Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. T. (E. T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

1) 2015 m. balandžio 23 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 1 metams 2 mėnesiams;

2) 2015 m. lapkričio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį – laisvės apribojimu 1 metams 1 mėnesiui;

3) 2016 m. balandžio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį – laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams;

4) 2016 m. gegužės 3 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 10 mėnesių;

5) 2019 m. gegužės 21 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 6 mėnesiams;

6) 2021 m. vasario 18 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 1 metams 4 mėnesiams;

7) 2023 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 90 parų arešto;

8) 2023 m. gruodžio 21 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 60 parų arešto, bausmę atlikęs,

kaltinamas nusikaltimo, nustatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. T. pagrobė svetimą turtą, t. y. laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 20 d. iki 2024 m. sausio 23 d. iš namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), iš kambario, pagrobė keturis tūkstančius eurų, priklausančius sugyventinei K. R., kuriuos ji laikė nerakinamoje spintoje kumštinėje pirštinėje, įdėtus į batą.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis E. T. savo kaltę pripažino visiškai, gailisi, nurodė, kad po Naujųjų metų išgėrinėjo. Jis yra buvęs lošėjas, mėgsta palošti. Paėmė iš nukentėjusiosios keturis tūkstančius eurų, galvojo pasiskolinti, o vėliau padėti į vietą. Pinigai buvo spintelėje, E. T. pamatė, kaip nukentėjusioji iš ten ėmė pinigus, tad žinojo, kur guli pinigai, likę po nukentėjusiosios tėvo mirties. Viskas įvyko dėl lošimo. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi, pažadėjo nukentėjusiajai viską grąžinti. Šiuo metu negeria apie keturiasdešimt dienų, užsikodavo. Dabar uždirba po penkiasdešimt eurų per dieną padėdamas kaimynams, išviso nukentėjusiajai jau yra grąžinęs du šimtus eurų. Ieškos oficialaus darbo, kol kas renka ir parduoda žemuoges, nes taip gali nemažai uždirbti. Grįžo gyventi pas nukentėjusiąja, padeda jai ūkyje, jos atsiprašė, jie susitaikė (b. l. 99).

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino visiškai, padaryta veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, proceso dalyviams sutinkant, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir prokurorei pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji K. R. parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo sugyventiniu E. T.. Su sugyventiniu kartu gyvena apie trejus metus. Prieš du mėnesius mirė jos tėtis S. R., gim. (duomenys neskelbtini), kuris iki to laiko gyveno kartu su K. R. ir E. T.. Jos velionis tėvas S. R. netrukus iki savo mirties perdavė jai savo santaupas – 10 000 eurų, kad pasirūpintų jo laidotuvėmis ir perdengtų seną jų namo stogą. Tėvui mirus, ji pasirūpino jo laidotuvėmis. Po laidotuvių iš tėvo paliktų pinigų liko lygiai 6 000 eurų, kuriuos paliko stogui perdengti ir paminklą tėvui pastatyti. Pinigus laikė spintoje, pinigai buvo įdėti į kumštinę pirštinę ir paslėpti į juodos spalvos batą apatinėje lentynoje, kur laikomi batai. Paskutinį kartą pinigus buvo išėmusi iš slėptuvės ir perskaičiavusi 2024 m. sausio 20 d.. Visi 6 000 eurų, kupiūromis po 100 eurų, buvo vietoje. 2024 m. sausio 23 d. pastebėjo, kad daiktai spintoje buvo sudėti ne taip, kaip ji buvo juos sudėjusi, todėl nusprendė patikrinti paslėptus pinigus. Išėmusi pinigus iš bato, iškart pamatė, kad pinigų šūsnis yra sumažėjusi. Perskaičiavusi pinigus pamatė, kad jų liko lygiai 2 000 eurų. 4 000 eurų buvo pavogti. Iškart suprato, kad pinigus pavogė jos sygyventinis E. T., nes pinigus jis vogdavo ir anksčiau. Kur buvo pinigai, sugyventinis nežinojo, tačiau galimai girdėjo, kaip ji dažnai atidarinėdavo spintą, tam, kad patikrintų, ar pinigai vietoje ir taip sužinojo, kur yra pinigai. Apie 11 val. grįžo jos sugyventinis, kurio iškart paklausė, kur dingo jos tėčiui priklausanti keturių tūkstančių eurų suma. E. T. iš karto prisipažino, kad tai jis pavogė minėtą pinigų sumą skoloms padengti. Kam būtent ir už ką atidavė skolą, nesakė. Sugyventinis jai sakė, kad ją myli ir pavogtą sumą grąžins, tačiau ji juo nepatikėjo. Sugyventinis pinigus vagia iš namų jau ne pirmą kartą, t. y. 2021 m., vasaros laikotarpiu, pavogė virtuvėje, duoninėje gulėjusius jai priklausančius 470 eurų. Rašė pareiškimą, tačiau vėliau jie susitaikė ir ji jam atleido. Be jų dviejų, namuose niekas nesilankė. Visada gyveno tik kartu su tėvu, o vėliau ir su kaltinamuoju. Teisminio bylos nagrinėjimo metu, atsakydama į klausimus dėl byloje pareikšto civilinio ieškinio, nukentėjusioji K. R. patvirtino, kad šiuo metu kaltinamasis jau grąžino jai du šimtus eurų, tad prašoma jos priteisti pinigų suma sumažėjo iki 3 800 eurų. Nukentėjusioji taip pat nurodė, kad su kaltinamuoju jie susitaikė, jis jai padeda, alkoholinių gėrimų nebegeria, mano, kad likusius pinigus grąžins (b. l. 28– 29; 32– 33; 39–41, 100).

2024 m. sausio 23 d. protokole-pareiškime užfiksuotais duomenimis, nustatyta, kad 2024 m. sausio 23 d., apie 10.20 val., adresu (duomenys neskelbtini), K. R. pastebėjo, jog jos sugyventinis E. T., gim. (duomenys neskelbtini), namuose, iš spintoje esančio bato su vilnone kojine, kur buvo pinigai, pavogė keturis tūkstančius grynaisiais pinigais po šimtą eurų kupiūromis (b. l. 8– 13).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad buvo apžiūrėtas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Įėjimas į namą yra pro medines duris. Atidarius medines duris, matomas koridorius, kurio kairėje pusėje yra baltos medinės durys. Atidarius minėtas duris, matomas didysis kambarys, kurio viduryje yra stalas su kėdėmis. Kambario šonuose matomos spintos. Dešiniame kampe matoma tamsios spalvos varstoma spinta. Atidarius spintą apačioje matomi du batai. Dešiniajame bate matoma vilnonė pirštinė, kurios viduje yra pusiau sulenkti eurų banknotai. Išėmus iš kojinės grynųjų pinigų banknotus, matoma dvidešimt vienetų kupiūrų po šimtą eurų, iš viso du tūkstančiai eurų (b. l. 18– 20; 21– 25).

2024 m. sausio 26 d. E. T. prisipažinimas patvirtina, kad kaltinamasis pripažino, jog jis laikotrapiu nuo 2024 m. sausio 21 d. iki 2024 m. sausio 23 d., (duomenys neskelbtini), pavogė keturis tūkstančius eurų, kurie priklausė jo sugyventinei. Dėl to nuoširdžiai gailisi (b. l. 43).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

BK 178 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė, tam, kas pagrobė svetimą turtą. Objektyviai veika pasireiškia neteisėtu slaptu turto paėmimu arba neatlygintinu turto pasisavinimu, subjektyviai – tiesiogine tyčia, suvokiant, kad turtas yra svetimas ir norint jį neatlygintinai užvaldyti, taip pat suvokiant, kad savininkui bus padaryta materialinė žala.

Kaltinamajame akte, formuluojant E. T. pareikštą kaltinimą, buvo padaryta rašymo apsirikimo klaida, nurodant laikotarpį nuo 2024 m. sausio 20 d. iki 2023 m. sausio 23 d. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad E. T. nusikalto laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 20 d. iki 2024 m. sausio 23 d. Teismo posėdžio metu prokurorė pateikė patikslintą kaltinimą, kaltinamasis nurodė, jog su patikslintu kaltinimu yra susipažinęs, papildomo laiko pasiruošti gynybai jam nereikia. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia E. T. kaltės klausimą pagal jam pareikštą patikslintą kaltinimą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, patvirtino, kad įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, t. y. pavogė keturis tūkstančius eurų iš savo sugyventinės K. R. iš jos nurodytos vietos, paaiškino, kad taip pasielgė, nes vartojo alkoholį, o kai vartojo alkoholį, jį traukdavo lošti, pralošė visus pinigus. Žinojo, kur laikomi pinigai, nes pastebėjo, iš kur jo sugyventinė, eidama į parduotuvę, imdavo pinigus. Šiuo metu yra užsikodavęs. Savo veiksmais padarytos turtinės žalos dydžio kaltinamasis neginčijo, pripažindamas, kad pavogė kaltinime nurodytą sumą.

E. T. kaltę taip pat patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teismo ištirti įrodymai: kelis kartus apklaustos nukentėjusiosios nuoseklūs parodymai, kuomet ji nurodė, kad 2024 m. sausio 20 d. buvo perskaičiavusi pinigus, o jau 2024 m. sausio 23 d. pastebėjo pinigų trūkumą. Nukentėjusioji taip pat buvo nurodžiusi, kad be jos ir kaltinamojo namuose daugiau nieko nebuvo, be to, jai paklausus kaltinamojo apie dingusius pinigus, šis savo kaltės neneigė, pripažino, kad tai jis juos paėmė ir pralošė. Tai, kad pinigai buvo laikomi būtent nukentėjusiosios nurodomoje vietoje, iš kurios, pasak E. T. jis juos pagrobė, patvirtina įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys. Pastaraisiais byloje nustatyta, kad atidarius nukentėjusiosios gyvenamoje vietoje, kambaryje esančią spintą, jos apačioje matomi du batai, dešiniajame bate yra vilnonė pirštinė, kurios viduje yra pusiau sulenkti eurų banknotai. Išėmus iš kojinės grynųjų pinigų banknotus, nustatyta, kad bate buvo dvidešimt vienetų kupiūrų po šimtą eurų, iš viso du tūkstančiai eurų

Bylos nagrinėjimo metu, nustačius, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog E. T. įvykdė nusikalstamą veiką kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, t. y. laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 20 d. iki 2024 m. sausio 23 d., pavogė iš savo sugyventinės keturis tūkstančius eurų, E. T. pripažintinas kaltu dėl šio jo įvykdyto nusikaltimo. Kaltinamojo veika atitinka BK 178 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius, nes jis neteisėtai slaptai pavogė nukentėjusiajai priklausantį 4 000 Eur (t. y. didesnės nei 10 MGL ir mažesnės nei 400 MGL (BK 190 straipsnio 2 dalis) vertės turtą. Byloje taip pat nustatyta, kad nusikalsdamas E. T. veikė tiesiogine tyčia – suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad E. T. įvykdyta veika pagal BK 178 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę E. T. atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės rūšį ir formą. Kaltinamasis padarė vieną nesunkų baigtą tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo sunkinanti aplinkybė, yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius, kaltinamąjį E. T. charakterizuojančius, duomenis – nedirbantis (b. l. 68), baustas administracine tvarka (b. l. 65–67), teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų (svetimo turto pagrobimą, sukčiavimą) padarymą (b. l. 59–64). Byloje nėra duomenų apie E. T. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas, įvertinęs pirmiau nurodytas bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, daro išvadą, kad anksčiau kaltinamajam paskirtų bausmių tikslai nebuvo pasiekti, todėl šiuo nuosprendžiu jam skirtina griežčiausia BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtinta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kurios dydis nustatytinas artimas sankcijoje nustatytam šios bausmės vidurkiui, t. y. 1 (vieneri) metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant kaltinamajam galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-106-511/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019, 2K-143-1073/2020, 2K-53-697/2021 ir kt.).‏‏‎

Nagrinėjamoje byloje prokurorė siūlė teismui E. T. skirtinos bausmės vykdymą atidėti, nurodydama, kad bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, t. y. taikant bausmės vykdymo atidėjimą. Be to prokurorė prašė paskirti kaltinamajam šiuos įpareigojimus: registruotis Užimtumo tarnyboje arba pradėti dirbti, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto jei tai nesusiję su darbu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, uždrausti lankytis lošimo namuose, kazino ar lošimo automatų salonuose. Teismo posėdžio metu kaltinamasis nurodė norintis padėti nukentėjusiajai, prašė neskirti jam realios laisvės atėmimo bausmės, taip pat nurodė, kad nori iš namų išeiti 4.30 val. ryto, nes tokiu laiku važiuoja autobusas, kuriuo jis važinėtų į darbą, žadėjo atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą.

Įvertinus šias aplinkybes ir atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis jau šiuo metu yra atlyginęs dalį nukentėjusiajai padarytos žalos, atsiprašė K. R., grįžo pas ją gyventi, padeda jai buityje, deda pastangas atsikratyti žalingų įpročių (teigia kreipęsis į lošimo namų administraciją su prašymais neįleisti jo į šias patalpas; nebevartoja alkoholinių gėrimų) teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnyje, E. T. atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, neizoliuojant jo nuo visuomenės, todėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 straipsnis) 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 7, 9, 10 punktais, 6 dalimi, E. T. įpareigotinas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) būti namuose nuo 22 val. iki 4 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 4) nesilankyti lošimų namuose, kazino ar lošimų automatų salonuose.

Pagal BK 67 straipsnį teismas paskirdamas kaltinamajam bausmę taip pat gali paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, kuri turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Nagrinėjamu atveju, prokurorė baigiamųjų kalbų metu, teismui siūlo E. T. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto žalos atlyginimo pašalinimą, nustatant 1 metų ir 6 mėnesių terminą (BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 69 straipsnis).

BK 69 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą arba pašalinimą – teismas skiria tada, kai dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo buvo padaryta žalos asmeniui, nuosavybei ar gamtai. Baudžiamojo poveikio priemonė tokiu atveju įpareigoja kaltininką realiai švelninti nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala, padarinius, atkurti nukentėjusio asmens teises, dėti visas pastangas per nustatytą teismo laikotarpį atlyginti žalą dirbant, neslepiant finansinių šaltinių ir pan. Skirdamas BK 69 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas turi ją individualizuoti, be kita ko, atsižvelgdamas tiek į nukentėjusiojo interesą garantuotai gauti žalos atlyginimą, tiek į kaltininko turtinę padėtį, atlygintinos žalos dydį, kartu ir realias kaltininko galimybes atlyginti žalą ar tik jos dalį per tam tikrą terminą ir kt.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamojo neteisėtais veiksmais nukentėjusiajai buvo padaryta turtinė žala, tad, teismo vertinimu, pirmiau nurodyta baudžiamojo poveikio priemonė turės teigiamos įtakos ‒ skatins kaltinamąjį dėti visas pastangas švelninti nusikalstamos veikos pasekmes, juo labiau, kad jos kilo dėl jo tiesioginio poveikio. Vienok, teismas sprendžia, kad įpareigojimas atlyginti visą turtinės žalos atlyginimą sudarančią pinigų sumą per teismo nustatytą 1 metų ir 6 mėnesių bausmės vykdymo atidėjimo terminą, įvertinus tai, kad šiuo metu kaltinamasis nedirba, lėšų pragyvenimui gauna padėdamas kaimynams atlikti ūkinius darbus, taip pat rinkdamas žemuoges ir jas pardavinėdamas, būtų neproporcinga ir neteisinga priemonė, todėl E. T. įpareigotinas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, t. y. per 1 metų ir 6 mėnesių terminą, atlyginti bent pusę nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos.

Dėl civilinio ieškinio

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Taip pat turi būti nustatyti neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų bei kilusios žalos.

Nukentėjusioji K. R. pareiškė byloje civilinį ieškinį, kuriuo prašė atlyginti jai 4 000 Eur E. T. padarytą turtinę žalą. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji pareikštą civilinį ieškinį palaikė. Taip pat nurodė, kad kaltinamasis šiuo metu jai jau yra grąžinęs du šimtus eurų, todėl prašo iš jo priteisti mažesnę, 3 800 eurų, pinigų sumą. Kaltinamasis civilinį ieškinį pripažįsta, jo dydžio neginčija. Esant šioms aplinkybėms, nukentėjusiosios civilinis ieškinys, patikslintas teisminio bylos nagrinėjimo metu, tenkintinas visiškai, priteisiant nukentėjusiajai K. R. iš kaltinamojo E. T. 3 800 eurus turtinei žalai atlyginti.

Dėl kitų procesinių klausimų

E. T. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. T. (E. T.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. T. (E. T.) paskirti galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 75 straipsnio 5 dalies 7, 9, 10 punktais, 6 dalimi, E. T. (E. T.) atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui be intensyvios priežiūros, įpareigojant E. T. (E. T.) laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) būti namuose nuo 22 val. iki 4 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 4) nesilankyti lošimų namuose, kazino ar lošimų automatų salonuose.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, paskirti E. T. (E. T.) baudžiamojo poveikio priemonę ‒ įpareigojimą atlyginti turtinę žalą, įpareigojant E. T. (E. T.) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, t. y. per 1 metų ir 6 mėnesių terminą, atlyginti bent pusę nukentėjusiajai K. R. padarytos turtinės žalos.

E. T. (E. T.) paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinės ieškovės K. R. civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš E. T. (E. T.) nukentėjusiajai K. R. 3 800 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus eurų) jos patirtai turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.