- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-06-21
- Bylos Nr.
- 2A-557-520/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Henrichas Jaglinskis, Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- UAB „Automobilistas LT“
- Atsakovas
- AAS „Gjensidige Baltic“
- Advokatai
- Solveiga Gečaitė
- Kategorijos
- 73.2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Automobilistas LT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 2 d. sprendimo civilinėje byloje dėl draudimo išmokos priteisimo pagal ieškovo UAB „Automobilistas LT“ ieškinį atsakovui AAS „Gjensidige Baltic“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Automobilistas LT“ (buvusi G. K. įmonė „Automobilistas“) kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti jam iš AAS „Gjensidige Baltic“ (buvęs ADB „RESO Europa“) 3714,99 Lt draudimo išmoką, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2008-07-16 kelyje Švenčionėliai – Pašaminė įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas jam priklausantis atsakovo įmonėje apdraustas automobilis Honda CR-V, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl draudimo išmokos jis kreipėsi į atsakovą, tačiau atsakovas 2008-11-04 raštu atsisakė eismo įvykį pripažinti draudžiamuoju ir atlyginti padarytą žalą tuo pagrindu, kad nebuvo įvykdyti Kelių eismo taisyklių reikalavimai, t. y. vienos iš transporto priemonių valdytojo (savininko) įvykio vietoje nebuvo, eismo įvykio deklaracija nebuvo užpildyta, apie įvykį nebuvo pranešta policijos pareigūnams. Jis pakartotinai kreipėsi į atsakovą dėl draudimo išmokos, tačiau atsakovas jo reikalavimo netenkino kitu pagrindu, t. y. jog eismo įvykis neužfiksuotas atsakovo eksperto.
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2008-07-16 kelyje Švenčionėliai – Pašaminė įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas pagal 2007-07-19 tarp ieškovo UAB „Automobilistas Lt“ ir atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ sudarytą Transporto priemonių (kasko) draudimo sutartį pagal Sausumos transporto priemonių draudimo taisykles Nr. 24 (toliau Taisyklės) apdraustas ieškovui nuosavybės teise priklausantis automobilis Honda CR-V, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. įmonės savininkas G. K., manevruodamas atbuline eiga, atsitrenkė į stovintį taip pat jam nuosavybės teise priklausantį ratinį ekskavatorių, vairuojamą jo įmonės darbuotojo S. B. (B.). Kadangi eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o ieškovo savininkas ir įmonės darbuotojas sutarė dėl eismo įvykių aplinkybių, policija į eismo įvykio vietą nebuvo kviesta. Atsakovas eismo įvykio nepripažino draudžiamuoju, kadangi draudėjas nesilaikė Taisyklių 4.26 p. nustatytų pareigų. Teismas, nustatė, kad eismo įvykio schema nubraižyta 2008-07-17, t. y. po to, kai ieškovas kreipėsi į draudimo bendrovę, nei įvykio schemoje, nei jokiame kitame dokumente nėra įvykyje dalyvavusio S. B. (B.) parašo, policija į eismo įvykio vietą nebuvo kviesta. Dėl to teismas pripažino nepagrįstu ieškovo teiginį, kad ieškovas su eismo įvykyje dalyvavusiu S. B. (B.) įvykio aplinkybes surašė raštu ir nubraižė schemą. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, į tai, kad jokių kitų įrodymų apie eismo įvykį, išskyrus eismo įvykio kaltininko (ieškovo) pateiktą pranešimą apie įvykį nėra, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis Kelių eismo taisyklių, patvirtintų 2008-03-20 Vyriausybės nutarimu Nr. 1950, 270, 272 p., padarė išvadą, ieškovas Kelių eismo taisyklių reikalavimų nesilaikė, iš eismo įvykio vietos pasitraukė pažeisdamas Kelių eismo taisykles, todėl eismo įvykį atsakovas pagal Taisyklių 4.26 pagrįstai pripažino nedraudžiamuoju.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Automobilistas LT“ apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir neteisingas, nes teismas pažeidė CPK 135, 138 str., netinkamai taikė materialinės teisės normas. Jis pateikdamas ieškinį nurodė, kad su ieškiniu pateikė eismo įvykio deklaraciją, nors teismas sprendime nurodė, kad toks dokumentas su ieškiniu nebuvo pateiktas, tačiau ieškinio priėmimo stadijoje tokio trūkumo nenustatė ir neįpareigojo jo šio trūkumo pašalinti. Taip pat teismas nepareikalavo, kad jis pateiktų šį dokumentą parengiamojo posėdžio metu, todėl buvo pažeista jo įrodinėjimo teisė ir paminti civiliniame procese numatyti įrodinėjimo tikslai, nes eismo įvykio deklaracija yra vienas iš esminių įrodymų byloje. Teismas neteisingai konstatavo, kad byloje nebuvo pateikta jokių kitų įrodymų apie eismo įvykį, nes su ieškiniu buvo pateiktas 2008-07-16 pranešimas apie eismo įvykį, užpildytas ir pasirašytas atsakovo eksperto, kuriuo yra patvirtintas eismo įvykio faktas ir aplinkybės, pridėtas eismo įvykio aprašymas ir įvykio schema. Iš teismo sprendimo nesuprantama, kokiu pagrindu teismas nustatė, jog jis pažeidė Kelių eismo taisykles, nes jis viename asmenyje sutapo ir su draudėju ir su abiejų transporto priemonių valdytoju, todėl vien tik S. B. (B.) parašo nebuvimas iš esmės yra tik formali priežastis atsisakyti išmokėti draudimo išmoką. Kadangi jis yra abiejų transporto priemonių valdytojas, draudėjas ir de jure eismo įvykio dalyvis, jis turėjo teisę eismo įvykį patvirtinti savo parašu tiek eliminuotoje iš bylos eismo įvykio deklaracijoje, tiek 2008-07-16 atsakovui pateiktame pranešime. Teismas nepašalino abejonės dėl paties eismo įvykio faktinio egzistavimo, nors byloje nebuvo pateikta jokių duomenų apie įvykio suklastojimą, atsakovo ekspertas užpildė pranešimą apie įvykį, perbraižė įvykio schemą, aprašymą, todėl nelogiška ir nepagrįsta eismo išvada, kad jokių kitų įrodymų, išskyrus jo pateiktą pranešimą apie eismo įvykį, byloje nėra. Tik tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes, pasisakius dėl tinkamo teisės aktų taikymo atliekant eismo įvykio užfiksavimo aplinkybes, atsakovo sąžiningumo, būtų atsiradusi galimybė išvengti loginės sprendimo spragos atmesti ieškinį, nesant eismo įvykio deklaracijos, tačiau byloje esant analogiškam, identiškam deklaracijai dokumentui.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas iš esmės tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti pagrįstu atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ (buvusi ADB „RESO Europa“) atsisakymą mokėti ieškovui UAB „Automobilistas LT“ (buvusi G. K. įmonė „Automobilistas“) draudimo išmoką pagal tarp šalių sudarytą draudimo sutartį dėl to, kad draudėjas pasitraukė iš autoavarijos, su kuria jis yra susijęs, vietos, pažeisdamas Kelių eismo taisykles (Taisyklių 4.26 p.). Įvertinus byloje surinktus įrodymus, susijusius su 2008-07-16 kelyje Švenčionėliai – Pašaminė įvykusiu eismo įvykiu, kurio metu buvo apgadintas ieškovui priklausantis atsakovo įmonėje apdraustas automobilis Honda CR-V, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tarp šalių sudarytos draudimo sutarties sąlygas, atsakovo veiksmus, gavus ieškovo pranešimą apie įvykį, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog ieškovo ieškinio reikalavimas dėl draudimo išmokos yra visiškai netenkintinas. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas.
Byloje nustatyta, kad ieškovui UAB „Automobilistas LT“ (buvusi G. K. įmonė „Automobilistas“) priklausantis automobilis Honda CR-V, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2007-07-20 iki 2008-07-19 buvo apdraustas AAS „Gjensidige Baltic“ (buvęs ADB „RESO Europa“) (draudimo liudijimas (polisas) išduotas 2007-07-19). Naudos gavėju buvo nurodytas UAB „VB Lizingas“, tačiau byloje buvo pateikti įrodymai, kad ieškovas yra atsiskaitęs su UAB „VB Lizingas“, nuosavybės teisės perleistos ieškovui (b. l. 58). Draudimo sutartis tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta vadovaujantis Taisyklėmis Nr. 024 (b. l. 24). Pagal šių Taisyklių 2.1 p. draudimo objektas yra turtiniai interesai, susiję su šių Taisyklių pagrindu apdraustos transporto priemonės valdymu, naudojimu, disponavimu bei su nelaimingais atsitikimais autoįvykio metu. Taisyklių 3.1 p. buvo numatyta, kad draudžiamasis įvykis yra avarija, o avarija laikomas kelių eismo įvykis, kuriame dalyvauja bent viena judanti transporto priemonė ir kuriame nukentėjo žmonės arba buvo sugadinta ar sunaikinta apdraustoji transporto priemonė (papildoma įranga).
Ieškovas nurodė, kad 2008-07-16 kelyje Švenčionėliai – Pašaminė buvo apgadintas jam priklausantis atsakovo įmonėje apdraustas automobilis Honda CR-V, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kad darydamas manevrą atbuline eiga atsitrenkė į stovintį ekskavatorių, vairuojamą ieškovo įmonės darbuotojo S. B. (B.). Šio eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė, kurios remontas kainavo 3714,99 Lt. Pagal bylos duomenis ieškovas 2008-07-17 kreipėsi į atsakovą dėl draudimo išmokos, buvo surašytas pranešimas apie įvykį, nubraižyta įvykio schema, ieškovas nurodė, kad ekskavatorių vairavo S. B. (b. l. 5-6). Iš 2008-08-05 PVM sąskaitos – faktūros V08 Nr. 36778 matyti, kad už galinį bamperį ieškovas sumokėjo 1880 Lt su PVM (b. l. 7). Iš 2008-09-02 PVM sąskaitos faktūros AIK Nr.00004, kasos pajamų orderio LAA Nr.8009099 matyti, kad už automobilio remontą ieškovas sumokėjo 1834,99 Lt su PVM (b. l. 8, 9). Atsakovas 2008-11-04 rašte ieškovui nurodė, kad po įvykio deklaracija nebuvo pildoma, apie įvykį policijai nebuvo pranešta, vadovaujantis Kelių eismo taisyklių 232 p. vairuotojui leidžiama nepranešti apie eismo įvykį, jei eismo įvykyje nežuvo ir nebuvo sužeista žmonių, eismo dalyviai sutaria dėl įvykio aplinkybių bei užpildo eismo įvykio deklaraciją. Atsižvelgdamas į tai, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimai nebuvo įvykdyti, vairuotojas iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles, atsakovas vadovaudamasis Taisyklių 4.26 p. pripažino eismo įvykį nedraudžiamuoju, nurodė, kad draudimo išmoka nebus mokama (b. l. 12). Ieškovas 2009-02-03 raštu kreipėsi į atsakovą su reikalavimu dėl draudimo išmokos sumokėjimo. Nurodė, kad eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, abiejų įvykyje dalyvavusių transporto priemonių savininkas yra tas pats, su įmonės darbuotoju S. B. dėl eismo įvykio sutarė, į eismo įvykio vietą policijos nekvietė, tačiau įvykio aplinkybes surašė raštu ir nubraižė įvykio schemą, iš karto po įvykio buvo iškviestas ekspertas V. B., kuris surašydamas žalos bylą patvirtino nurodytas faktines aplinkybes, Taisyklių 16.5.5 p. numato, kad draudimo išmoka avarijos ar trečiųjų asmenų neteisėtos veikos atveju už transporto priemonės nedidelius sugadinimus, kai nuostolis neviršija 8 proc. nuo draudimo sumos išmokama nereikalaujant oficialių įstaigų draudžiamąjį įvykį patvirtinančių dokumentų (b. l. 10-11). Atsakovas 2008-11-04 rašte ieškovui nurodė, kad nėra pagrindo teigti, jog ekspertas užfiksavo įvykį, nes pranešimą apie įvykį ekspertas gavo 2008-07-17 (b. l. 13). Atsakovui neišmokėjus draudimo išmokos, ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl draudimo išmokos priteisimo. Ieškovo ieškinys nebuvo tenkintas tuo pagrindu, kad ieškovo nurodomas įvykis, kurio metu buvo pagadinta apdrausta transporto priemonė, yra nedraudžiamasis įvykis pagal Taisyklių 4.26 p., nes ieškovas pasitraukė iš autoavarijos, su kuria jis yra susijęs, vietos, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, ir dėl to ieškovui nepriklauso draudimo išmoka pagal Taisyklių nuostatas. Su tokia pozicija nesutiktina, nes Taisyklių nuostatos (draudimo sutarties sąlygos), byloje surinkti įrodymai tvirtina, kad įvyko avarija, kurios metu buvo sugadintas apdraustas automobilis, t. y. buvo draudžiamasis įvykis.
Asmuo, sudarydamas draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo turtinius interesus nuo galimos žalos. Draudimo apsauga – tai draudiko įsipareigojimas sumokėti draudimo išmoką įvykus draudiminiam įvykiui – draudimo sutartyje nurodytam atsitikimui (CK 6.987 str., Draudimo įstatymo 2 str. 12 d.). Draudimo sutarties šalys paprastai nesideri dėl sutarties sąlygų, draudimo sutartis sudaroma pagal draudiko parengtas standartines draudimo rūšies taisykles prisijungimo būdu (CK 6.160 str. 2 d., 6.185 str. 1 d.). Vadovaujantis civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, sutarties laisvės, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių principais, draudikas, turėdamas įstatymo suteiktą teisę parengti draudimo rūšies taisykles, privalo užtikrinti sutarties sąlygų teisinį apibrėžtumą ir jų suderinamumą, taisyklėse pateiktos sąvokos turi būti kiek įmanoma aiškiau atskleistos, konkretizuotos, nes jos įtrauktos į sudarytą draudimo sutartį, tampa sudėtine sutarties dalimi. Jeigu sutarties sąlygos vis dėlto suformuluojamos nepakankamai aiškiai, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl sutarties sąlygų vykdymo, jas aiškina, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, o esant abejonių, draudimo sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2007). Nagrinėjamoje byloje įvertinus Taisyklių nuostatas apie draudžiamuosius įvykius ir nedraudžiamuosius įvykius, apie nustatytą įpareigojimą ieškovui kreiptis į policiją, galimybę tam tikrais atvejais nepateikti oficialių dokumentų, atsakovo veiksmus žalos byloje, pradėtoje pagal ieškovo pranešimą apie eismo įvykį ir atsakovo eksperto įvertinimą, leidžia daryti išvadą, kad draudimo sutarties sąlygos turi būti aiškinamos ieškovo naudai ir pagal draudimo sąlygas avarija pripažintina draudžiamuoju įvykiu.
Kaip jau buvo minėta, Taisyklių 3. 1 p. nurodyta, kad transporto priemonių draudimas apima transporto priemonių sugadinimą, sunaikinimą, netekimą dėl avarijos, avarija laikomas kelių eismo įvykis, kuriame dalyvauja viena judanti transporto priemonė ir kuriame nukentėjo žmonės ar buvo sugadinta apdraustoji transporto priemonė. Taigi Taisyklėse nurodant, kas tai yra draudžiamasis įvykis, buvo nurodyta avarija, o ne kelių eismo įvykis, įformintas pagal Kelių eismo taisyklių nuostatas. Be to, Taisyklių 16.5.5 p. nurodyta, kad už transporto priemonės priekinių žibintų bei kėbulo priekinio stiklo (kai kitos transporto priemonės dalys nenukentėjo), sugadinimą, sunaikinimą avarijos metu žala atlyginama nereikalaujant oficialių draudžiamąjį įvykį patvirtinančių įrodymų. Taisyklių 16.6.6 p. numato, kad draudimo išmoka už transporto priemonės nedidelius pažeidimus, kai nuostolis neviršija 2 proc. nuo draudimo sumos (bet ne daugiau kaip 2000 Lt), ir draudimo išmoka už papildomos įrangos nedidelius sugadinimus, kai nuostolio dydis neviršija 10 proc. (bet ne daugiau kaip 500 Lt) papildomos įrangos draudimo sumos, išmokama nereikalaujant oficialių įstaigų draudžiamąjį įvykį patvirtinančių dokumentų, išskyrus vandalizmo atvejus ir jei yra tretieji asmenys, atsakingi už sugadinimus. Taisyklių 13.3.2 p. buvo numatyta, kad atsitikus draudiminiam įvykiui, draudėjas nedelsdamas privalo pranešti policijai, kitoms įstaigoms, išskyrus 16.5.5 – 16.5.6 p. nustatytais atvejais; toliau bendradarbiauti su policijos darbuotojais draudiko atstovais, pateikiant visą turimą informaciją, leidžiančią sulaikyti ar identifikuoti kaltininkus. Taigi Taisyklėse nebuvo numatyta, kad visais atvejais ieškovas privalo kreiptis į policiją, kad avarija bus pripažinta draudžiamuoju įvykiu tik tada, kai eismo įvykis bus apiformintas pagal Kelių eismo taisyklių reikalavimus (šiuo atveju pagal Kelių eismo taisyklių, patvirtintų 2008-03-20 Vyriausybės nutarimu Nr. 1950, 270, 272 p.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apdraustam automobiliui avarijos metu buvo padaryti nedideli sugadinimai, todėl akivaizdu, kad įvykio metu ieškovas negalėjo tiksliai įvertinti nuostolio (nuostolis tiksliai paaiškėjo, kai automobilis buvo suremontuotas), ir dėl nėra pagrindo teigti, kad pagal Taisyklių 13.3.2 p. ieškovas privalėjo pranešti policijai apie įvykį. Pažymėtina, kad pagal Taisyklių 17.2.2 p. be pateisinamos priežasties nepranešimas policijai, nėra nedraudžiamasis įvykis (Taisyklių 17.2.2 p.). Pagal bylos duomenis tokios pozicijos laikėsi ir atsakovas, kai ieškovas pranešė apie avariją. Byloje buvo pateiktas atsakovo darbuotojų 2008-07-17 priimtas ieškovo pranešimas apie įvykį, nors ieškovas buvo nurodęs, kad neteikia policijos pažymos ir kitų dokumentų, t. y. eismo įvykio deklaracijos. Pranešimą priėmė atsakovo darbuotoja I. S., ekspertas V. B. nubraižė įvykio schemą. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovas nurodė, kad pranešime pateikti duomenys yra teisingi, ieškovas buvo informuotas, jog tuo atveju, jei paaiškėtų, kad suteikta neteisinga informacija ar nuslėpta ieškovui žinoma informacija, galinti padėti nustatyti įvykio aplinkybes, priežastis bei pasekmes ADB „RESO Europa“ turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką (b. l. 5). Atsakovas, priėmęs ieškovo pareiškimą, kuriame buvo nurodytos visos avarijos aplinkybės, nenurodė ieškovui, kokius dokumentus jis turėtų pateikti, pagal ieškovo pranešimą buvo pradėta žalos byla. Apie tai tvirtina eksperto nuoroda draudimo polise (b. l. 24). Pagal Taisyklių 16.5.1 p. draudimo išmoka turėjo būti išmokėta per 30 kalendorinių dienų, kai gaunama visa informacija, reikalinga nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes, pasekmes, draudimo išmokos dydį. Pagal Taisyklių nuostatas atsakovas, atsisakydamas mokėti draudimo išmoką, privalėjo ieškovui pateikti išsamų ir motyvuotą atsakymą apie tokio sprendimo priežastis. Jei draudimo išmoka nėra išmokėta per 30 dienų nuo pranešimo apie draudžiamąjį įvykį, atsakovas privalo raštu išsamiai informuoti draudėją apie draudžiamojo įvykio tyrimo eigą (b. l. 28). Pagal bylos duomenis atsakovas ieškovui pranešė, kad nemokės draudimo išmokos tik 2008-11-04 raštu, nors aplinkybės, kad ieškovas nesikreipė į policiją, nepateikė eismo įvykio deklaracijos, buvo žinomos pranešimo priėmimo metu (b. l. 12). Atsakovas neginčijo aplinkybės, kad 2008-07-16 ieškovo nurodytomis aplinkybėmis įvyko avarija, nenurodė jokių argumentų, kurių pagrindu ieškovo nurodytos aplinkybės apie avariją kelia abejonių, kad ieškovo nurodyti automobilio sugadinimai atsirado ne dėl draudžiamojo įvykio, nurodyto Taisyklių 3.1 p., t. y. avarijos, dėl kurios ieškovas sudarė draudimo sutartį. Ieškovas nei atsakovui, nei pirmosios instancijos teismui nepateikė eismo įvykio deklaracijos, pirmosios instancijos teismui nurodė, kad jis su ekskavatorininku pasirašė schemą, bet jam niekas nesakė, kad ji bus reikalinga, schema yra, bet nežino, ar ją rastų dabar (b. l. 68). Ieškovas šios schemos nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui, tačiau tai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad šios schemos (eismo įvykio deklaracijos) nepateikimas tvirtina, jog ieškovo nurodytomis aplinkybėmis neįvyko avarija, kurios metu buvo sugadintas apdraustas automobilis, o ieškovas savavališkai pasišalino iš įvykio vietos. Nustatymas, kad avarija yra nedraudžiamasis įvykis dėl to, jog ieškovas nepateikė eismo įvykio deklaracijos, kurios nereikalavo pats atsakovas, priimdamas pranešimą ir nagrinėdamas žalos bylą, iškeltą pagal ieškovo pranešimą, kai pagal bylos duomenis avarija įvyko, paneigtų ne tik turto draudimo sutarties tikslus, bet ir kasko draudimo sutarties dalyko (draudimo objektas) - turtinio intereso (apsaugos nuo neigiamų turtinių draudžiamojo įvykio padarinių) teisinės apsaugos imperatyvą, kylantį iš teisėtai sudarytos sutarties įstatyminės galios jos šalims bei įpareigojimo atlikti visa tai, ką lemia sutarties esmė ir įstatymai (CK 6.189 str. 1 d.).
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė mokėti draudimo išmoką ieškovui pagal draudimo sutarties sąlygas. Ieškovas prašo priteisti 3714,99 Lt draudimo išmoką. Atsakovas byloje neginčijo ieškovo pateiktų dokumentų, kuriuose nurodyta, kad automobilio remontas kainavo 3714,99 Lt. Ieškovo prašoma priteisti draudimo išmoka yra nurodyta įskaičius PVM mokestį, tačiau šis mokestis ieškovui negali būti priteistas iš atsakovo. Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos viešai skelbiamą informaciją ieškovas yra PVM mokėtojas (www.vmi.lt). Vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 57 str., už remonto darbus ir medžiagas sumokėtą PVM ieškovas įtrauks į PVM ataskaitą, t. y. šia suma sumažins mokėtiną į biudžetą PVM arba šią sumą susigrąžins iš biudžeto, todėl PVM mokestis negali būti priteisiamas iš atsakovo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2006). Dėl to ieškovui iš atsakovo priteistina 3148,30 Lt draudimo išmoka. Taip pat vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. tenkintinas ieškovo reikalavimas dėl 5 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisimo.
Atsižvelgiant į patenkintus ieškinio ir apeliacinio skundo reikalavimus, ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovui priteistina 188,90 Lt žyminio mokesčio už ieškinį ir apeliacinį skundą. Ieškovas už teisines paslaugas, paduodamas ieškinį, sumokėjo teisininkui 691 Lt (b. l. 14-15). Ieškovo sumokėtos teisininkui išlaidos pripažintinos būtinomis išlaidomis, nes ieškovui buvo reikalinga teisinė pagalba tam, kad jis galėtų kreiptis į teismą (CPK 88 str. 1 d. 8 p.). Įvertinus tai, kad ieškovo ieškinys tenkintas iš dalies, teisininko suteiktų paslaugų apimtį ir pobūdį, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, ieškovui iš atsakovo priteistina 500 Lt už teisinę pagalbą.
Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, apeliacinės instancijos teismas turėjo 8,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu šalims, už atsakovui siųstą nutarties nuorašą ir dokumentų grąžinimą – 1,45 Lt. Pirmosios instancijos teismas turėjo 9,02 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu šalims. Iš dalies patenkinus ieškinį ir apeliacinį skundą, į valstybės biudžetą iš ieškovo priteistina 2,61 Lt, iš atsakovo 16,26 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 88, 92, 96 str.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškovo UAB „Automobilistas LT“ ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui UAB „Automobilistas LT“ (juridinio asmens kodas 178611392) iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ (juridinio asmens kodas 50003210451) 3148,30 Lt draudimo išmoką, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 3148,30 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2009-04-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 188,90 Lt žyminio mokesčio, 500 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš UAB „Automobilistas LT“ 2,61 Lt, iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ 16,26 Lt.