Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2023-12-20 · Administracinė byla Nr. eAS-730-968/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-12-20
Bylos Nr.
eAS-730-968/2023
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė (pirm.), Rytis Krasauskas (pran.), Iveta Pelienė
Pareiškėjas
J. K.
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai
Trečiasis asmuo
Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
Kategorijos
  • 43.5.9pavadinimo nepavyko patikrinti
fAdministracinė byla Nr. eAS-730-968/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09292-2023-2Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2023 m. gruodžio 20 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno AVMI, teritorinis mokesčių administratorius) 2022 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. (7.45 Mr) FR0682 (toliau – ir Kauno AVMI sprendimas); 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, centrinis mokesčių administratorius) 2023 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. 68-1 (toliau – ir VMI sprendimas); 3) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2023 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. S-2023/118 (7-2023/27) (toliau – ir MGK sprendimas); 4) perduoti mokestinį ginčą VMI nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti. Pareiškėjas nurodė, jog pirmąjį skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui padavė nepraleidęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytų terminų. Teismui nustačius skundo trūkumus, nepraleisdamas teismo nustatyto termino skundo trūkumams pašalinti, pareiškėjas pateikė patikslintą skundą. Atsižvelgęs į teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi nustatytą terminą naujiems skundo trūkumams pašalinti, pareiškėjas pranešimu informavo teismą dėl papildomo reikalavimo suformulavimo, nurodė identišką teismų praktiką skundo reikalavimų tenkinimo atveju. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartimi nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu. Minėta nutartis atskiruoju skundu buvo skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT), kuris 2023 m. lapkričio 8 d. nutartimi atskirąjį skundą atmetė ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo nutartį. Pareiškėjas, gavęs LVAT 2023 m. lapkričio 8 d. nutartį, pašalinęs nurodytus trūkumus, pateikė naują skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Pareiškėjo vertinimu, jis aktyviai bei operatyviai siekė savo pažeistų teisių gynimo. Nagrinėjamu atveju formaliai pritaikius įstatymą ir neatnaujinus skundo padavimo termino, būtų pažeista asmens teisė kreiptis dėl teisminės gynybos.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. lapkričio 10 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti bei atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas pažymėjo, jog byloje nėra ginčo, kad terminas skundui paduoti yra praleistas. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 4 d. dėl reikalavimų, įskaitant ir dėl MGK sprendimo panaikinimo, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, administracinei bylai suteiktas Nr. eI3-11290-816/2023. Teismas minėtoje byloje 2023 m. rugpjūčio 8 d. ir 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartimis nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, įpareigodamas jį pašalinti esminį reikalavimo trūkumą – pareiškėjas, skųsdamas VMI ir MGK sprendimus, turėjo skųsti ir teritorinio mokesčių administratoriaus (Kauno AVMI) priimtą sprendimą, tačiau pareiškėjas su tuo nesutiko, procesiniuose dokumentuose reikšdamas priešingą savo poziciją ir reikalavimo dėl Kauno AVMI sprendimo panaikinimo nereiškė. Teismas minėtu atveju 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartimi laikė pareiškėjo skundą nepaduotu, kadangi jis tinkamai nepašalino trūkumų, nutartis atskiruoju skundu buvo skundžiama LVAT, kuris 2023 m. lapkričio 8 d. nutartimi atskirąjį skundą atmetė ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo nutartį.

Nors pareiškėjas ir akcentavo, kad jis, vos tik gavęs LVAT 2023 m. lapkričio 8 d. nutartį, iš karto kreipėsi su nauju skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, tačiau teismas pabrėžė, kad spręsdamas, ar skundo padavimo terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pareiškėjo nurodytų priežasčių ir jas patvirtinančių įrodymų visumą vertino kompleksiškai, į termino praleidimo trukmę atsižvelgdamas kaip į vieną iš visumos vertintinų aplinkybių, o ne kaip į esminę ar vienintelę.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo prašyme nurodytus argumentus dėl termino skundui paduoti praleidimo, konstatavo, kad pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio ir nagrinėjamu atveju negali būti vertinamos kaip svarbios priežastys, objektyviai lėmusios termino paduoti skundą praleidimą. Teismas pažymėjo, kad administracinėje byloje Nr. eI3-11290-816/2023 pareiškėjui net 2 kartus buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, t. y., pareiškėjas buvo įpareigotas patikslinti skundo reikalavimą, tačiau pareiškėjas šio reikalavimo nevykdė, prieštaraudamas neskundžiamose teismo nutartyse dėl skundo trūkumų šalinimo nustatytam įpareigojimui ir savaip interpretuodamas ginčo esmę. Teismui jo skundą laikius nepaduotu, pareiškėjas nusprendė ne teikti teismui pakartotinį skundą, o kreiptis į LVAT su atskiruoju skundu, todėl pasirinko tokį savo teisių įgyvendinimo būdą, kuris pats savaime kėlė objektyvią riziką prarasti teisę į teisminę gynybą, kaip šiuo atveju ir įvyko.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas sprendė, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido dėl subjektyvių priežasčių, nesiėmė veiksmų, kad galėtų tinkamai realizuoti teisę į teisminę gynybą ir pats sau sukūrė neigiamas pasekmes. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas iš esmės nenurodė jokių svarbių, nuo jo valios nepriklausiusių, objektyvių termino skundui paduoti praleidimo priežasčių, o jo nurodytos priežastys dėl termino praleidimo yra akivaizdžiai subjektyvaus pobūdžio, teismas netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą.

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 10 d. nutartį ir atnaujinti skundo padavimo terminą.

Pareiškėjas, vadovaudamasis ABTĮ 30 straipsnio 1 dalimi, apžvelgęs teismų praktiką, suformuotą taikant minėtas nuostatas, atskirajame skunde nurodo, jog nėra jokio pagrindo, kuriuo remiantis būtų galima abejoti pareiškėjo sąžiningumu, rūpestingumu ir atidumu, kadangi pareiškėjas siekia sąžiningai ginti savo teises ir teisėtus interesus. Pareiškėjas nurodo, jog skundus teikė nustatyta tvarka ir terminais, prie jų pridėdamas papildomai rastus ir ginčo dalykui reikšmingus, pakankamai seno laikotarpio dokumentus. Nepraleisdamas pirmosios instancijos teismo nustatytų terminų skundo trūkumams pašalinti, teikė patikslintą skundą, taip pat atsižvelgęs į teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi nustatytą terminą naujiems skundo trūkumams pašalinti, pranešimu informavo teismą dėl papildomo reikalavimo suformulavimo, nurodė identišką teismų praktiką skundo reikalavimų tenkinimo atveju.

Pareiškėjas pažymi, jog gavęs LVAT 2023 m. lapkričio 8 d. nutartį, nedelsdamas pašalino nurodytus trūkumus, parengė skundą ir jį 2023 m. lapkričio 8 d. pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjas visą laiką neabejotinai aktyviai bei operatyviai siekė savo pažeistų teisių gynimo. Pareiškėjas pabrėžia, jog šiuo atveju formaliai pritaikius įstatymą ir neatnaujinus skundo padavimo termino, būtų pažeista asmens teisė kreiptis dėl teisminės gynybos.

Pareiškėjo vertinimu, laikantis pozicijos, jog asmuo, kuris pasinaudoja įstatymo suteikta teise apskųsti teismo procesinį sprendimą aukštesnės instancijos teismui, gali būti pripažintas nesąžiningu ir (ar) neapdairiu, būtų formuojama ydinga praktika dėl teisės į teisminę gynybą praradimo. Tokiu atveju, jeigu teismas vis dėl to net ir priimtų neteisėtą ar nepagrįstą nutartį dėl trūkumų šalinimo, asmuo iš esmės būtų priverstas vykdyti tokį nepagrįstą procesinį sprendimą, bijodamas pasinaudoti jam įstatymo suteikta teise pateikti atskirąjį skundą, kadangi gali nebetekti savo teisės į teisminę gynybą. Taigi, tokiais atvejais šis apeliacijos institutas prarastų prasmę, būtų nepagrįstai ribojama teisė į teisminę gynybą ir nutarčių revizavimą aukštesnės instancijos teismo.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, jog nutarties apskundimas atskiruoju skundu ir šio skundo nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme yra pripažintina svarbia aplinkybe, kliudžiusia pareiškėjui pasinaudoti savo teise į teisminę gynybą. Netenkinus pareiškėjo prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą, pareiškėjas, nors viso proceso metu sąžiningai ir aktyviai siekė pasinaudoti įstatymo suteiktomis teisėmis, prarastų galimybę savo teises apginti teisminiu būdu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nuspręsta atsisakyti priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte įtvirtintu pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles.

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus. Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai (ABTĮ 30 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundžia teismui Kauno AVMI 2022 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. (7.45 Mr) FR0682, VMI 2023 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. 68-1 bei MGK 2023 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. S-2023/118 (7-2023/27).

Nustatyta, jog pareiškėjas su skundu 2023 m. rugpjūčio 4 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti 2023 m. sausio 11 d. VMI sprendimą Nr. 68-1, pakeisti Kauno AVMI 2022 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. (7.45 Mr) FR0682 bei MGK 2023 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. S-2023/118 (7-2023/27), perduoti mokestinį ginčą VMI nagrinėti iš naujo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2023 m. rugpjūčio 16 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. patikslinti skundo reikalavimą „pakeisti Kauno AVMI 2022 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. (7.45 Mr) FR0682“ ir „panaikinti 2023 m. sausio 11 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sprendimą Nr. 68-1“, aiškiai suformuluojant siekiamą teisinį rezultatą (dėl kurio pažeidimo, kokia apimtimi ginčijama, dėl prievolės panaikinimo ar sumažinimo, patikslinimo, delspinigių ar kitų susijusių įmokų koregavimo ir pan.).

Pareiškėjas pateikė patikslintą skundą, kuriuo prašė panaikinti VMI sprendimą, panaikinti MGK sprendimą, perduoti mokestinį ginčą VMI nagrinėti iš naujo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi dar kartą nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. suformuluoti papildomą reikalavimą panaikinti teritorinio mokesčių administratoriaus sprendimą, kadangi materialinis ginčo reikalavimas kyla būtent iš teritorinio mokesčių administratoriaus priimto administracinio sprendimo, nes, panaikinus MGK ir VMI priimtus sprendimus, dėl dabartinių skundo dalyko suformulavimo liktų mokestines prievoles pareiškėjui nustatantis teritorinio mokesčių administratoriaus priimtas sprendimas.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2023 m. rugsėjo 5 d. gautas pareiškėjo pareiškimas dėl skundo trūkumų šalinimo, kuriame pareiškėjas nurodė, kad, pagal formuojamą LVAT praktiką, nereikia prašyti panaikinti teritorinio mokesčių administratoriaus sprendimus (šiuo atveju Kauno AVMI 2022 m. spalio mėn. sprendimą Nr. (7.45 Mr) FR0682‑) ir jie nėra panaikinami, kai ginčas perduodamas centriniam mokesčių administratoriui (VMI) nagrinėti iš naujo (žr., pvz., 2012 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556‑1280/2012). Todėl pareiškėjas manė, jog ginčo atveju nėra pagrindo skunde formuluoti prašymą panaikinti teritorinio mokesčių administratoriaus sprendimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartimi laikė pareiškėjo skundą nepaduotu. Teismas nustatė, kad pareiškėjas neįvertino teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartyje nurodytų trūkumų ir nesiekė apskųsti materialines teisines pasekmes sukeliantį teritorinio mokesčių administratoriaus sprendimą, jis skundė išimtinai ginčą ikiteismine tvarka nagrinėjusių institucijų sprendimus.

Pareiškėjas, nesutikdamas su minėta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartimi, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė atskirąjį skundą. LVAT 2023 m. lapkričio 8 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą atmetė ir paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartį.

Pareiškėjas, atsižvelgęs LVAT 2023 m. lapkričio 8 d. nutartyje nurodytus išaiškinimus, 2023 m. lapkričio 8 d. pakartotinai kreipėsi į teismą, prašydamas, be kita ko, atnaujinti skundo padavimo terminą. Pareiškėjas prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą grindžia tuo, jog pirmąjį skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui padavė nepraleidęs ABTĮ nustatytų terminų, visą laiką neabejotinai aktyviai bei operatyviai siekė savo pažeistų teisių gynimo. Gavęs LVAT 2023 m. lapkričio 8 d. nutartį, nedelsdamas pašalino nurodytus trūkumus, parengė skundą ir jį 2023 m. lapkričio 8 d. pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Vertindama pareiškėjo nurodytas termino skundui paduoti praleidimo priežastis, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios ir nepriklausė nuo pareiškėjo valios. Spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-25-556/2020, 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-2-968/2020, 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015). Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai. Pažymėtina, jog sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (LVAT 2013 m. birželio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-564/2013, 2017 m. gegužės 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-385-492/2017).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, dėl kurių buvo praleistas terminas skundui paduoti, konstatuoja, kad nurodytos termino praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio. Aplinkybė, kad pareiškėjas pirmąjį skundą teismui pateikė nepraleidęs termino ir naudojosi jam suteikta procesine teise apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartį, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo praleistą skundo padavimo terminą atnaujinti. Pasirinkęs procesinį kelią apeliacine tvarka ginčyti pareigą tikslinti skundo reikalavimą, o ne jį patikslinus ir tokiu būdu įvykdžius teismo nustatytą pareigą pašalinti skundo trūkumus, pats pareiškėjas veikė procesine prasme neapdairiai ir dėl subjektyvių, nuo jo paties valios priklausančių, priežasčių praleido terminą kreiptis į teismą, kurio atnaujinimui nėra teisinių pagrindų. Tai, kad neįvykdžius teismo nutarties, kuria nustatyti skundo trūkumai, skundą atsisakoma priimti (jis laikomas nepaduotu) ir tokia nutartis yra skundžiama atskiruoju skundu, pareiškėjui buvo žinoma iš teismo priimtų procesinių sprendimų. Pažymėtina, kad pareiškėjui atstovauja advokatas, kuriam, be kita ko, keliami aukštesni profesinės veiklos standartai, t. y. didesni profesionalumo, atidumo, rūpestingumo reikalavimai, todėl nagrinėjamu atveju turėjo būti suprantama, kokius procesinius padarinius sukels pareiškėjo veiksmai (neveikimas) – atsakymas ištaisyti skundu trūkumus.

Atsakydama į pareiškėjo argumentą, jog LVAT formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad nutarties apskundimas atskiruoju skundu ir šio skundo nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme pripažintinas svarbia aplinkybe, kliudžiusia pareiškėjui procesiniame įstatyme nustatyta tvarka įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą (2022 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-272-442/2022), teisėjų kolegijos pažymi, jog pareiškėjo nurodytoje byloje, kurioje buvo atnaujintas terminas skundui paduoti, faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių, todėl nagrinėjamu atveju remtis šia nutartimi nėra pagrindo.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl atsakovo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis KrasauskasIveta PelienėSkirgailė Žalimienė