Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorui Dariui Maleckui,

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei L. A., nukentėjusioms N. R., N. R.

E. A., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. A. 2014-05-07 apie 05.20 val., Trakų r., kelio Klaipėda – Kaunas – Vilnius 285,230 km., vairavo A. A. priklausantį automobilį „VW Golf“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo Vilniaus kryptimi, nepasirinko saugaus greičio, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių savo ir keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kairės kelio pusės metalinį atitvarą, po smūgio nuvažiavęs į dešinę važiuojamosios kelio dalies pusę atsitrenkė į dešinį kelio metalinį atitvarą ir elektros stulpą, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 19 p., 125 p., 133 p. reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio keleivei L. A. nustatytas galvos sumušimas pasireiškęs dešinio smilkinkaulio lūžiu nusileidžiančiu į kaukolės pamato vidurinę daubą su kraujo išsiliejimu, dešinio gaktikaulio abiejų šakų lūžis, kairio gaktikaulio apatinės šakos lūžis, kryžkaulio lūžis dešinėje pusėje t.y. L. A. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, keleivei N. R. nustatytas galvos ir dešinio sėdmens sumušimas ir keleivei N. R. nustatytas kaklo ir nugaros raumenų patempimas, t.y. N. R. ir N. R. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, tai yra padaręs nusikalstamą veiką, tai yra įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 3 d.

Kaltinamasis E. A. teisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-05-07 apie 05.20 val. važiavo į darbą ir vairavo tėčiui A. A. priklausantį automobilį „VW Golf“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo keliu Kaunas – Vilnius, iš Elektrėnų į Vilnių. Kartu su juo važiavo bendradarbės N. R., kuri sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, N. R., kuri sėdėjo už jo ant galinės automobilio sėdynės ir L. A., kuri sėdėjo dešinėje pusėje ant galinės automobilio sėdynės. Jis ir N. tikrai buvo prisisegę saugos diržus, ar gale sėdinčios N. ir L. buvo juos prisisegusios nematė, todėl pasakyti negali. Buvo prietema, jau po truputį švito. Oro sąlygos – buvo geros. Kelio danga – sausas asfaltas. Važiavo maždaug apie 100 km/h greičiu. Ta pačia kryptimi į Vilniaus pusę važiuojančių automobilių nebuvo. Automobilį vairavo blaivas. Važiavo kaire juosta arčiau atitvaro. Atsikėlė 04.50 val., išgėrė kavos ir išvažiavo į darbą. Vairuodamas automobilį jautėsi žvalus, nesijautė pavargęs, nesijautė mieguistas. Iš vakaro miegoti nuėjo apie 23 val., todėl buvo išsimiegojęs, miego pakako. Važiuojant ties Rykantų kaimu lyg užtemo akyse ir trumpam laikui - akimirksniui prarado sąmonę. Atsipeikėjo, kai šalia jo priekinėje keleivio sėdynėje sėdinti N. suriko „kur važiuoji“ ir jį rankomis pajudino. Atsipeikėjęs pamatė, kad jo vairuojamas automobilis yra šalia atitvaro, galima sakyti jau automobilis buvo atsitrenkęs į kelio atitvarą. Po atsitrenkimo į kelio atitvarą jis greitai sureagavo, bandė išlyginti automobilį jį stabdydamas ir sukdamas vairą, tuomet automobilį sumėtė, jis tapo nevaldomas. Automobilis pradėjo mėtytis po visą kelią per abi eismo juostas, o po to automobilio galinei dalei užsiskersavus ir užsimetus į dešinę pusę, automobilio galine dešine dalimi trenkėsi į elektros stulpą stovėjusį dešinėje kelio pusėje. Tuomet automobilis sustojo. Automobiliui sustojus jis su N. pagalba L. iškėlė iš automobilio, kadangi jos galva buvo kruvina ir blogai jautėsi, skundėsi skausmais. Iš karto iškvietė greitąją pagalbą ir policiją. Atvažiavusi greitoji pagalba L. išvežė į ligoninę, kartu su ja nuvažiavo ir N. O N. nuvažiavo į darbą, bet darbe pasijutusi blogai taip pat nuvažiavo į VšĮ VRUL. Prisipažįsta, kad dėl šio eismo įvykio kilimo, kurio metu buvo sužaloti žmonės, yra kaltas jis, ir dėl to labai gailisi. Pats negali suvokti kaip tai galėjo nutikti, bet jis tikrai neužmigo, tiesiog kažkuriam laikui buvo praradęs sąmonę, dėl kokių priežasčių nežino. Nukentėjusiųjų atsiprašo ir su civiliniu ieškiniu iš dalies sutinka.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. A. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2014-05-07 maždaug apie 5.30 val. ryto ji su bendradarbiais važiavo į darbą, į Vilnių. Važiavo automobiliu „VW Golf“ dviejų durų, kurį vairavo E. A.. Automobilio „VW Golf“. Dar su jais važiavo bendradarbės N. ir N. E. vairavo automobilį, ji sėdėjo ant galinės automobilio sėdynės dešinėje pusėje, taip pat ant galinės sėdynės kairėje pusėje sėdėjo N., o priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo N. Važiavo keliu Kaunas – Vilnius, nuo Elektrėnų link Vilniaus. Važiavo apie 110 km./h. greičiu. Su E. ji važiavo ne pirmą kartą, nes į darbą jie važiuodavo vieną savaitę su vienos bendradarbės automobiliu, o kitą savaitę su E. automobiliu. Žinojo, kad E. buvo nesenai išsilaikęs teisę vairuoti transporto priemones. Buvo jau netamsu, švito. Oro sąlygos buvo geros, nelijo. E.automobilį vairavo blaivas, tikrai nekėlė jokio įtarimo, kad E. gali būti neblaivus. Ta pačia kryptimi važiuojančių automobilių nebuvo. Ties Rykantų kaimu, ji pamatė kaip El. ranka patrynė veidą ir pradėjo jo vairuojamą automobilį mėtyti po kelią, automobilis kaire puse trenkėsi į kelio metalinį atitvarą, tuomet nevaldomas automobilis nuslydo per visą važiuojamąją kelio dalį į dešinę pusę, automobilio dešine puse galine dalimi, kurioje ji ir sėdėjo, trenkėsi į dešinės kelio metalinį atitvarą ir nuo šio smūgio ji prarado sąmonę. Sąmonę ji atgavo ligoninėje reanimacijos skyriuje. Todėl kas toliau vyko eismo įvykio vietoje ji nežino. Jai gydytojai diagnozavo galvos smegenų traumą, dubens kaulo lūžį ir kaukolės pamato lūžį. Po Vilniaus universitetinės pirmosios pagalbos ligoninės ji toliau 20 dienų gydėsi Abromiškių reabilitacijoje. Todėl dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų jai buvo padaryta tiek fizinė, tiek turtinė, tiek moralinė žala. Draudimo bendrovei jai atlygino 10000Lt neturtinės žalos ir 395 Lt turtinės žalos. Tačiau, kadangi avarijos metu buvo patirti sunkūs kūno sužalojimai, kurie sukėlė ne tik fizinį skausmą, kūno sužalojimą, bet ir didelius dvasinius išgyvenimus, dėl gautų traumų prarado didelę dalį darbingumo, todėl prašo iš kaltinamojo priteisti 20000 Lt sumą neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusioji N. R. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad lietuvių kalbą supranta gerai, skaityti lietuvių kalba moka, vertėjas nereikalingas. 2014-05-07 apie 5.20 val. ryto važiavo su bendradarbiais į darbą. Važiavo automobiliu „VW Golf“. Automobilį vairavo bendradarbis E. A., ji sėdėjo ant automobilio galinės sėdynės, už vairuotojo sėdynės, N.sėdėjo ant priekinės keleivio sėdynės, o L. sėdėjo ant galinės automobilio sėdynės už N. Jau buvo šviesu. Oro sąlygos buvo geros. Važiavo keliu Kaunas – Vilnius, iš Elektrėnų į Vilnių, į darbą. Kokiu greičiu važiavo ji nežino, kadangi nematė. Žino, kad E. yra nesenai išsilaikęs teisę vairuoti transporto priemonę. Važiuojamoji kelio dalis dvi eismo juostos Vilniaus kryptimi, už skiriamosios juostos yra dvi eismo juostos skirto važiuoti Kauno kryptimi. E. su automobiliu „VW Golf“ važiavo, kaire eismo juosta, kuri yra arčiau atitvaro skiriančio priešingų krypčių eismo juostas. Sėdėdama staiga išgirdo stiprų garsą, sklindantį iš po ratų, kiek suprato jie automobilio kairės pusės ratais užvažiavo ant baltų juostų, kurios yra ant kelio važiuojamosios dalies krašto (kurios žymi kelio kraštą) ir jos truputį pakeltos nuo asfalto aukščiau. Todėl gavosi toks garsas. Ir tuo pat metu automobilio kaire puse atsitrenkė į kelio metalinį atitvarą skiriantį priešingų krypčių eismo juostas. Visos net ir pats E. pradėjo šaukti, labai išsigando. E.pradėjo staigiai stabdyti savo vairuojamą automobilį. Nuo smūgio į metalinį atitvarą juos atmetė nuo jo, automobilis tapo nevaldomas ir jie su automobiliu nuslydo per abi važiavimo eismo juostas link kelio kraštinio atitvaro, į kurį atsitrenkė automobilio dešine puse, taip pat dar trenkėsi į šalia stovėjusį elektros stulpą. Po smūgio į stulpą jų automobilis vėl nuslydo atgal į tą eismo juostą kuria ir važiavo ir sustojo šalia metalinio atitvaro, skiriančio priešingų krypčių eismo juostas, skersai kelio priekiu į metalinį atitvarą skiriantį priešingų krypčių eismo juostas. Jie kas galėjo patys išlipo iš automobilio, o lipdama iš automobilio atsisukusi pamatė L., kuri buvo kraujuota ir be sąmonės. E.su N. iškėlė iš automobilio L. ir paguldė ant asfalto. Pravažiuojantys žmonės iškvietė greitąją pagalbą. Atvažiavusi greitoji pagalba ją pačią ir L.nuvežė į Lazdynų ligoninę, kur L. dėl sužalojimų paguldė į reanimacijos skyrių, o ją po apžiūros, nustačius dešinio šono ir galvos sumušimą išleido gydytis ambulatoriškai. Grįžusi į namus 2014-05-09 dėl patirtų sužalojimų kreipėsi pas savo šeimos gydytoją Elektrėnų PSPC. Dėl patirtos žalos draudimo įmonė jai sumokėjo 863,20 Lt dydžio draudimo išmoką neturinei žalai atlyginti. Todėl skaito, kad žala jai atlyginta ir pretenzijų dėl žalos niekam neturi.

Nukentėjusioji N. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2014-05-07 apie 5.20 val. ryto ji važiavo su bendradarbiais į darbą. Važiavo su N., L. ir E. A.. Važiavo „VW Golf“ automobiliu. Automobilį vairavo E., šalia jo priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo ji, o ant galinės automobilio sėdynės sėdėjo L. ir N., L. sėdėjo už jos, o N. sėdėjo už vairuotojo E. Važiavo keliu Kaunas – Vilnius, nuo Elektrėnų pusės link Vilniaus. Jie visi trys važiavo iš Elektrėnų ir užsukę į Vievį paėmė ją ir toliau važiavo į Vilnių, į darbą. Jau švito, bet dar pilnumoje šviesu nebuvo, oro sąlygos – buvo geros. Su E. į darbą važiavo ne pirmą kartą. Su E. važiuodama į darbą jausdavosi saugiai, jis važiuodavo tvarkingai ir greičio niekada neviršydavo. Kokiu greičiu važiavo tą rytą nežino, neatkreipė dėmesio. Važiavo kaire juosta, t.y. juosta, esančia arčiau metalinio atitvaro skiriančio priešingų krypčių eismo juostas. Ir ties Rykantų kaimu, staiga ji pastebėjo, kad jų automobilis važiuoja link metalinio atitvaro, tuomet ji išsigandusi pradėjo šaukti, „E. žiūrėk tu artėji prie atitvaro“. Tuo metu E. staigiai pasuko vairą į dešinę pusę, kad išvengtų atsitrenkimo su automobiliu į metalinį atitvarą. Nuo staigaus vairo pasukimo automobilį pradėjo mėtyti po visą kelią, E. automobilio negalėjo suvaldyti, todėl automobilis nuslydo į dešinę pusę link kelio kelkraščio, trenkėsi automobilio dešine puse, daugiau galine dalimi, į metalinį atitvarą esantį šalia kelkraščio, bei elektros stulpą, kuris stovėjo kelkraštyje už metalinio atitvaro. Po smūgio jų automobilis vėl nuslydo atgal į kairę eismo juostą, žiūrint į Vilniaus pusę, kuria ir važiavo ir sustojo šalia metalinio atitvaro, skiriančio priešingų krypčių eismo juostas, skersai kelio priekiu į metalinį atitvarą skiriantį priešingų krypčių eismo juostas. Automobiliui sustojus, pamatė, kad iš automobilio rūksta dūmai, pamanė, kad dega automobilis ir pradėjo šaukti „greičiau lipam“. Bandė atidaryti savo keleivio priekines dureles, tačiau jos neatsidarė, todėl išlipo pro vairuotojo dureles. E. ir N. patys išlipo iš automobilio, o L. kadangi buvo be sąmonės, kruvinu veidu, jie su E. L. ištraukė iš automobilio ir paguldė ant žemės. Ji L. prilaikė prie savęs kol ji atgavo sąmonę. Po to kažkas iš pravažiuojančių automobilių iškvietė greitąją pagalbą ir policiją. Pakeliui važiavo kiti bendradarbiai su savo automobiliu, todėl ji besijausdama gerai su jais nuvažiavo į darbą. L., N. ir E. palikdama eismo įvykio vietoje. Maždaug po 1 val. laiko darbe pasijuto blogai, todėl ji nuvažiavo į Vilniaus greitosios pagalbos ligoninę, Lazdynuose. Po apžiūros išleido gydytis ambulatoriškai, kadangi lūžių nenustatė, buvo nustatytas pečių linijos sutrenkimas. Grįžusi į namus ji tą pačią dieną kreipėsi pas savo šeimos gydytoją į Vievio PSPC. Gydytoja išrašė nedarbingumą, kurį uždarė 2014-05-30. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ji E. A. jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio byloje neteikė.

2014-06-03 Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. T-N 1359/14 (01) nurodoma, kad E. A. kraujyje opijatų, amfetaminų, kanabinoidų, kokaino ir jo metabolitų, benzodiazepinų ir etilo alkoholio nerasta. ( b.l. 101).

2014-05-07 medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti akto Nr. 4 išvadoje nurodyta, kad E. A. narkotinių medžiagų nevartojęs. ( b.l. 103).

2014-08-01 medicininių dokumentų apžiūros protokolo specialisto išvadoje nurodyta, kad L. A. sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą. (b.l. 55).

2014-05-14 Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. T-N 3978/14 (01) nurodoma, kad L. A. kraujyje etilo alkoholio nerasta. ( b.l. 57).

2014-08-01 medicininių dokumentų apžiūros protokolo specialisto išvadoje nurodyta, kad N. R. sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. (b.l. 72).

2014-08-01 medicininių dokumentų apžiūros protokolo specialisto išvadoje nurodyta, kad N. R. sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. (b.l. 81).

2014-05-14 Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. T-N 3979/14 (01) nurodoma, kad N. R. kraujyje etilo alkoholio nerasta. ( b.l. 85).

2014-05-07 05.20 - 05.30 val. surašytame įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog atvykus į kelio Klaipėda – Kaunas – Vilnius 285,230 km. oro sąlygos – giedra. Tiesus kelio ruožas. Kelio dangos būklė – sausas asfaltas, eismo įvykio rūšis – atsitrenkimas į kliūtį. Važiuojamosios dalies plotis yra 7,4 m. Kelių eismo įvykio vietoje esantys kelio ženklai: Nr. 102 „Pėstieji“, su lentele 805. Kelio aplinka – miškas. Automobilis „VW Golf“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi priekiu į Vilniaus pusę pirmoje eismo juostoje, skirtoje važiuoti į Vilnių. Nuo automobilio galinio dešinės pusės rato iki kilometro ženklo nr. 624 yra 229,80 m. Apgadintas dešinės pusės kelio atitvaras, apgadintas automobilio dešinės pusės šonas, apgadintas dešinėje pusėje šalia atitvaro esantis elektros stulpas, apgadinta asfalto krašto dalis. Šalia atitvaro guli automobilio detalė (spyruoklė). ( b.l. 6-7).

2014-05-07 06.00-06.30 val. transporto priemonės apžiūros protokole užfiksuoti automobilio „VW Golf“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išoriniai sugadinimai: apgadinta dešinės pusės galinis sparnas, įlinkęs stogas ties dešinės pusės statramsčiu, apgadinta dešinės pusės durelių apačia, apibraižytas kairės pusės galinis sparnas, priekinis ir galinis bamperiai, priekinis dešinės pusės sparnas, dešinės pusės galinio matymo veidrodėlis, dešinės pusės galinis ratas, dešinės pusės galinis šoninis stiklas. ( b.l. 14-15).

Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik ta sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje kaltinamojo kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas (LR BPK 303 str.2 d.). Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusių asmenų kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 2 straipsnio 3 dalies nuostatą asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad kiekvienas asmuo atsako už konkrečią kaltai padarytą nusikalstamą veiką, kurios požymiai yra aprašyti BK specialiosios dalies straipsniuose.

BK 14 straipsnyje nustatyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jeigu jis šią veiką padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Kaltė yra vienas iš įrodinėjimo dalykų ir apkaltinamasis teismo nuosprendis yra teisingas tik tada, kai iš jo matyti objektyviai egzistuojanti asmens, padariusio pavojingą veiką, kaltė. BK 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nusikaltimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. Todėl turi būti tiksliai įvardijama kaltės rūšis, kaltės forma, nustatomas priežastinis ryšys tarp kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių. Teismas privalo palyginti duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių, atlikti jų analizę, bei įvertinti byloje surinktų

Taigi šioje baudžiamojoje byloje pagrindinis tyrimo dalykas yra kaltinamojo E. A. KET pažeidimo bei priežastinio ryšio tarp to pažeidimo ir kilusių padarinių nustatymas arba paneigimas.

Teismas visapusiškai ištyręs įrodymus t.y. tiek paties kaltinamojo parodymus, kuris teisiamojo posėdžio metu visiškai prisipažino dėl įvykdyto nusikaltimo, tiek nukentėjusiųjų ir liudytojų teismo metu duotus parodymus, ištyręs įvykio vietos apžiūros protokolą, eismo įvykio schemą, fotonuotraukas, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolą, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo, nukentėjusiųjų ir liudytojų duotus parodymus bei paaiškinimus, specialistų išvadas bei kitus įrodymus konstatuoja, kad byloje yra visiškai įrodyta, kad E. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 19 p., 125 p., 133 p. reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio keleivei L. A. nustatytas galvos sumušimas pasireiškęs dešinio smilkinkaulio lūžiu nusileidžiančiu į kaukolės pamato vidurinę daubą su kraujo išsiliejimu, dešinio gaktikaulio abiejų šakų lūžiu, kairio gaktikaulio apatinės šakos lūžiu, kryžkaulio lūžiu dešinėje pusėje t.y. L. A. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, keleivei N. R. nustatytas galvos ir dešinio sėdmens sumušimas ir keleivei N. R. nustatytas kaklo ir nugaros raumenų patempimas, t.y. N. R. ir N. R. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, tai yra E. A. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 3 d.

Skirdamas bausmę teismas vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (LR BK 54 str.) atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo E. A. asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino dėl įvykdyto nusikaltimo, gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų. Sunkinančių E. A. atsakomybę aplinkybių teismas nenustatė.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama ir į tai, kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, kad kaltinamasis nėra teistas, stebimų ligonių grupei nepriklauso, administracine tvarka baustas, žalą nuketėjusiems nėra atlyginęs.

Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes teismas, vadovaujantis BK 54, 61 str. str. nuostatomis, daro išvadą, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti skyrus jam baudos bausmę. Bausmės paskirtį įvardija Lietuvos Respublikos BK 41 str., todėl, paskiriant baudos bausmę E. A. atžvilgiu, teismas mano, kad tokia poveikio priemonė bus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ir tokiu būdu E. A. bus pakankamai nubaustas ir nuteistas laikysis įstatymų ir nebenusikals bei bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Kaltinamasis yra įgijęs ir turi teisę vairuoti transporto priemonė. Teismas mano, kad jam taikytini baudžiamojo poveikio priemonę numatytą LR BK 68 str. (uždraudimas naudotis specialia teise) - t.y. uždrausti naudotis teisę vairuoti kelių transporto priemonę vieneriems metams, kaip to reikalauja prokuroras nėra būtinas, šios priemonės skyrimas nėra privalomas. E. A. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo blaivas, ankščiau nėra teistas. Uždraudimas naudotis specialia priemone - vairuoti kelių transporto priemones, E. A. atima pagrindinį pragyvenimo šaltinį, kadangi jo darbas yra susijęs su galimybe vairuoti transporto priemonę – kaltinamasis gyvena Elektrėnuose, o jo darbo vieta yra Vilniuje. Teisės vairuoti netekimas sąlygotų pragyvenimo šaltinio praradimą, būtų apsunkinta galimybė atlyginti civilinį ieškinį ir atlyginti teismo skiriamą baudą.

Dėl byloje pareikšto civilinio ieškinio.

Byloje yra pareikšti nukentėjusiosios L. A. civilinis ieškinys dėl 20000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji L. A. nurodė, kad civilinis atsakovas „BTA Insurance Company “ įstatymo nustatytą neturtinę žalą jai atlygino iš dalies t.y. sumokėdamas 10000 litų, todėl ji prašo priteisti likusią 10000 litų neturinę žalą iš kaltinamojo E. A..

LR BPK 109 str, numato, kad dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau CK) 6. 245 straipsnis apibrėžia civilinės atsakomybės sampratą ir rūšis. Šio straipsnio 1 d. numato, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

CK 6.248 straipsnis nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Kaltė gali pasireikšti tyčia arba dėl neatsargumo.

Turtinė ir neturtinė žala yra dvi savarankiškos žalos rūšys, atlyginamos skirtingais pagrindais, o jų dydis nustatomas pagal skirtingus kriterijus. Turtinė žala atlyginama, kai nukenčia asmens ekonominiai interesai, ir šios žalos dydis pinigais galį būti apskaičiuojamas tiksliai pagal objektyvius kriterijus. Tuo tarpu neturtinės žalos, atsirandančios dėl neturtinio pobūdžio praradimų, kai pakenkiama nematerialioms, t.y. ekonominės vertės neturinčioms vertybėms – šios žalos piniginė išraiška nustatoma vadovaujantis kriterijais, kurių nebaigtinis sąrašas įtvirtintas CK 6.250 straipsnyje. Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo pinigais vadovaujasi ne tik CK 6. 250 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais bei CK 6.251 straipsnio 2 dalyje ir 282 straipsnyje įtvirtintais kriterijais. Toks neturtinės žalos atlyginimo teisinis reglamentavimas nustatytas tam, kad teisės į neturtinės žalos atlyginimą nepažeistų nurodytų principų ir nesukeltų neadekvačių sunkių pasekmių žalą atlyginti turinčiam asmeniui. CK 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra nurodęs, kad neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai, kurių įrodinėjimo specifika yra ta, jog jų dydį nustato teismas, o kreditorius turi pagrįsti kuo daugiau ir kuo svarbesnių neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje L. Z., M. Z., V. Z., G. Z. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005).

Teismas pažymi, kad atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į: 1) žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Taigi remiantis išdėstytu ir įvertinęs aukščiau išvardintus kriterijus t.y. atsižvelgdamas į tai, kad šio autoįvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusios sveikata – padaryti sunkūs kūno sužalojimai, kurių metu L. A. neteko 45% darbingumo – bei atsižvelgdamas į kitas bylai reikšmingas aplinkybes teismas nusprendžia nukentėjusios civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinti.

Civilinis atsakovas „BTA Insurance Company“ SE atsiliepime į civilinį ieškinį, nurodo kad pagal LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (įvykio dienai galiojanti redakcija) 11 str. 1 d. yra numatyta, jog vienam draudžiamajam įvykiui maksimaliai galima išmoka neturtinei žalai atlyginti yra 5000 EUR (17'240,00 LTL) dydžio suma nepriklausomai nuo to, kiek asmenų įvykio metu yra sužalojama ar žūva. Dėmesys atkreipiamas į tai, jog įvykio metu buvo sužaloti 3 asmenys, todėl ši suma privalo būti dalinama proporcingai, kadangi į draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo iri teisę kreiptis visi įvykio metu nukentėję asmenys. Įvertinus įvykio metu L. A. patirtų sužalojimų pobūdį, sunkumą, pakenkimo sveikatai laipsnį, sveikatos sutrikdymo trukmę bei mastą, sužalojimų progresavimo tikimybę, jų įtaką nukentėjusios darbinei veiklai ir gyvenimui bei turėtų bendravimo galimybių praradimui, draudimo bendrovėje „BTA Insurance Company“ SE buvo priimtas sprendimas išmokėti ieškovei 10000 litų dydžio draudimo išmoką. Pastebėtina, kad kitai nukentėjusiajai 2014-05-07 įvykusio eismo įvykio metu – N. R. draudimo bendrovė „BTA Insurance Company“ SE išmokėjo 863,20 litų draudimo išmoką neturtinei žalai kompensuoti. Tokiu būdu šiai dienai draudimo bendrovė „BTA Insurance Company“ SE išmokėjo neturtinei žalai atlyginti 10863,20 Lt. Taip pat pastebi, kad trečioji nukentėjusioji N. R. iki šiol nesikreipė į draudimo bendrovę, nepateikė nei vieno žalą patvirtinančio dokumento, todėl įvertinti ir apskaičiuoti jos patirtos neturtinės žalos dydį šiai dienai bendrovė neturi galimybės.

Taigi remiantis išdėstytu ir įvertinęs aukščiau išvardintus kriterijus t.y. atsižvelgdamas į tai, kad šio autoįvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusios sveikata – padaryti sunkūs kūno sužalojimai, kurių metu L. A. neteko 45% darbingumo – bei atsižvelgdamas į kitas bylai reikšmingas aplinkybes teismas nusprendžia nukentėjusios civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinti. Taip pat teismas atsižvelgdamas į civilinio atsakovo „BTA Insurance Company“ atsiliepime į civilinį ieškinį išdėstytus argumentus bei į tą aplinkybe, kad nukentėjusioji N. R. teismo posėdžio metu patvirtino, kad į draudimo bendrovę dėl jai padarytos žalos nesikreips, teismas nusprendžia likusią neturtinę žalą priteisti iš civilinio atsakovo „BTA Insurance Company“ bei kaltinamojo E. A..

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilis grąžintas savininkui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3d., BPK 303 str. 2 d., teismas

nusprendžia:

E. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, ir nuteisti jį 20 MGL - 753,20 EUR bauda.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendis įsiteisės E. A. palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Priteisti iš E. A. 1049,35 EUR neturtinės žalos nukentėjusiosios L. A. naudai.

Priteisti iš civilinio atsakovo „BTA Insurance Company“ 1846,85 EUR neturtinės žalos nukentėjusiosios L. A. naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.