai buvo vienkartinis mokestis, kurį sumokėjo NKL už priėmimą į ją žaisti. Klubui sezone užėmus paskutinę vietą, jis būtų iškritęs, o pinigai negražinami. Tai, kad komanda labai gerai pasirodė ir toliau žaidė lygoje kituose sezonuose, nereiškia, kad išliko teisė į tuos sumokėtus pinigus. Tai buvo vienkartinis mokestis lygai, jis sumokėtas ir lyga juo disponuoja toliau savo nuožiūra. Klubas po pinigų sumokėjimo į tuos pinigus praranda visas teises, nes už juos įgijo teisę vienam sezonui pereiti iš Regionų i Nacionalinę krepšinio lygą. Užėmus paskutinę vietą, klubas ir komanda būtų iškritusi iš NKL ir praradusi įmokėtus pinigus. Klubo teisę žaisti sekančiuose sezonuose lėmė jau ne sumokėtas minėtas mokestis, o pergalės ir vieta turnyrinėje lentelėje. Vėliau atsirado reikalavimas, kad NKL žaidžiančios komandos klubas turi priklausyti LKF. Priešingu atveju iškilo grėsmė nebaigti 2012-2013 sezono, nes grėsė pašalinimas iš NKL. Kad tapti LKF nariu, buvo reikalingi klubo sprendimai, kuriuos galėjo priimti tik susirinkimas. J. Z. blokuojant klubo veiklą, tai buvo neįmanoma. Kad išsaugoti komandą ir su itin gerais pasiekimais 2012-2013 sezone, buvo kreiptasi patarimo į NKL vykdomuosius organus. Buvo patarta, kad komanda pereitų į kitą klubą, kuris yra LKF narys. Tą klausimą tegalėjo išspręsti tik NKL konferencija. NKL vykdantysis direktorius atsiuntė dokumento, kuriuo reikalinga kreiptis į NKL konferenciją, projektą. Pagal tą pavyzdį parengtą dokumentą pasirašė jis, K. A., A. K. ir V. S.. Jis pats jį pasirašė, nes buvo abiejų klubų tarybos narys. Dalyvavo NKL konferencijoje, kur pristatė minėtą prašymą. Konferencija priėmė sprendimą ir buvo išspręstas SSK „(duomenys neskelbtini)“ dalyvavimas NKL. Tai yra, galimybė tęsti dalyvavimą reguliariajame sezone. Nieko neklastojo ir sukčiauti nesiekė. Jokių turtinių teisių neįgijo. Priešingai – atsirado pareiga toliau remti komandą ir patirti išlaidas. Į žodį reorganizacija dėmesio neatkreipė. Jo juridinės prasmės nesuprato. Tai suvokė tik kaip pačios komandos perėjimą į kitą klubą, kad tęsti dalyvavimą čempionate. Be to, ne jie patys tą dokumentą parengė. Jį pasirašė pagal pavyzdį, kurį jiems atsiuntė pati LKL vadovybė. Todėl tikslo daryti nusikaltimus neturėjo ir mano, kad jų nepadarė prašo išteisinti.

Apklaustas teisme kaltinamuoju, A. K. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad kaltinimas savo prasme jam nėra suvokiamas. Jis nieko neklastojo, nieko neužvaldė ir į nieką nepretendavo. Jį domino tik krepšinis. Iki 2012 metų rudens buvo klubo „(duomenys neskelbtini)“ pirmininku. J. Z. tuo pat metu buvo šio klubo prezidentas, todėl yra tekę bendrauti. Prasidėjus 2012 metų vasarai, bendravimas su juo nutrūko. Jis ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo blokuoti klubo veiklą, nebuvo įmanoma priimti sprendimų. Viskas prasidėjo dėl J. Z. noro susigražinti 37 500 Lt, kurie buvo dalis 150 000 Lt. sumos, sumokėtos už priėmimą 2011-2012 sezonui į NKL. Kadangi buvo atsisakyta tuos pinigus gražinti, nes toks reikalavimas neturi joki pagrindo, klube dėl J. Z. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pozicijos nebuvo galima priimti sprendimų. Iškilo grėsmė, kad nepriklausant LKF, komanda gali būti pašalinta iš NKL. Nevykstant klubo veiklai, pasibaigus kadencijai 2012 rugsėjį, nebuvo išrinktas ir naujas pirmininkas. Tačiau komandai ir toliau dalyvaujant varžybose, jam teko spręsti vykdomuosius veiklos klausimus. Kad išspręsti problemas, kiti klubo dalininkai kreipėsi pagalbos į NKL, kad padėtų išsaugoti komandą pirmenybėse. Kiek jam žinoma, iš NKL buvo atsiųstas kreipimosi į NKL konferenciją pavyzdys, kad komandą ir naujas klubas būtų išsaugoti NKL. Tą raštą, be kitų trijų kaltinamųjų, pasirašė ir jis. Kad ką nors klastotų ar siektų apgaule užvaldyti net neįtarė. Buvo įsitikinęs, kad pasirašydamas jį kaip susijęs su faktiškai pirmenybėse dalyvaujančios komandos veikla asmuo, veikia už krepšinio tęstinumą Marijampolėje. Į žodžio reorganizacija prasmę pasirašytame rašte nesigilino. Juridinis jo turinys ir dabar nesuprantamas. Viskas, ko minėtą raštą pasirašant buvo siekiama, tai kad komanda nebūtų pašalinta iš NKL pirmenybių. Prašo jį išteisinti.

Apklaustas teisme kaltinamuoju, V. S. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku buvo Sporto ir sveikatingumo klubo „(duomenys neskelbtini)“ pirmininku. NKL pirmenybėse dalyvavo komanda „(duomenys neskelbtini)“. Komandą rėmė to paties pavadinimo klubas, tarp kurio steigėjų buvo J. Z. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2012 metų pavasarį išsiskyrė klubo savininkų pozicijos ir J. Z. nustojo remti komandą, blokavo klubo veiklą, dėl ko komandai iškilo pašalinimo iš NKL grėsmė. Reikėjo, kad klubas būtinai taptų LKF nariu. Juo netapus, būtų buvęs pašalintas iš NKL. Tam reikėjo, kad klubo vadovybė funkcionuotų normaliai ir priimtų atitinkamus sprendimus. Tačiau dėl J. Z. pozicijos klubo veikla buvo paralyžiuota. Dėl to, pasitarus su NKL vadovybe, 2013 metų pradžioje buvo įsteigtas SSK „(duomenys neskelbtini)“, o jis vasario mėnesį tapo klubo pirmininku. Jį išrinko šio klubo valdybos nariai. Į klubą perėjo ir komanda, dalyvaujanti NKL pirmenybėse. Taip pat su NKL vadovybe buvo derinamas klubo priėmimo į NKL klausimas, kad komandą galėtų tęsti savo dalyvavimą pirmenybėse. Iš NKL vadovybės buvo atsiųstas kreipimosi šiuo klausimu į NKL konferenciją juodraštis. Jo pagrindu buvo paruoštas kreipimasis, kurį jis ir likusieji kaltinamieji pasirašė. Net neabejojo, kad visa tai legalu, nes pasitikėjo NKL vadovybe, kuri šio dokumento projektą parengė ir atsiuntė. Nieko neklastojo ir užvaldyti turto nesiekė. Buvo įsitikinęs, kad taip teisėtai bus užtikrintas tolimesnis komandos dalyvavimo NKL pirmenybėse tęstinumas. Į pareiškime esantį žodį reorganizavimas nekreipė jokio dėmesio, nes nėra teisininkas ir šio žodžio teisinis aspektas jam nesuprantamas. Suprato tik kaip komandos dalyvavimo pirmenybėse tęstinumą. Pats dalyvavo 2013-02-26 NKL konferencijoje svečio teisėmis. Pareiškimą konferencija patenkino. „(duomenys neskelbtini)“ klubas įvykdė reikalavimus ir tapo NKL nariu. Todėl komanda galėjo tęsti dalyvavimą pirmenybėse. Buvęs klubas su komandos žaidėjais sutarčių neturėjo, todėl nebuvo jiems jokių kliūčių pereiti iš buvusio klubo į naują. Šio klubo pirmininku yra ir dabar. Prašo jį išteisinti.

Kaltinamųjų kaltė buvo įrodinėjama liudytojų parodymais ir bylos medžiaga.

Liudytojas J. Z. paaiškino, kad buvo vienas iš klubo „(duomenys neskelbtini)“ steigėjų. Yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas. Be jo steigėjais buvo K. A. bei bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Klubo krepšinio komanda 2010-2011 metų sezone žaidė Regionų lygoje, o 2011-2012 sezone žaidė jau NKL. Būtent pastarojo sezono viduryje išsiskyrė jo ir K. A. nuomonės dėl krepšinio. Pasijautė ignoruojamas, nebuvo pakviestas į susitikimą su į Marijampolę atvykusiu A. S.. Tada pasakė, kad daugiau klubo neberems. Toliau klubo veikloje nedalyvavo, jo nerėmė. Taip pat buvo girdėjęs, kad klubą norima likviduoti. 2011-2012 metais buvo klubo prezidentas. Pasibaigus jo prezidentavimo kadencijai, 2012 rugpjūtį, pasiliko tik klubo dalininku. Žinojo, kad buvo rengiamas susirinkimas, tačiau jame dalyvauti negalėjo, buvo pasiuntęs atstovą su įgaliojimais. Kadangi nuo klubo veiklos buvo nutolęs žinojo, kad buvo suformuota komanda, kuri dalyvavo 2012-2013 NKL pirmenybėse. Viduryje sezono, 2013 metų pavasarį, iš nuogirdų sužinojo, kad klubas „(duomenys neskelbtini)“ pašalintas iš NKL, o joje žaidžia ta pati komanda kitu pavadinimu. Todėl raštu kreipėsi į NKL ir gavo atsakymą, kad klubas reorganizuotas, kad tokį sprendimą priėmė 2013-02-26 NKL konferencija. Visa tai buvo padaryta slapčia nuo jo, jo kaip dalininko net neinformavus. Taip buvo pažeistos jo teisės. Dėl to su pareiškimu kreipėsi į prokuratūrą. Civiline tvarka pažeistų teisių dėl reorganizacijos negynė. Mano, kad jo teisė rinktis, kokia forma ginti savo teises. Ir tai ne joks kerštas oponentams. Kiek anksčiau buvo pradėjęs civilinę bylą. Buvo ieškovu. Atsakovas buvo klubas. Norėjo prisiteisti lėšas. Tačiau teismas priėmė nepalankų sprendimą. Detalių bylos neprisimena. Yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas. Šis juridinis asmuo kaip klubo „(duomenys neskelbtini)“ dalininkas yra pareiškęs civilinį ieškinį. Pašalinus ankstesnį klubą iš NKL, taip, neteisėto reorganizavimo būdu, buvo padaryta 37 500 turtinė žala. Būtent šią sumą skyrė kaip mokestį, kad klubas būtų komerciniu pagrindu priimtas į NKL. Antra tiek skyrė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, o likusius 75 000 labdaros formą davė savivaldybė. Viso reikėjo 150 000 Lt. Juos sumokėjus, klubas ir buvo priimtas į NKL. Laiko, kad neteisėtai reorganizavus klubą ir jį pašalinus iš NKL, būtent tokio dydžio – 37 500 Lt - žala padaryta. Tas 150 000 Lt mokestis buvo ne kas kita, kaip neterminuota, licencija klubui „(duomenys neskelbtini)“ dalyvauti NKL. Neteisėtai reorganizavus klubą, šių pinigų neteko, todėl pažeista turtinė teisė. Mano, kad kaltinamieji kalti inkriminuotų veikų padarymu.

Liudytojas V. R. paaiškino, kad yra advokatas ir pastoviai atstovauja UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesus. Todėl žinomos ir klubo „(duomenys neskelbtini)“ savininkų problemos. 2012-09-27 turėjo vykti klubo susirinkimas. Turėjo J. Z. įgaliojimą jį atstovauti susirinkime. Nuvyko kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu A. Z.. Buvo susitikta su K. A. bei K. S.. Įvyko geranoriškas pokalbis, bet pats susirinkimas neįvyko, nes K. A. būtinai norėjo, kad dalyvautų pats J. Z.. Sekantį kartą susirinkimas buvo šaukiamas 2013-01-29. Dalyvaudamas jame, turėjo J. Z. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojimus. Dalyvavo visi kaltinamieji bei I. K.. Jis pats pirmininkavo susirinkimui. Darbotvarkėje buvo klubo prezidento ir valdybos pirmininko rinkimai. Jis pats reikalavo, kad susirinkimas nevyktų, nes A. K. kaip klubo pirmininko įgaliojimų terminas buvo pasibaigęs. Tačiau kiti teigė, kad susirinkimas teisėtas. Buvo siūloma prezidentu išrinkti K. A., o pirmininku V. S.. Turėdamas dviejų klubo steigėjų įgaliojimus, jis balsavo prieš bei siūlė sušaukti kitą susirinkimą. Todėl niekas išrinktas nebuvo. Kieno iniciatyva buvo inicijuotas šis susirinkimas, pasakyti negali. Žino, kad J. Z. buvo nutraukęs klubo rėmimą, tačiau nuo kada, pasakyti negali. Taip pat jam žinoma, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo klubo steigėjas. Kuomet buvo sprendžiamas perėjimas į NKL komerciniu pagrindu, bendrovė skyrė savo dalį – 37 500 Lt komercinio mokesčio. Sumokėjus bendrą 150 000 Lt sumą, klubas buvo priimtas ir žaidė NKL. 2013 metų pradžioje buvo įkurtas klubas SSK „(duomenys neskelbtini)“ ir 2013-02-26 pateikė prašymą NKL konferencijai dėl priėmimo į NKL. Jis buvo priimtas, o klubas „(duomenys neskelbtini)“ neteko šios teisės. Taip jie prarado ir 37 500 Lt turtinę teisę. Detaliau dėl to turėtų pasisakyti pats civilinis ieškovas šioje byloje. Kadangi šioje procedūroje UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pats J. Z. nedalyvavo ir viskas įvyko jiems nežinant, buvo užklausta NKL. Jie atsakė, kad naujas klubas priimtas reorganizacijos būdu. Šio NKL sprendimo civiline tvarka neginčijo. Iškart kreipėsi į prokuratūrą dėl klastojimo ir sukčiavimo.

Liudytoja I. K. paaiškino, kad yra K. A. dukra. Dirba advokate ir nuo 2011 atstovauja UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesus. Apie susiklosčiusią situaciją žino, nes buvo apklausiama ikiteisminiame tyrime. Patvirtina, jog yra parengusi ir registravusi klubo „(duomenys neskelbtini)“ įstatus. Taip pat yra analogišką procedūrą atlikusi su SSK „(duomenys neskelbtini)“ įstatais. Šis klubas buvo įkurtas ir registruotas 2013 metų pradžioje. Jo steigėjas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dėl ko buvo steigiamas klubas, nežino, nes į tai nesigilino, rengė tik klubo įstatus. Apie 2013-02-26 pareiškimą NKL konferencijai ir jos priimtą sprendimą nieko nežinojo. Šių dokumentų nerengė. Apie juos sužinojo tik ikiteisminio tyrimo metu per apklausą. Yra girdėjusi, kad buvo sprendžiamas krepšinio komandos likimas. Taip pat yra dalyvavusi dviejuose klubo „(duomenys neskelbtini)“ susirinkimuose – 2012 metų rudenį ir 2013 metų pradžioje. Abiem atvejais buvo siekiama perrinkti klubo prezidentą ir pirmininką, tačiau dėl J. Z. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ užimtos pozicijos jie perrinkti nebuvo. Todėl klubo veikla buvo blokuota. J. Z. buvo nustojęs klubą remti, nedalyvavo jo veikloje ir pagal susirinkimų rezultatą suprato, kad tokia buvo J. Z. principinė pozicija, nors susirinkimas tikrai turėjo galimybę priimti klubui svarbius sprendimus dėl vadovybės išrinkimo. Įsteigus naująjį klubą, senojo teisės perimtos nebuvo, jis nebuvo reorganizuotas. Jis iš juridinių asmenų registro neišregistruotas, jame yra registruotas, tačiau dėl aukščiau minėtos J. Z. pozicijos negali ir nevykdo jokios veiklos.

Liudytojas G. G. paaiškino, kad yra Nacionalinės krepšinio lygos vykdantysis direktorius. Žino nagrinėjamos bylos esmę. NKL visada buvo suinteresuota krepšinio vystymu regionuose. Buvo ir yra suinteresuota, kad krepšinis augtų ir Marijampolėje. Čia yra rimti rėmėjai, daug dėmesio šiai sporto šakai skyrė ir vietos savivalda. Regionų lygoje dalyvavo klubo „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio komanda. Atsižvelgiant į jos pajėgumą, rimtus , o ne fragmentiškus rėmėjus, šiai komandai buvo pasiūlyta 2011-2012 metų sezone dalyvauti NKL pirmenybėse. NKL reglamentas numatė galimybę komandoms, kurioms tai pasiūlyta, tapti NKL narėmis komerciniu pagrindu. Mokestis sudarė 150 000 Lt. Jį sumokėjusi komanda galėjo dalyvauti lygos pirmenybėse. „(duomenys neskelbtini)“ įnašą sumokėjo ir dalyvavo 2011-2012 metų sezone. Tas mokestis yra vienkartinis ir negrąžinamas. Jis pereina NKL žinion ir tais pinigais disponuoja Lyga, skiria juos krepšinio vystymui pagal reglamentą. Jei komanda sumoka pinigus, bet sezone užima paskutinę vietą, ji iškrinta ir keliauja į žemesnę lygą. Reglamentas mokesčio grąžinimo nenumato jokiais atvejais. Jis yra vienkartinis už perėjimą į lygą komerciniu pagrindu. Tolimesnį komandos dalyvavimą lygoje apsprendžia ne mokesčio sumokėjimas, o padėtis turnyro lentelėje. Jei komanda paskutinė, ji iškrenta. Jei komanda ne paskutinė, ji dalyvauja sekančiame sezone bendrais pagrindais, t.y., sportiniu principu. 2011-11-24 įvyko Lietuvos krepšinio federacijos konferencija. Joje buvo patvirtinta nuostata, kad komandos, kurios dalyvauja NKL, privalo būti ir LKF nariais. Neįstoję į LKF komandos, sekančiame sezone nebūtų žaidę ir būtų šalintos iš NKL. Jam buvo žinoma apie 2012 metų pavasarį klube „(duomenys neskelbtini)“ kilusius steigėjų nesutarimus. Dalis steigėjų nustojo rėmę klubą, nedalyvavo veikloje. Pasibaigus kadencijoms, klubas liko be vadovybės, naujų vadovų negalėjo išsirinkti. Jo veikla buvo paralyžiuota. Tuo tarpu daliai klubo steigėjų toliau remiant komandą, ji dalyvavo sezono pirmenybės ir žaidė gana galingai, pretenduodama į lyderius. Likę klubo steigėjai buvo pasiryžę ir toliau remti komandą, užtikrinti jos dalyvavimą ir ateityje. Šie steigėjai buvo susiję su finansiškai stipriais rėmėjais ir dėl komandos tolimesnio finansavimo nebuvo jokių abejonių ar problemų. Tačiau esant klubui neveiksniam jo vadovybės aspektu, iškilo problema dėl jo privalomo stojimo į LKF. Nesant vadovybės, nebuvo kam paduoti paraiškos, koreguoti klubo įstatus. O tai kėlė realią grėsmę komandos dalyvavimui NKL sekančiame sezone. Nepriklausymas Federacijai, būtų atėmęs teisę dalyvauti NKL. Šios problemos lygoje buvo žinomos, apie tai buvo kalbėta ir su K. S.. Išlikę komandos steigėjai kreipėsi į NKL pagalbos, kad komanda ir toliau galėtų žaisti, išliktų tęstinumas, nebūtų žalos sportininkams. Kad komanda egzistuotų ir turėtų sąlygas priimti varžovus metų pradžioje iš likusių „(duomenys neskelbtini)“ steigėjų buvo įkurtas klubas SSK „(duomenys neskelbtini)“. Būtent į jį perėjo visa buvusi komanda. Kad viską sutvarkyti, buvo nutarta tai įforminti per Lygos konferenciją. Kadangi jau buvo tokių atvejų, parengė prašymo konferencijai tekstą, kurį nusiuntė naujojo klubo steigėjams. Kadangi žinojo steigėjų pavardes, jo iniciatyva į parengtą prašymo projektą buvo įrašytos visų keturių kaltinamųjų pavardės. Pagal jo pateiktą dokumentą jie parengė prašymo originalą, kuris NKL konferencijoje 2013-02-26 buvo pristatytas. Konferencijai jis pasirodė aiškus, nekėlė abejonių ir buvo patenkintas. Įformintas pagal reglamentą, klausimas yra fiksuotas konferencijos protokole, kurį rašė išrinktas sekretorius. Šio klausimo išsprendimas priklausė konferencijos kompetencijai. Taip SSK „(duomenys neskelbtini)“ tapo NKL nariu, o komanda tęsė dalyvavimą tame ir vėlesniuose sezonuose. Tai nebuvo vienintelis toks atvejis, Lygos veikloje buvo panašių ir anksčiau. Panašūs klausimai buvo konferencijoje dar dėl keturių klubų. Nieko blogo tokioje praktikoje neįžvelgė. Naujajame klube buvo dalis buvusio klubo steigėjų, o ta pati komanda tęsė dalyvavimą pirmenybėse. Tokiais atvejais visuomet prioritetas buvo teikiamas komandos galimybei tęsti dalyvavimą pirmenybėse, o steigėjai, kiek buvo atvejų, po to išsispręsdavo savo problemas. Tokiame sprendime nieko neteisėto nemato, nes žala niekam nepadaroma. Buvę steigėjai neįgyja teisės klubo kažkam perleisti. Kaip buvo minėta, komercinis priėmimo į lygą mokestis yra vienkartinis. Po jo sumokėjimo ir sezono pabaigos, komanda arba iškrenta, arba toliau dalyvauja, bet jau sportiniu principu, priklausomai nuo rezultatų. Mokestis atitenka Lygai ir yra negrąžinamas. Jo iniciatyva parengto prašymo tekste buvo pavartotas žodis reorganizacija. Jis po to prašymą pasirašiusiųjų kaltinamųjų iš jo rengto dokumento teksto buvo perkeltas ir į originalų dokumentą, pateiktą konferencijai. Šis žodis buvo pavartotas dėl teisinio neišprusimo ir vartotas buitine prasme. Nebuvo atlikti jokie veiksmai, sudarantys realų teisinį šio termino turinį. Taip pat su kaltinamaisiais nebuvo tariamasis dėl kokių nors turtinių teisų užvaldymo ar užgrobimo. Pasirinktu būdu ir pagal jo parengto dokumento šabloną buvo išspręstas komandos likimas ir jos galimybė toliau žaisti. Apie lėšų užvaldymą ar perėmimą negali būti nė kalbos, nes visos jos buvo steigėjų paramos lėšos. Jau pats faktas, kad tai buvo parama, reiškia, kad ji negrąžinama.

Liudytojas G. S. paaiškino, kad nagrinėjamų įvykių metu dirbo Nacionalinėje krepšinio lygoje varžybų direktoriumi. Rūpinosi Lygos komunikacija, čempionato tvarka. Iki 2013-02-26 NKL konferencijos buvo dirbęs gal metus laiko. Tuo metu jam buvo žinoma problema su klubu ,, (duomenys neskelbtini)‘‘. Klubas dėl steigėjų konflikto negalėjo priimti sprendimų, neturėjo išsirinkęs vadovybės. Apie tai žinojo iš klubo steigėjų ir Lygos vykdomojo direktoriaus G. G.. Gerai žaidusiai klubo komandai buvo iškilusi grėsmė pasitraukti iš Lygos, nes dėl klubo neveiksnumo negalėjo atitikti reikalavimų – tapti LKF nariu. Negalėjo sumokėti nario mokesčio, paduoti pareiškimo dėl įstojimo į LKF. Klubas į NKL pateko sumokėjęs 150 000 Lt komercinį mokestį ir pirmąjį sezoną jau buvo baigęs. 2012-2013 sezone dalyvavo, nes neužėmė paskutinės vietos ir neiškrito, t.y., sportiniu principu. Sumokėtas mokestis negali būti grąžinamas. Jį naudoja NKL. Nė vienas klubas nėra kėlęs klausimų dėl mokesčio grąžinimo. Krepšinio tęstinumu suinteresuota klubo pusė turėjo tikslą išsaugoti komandą lygoje, kad jie galėtų tęsti sezoną ir dalyvauti sekančiame. Buvo įkurtas SSK „(duomenys neskelbtini)“. Jį įkūrė veiksnioji buvusio klubo pusė ir toliau rėmė komandą, dalyvaujančią varžybose. Būtent šie asmenys ir parengė prašymą 2013-02-26 konferencijai dėl klubo priėmimo į NKL. Jų taip pat buvo sumokėtas 3000 litų startinis mokestis, kad galėtų dalyvauti čempionate. Su to prašymo tekstu susipažinęs, nes jis buvo pateiktas konferencijai. Matė ir kaltinamųjų parašus. Toje konferencijoje jis buvo jos sekretorius. Su prašymu susipažino ir kiti konferencijos dalyviai. Kadangi pagal savo pareigas NKL nebuvo atsakingas už teisinius klausimus, prašyme vartotas terminas reorganizacija atrodė priimtinas ir asocijavosi su pertvarkymo sąvoka. Tikra teisinė šio termino prasmė jam nežinoma, su tuo niekada nebuvo susidūręs. Prašymas konferencijoje buvo palaikytas ir patenkintas. Viskas užfiksuota dokumentuose. Protokole ir sprendime. Protokole užfiksuota tik esmė, pažodžiui viskas užrašoma nebuvo. Kada buvo pateiktas pats pareiškimas, dabar neatsimena. Bet klausimas buvo įtrauktas į darbotvarkę. Pagal reglamentą konferencijoje laikomasi darbotvarkės, jei atsiranda naujų klausimų, daroma pertrauka. Jeigu yra neaiškumų, tas klausimas nukeliamas sekančiai konferencijai. Todėl mano, kad prašymas turėjo būti pateiktas prieš konferenciją. Klausimą pristatė klubo atstovas. Protokolą rašė jis.

Liudytojas V. M. paaiškino, kad patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad NKL buvo konferencijos dalyvis iki maždaug 2014 m. Atstovavo savo vardo krepšinio klubą. 2013-02-26 dalyvavo NKL konferencijoje. Atsimena, kad SSK „(duomenys neskelbtini)“ buvo pateikę prašymą NKL dėl šio naujo klubo priėmimo į NKL. Anksčiau krepšinio klubas vadinosi „(duomenys neskelbtini)“. Pastarasis klubas jo žiniomis į NKL buvo įstojęs komerciniu keliu – sumokėjo stojamąjį mokestį, apie 150 000 Lt. Vėliau jame kilo kažkokių vidinių problemų ir „(duomenys neskelbtini)“ pateikė prašymą NKL dėl klubo „(duomenys neskelbtini)“ reorganizavimo į „(duomenys neskelbtini)“ ir šio klubo priėmimo į NKL. Pateikė prašymą priimti į NKL naują klubą „(duomenys neskelbtini)“, kad klubas galėtų toliau žaisti. Konferencija priėmė sprendimą priimti naują klubą į NKL. Jis suprato, kad vietoje „(duomenys neskelbtini)“ į NKL buvo priimtas klubas „(duomenys neskelbtini)“. Šiam naujai priimtam klubui buvo netaikytas komercinis mokestis, nes, prieš tai komercinį stojimo į NKL mokestį jau buvo sumokėję „(duomenys neskelbtini)“. 2013-02-26 NKL konferencijos posėdžio metu K. S. pristatė klubo „(duomenys neskelbtini)“ prašymą, kuriame nurodė, kad prašo priimti klubą „(duomenys neskelbtini)“ į NKL. Ar jis prašė netaikyti komercinio mokesčio dėl to, kad jis yra sumokėtas „(duomenys neskelbtini)“, neprisimena. Ar prieš NKL konferenciją konferencijos dalyviams buvo pateiktas „(duomenys neskelbtini)“ prašymas, neprisimena. Prisimena, kad buvo svarstytas toks klausimas dėl prašymo, už kurį balsavo. Suprato, kad klubas „(duomenys neskelbtini)“ yra reorganizuojamas, t. y. pertvarkomas į klubą „(duomenys neskelbtini). Jis balsavo už šio klubo priėmimą, kadangi nežinojo to klubo vidinių problemų, jam tik buvo žinoma, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ yra pagrindinis krepšinio klubo rėmėjas. V. S. pažįsta, nes 2013-2014 m. sezoną dirbo SSK „(duomenys neskelbtini)“ klubo vyr. treneriu, o jis yra to klubo vadovas. A. K. žino kaip žaidėją, bet asmeniškai nepažįsta. K. S. pažįsta, su juo bendrauja veteranų lygos klausimais. K. A. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas. Papildomai paaiškino, kad konferencija tokia forma įteisino reorganizaciją, kad komanda neišnyktų. Panašūs atvejai buvo su Šilutės ir Mažeikių klubais. Konferencijai buvo pateikti dokumentai ir prašymas. Mano, kad tą prašymą tikrai matė ir prieš balsavimą susipažino. Ar susipažino su protokolu po konferencijos, dabar neatsimena. Niekada nebuvo dalykų, kad protokolai būtų iškraipyti. Jo neanalizavo. Konferencijos metu suprato, kad komanda keičia pavadinimą. Dėl žodžio reorganizacija prasmės nesigilino. Konferencija priėmė tokį sprendimą, kad išlaikyti krepšinį Marijampolėje. ,, (duomenys neskelbtini)“ į Lygą atėjo komerciniu keliu, o dabar yra komanda lyderė. Taip pat gali paaiškinti, kad minėto sumokėto 150 000 Lt mokesčio už komercinį atėjimą į lygą, netekus narystės, negalima susigrąžinti. Tai yra nurodyta NKL nuostatuose. Tokio pinigų atsiėmimo atvejo niekada nėra buvę.

Liudytojas A. Z. paaiškino, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius. Buvo klubo „(duomenys neskelbtini)“ valdybos narys. Susirinkime dalyvavo tik vieną kartą 2012 metų rugsėjo mėn. Tada J. Z. interesus pagal įgaliojimą atstovavo advokatas V. R.. Su juo kartu nebalsavo ir sprendimų be J. Z. nepriiminėjo, nes tik jis aktyviausiai dalyvavo klubo veikloje. Būtent iš jo sužinojo, kad pastarasis 2012 metų pavasarį pranešė K. A., kuris yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininkas, jog labdaros ir paramos fondas „(duomenys neskelbtini)“ nerems krepšinio klubo „(duomenys neskelbtini)“. Nors buvo prašoma rėmimą tęsti, jiems tarpusavyje susitarti nepavyko. Atėjus 2012 metų rudeniui, buvo atsisakyta remti klubą ir siūlyta nutraukti bendrą veiklą, nes išsiskyrė jų požiūriai į visą klubo veiklą. 2013 metais rudenį tik iš kalbų išgirdo, kad krepšinio klubas „(duomenys neskelbtini)“ nedalyvaus 2013-2014 metų sezone ir vietoje šio klubo dalyvaus sporto ir sveikatingumo klubas „(duomenys neskelbtini)“. Tada susisiekė su advokatu ir per jį savo ir J. Z. vardu kreipėsi į Nacionalinę krepšinio lygą, kad paaiškintų, koks klubo „(duomenys neskelbtini)“ likimas. 2013-09-24 iš NKL lygos buvo gautas atsakymas, kad krepšinio klubas „(duomenys neskelbtini)“ nedalyvauja, paraiškos nepadavęs, o vietoje jo dalyvauja SSK „(duomenys neskelbtini)“. Todėl mano, kad „(duomenys neskelbtini)“ yra padaryta turtinė žala, dėl to kad prarado teisę žaisti NKL, už kurią buvo sumokėta 150 000 LT, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalis buvo 37 500 Lt. NKL komercinį mokestį sumokėjo krepšinio klubas „(duomenys neskelbtini)“. O po to dėl melagingos reorganizacijos jos neteko. Šiuo metu klubas „(duomenys neskelbtini)“ nevykdo jokios veiklos. Tai įvyko dėl to, kad iš krepšinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ SSK „(duomenys neskelbtini)“ pasisavino licenciją, už kurią sumokėti pinigai. Tai padarė be „(duomenys neskelbtini)“ pusės akcininkų pritarimo. Civiline tvarka reorganizacijos neginčijo. Iškart kreipėsi į prokuratūrą dėl sukčiavimo. Duomenys 2013-02-26 prašyme yra visiškai neteisingi, nes krepšinio klubas „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo reorganizuojamas ir jis buvo parašytas be dalies akcininkų žinios. Dėl to ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė žalą, nes pasisavino jų turtinę teisę į 37 500 Lt. Taip mano, nes dėl fiktyvios reorganizacijos buvo apribota jų teisė parduoti klubo dalį, kuris tuo metu turėjo tokią vertę, nes žaidė NKL. Šiuo metu klubas neišregistruotas, bet nevysto jokios veiklos.

Liudytojas A. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad V. S., A. K. ir K. S. pažįsta. Žino, jog jie susiję su Marijampolės krepšinio klubu. Su jais susitikdavo per NKL vykdomojo komiteto posėdžius arba konferencijas. K. A. nepažįsta. SSK „(duomenys neskelbtini)“ žino, per NKL vykdomojo komiteto posėdžius arba konferencijas susitinka su šio klubo vadovais, atstovais. Klubo „(duomenys neskelbtini)“ priėmimo į NKL aplinkybių konkrečiai nepamena, prisiminė tik susipažinęs su apklausos metu pateiktu NKL konferencijos protokolu. Konferencijos metu buvo priimtas sprendimas, kad klubas „(duomenys neskelbtini)“ taptų NKL asociacijos nariu. 2013-02-26 prašymas susipažinti buvo pateiktas tik konferencijos metu. Prašymo turinio neprisimena. Susipažinęs su NKL konferencijos protokolu, mano, kad tuo metu, kai vyko balsavimas dėl SSK „(duomenys neskelbtini)“ priėmimo į NKL, jam buvo žinoma, kad šis klubas reorganizuojamas, tai yra užfiksuota protokole. Kaip suprato žodžio „reorganizacija“ reikšmę neprisimena. Kadangi klubas „(duomenys neskelbtini)“ jau žaidė NKL, 2013-02-26 balsavimu buvo įtvirtinta klubo „(duomenys neskelbtini)“ narystė asociacijoje. Kaip NKL asociacijos narys klubas „(duomenys neskelbtini)“ tapo nauju, bet komanda ir vadovai buvo tie patys, kurie jau ir žaidė iki balsavimo NKL. Pats balsavo už SSK „(duomenys neskelbtini)“ prašymo patenkinimą. Papildomai paaiškino, kad su terminu reorganizacija praktiškai nesusidūręs, todėl negalėtų paaiškinti jo juridinės prasmės. Klubas, kuris nėra Federacijos narys, negali priklausyti NKL ir todėl negali dalyvauti pirmenybėse. Pašalinus Marijampolės klubą iš NKL, būtų padaryta žala ir krepšiniui tai būtų turėję neigiamos įtakos. Taip pat patvirtina, jog NKL istorijoje nebuvę atvejų, kad kam nors būtų grąžintas stojamasis mokestis. Tokių atvejų tikrai nebuvę.

Liudytojas V. S. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad kaltinamuosius pažįsta. Su jais bendrauja darbo reikalais. Marijampolės klubas į NKL perėjo komerciniu pagrindu, tai yra buvo priimtas už Lygos nustatyto dydžio mokestį. 2013-02-26 kaip narys dalyvavo NKL konferencijoje, tačiau pašymo turinio įvardyti negali. Prisimena, jog klausimo esmę sudarė SSK „(duomenys neskelbtini)“ priėmimas į NKL. Jam buvo žinoma, kad balsuojant už SSK „(duomenys neskelbtini)“ priėmimą į NKL buvo reorganizuojamas ankstesnis klubas. Reorganizacijos esmę suprato, kaip buvusio klubo vidaus problemų išsprendimą, nes konfliktas su kaip kuriais dalininkais trukdė klubo veiklai. Suprato, kad SSK „(duomenys neskelbtini)“ buvo priimtas į NKL kaip kito klubo teisių perėmėjas, nes gavo tą patį klubo kodą. Konferencijos metu balsavo už SSK „(duomenys neskelbtini)“ prašymo patenkinimą. Papildomai paaiškino, kad su reorganizacijos reiškiniu pats asmeniškai nėra susidūręs. Šio žodžio teisinės prasmės paaiškinti negalėtų. Supranta tai kaip tam tikrą pasikeitimą. Komercinis mokestis - 150 000 Lt už perėjimą iš Regionų lygos į NKL yra vienkartinis. Jis nėra grąžinamas. Po mokesčio sumokėjimo ir dalyvavimo sezone, jei užimama paskutinė vieta, klubas vėl iškrinta į Regionų lygą, o pinigai „sudega“. Sekančiais metais vėl reikėtų mokėti. Taip pat pinigai negrąžinami, jei klubas šalinamas iš Lygos.

Liudytojas G. A. paaiškino, kad šiuo metu yra pasitraukęs iš aktyvios veiklos krepšinyje. Kaltinamųjų asmeniškai nepažįsta. Gal buvo kada susitikęs varžybose. 2013-02-26 dalyvavo NKL konferencijoje, nes buvo Vilniaus „(duomenys neskelbtini)“ komandos direktorius. Konferencijoje be kitų klausimų buvo sprendžiamas klausimas dėl SSK „(duomenys neskelbtini)“ priėmimo į NKL. Prieš NKL 2013-02-26 konferenciją susipažino su SSK „(duomenys neskelbtini)“ prašymu, tačiau jo turinio dabar jau neatsimena. Taip pat dėl praėjusio laiko neprisimena, ar SSK „(duomenys neskelbtini)“ buvo priimtas kaip naujas klubas, ar kaip buvusiojo teisių perėmėjas. Gerai neprisimena, bet atrodo, kad balsavo už prašymo patenkinimą. Klausimas neatrodė išskirtis ar itin aktualus, todėl neužsifiksavo. Tai reikėtų patikrinti protokole. Kas liečia prašyme nurodomą terminą reorganizacija, jo komentuoti negali, nes neturi teisinio išsilavinimo. Su tokiu klausimu praktiškai nėra susidūręs. Atitolęs nuo krepšinio jau kuris laikas ir tiksliai pasakyti negali, bet atrodo, kad komercinis mokestis negali būti grąžinamas. Tokio atvejo tikrai neprisimena, kad būtų buvęs.

Liudytojas R. D. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad kaltinamuosius pažįsta, yra bendravęs sporto klausimais. SSK „(duomenys neskelbtini)“ prašymas jam buvo pateiktas susipažinti iki 2013-02-26 NKL konferencijos. Prašymo turinio neprisimena. Konferencijoje balsuojant dėl SSK „(duomenys neskelbtini)“ priėmimo į NKL jam buvo žinoma, kad klubas reorganizuojamas. Jis apie tai žinojo tik iš gauto prašymo susipažinimui. Žodį „reorganizacija“ suprato taip, kad vyksta kažkokie pertvarkymai pačiame klube, tačiau labai į tai nesigilino. Pats su tuo nesusidūręs ir nėra teisininkas. Tuo metu suvokė, kad SSK „(duomenys neskelbtini)“ į NKL priimamas vietoje „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi atstovu liko tas pats žmogus – K. S. - nesigilino į teisinius šio proceso klausimus, manė, kad tai klubo vidinis reikalas. 2013-02-26 konferencijoje balsavo už SSK „(duomenys neskelbtini)“ prašymo patenkinimą. Balsuojant buvo žiūrima tik į esminius klausimus – kad toliau vyktų čempionatas ir nebūtų šalinamos komandos dėl nepriklausymo LKF. Vidiniai klubo narių nesutarimai jų kaip ir konferencijos nedomino. Neteko susidurti su atvejais, kad būtų grąžintas kam nors komercinis mokestis. To nėra buvę.

Liudytojas J. M. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad kaltinamuosius pažįsta iš matymo. Bendravo su jais sporto klausimais. 2013-02-26 dalyvavo NKL konferencijoje. Be kitų klausimų, buvo sprendžiamas ir SSK „(duomenys neskelbtini)“ priėmimas į NKL. 2013-02-26 kaip konferencijos dalyvis girdėjo pagarsintą SSK „(duomenys neskelbtini)“ prašymą dėl priėmimo į NKL narius, tačiau su juo asmeniškai nesusipažino. Balsavimo metu buvo paaiškinta, kad klubas „(duomenys neskelbtini)“ reorganizuojamas į SSK „(duomenys neskelbtini)“. Suprato, kad SSK „(duomenys neskelbtini)“ pakeitė pavadinimą iš klubo „(duomenys neskelbtini)“. SSK „(duomenys neskelbtini)“ buvo priimtas į NKL kaip „(duomenys neskelbtini)“ teisių perėmėjas. Jis taip suprato iš klausimo svarstymo konferencijoje. Kiek dabar prisimena, visi balsavo už prašymo patenkinimą. Teisinės reorganizacijos prasmės paaiškinti negali. Balsuojant už prašymo patenkinimą buvo tik vienas suinteresuotumas – kad metus žaidusi komanda ir toliau tęstų savo dalyvavimą NKL čempionate. Vidinės klubo problemos nebuvo gvildenamos ir akcentuojamos. Jam atiduodant balsą šiuo klausimu, žodis reorganizacija jokios įtakos neturėjo. Žino, kas yra komercinis mokestis. Jis nėra niekam po sumokėjimo grąžinamas. Jis naudojamas NKL poreikiams, pavyzdžiui, kaip užmokestis teisėjams už teisėjavimą varžybose. Tai vieną iš jo paskirčių.

Liudytojas V. V. paaiškino, kad dalyvavo kaip narys 2013-02-26 NKL konferencijoje. Buvo svarstoma eilė klausimų, tame tarpe ir dėl SSK „(duomenys neskelbtini)“. SSK „(duomenys neskelbtini)“ jam žinoma kaip Marijampolės krepšinio komanda. Konferencijoje, jei teisingai prisimena, K. S. pristatė prašymą dėl klubo „(duomenys neskelbtini)“ išbraukimo iš NKL narių ir priėmimo vietoje jo į narius SSK „(duomenys neskelbtini)“. Prieš 2013-02-26 NKL konferenciją kiekvienam valdybos nariui buvo pateiktas prašymas, su kuriuo jie turėjo susipažinti. Su juo susipažino, bet turinio neprisimena. Balsuojant dėl SSK „(duomenys neskelbtini)“ priėmimo į NKL jam buvo žinoma, kad klubas reorganizuojamas. Žodį „reorganizacija“ jis suprato taip, kad „Juodeliai“ traukiasi iš krepšinio. SSK „(duomenys neskelbtini)“ buvo priimta į NKL kaip kito klubo teisių perėmėjas. Jis tai būtent taip suprato, balsavo už prašymo patenkinimą. Suprato, kad prašymas buvo iššauktas būtinybe užtikrinti komandos tolimesnį dalyvavimą NKL. Buvo žinoma, kad buvusiame klube vyko nesutarimai, buvo blokuojami sprendimai, todėl jis artėjo prie visiško neveiksnumo. Balsuojant visi suprato, kad su tokiais stipriais rėmėjais tokiomis komandomis, kaip Marijampolės, mėtytis negalima. Todėl tiek paties klubo atstovai, tiek ir konferencijos nariai viską darė dėl krepšinio, dėl galimybės komandai toliau dalyvauti pirmenybėse. Kadangi J. Z. nevykdamas į posėdžius blokavo buvusio klubo veiklą, klubas negalėjo tapti LKF nariu, o tai grėsė pašalinimu iš NKL. Klubas į Lygą buvo atėjęs komerciniu pagrindu. Mokesčio grąžinimui nebuvo jokių pagrindų, net klubui nutraukus veiklą ar jį pašalinus kokiu nors kitu pagrindu. Mokestis yra vienkartinis ir iškart papuola į Lygos biudžetą bei vartojamas pagal biudžeto paskirtį. Jį sumokėjus, mokėtojo teisės į jį nutrūksta. Jis tampa negrąžinamu.

Kaltinamųjų kaltė buvo įrodinėjama sekančia bylos rašytine medžiaga:

2013-12-12 J. Z., A. Z. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundu dėl galimos K. A., K. S., A. S. ir A. K. padarytos nusikalstamos veikos(t.1,b.l.15-20); 2013-02-26 SSK „(duomenys neskelbtini)“ prašymu Nacionalinės krepšinio lygos konferencijai, kuriame pateikiama tikrovės neatitinkanti informacija apie Krepšinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ reorganizaciją(t.1, b.l. 21);

2014-05-21 Marijampolės savivaldybės mero pateikta informacija apie lėšų skyrimą klubui „(duomenys neskelbtini)“(t.2, b.l.8-19); 2014-03-13 Asociacijos „Nacionalinė krepšinio lyga“ pateikta informacija apie SSK „(duomenys neskelbtini)“ dalyvavimo NKL pagrindą, Krepšinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ reorganizacijos LR CK prasme nebuvimą(t.2, b.l. 21); 2014-05-26 Asociacijos „Nacionalinė krepšinio lyga“ pateikta informacija apie Krepšinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ atliktus mokėjimus NKL(t.2, b.l. 44-49); 2014-07-17 Asociacijos „Nacionalinė krepšinio lyga“ pateikta informacija apie SSK „(duomenys neskelbtini)“ prašymo NKL pateikimo aplinkybes(t.2,b.l.104-105); 2014-07-24 Lietuvos krepšinio federacijos pateikta informacija apie SSK „(duomenys neskelbtini)“ priėmimą į LKF narius(t.2,b.l. 111-124); 2014-06-09 SSK „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais visuotinio narių susirinkimo protokolais, SSK „(duomenys neskelbtini)“ steigimo dokumentais, V. S. pateiktu elektroniniu susirašinėjimu su NKL(t.2,b.l.139-200, t.3, b.l.1-6); 2014-07-17 Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini) ” pateiktais „(duomenys neskelbtini)” dalyvavimą NKL patvirtinančiais dokumentais(t.3, b.l. 8- 32); Marijampolės krepšinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ įstatais(t.5, b.l.37-43); Korespondencija dėl SSK „(duomenys neskelbtini)“ tapimo LKF nariu(t.5, b.l.44-55); „(duomenys neskelbtini)“ labdaros ir paramos sąskaitos išrašu už laikotarpį nuo 2013-02-26 iki 2013-02-27(t.5, b.l.56).

Aukščiau analizuotais įrodymais buvo siekiama pagrįsti kaltinamųjų kaltę, įvykdžius nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003-06-20 nutarime „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą” 3.1.8 punkte teismams išaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje pateikti įrodymai ir jų analizė negali sukelti abejonių dėl nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytų teismo išvadų dėl nusikalstamos veikos padarymo fakto ir BK specialiojoje dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties buvimo.

BK 2 str. 4 d. nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, o tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms, kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką šis principas draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys Nr. 2K–177/2009, 2K–205/2012, 2K-532/2012).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį gali atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Visiems kaltinamiesiems ši veika inkriminuota dėl to, kad 2013-02-20 jie, tyčia bendrai veikdami ir žinodami, kad Marijampolės krepšinio klubas nėra reorganizuojamas, suklastojo tikrą dokumentą Sporto ir sveikatingumo klubo(SSK) „(duomenys neskelbtini)“ 2013-02-26 prašymą, įrašydami melagingas žinias, kad „asociacija Marijampolės krepšinio klubas „(duomenys neskelbtini)“ yra reorganizuojama, kad vietoje reorganizuojamo klubo „(duomenys neskelbtini)“ į NKL narių sąrašą prašo įtraukti SSK „(duomenys neskelbtini)“, kad reorganizuojama asociacija Marijampolės krepšinio klubas „(duomenys neskelbtini)“ 2011-09-02 NKL vykdomojo komiteto susirinkime (protokolo Nr. 41) nustatytas komercines sąlygas pilnai įvykdė, o visi keturi kaltinamieji, pasirašydami šį dokumentą, nepranešę apie tai kitiems asociacijos Marijampolės krepšinio klubas „(duomenys neskelbtini)“ nariams, šį žinomai suklastotą dokumentą 2013-02-20 pateikė asociacijos „Nacionalinė krepšinio lyga“ vykdančiajam direktoriui G. G., nežinojusiam, kad Marijampolės krepšinio klubas „(duomenys neskelbtini)“ nėra reorganizuojamas, o pastarasis šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą 2013-02-26 pateikė Nacionalinei krepšinio lygai.

Kad asmuo pagrįstai būtų apkaltintas tikro dokumento suklastojimu, tai turi pasireikšti dokumento tikrumo ir jo turinio teisingumo pakeitimu. Taip pat dokumentai gali būti klastojami įrašant melagingą informaciją, padirbant parašą ar antspaudą, t.y. klastojimas rekvizitiniu aspektu. Ištyręs įrodymus byloje, teismas nenustatė, kad į minimą 2013-02-26 prašymą buvo sąmoningai įrašytos melagingos žinios, susijusios su MKK „(duomenys neskelbtini)“ reorganizavimu.

Teismas tai grindžia sekančiais argumentais. Įrodymų tyrimo metu nustatyta, kad 2013-02-26 prašymo tekstą, įskaitant ir informaciją apie MKK „(duomenys neskelbtini)“ reorganizavimą, surašė ne kaltinamieji, o NKL vykdantysis direktorius G. G., kuris šio prašymo tekstą 2013-02-19 elektroniniu paštu nusiuntė SSK „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkui - kaltinamajam V. S.. Tai patvirtina liudytojo G. G. parodymai baudžiamojoje byloje. Kaltinamieji tokį jiems atsiųstą dokumentą pasirašė neturėdami jo turinio atžvilgiu jokių abejonių, kadangi buvo kreipęsi pagalbos į NKL, siekdami vieno tikslo – Lygoje žaidžiančios komandos tolimesnio dalyvavimo čempionate. Pateiktą dokumentą jiems pasirašyti ir jį pasirašydami, suvokė kaip legalų problemos išsprendimą, nenešantį jiems jokios ekonominės naudos, o tik prievolę toliau vieniems patiems remti ir išlaikyti NKL žaidžiančią ir išliekančią komandą.

Teisine prasme, melagingos žinios ar melagingos informacijos sąvokos suponuoja nesąžiningumą jas naudojančių subjektų veiksmuose, apgaulę - ketinimą tyčia pateikti iškraipytą, tikrovės neatitinkančią informaciją ar žinias, siekiant sąmoningai suklaidinti adresatą, kuriam tokia informacija ar žinios yra teikiama. Tačiau nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nei kaltinamieji, pasirašę 2013-02-26 prašymą, nei šio prašymo tekstą parengęs G. G. apskritai nesuprato, kad informacija apie MKK „(duomenys neskelbtini)“ reorganizavimą yra melaginga, nei kaltinamieji, nei liudytojas G. G. neturėjo jokių ketinimų pateikti tikrovės neatitinkančios informacijos NKL konferencijai ir neturėjo jokio tikslo jos klaidinti. Bylos įrodymais taip pat nustatyta, kad nė vienas iš kaltinamųjų, o taip pat ir prašymo projektą parengęs G. G. neturi teisinio išsilavinimo. Jie visi MKK „(duomenys neskelbtini)“ reorganizavimą dėl savo teisinio neišprusimo suvokė tik kaip krepšinio komandos „reorganizavimą“ (pertvarkymą) ir būtent dėl šių priežasčių manė, kad šis terminas labiausiai tiks apibūdinti situacijai, susiklosčiusiai klubo „(duomenys neskelbtini)“ viduje bei santykiuose tarp rėmėjų. Bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad nepasitvirtino kaltinime nurodyta faktinė aplinkybė, jog kaltinamųjų pateiktu pasirašytu minėtu prašymu buvo suklaidintas NKL vykdantysis direktorius G. G., kuris savo ruožtu, jį pateikdamas konferencijai, suklaidino ir jos narius, taip paskleidžiant tikrovės neatitinkančią informaciją apie klubo reorganizaciją. G. G. teismui patvirtino, kad jam buvo žinomos visos aplinkybės, susijusios su MKK „(duomenys neskelbtini)“ vidaus problemomis, klubo neveiksnumu, negalėjimu perrinkti klubo prezidento ir pirmininko, kurių įgaliojimai buvo pasibaigę ir negalėjimu dėl to tapti LKF nariu. G. G. teisme patvirtino, jog klube susidariusiai situacijai apibūdinti, jo nuomone, labiausiai tiko terminas „reorganizavimas“, kaip būtini pokyčiai, kad Marijampolės krepšinio komanda galėtų tęsti dalyvavimą NKL ir nebūtų viduryje sezono šalinama. Šis terminas nebuvo suvokiamas kaip teisinis pilna jo prasme. Būtent todėl šis terminas ir buvo panaudotas prašyme, kurio projektą parengė ir kaltinamiesiems perdavė pats G. G.. Su šiuo terminu jis buvo parengtas ir perduotas kaltinamiesiems tik dėl šios priežasties, o ne todėl, kad kaltinamieji jį, kaip minėto projekto rengėją, būtų suklaidinę kreipimosi pagalbos metu melagingai pateikdami informaciją apie situaciją klube. Taip pat teismas laiko, jog nepasitvirtinimo kaltinime nurodyta aplinkybė, jog prašyme nurodytos informacijos buvo suklaidinti ir NKL konferencijos nariai. Jie 2013-02-26 priėmė sprendimus dėl MKK „(duomenys neskelbtini)“ išbraukimo iš NKL narių ir SSK „(duomenys neskelbtini)“ priėmimo į NKL narius. Tačiau liudytojais teisme apklausti šį sprendimą priėmusieji konferencijoje dalyvavę V. M., V. S., R. D., A. K., J. M., V. V., G. A. parodė, jog jiems buvo žinoma klube „(duomenys neskelbtini)“ susiklosčiusi padėtis, vidiniai nesutarimai tarp klubo steigėjų. Kaip parodė bylos teisminis nagrinėjimas, šie proceso dalyviai 2013-02-26 prašyme nurodytą informaciją apie klubo „(duomenys neskelbtini)“ reorganizavimą konferencijos metu suprato skirtingai, tačiau nei vienas iš jų nesuprato žodžio reorganizacija, kaip jai tokią prasmę suteikia civilinis kodeksas. Todėl vartotam reorganizacijos terminui pilnos teisinės prasmės neteikė nei prašymą rengęs G. G., jį pasirašę kaltinamieji, nei už jo patenkinimą balsavę konferencijos dalyviai. Visi jie iš esmės turėjo tapatų suvokimą apie SSK „(duomenys neskelbtini)“ 2013-02-26 prašymo turinį ir jis nebuvo profesionalus teisine prasme. Visų minėtų subjektų jis buvo suprastas kaip triviali žinia, kad Marijampolės miesto vyrų krepšinio kolektyve vyksta nesutarimai, o prarasti Marijampolės miesto vyrų krepšinio komandą pačiai NKL būtų prestižo sumažėjimas. Todėl siekiant išsaugoti Marijampolės miesto vyrų krepšinio kolektyvo galimybę žaisti NKL, SSK „(duomenys neskelbtini)“ ir buria komandą, turėsiančią galimybę žaisti NKL ir propaguoti vyrų krepšinio sportą Marijampolėje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas taip pat nustatė, kad klubas „(duomenys neskelbtini)“ reorganizuotas juridine prasme nebuvo. Jis toliau išlieka juridinių asmenų registre ir nevykdo jokios veiklos. Apie tai žinoma ir asmenims, kurių prašymu pradėtas šis baudžiamasis procesas.

Todėl teismas konstatuoja, kad pavartojant netinkamai semantine prasme terminą reorganizacija susidarė teisinė situacija, kad 2013-02-26 prašyme dalis nurodytos informacijos objektyviai neatitiko tikrovės. Būtent tai ir paskatino dalį klubo steigėjų inicijuoti šį procesą.

Tačiau teismas pabrėžia, kad ne bet kokie neatitinkantys tikrovės duomenys gali būti vertinami kaip pavojinga veika, numatyta BK 300 straipsnyje. Baudžiamoji teisė nėra formali teisė, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, bet ne formalius pažeidimus. Veikos pavojingumas reiškia, kad veika daro žalą ar kelia pavojų visuomenėje labai vertinamoms visuomeninėms ar asmeninėms vertybėms. Baudžiamąją atsakomybę užtraukiančių veikų pavojingumas turi būti pakankamai didelis, t. y. veika turi daryti esminę žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Todėl, jei dokumente įrašyti tikrovę nepilnai atitinkantys faktai neturi teisinės reikšmės, t. y. jie negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti jiems ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumente tikrovę pilnai neatitinkančių duomenų panaudojimas, kas formaliai atitiktų suklastojimo sąvoką, negali būti laikoma pavojinga veika baudžiamojo įstatymo požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės(2010-04-27 kasacinė nutartis Nr. 2K-263/2010).

Ištirti įrodymai leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju kaltinamųjų veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip nusikalstama veika, numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje, kadangi 2013-02-26 prašymas nesukėlė žalingų padarinių, duomenys apie reorganizavimą nebuvo sąmoningai, tyčia įrašyti, siekiant iškraipyti dokumento turinį ir pats prašymas nepažeidė fizinių ar juridinių asmenų teisių, nesukėlė jiems ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, nepadarė žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms. Tai suponuoja teisinę situaciją, jog kaltinamųjų veiksmuose nėra dokumento klastojimo sudėties objektyviųjų požymių.

Be to, ši veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, kad siekdamas teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, neteisėtai pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar suklastotą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo arba realizavo, ir norėjo taip veikti.

Teismas konstatuoja, kad ištyręs įrodymus nenustatė jokių tiesioginės tyčios požymių kaltinamųjų veiksmuose. Teismų praktikoje yra konstatuota, jog tyčios turiniui atskleisti gali pasitarnauti kaltinamųjų kaltės pripažinimas arba jis atskleidžiamas per kaltinamųjų objektyviai atliktų veiksmų analizę. Kaltinamieji savo kaltę pagal šį kaltinimą kategoriškai paneigė. Tą paneigia ir jų atliktų veiksmų analizė. Iš ištirtų įrodymų matosi, jog Marijampolės krepšinio klubas „(duomenys neskelbtini)“ NKL pirmenybėse pradėjo žaisti 2011 - 2012 metų sezone, sumokėjęs 150 000 Lt komercinį mokestį. Tuo metu krepšinio klubas turėjo du pagrindinius rėmėjus - UAB „Juodeliai“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (bendrovės paramą pervesdavo betarpiškai arba per jų valdomus paramos fondus). Klubo „(duomenys neskelbtini)“ nariais buvo K. A., J. Z., UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama A. Z., ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama K. S.. Klubo „(duomenys neskelbtini)“ visuotinis narių susirinkimas 2011 m. rugsėjo 12 d. klubo pirmininku vienerių metų kadencijai išrinko A. K., o klubo prezidentu vienerių metų kadencijai J. Z.. Klubo tarybos nariais nuo 2011-02-04 K. A., K. S., J. Z. ir A. Z.. Pasibaigus 2011 -2012 metų NKL sezonui, 2012 m. pavasarį (balandžio-gegužės mėnesiais) J. Z. informavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neberems krepšinio klubo dėl išsiskyrusio klubo vadovų požiūrio į klubo veiklą ir patį krepšinį, kaip reiškinį. Paskutinis žinomas UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšų pervedimas į MKK „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą buvo atliktas 2012-04-16. Aplinkybes, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei abu Z. savanoriškai atsisakė toliau remti klubą nuo 2012 m. pavasario, paliudijo kaltinamieji bei patys Z.. 2012-09-12 turėjo baigtis klubo pirmininko ir klubo prezidento 1 metų kadencijos, tačiau J. Z. nesutiko, kad būtų šaukiamas visuotinis narių susirinkimas. Visuotinis narių susirinkimas įvyko tik 2012-09-27. Jame dalyvavo K. A., J. Z. atstovas V. R., UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama A. Z., ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama K. S.. Buvo svarstomi klausimai dėl klubo pirmininko ir prezidento perrinkimo, tačiau A. Z. ir J. Z. atstovas V. R. balsuoti atsisakė. Antrąjį kartą visuotinis narių susirinkimas vyko 2013-01-29. Jame buvo svarstomi tie patys klausimai. Susirinkime dalyvavo K. A., UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama K. S., J. Z. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas V. R.. V. R. balsavus „prieš“ pasiūlytų naujų klubo pirmininko ir prezidento kandidatūras, klubo pirmininkas ir prezidentas nebuvo perrinkti. Pagal klubo „(duomenys neskelbtini)“ įstatus, klubo pirmininką bei prezidentą 1 metų kadencijai renka ir atšaukia visuotinis narių susirinkimas (įstatų 4.2.3 p., 4.2.4 p.), o sprendimams dėl klubo valdymo organų atšaukimo iš pareigų, taip pat narių šalinimo priimti reikia ne mažiau kaip 2/3 susirinkime dalyvaujančių balsų (įstatų 4.4 p.). Taigi, visuotinis narių susirinkimas turėjo visus įgaliojimus perrinkti tiek klubo pirmininką, tiek klubo prezidentą, tačiau tai nebuvo padaryta nei 2012-09-27, nei 2013-01-29 dėl J. Z. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovų atsisakymo balsuoti ar balsavimo „prieš“ klubo pirmininko ir klubo prezidento perrinkimą. Taip pat bylos medžiaga nustatyta, jog klubas „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo sumokėję Lietuvos krepšinio federacijos(LKF) nario mokesčio ir nebuvo tapę LKF nariu. Narystė LKF pagal NKL įstatų (įregistruotų 2013 m. sausio 28 d.) 4.1 punktą bei Reglamento 3.2 punktą yra būtina dalyvavimo NKL pirmenybėse sąlyga. Ištirtų įrodymų pagrindu matosi, kad dėl dalies MKK „(duomenys neskelbtini)“ narių J. Z. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasyvumo, vengimo dalyvauti klubo veikloje ir netgi trukdymo kitiems klubo nariams vykdyti klubo veiklą, klubas „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo tapti LKF nariu. Aplinkybes, kad tai neabejotinai būtų nulėmę klubo pašalinimą iš NKL, teisme patvirtino NKL vykdantysis direktorius G. G., bei ginčo metu NKL varžybų direktoriaus pareigas ėjęs G. S.. Tą patvirtino ir liudytojais apklausti 2013-02-26 NKL konferencijos nariai. Todėl akivaizdu, jog susidariusioje situacijoje, klubas „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo priimti sprendimų, reikalingų dalyvauti NKL pirmenybėse. Buvo iškilusi reali grėsmė, kad klubas „(duomenys neskelbtini)“ bus pašalintas iš NKL narių. Todėl dalis klubo narių, konkrečiai K. A. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo tartis su NKL vadovybe, kaip išspręsti susidariusias problemas. NKL patarė įsteigti naują klubą bei šio klubo vardu pateikti prašymą priimti į NKL narius. Po 2013-01-29 klubo „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio narių susirinkimo, kai antrąkart nepavyko perrinkti klubo valdymo organų, K. A., UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „M. F.“ įsteigė naują klubą - SSK „(duomenys neskelbtini)“, 2013-02-11 įregistruojant jį Juridinių asmenų registre. Šio klubo pirmininkas V. S. iš karto ėmėsi veiksmų, kad SSK „(duomenys neskelbtini)“ taptų LKF nariu, susirašinėjo su LFK administracija. Reikiamus dokumentus ir klubo prašymas tapti LKF nariu 2013-02-20 buvo nusiųstas LKF. LKF nariu SSK „(duomenys neskelbtini)“ tapo LKF vykdomojo komiteto posėdyje 2013-02-26. Lygiagrečiai SSK „(duomenys neskelbtini)“ siekė tapti ir NKL nariu. Klubo pirmininkas V. S. parengtą prašymo tekstą gavo elektroniniu paštu iš NKL vykdančiojo direktoriaus G. G.. 2013-02-26 NKL konferencijos metu SSK „(duomenys neskelbtini)“ tapo NKL nariu išimties tvarka (tačiau ne perimant teises) pagal NKL Reglamento 10.3 punktą. Aplinkybes dėl SSK „(duomenys neskelbtini)“ tapimo NKL nariu pagrindo patvirtina NKL 2014-04-13 rašte Alytaus apskrities VPK Nusikaltimų tyrimų skyriui pateikta informacija bei liudytojo G. G. Teisme duoti parodymai. Visa tai neginčytinai įrodo, jog SSK „(duomenys neskelbtini)“ 2013-02-26 prašymas buvo pasirašytas kaltinamųjų bei pateiktas NKL konferencijai tik su vieninteliu tikslu - tęsti Marijampolės krepšinio komandos veiklą ir išsaugoti Marijampolės miestui atstovaujančią komandą NKL pirmenybėse. Kaltinamieji neturėjo tikslo suklastoti dokumentą, jį panaudoti, nenorėjo ir nesiekė teisinėje apyvartoje įtvirtinti jokios apgaulės. Be to, jie apskritai nesuprato, kad 2013-02-26 prašymo pasirašymas gali būti vertinamas kaip nusikalstamos veikos darymas. Todėl, kaltinamųjų veiksmuose nesant nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų požymių, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį jie išteisintini, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių(LR BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kaltinamieji taip pat buvo kaltinami veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje padarymu. Įstatymų leidėjas sukčiavimą apibrėžia kaip nusikalstamą veiką, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina. Sukčiavimas laikomas kvalifikuotu, kai turto ar turtinės teisės vertė viršija 250 MGL, kas yra 9415,00 EUR arba šios sumos ekvivalentas litais, jei veika buvo padaryta iki euro įvedimo šalyje.

Šioje byloje kaltinamieji kaltinami apgaule įgiję teisę didelės vertės svetimą turtinę teisę - į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 37 500,00 Lt(10 860,75 Eur) įnašą, kuris buvo sumokėtas kaip komercinė sąlyga dalyvauti NKL pirmenybėse 2011 - 2012 m. sezone.

Turtinė teisė - tai kaltininko sau ar kito asmens naudai neteisėtai įgyta daiktinė ar prievolinė teisė arba teisė, atsirandanti iš intelektinės veiklos rezultatų(LR CK 1.112 straipsnio 1 dalis). Svetimos turtinės teisės įgijimas - tai neteisėtas ir neatlygintinas „niekinio“ teisinio santykio sukūrimas, pagal kurį kaltininkas ar tretieji asmenys dėl nenaudingo nukentėjusiajam disponavimo savo turtu gauna jiems nepriklausančią, bet realizuoti ar disponuoti tinkamą daiktinę teisę ar prievolinę teisę arba teisę į kitus nukentėjusiojo turtinio pobūdžio veiksmus ar jų rezultatus.

Atsižvelgiant į šias teisines sampratas bei remiantis ištirtais įrodymais, teismas kaltinamųjų veiksmuose nenustatė objektyviųjų šios nusikalstamos veikos požymių. Kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 37 500 Lt įnašas buvo skirtas kaip dalis privalomos 150 000 Lt dydžio sumos, skirtos sumokėti komercinį mokestį Nacionalinei krepšinio lygai už Marijampolės krepšinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ dalyvavimą NKL pirmenybėse 2011 - 2012 m. sezone. Reikalinga viso komercinio mokesčio suma buvo surinkta dalimis: po 37 500 Lt sumokėjo bendrovių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ valdomi paramos fondai, o 75 000 Lt skyrė Marijampolės savivaldybės administracija. Šis komercinis mokestis buvo krepšinio klubo dalyvavimo NKL pirmenybėse komerciniu principu sąlyga, galiojusi 2011 - 2012 m. sezono metu. Kitas galimas būdas dalyvauti NKL pirmenybėse - sportinis principas, tačiau krepšinio klubas „(duomenys neskelbtini)“ prieš 2011 - 2012 m. sezoną šio principo neatitiko, nes nebuvo Regionų lygos nugalėtoja. Todėl į NKL buvo priimtas būtent komerciniu pagrindu, sumokant nurodyto dydžio mokestį. Jei komanda NKL būtų užėmusi paskutinę vietą, ji iškristų iš NKL ir grįžtų į Regionų lygą. Nei tuo metu galioję, nei šiuo metu galiojantys NKL įstatai, nei Narių priėmimo į asociaciją, jų šalinimo ir asociacijos narių sąrašo pagrindų ir tvarkos bei nario mokesčio reglamente nenumatyta galimybė krepšinio klubams grąžinti jų sumokėtus mokesčius, skirtus dalyvauti NKL pirmenybėse (komercinius, stojimo mokesčius ir kt.). Jis prarandamas ir komandai užėmusiai paskutinę vietą iškritus iš Lygos. Klubas „(duomenys neskelbtini)“, sumokėjęs 150 000 Lt komercinį mokestį dalyvauti NKL pirmenybėse 2011 - 2012 m. sezone, neturėjo jokių galimybių teisėtai susigrąžinti šio mokesčio ar jo dalies, nepriklausomai nuo to, ar NKL pirmenybėse būtų dalyvavęs tik vieną sezoną, ar ilgesnį laikotarpį, įskaitant ir narystės netekimo atvejį. Krepšinio klubų NKL mokami mokesčiai (komerciniai, narystės, starto ir kt.) yra jokiais atvejais negrąžinami. Šias aplinkybes savo parodymų Teisme metu patvirtino visi kaltinamieji ir liudytojai G. G., G. S., V. M., V. S., R. D., A. K., J. M., V. V. ir G. A..

Taip pat teismas atsižvelgia ir į kitą šiuo aspektu svarbią aplinkybę, jog Marijampolės savivaldybės administracijos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdomų paramos fondų lėšos, sumokėtos už Marijampolė krepšinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ dalyvavimą NKL pirmenybėse 2011 - 2012 m. sezone, laikytinos paramos lėšomis, kurios pagal įstatymą yra savanoriškos ir neatlygintinos, todėl yra negrąžinamo pobūdžio. Šiuo pagrindu teismas daro išvadą ir laiko įrodytu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdomi paramos fondai, Marijampolės savivaldybės administracija, kaip dalininkai sumokėję jiems teikusias 150 000 Lt komercinio mokesčio dalis, po šių savo dalių sumokėjimo nebeturėjo jokių turtinių teisių į pastaruosius įnašus. Tai suponuoja ir įrodo, kad ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebeturėjo turtinių teisių į 37 500 Lt įnašą. O tai reiškia, kad kaltinamieji negalėjo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai įgyti to, kas UAB „(duomenys neskelbtini)“ objektyviai nebepriklausė, t.y., apgaule užvaldyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią didelės vertės - 37 500 Lt. – turtinę teisę.

Teismas taip pat konstatuoja, kad sukčiavimas yra turtinis nusikaltimas, todėl sukčiavimo dalykas, kuris šiuo konkrečiu atveju kaltinimo yra formuluojamas kaip turtinė teisė, privalo turėti ekonominę vertę bei objektyviai gali būti įvertintas pinigais. Nagrinėjamu atveju neįmanoma įvertinti šios tariamos turtinės teisės ekonominės vertės, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ jos valdomam paramos fondui sumokėta suma laikytina negrąžintina parama, o klubui „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjus 150 000 Lt komercinį mokestį NKL, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinė teisė į 37 500 Lt įnašą apskritai nebeegzistavo, nes buvo pasibaigusi.

Suformuotoje teismų praktikoje sukčiavimo esmė apibrėžiama kaip apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtą įgyti. Savo ruožtu, apgaulės esmę sudaro dėl kaltininko objektyviosios tiesos iškraipymo nukentėjusiojo sąmonėje susiformavęs klaidingas įsivaizdavimas objektyviai egzistuojančių arba egzistavusių faktų, kurie suklydusį nukentėjusįjį paskatina nenaudingai disponuoti turtu, pvz., perduoti turtinę teisę. Todėl teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas - suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia - kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją. Šie trys požymiai yra būtini baudžiamajai apgaulei konstatuoti.

Nagrinėdamas šią bylą, teismas nenustatė šių požymių buvimo. Nors kaltinamieji buvo kaltinami pateikę suklastotą prašymą, kurio pagrindu NKL konferencija priėmė neteisėtą sprendimą, kurio pagrindu, kaltinamieji užvaldė bendrovės „Juodeliai“ turtinę teisę, teismas to nenustatė. Teismas nustatė, kas nors prašyme ir buvo vartotas terminas reorganizavimas, tačiau klubas „(duomenys neskelbtini)“ iš tikrųjų nėra ir niekada nebuvo reorganizuojamas. Tačiau 2013-02-26 prašymo pasirašymo bei pateikimo NKL metu kaltinamieji dėl savo teisinio neišprusimo nesuprato tikrosios teisinės šio termino prasmės, todėl per savo neapdairumą, klaidingai sutapatinę klubo kaip juridinio asmens reorganizavimą su krepšinio komandos reorganizavimu buitine prasme, t.y. žaidėjų kolektyvo tam tikru pertvarkymu, kad Marijampolės miesto krepšininkai galėtų užsiimti sportine veikla, o Marijampolės komanda galėtų ir toliau atstovauti miestui NKL pirmenybėse, pasirašė būtent tokio turinio prašymą. Šio prašymo NKL tekstą parengė NKL vykdantysis direktorius G. G. ir šio prašymo tekstą 2013-02-19 elektroniniu paštu nusiuntė kaltinamajam V. S., SSK „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkui. Todėl SSK „(duomenys neskelbtini)“ 2013-02-26 prašyme, adresuotame NKL konferencijai ir NKL vykdomajam komitetui, nurodyta informacija iš dalies - kiek ji susijusi su MKK „(duomenys neskelbtini)“ reorganizavimu - neatitiko tikrovės dėl žmogiškos klaidos, kurią sąlygojo kaltinamųjų bei liudytojo G. G., parengusio ir atsiuntusio 2013-02-26 prašymo tekstą kaltinamajam V. S., teisinis neišprusimas ir patirties, susijusios su reorganizavimu LR CK numatyta prasme, neturėjimas bei nesuvokimas. Analogiškai situaciją traktavo ir patys konferencijos dalyviai, ką patvirtino teisme apklausti liudytojais.

Teismas ištirtų įrodymų pagrindu taip pat konstatuoja, jog kaltinamieji nei pasirašydami 2013-02-26 prašymą, nei kokiais nors kitais veiksmais neklaidino ir niekaip negalėjo suklaidinti nukentėjusiojo, nes nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nukentėjusiuoju apskritai nėra pripažintas joks asmuo. Nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pateikė civilinį ieškinį ir buvo pripažintas civiliniu ieškovu byloje, tačiau 2013-02-26 prašymas taip pat negalėjo suklaidinti ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei bendrovės vadovybės ar akcininkų, kadangi prašymas buvo adresuotas NKL konferencijai ir NKL vykdomajam komitetui, tuo tarpu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ susiję asmenys nesidomėjo 2013-02-26 konferencijos rezultatais, nesiekė jais domėtis iš karto po konferencijos ir apie 2013-02-26 prašymą ir tą dieną NKL konferencijos metu priimtus sprendimus sužinojo tik gerokai vėliau, praėjus daugiau nei pusei metų nuo minėtos konferencijos. Teismas taip pat nenustatė, jog kaltinamieji būtų suvokę, kad jie sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją. Aukščiau jau buvo minėta, kad prašymo pateikimo metu kaltinamieji dėl savo teisinio neišprusimo nesuprato tikrosios teisinės termino reorganizavimas reikšmės. Jį pasirašė ir pateikė neturėdami tyčios, be to, pats prašymo tekstas buvo parengtas ne pačių kaltinamųjų, o Lygos vykdančiojo direktoriaus G. G.. Todėl teismas laiko, kad nėra jokio pagrindo teigti apie kaltinamųjų tyčią sąmoningai pateikti objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją.

Kadangi sukčiavimo sudėtis yra materiali, todėl ji laikytina baigta kai atsiranda BK 182 straipsnyje numatyti padariniai: nukentėjusiojo turto, turtinių teisių ar reikalavimo teisių praradimas ar sumažėjimas, arba skolų ar prievolių, kuriomis suvaržomas nukentėjusiojo turtas, atsiradimas ar jų padaugėjimas. Įgyjant svetimą turtinę teisę, sukčiavimas laikomas baigtu nuo tada, kai kaltininkas ar naudą gavęs kitas asmuo gali įgytą turtinę teisę realizuoti (patenkinti) ar ja disponuoti. Todėl būtina įrodyti nukentėjusiojo patirtą žalą. Šioje baudžiamojoje byloje joks asmuo nėra pripažintas nukentėjusiuoju. To padaryti neleidžia BPK 28 straipsnis, nustatantis, jog nukentėjusiuoju pripažįstamas tik fizinis asmuo. Tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra pareiškusi 10 860,50 Eur civilinį ieškinį. Teismas nenustatė, kad tokio dydžio žala būtų padaryta šiam juridiniam asmeniui. Aukščiau analizuotais įrodymais neabejotinai nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ 37 500 Lt dydžio įnašu prisidėjo formuojant klubui „(duomenys neskelbtini)“ reikalingą 150 000 Lt dydžio komercinį mokestį už klubo dalyvavimą NKL pirmenybėse 2011 - 2012 m. sezone. Šį mokestį klubas sumokėjo NKL, taip įvykdydamas komercinę sąlygą dalyvauti jos organizuojamose pirmenybėse 2011 - 2012 m. sezone. Jau aukščiau buvo minėta, kad NKL priklausantys krepšinio klubai neturi teisės susigrąžinti šiai Lygai sumokėtų mokesčių, kurie skirti konkrečiam tikslui - gauti teisę dalyvauti NKL pirmenybėse. Šie mokesčiai yra negrąžinami, t.y. krepšinio klubai neturi teisės susigrąžinti jų jokiais atvejais, net ir narystės netekimo atveju, nepriklausomai nuo jos netekimo teisinio pagrindo. Nacionalinei krepšinio lygai klubų sumokėtų mokesčių grąžinimo galimybė nėra numatyta nei asociacijos įstatuose, nei Reglamente. Šias aplinkybes apie sumokėtų mokesčių grąžinimo nebuvimą patvirtino ir liudytojai. Todėl klubas „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo galimybių susigrąžinti viso 150 000 Lt komercinio mokesčio ar jo dalies - 37 500 Lt - iš NKL. Todėl ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo ir neturi jokio teisinio pagrindo susigrąžinti sumokėto 37 500 Lt dydžio įnašo nei iš klubo „(duomenys neskelbtini)“, nei iš kitų šio klubo rėmėjų - Marijampolės savivaldybės administracijos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar jos valdomo paramos fondo.

Aukščiau analizuojant įrodymus jau buvo minėta, kad visos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos valdomo Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ sumokėtos lėšos klubui „(duomenys neskelbtini)“ laikytinos parama. Pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, parama yra paramos teikėjų savanoriškas ir neatlygintinas paramos dalykų teikimas šiame įstatyme nurodytiems paramos gavėjams šio įstatymo nustatytais tikslais ir būdais. Paramos tikslas - teikti paramos dalykus šiame įstatyme nurodytiems paramos gavėjams visuomenei naudingiems tikslams – to paties įstatymo 3 straipsnio 2 dalis. Klubas „(duomenys neskelbtini)“ visą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ gautą paramą panaudojo pagal paskirtį. Kitokie duomenys nepateikti ir byloje ginčyti nebuvo. Taip pat nagrinėjant bylą nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. balandžio mėnesį pati savanoriškai pasitraukė iš klubo „(duomenys neskelbtini)“ rėmėjų, nes paskutinis mokėjimas buvo atliktas 2012-04-16. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Labdaros ir paramos fondui „(duomenys neskelbtini)“ susigrąžinti paramos, įskaitant ir 37 500 Lt dydžio įnašą, sumokėtos klubui. Teismas atsižvelgia ir į tą aplinkybę, kad tiek J. Z., tiek ir A. Z. parodė, kad jau yra mėginę dalį paramos prisiteisti civilinio proceso tvarka, tačiau ieškinys teismo buvo atmestas. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepatyrė ir negalėjo patirti jokios žalos dėl kaltinamųjų veiksmų, susijusių su 2013-02- 26 prašymo Nacionalinei krepšinio lygai pateikimu. Nesant žalos, nėra ir negali inkriminuotai nusikaltimo sudėčiai privalomo priežastinio ryšio tarp padarytos nusikalstamos veikos ir atsiradusių padarinių.

Ši veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Tai reiškia, jog kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai suklaidinęs nukentėjusįjį ar kita asmenį, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetima turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina, numato, kad dėl jo veiksmu nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia. Kadangi kaltinamiesiems inkriminuotas didelės vertės svetimos turtinės teisės įgijimas, kad toks kaltinimas pasitvirtintų, kaltinamieji privalo suvokti savo veikos nusikalstamą pobūdį, kad jie apgaule klaidindami nukentėjusįjį ar kitą asmenį, neteisėtai ir neatlygintinai įgyja svetimą turtinę teisę. Be to, turi numatyti, kad dėl jų atliktų veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, taip pat turi to norėti bei siekti. Ištyręs įrodymus, teismas nenustatė, kad kaltinamieji įgijo kokią nors turtinę teisę į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 37 500 Lt dydžio įnašą. Taip pat nenustatė jokių apgaulės, kaip būtinojo sukčiavimo sudėties elemento, požymių kaltinamųjų veiksmuose. Šios aplinkybės eliminuoja bet kokį kaltinamųjų suvokimą, kad jie apgaule klaidina nukentėjusįjį ar kitą asmenį bei tokiu būdu neteisėtai įgyja svetimą turtinę teisę. Be to, byloje nėra ir turtinės žalos, kuri privalo būti įrodyta sukčiavimo sudėtyse. Todėl kaltinamieji neturi ir galimybės jos atsiradimo numatyti bei dėti valios pastangų siekti jos atsiradimo. Todėl, kaltinamųjų veiksmuose nesant nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų požymių, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį išteisintini, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių(LR BPK 303 str.5d.1p.).

Nagrinėdamas bylą teismas nustatė, kad tarp klubo „(duomenys neskelbtini)“ savininkų dėl požiūrių į sportą ir jo rėmimą kilo nesutarimai, kurie pasireiškė vienos iš pusių siekiu susigrąžinti bent dalį lėšų, skirtų klubo rėmimui. Tą patvirtino apklausose visi kaltinamieji, o taip pat jiems oponuojantys J. Z. bei A. Z.. Visos šalys taip pat patvirtino buvus faktą, jog J. Z. jau yra siekęs dalį paramos lėšų iš klubo prisiteisti civilinio proceso tvarka, tačiau šį ginčą teisme pralaimėjo, civilinis ieškinys buvo atmestas. Teismas konstatuoja, jog nagrinėjamos bylos atveju akivaizdus analogiškas siekis, tačiau tam buvo siekta pasinaudoti baudžiamąja justicija. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, nuosekliai pasisako apie būtinumą užkirsti kelią dirbtinam veikų kriminalizavimui. Nurodoma, jog baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė priemonė, kuri taikoma tik tada, kai padaroma iš tikrųjų pavojinga pažeidžianti reikšmingas asmenines ar visuomenines vertybes, veika. Turi būti vadovaujamasi kertiniu baudžiamosios justicijos principu - ultima ratio – kad baudžiamoji teisė yra paskutinė priemonė socialiniams santykiams reguliuoti. Teismas sprendžia, kad kaltinimai visiems keturiems kaltinamiesiems, įvykdžius analizuotas veikas, buvo pareikšti neatsižvelgus ir ignoruojant į šį principą.

UAB “(duomenys neskelbtini)” byloje buvo pareiškusi 10 860,75 EUR civilinį ieškinį nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti. Kadangi kaltinamieji byloje išteisinti, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčių veikų, šis civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu(LR BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297str., 303-305, 307, 308str.1d., teismas

nusprendė:

K. A. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika turinti šių nusikaltimų požymių(LR BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

K. S. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika turinti šių nusikaltimų požymių(LR BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

A. K. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika turinti šių nusikaltimų požymių(LR BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

V. S. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika turinti šių nusikaltimų požymių(LR BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

UAB “ (duomenys neskelbtini) ” byloje pareikštą 10 860,75 EUR civilinį ieškinį nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti palikti nenagrinėtu.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Laimondas Noreika