Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal M. K. atstovės advokatės E. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria pakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2018 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. 14-ANR_N-1533-2018, sumažinant už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 488 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirtos baudos dydį iki 95 Eur,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. K. 2018 m. spalio 1 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2018 m. liepos 14 d., 1.06 val., (duomenys neskelbtini) esančiame bare „(duomenys neskelbtini)“, būdamas šio baro vadybininku, neužtikrino ir nesiėmė priemonių, kad bare „(duomenys neskelbtini)“ grojanti muzika netrikdytų gretimo namo gyventojų poilsio ir ramybės, toks pažeidimas yra pakartotinis. Nurodyta, kad M. K. tokiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 488 straipsnio 2 dalyje.

2. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja 2018 m. spalio 11 d. nutarimu pripažino M. K. kaltu pagal ANK 488 straipsnio 2 dalį ir paskyrė jam 190 Eur dydžio baudą.

5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl nutarimo atitikimo ANK 617 straipsnyje numatytiems reikalavimams. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, teisės aktų aiškinimą, todėl priimto teismo sprendimo negalima vertinti atitinkančio teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus. Advokatės vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvadų dėl M. K. kaltės neužtikrinus, kad nebūtų trikdoma aplinkinių namų gyventojų ramybė, bei kad jis yra tinkamas atsakomybės subjektas, nepatvirtina administracinio nusižengimo bylos dokumentai, teismas nepanaikino byloje esančių prieštaravimų, vadovavosi teisme pateiktais vienpusiškais pranešėjo V. N. parodymais. Neaišku, kokiomis aplinkybėmis apie aptariamą įvykį sužinojo E. Ž., nes ji tą naktį nei į vieną asmenį nesikreipė dėl viešosios tvarkos pažeidimo, užfiksuoto bare „(duomenys neskelbtini)“.

6. Teismas nepasisakė apie tai, kokie šio administracinio nusižengimo sudėties objektyviosios pusės požymiai atitinka pažeidėjo neteisėtus veiksmus. 2018 m. liepos 14 d., apie 1 val. policijos pareigūnams lankantis minėtame bare nebuvo konkrečiai nurodytų aiškių šio nusižengimo požymių, kuriuos būtų įvykdęs konkretus asmuo. Pareigūnų tarnybiniame pranešime nurodyta, kad prie baro buvo girdėti muzika, tačiau nėra aiškiai nustatyta ir atsakyta į klausimą, kas ją ir kokioje vietoje leido, kokiais muzikos įrenginiais ar instrumentais ir pan., kur tuo metu buvo pats pažeidėjas.

7. Advokatė nesutinka ir su teismo argumentacija dėl liudytojų V. N. bei E. Ž. namų patalpų ribų su baro sienomis. Teigia, kad (duomenys neskelbtini) namo siena ribojasi su kito statinio (duomenys neskelbtini) siena, bet iki baro teritorijos yra kitos pastato (duomenys neskelbtini) administracinės ir komercinės paskirties patalpos, kuriose vyksta komercinė administracinė kitų juridinių asmenų veikla, baro patalpos neturi jokių sąsajų su nurodytų liudytojų gyvenamosiomis patalpomis. Tokiu atveju, apie vibraciją galima kalbėti, jeigu yra atlikti kompetentingų valstybės įstaigų laboratoriniai tyrimai, tačiau teismas vadovavosi subjektyviais liudytojų parodymais, nelygindamas jų su kita objektyvia informacija, taigi buvo šališkas.

8. Advokatė atkreipia dėmesį Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimą, kalbantį apie Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 straipsnio 3 dalį, taip pat nurodo, kad vertinant policijos pareigūnų veiklą, M. K. konstatuotas pažeidimas ir paskirta administracinė nuobauda neturi jokio teisinio ir teisėto pagrindo, abejonės nebuvo išsklaidytos ir teismo posėdžio metu. Teismas, vertindamas priimto nutarimo teisėtumą, visiškai nesivadovavo pareiga įvertinti surinktų duomenų išsamumą, objektyvumą ir teisėtumą, teismas nenustatė tų faktinių duomenų leistinumo ir liečiamumo kriterijų buvimo, tai yra, kokiais procesiniais veiksmais/dokumentais ir pan. policijos įstaiga vadovavosi, priimdama skundžiamą procesinį sprendimą. Advokatės įsitikinimu, policijos įstaiga nebuvo pakankamai aktyvi, pareigūnai nerinko būtinų įrodymų pažeidimo sudėčiai nustatyti, jie byloje surinktus duomenis vertino neobjektyviai, šališkai ir tendencingai, nepašalino iškilusių abejonių, netyrė visų būtinų pažeidimo sudėties požymių.

9. Advokatė pabrėžia, kad protokolą surašiusi institucija turi išdėstyti visas faktines aplinkybes bei jas motyvuotai kvalifikuoti kaip pažeidimą, kartu įrodydamas ir pažeidėjo kaltę. Tačiau teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tik lakonišku teiginiu nurodė, kad iš minėto baro sklindantis triukšmas nakties metu sutrikdė dviejų asmenų ramybę ir poilsį, o M. K., būdamas atsakingu darbuotoju, nesiėmė veiksmų sumažinti iš baro sklindančius garsus. Šio teiginio nepagrindė teisiniais argumentais ir motyvais. Skunde akcentuojama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami šio asmens naudai.

11. Aukštesnės instancijos teismas, kaip tai numatyta ANK 652 straipsnio 1 dalyje, patikrinęs priimto skundžiamo teismo procesinio sprendimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, sprendžia, kad M. K. pagrįstai pripažintas kaltu pagal ANK 488 straipsnio 2 dalį. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas patikrino policijos institucijos priimtą nutarimą, išsamiai išanalizavo teismo posėdžio metu apklaustų asmenų parodymus, rašytinius duomenis, vertindamas tiek kiekvieną jų atskirai, tiek ir bendrame kontekste, ir, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde - nei vienam jų nesuteikdamas prioritetinės reikšmės. Naikinti ar keisti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį apeliaciniame skundu nurodomais motyvais nėra teisinio pagrindo.

12. Atsakant į Advokatės nurodytus motyvus dėl M. K. kaltės pagal ANK 488 straipsnio 2 dalį, aukštesnysis teismas sprendžia, kad buvo surinkta pakankamai objektyvių duomenų, kurie neabejotinai patvirtina priešingus teisei pareiškėjo veiksmus. Administracinio nusižengimo bylos duomenimis, 2018 m. liepos 4 d., 1.06 val. V. N. bendruoju pagalbos telefonu pranešė, kad trukdo ilsėtis iš baro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), sklindanti muzika (b.l. 14). Šias aplinkybes V. N. patvirtino ir apklaustas pirmosios instancijos teisme (b.l. 59). Liudytojas nurodė esantis tikras, kad triukšmas sklido būtent iš baro „(duomenys neskelbtini)“. Atvykus policijos pareigūnams, t.y. maždaug už pusės valandos triukšmas nutilo. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys tokią liudytojo nurodytą informaciją patvirtina. Iš šių duomenų matyti, kad pareigūnai į įvykio vietą, t.y. barą „(duomenys neskelbtini)“ atvyko 2018 m. liepos 14 d. 1:25 val. (b.l. 14). Iš esmės analogiškas aplinkybes V. N. nurodė ir pateikdamas rašytinį paaiškinimą, kad 2018 m. liepos 13 d., apie 23 val. pradėjo groti muzika baro vidinėje terasoje. Kuomet buto langas atidarytas, girdisi muzika, o jį uždarius – asmuo girdi žemų dažnių garsus visame bute. Nesiliaujant triukšmui, liudytojas iškvietė policijos pareigūnus (2018 m. liepos 14 d., apie 1:06 val.). Matyti, kad liudytojo V. N. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, o juos patvirtina pirmosios instancijos teisme liudytoju apklausto policijos pareigūno L. S. parodymai (kad iš baro sklido triukšmas, kuris, pareigūno vertinimu, nebuvo labai didelis, uždarius terasos duris, triukšmas sumažėjo), iš dalies ir paties M. K. rašytiniai paaiškinimai, taip pat kiti administracinio nusižengimo medžiagoje esantys duomenys (jau minėti BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vedėjo raštas Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl V. N. prašymo, susijusio su 2018 m. liepos 14 d. ir 15 d. nakties metu sklidusiu triukšmu iš klubo „(duomenys neskelbtini)“; rašytiniai E. Ž. paaiškinimai). Visi šie duomenys buvo išsamiai išanalizuoti bei pagrįstai pripažinti įrodymais, patvirtinančiais pažeidėjo kaltę padarius ANK 488 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą. Todėl visiškai nepagrįsti Advokatės skundo argumentai, kad, sprendžiant M. K. kaltės klausimą, buvo išskirtinai vadovaujamasi tik vienpusiškais liudytojo V. N. parodymais.

13. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas, kokiomis aplinkybėmis E. Ž. sužinojo apie aptariamą įvykį. Išties, bylos duomenimis, į policijos pareigūnus moteris naktį iš liepos 13 d. į liepos 14 d. nesikreipė, tačiau V. N. nurodė, kad pastaroji yra jo kaimynė. Aukštesniojo teismo vertinimu, natūralu, kad policijos pareigūnai, aiškindamiesi įvykio aplinkybes, apklausė ir dar vieną namo, kuriame įsikūręs pranešėjas, gyventoją, ir kuri taip pat išsakė nusiskundimus dėl iš baro nakties metu sklindančio triukšmo. Šiuo atveju, vertintina, kad turi reikšmės būtent aplinkybės, kurias nurodė ši moteris, o ne tai, kokiu būdu ji sužinojo apie vykstantį tyrimą ir buvo apklausta. Kaip matyti iš E. Ž. rašytinių paaiškinimų, 2018 m. liepos 13 d. vakare jautė vibraciją bute, girdėjo muziką, kitos dienos ankstų rytą vibracija padidėjo ir normaliai negalėjo miegoti iki ketvirtos valandos ryto. Kad muzika sklido būtent iš klubo „(duomenys neskelbtini)“ moteris teigė neabejojanti. Paaiškino, kad savo bute girdėjo triukšmą iš kitų šalia įsikūrusių barų, tačiau jis buvo pakenčiamas, tuo tarpu, dėl prieš maždaug metus įsikūrusio baro „(duomenys neskelbtini)“, bute pradėjo jausti stiprią vibraciją ir grojančią muziką. Paaiškino, kad vieną vakarą, kuomet kiti barai nedirbo, o veikė tik „(duomenys neskelbtini)“, suprato, kad triukšmas sklinda būtent iš ten (b.l. 18).

14. Nagrinėjamu atveju, neturi didelės reikšmės ir tai, kurių gyventojų butų sienos ribojasi su (duomenys neskelbtini) įsikūrusio baro „(duomenys neskelbtini)“ sienomis. Liudytojas V. N. nurodė, kad jo miegamojo langas yra į šio baro lauko terasą, todėl nėra jokių abejonių, kad asmuo puikiai girdi iš baro sklindančią muziką ir gali identifikuoti triukšmo šaltinį. Nepaisant to, ar (duomenys neskelbtini) esančio namo sienos ribojasi su konkrečiai baro „(duomenys neskelbtini)“ užimamų patalpų sienomis, vadovaujantis nurodytų asmenų parodymais, nėra pagrindo abejoti, kad naktį iš 2018 m. liepos 13 d. į liepos 14 d. iš šio baro sklindantis triukšmas (garsi muzika ir žemų garsų dažnio sukelta vibracija) trukdė normalų žmonių poilsį naktį. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra reikšminga ir kokiais muzikos įrenginiais ar instrumentais buvo grojama, kadangi atsakomybė kyla ir už vieną, ir už kitą veiksmą, taip pat ir kitokio pobūdžio triukšmą keliančius veiksmus viešose vietoje, kai tai trikdo asmenų ramybę. Nagrinėjamu atveju, M. K., būdamas baro „(duomenys neskelbtini)“ administracijos atstovas, neužtikrino, kad naktį iš 2018 m. liepos 13 d. į liepos 14 d. bare nebūtų grojama muzikos instrumentais ar kitokiais garsiniais aparatais taip, kad nebūtų trikdoma šalia gyvenančių asmenų ramybė bei poilsis (kad nurodytu metu dirbo bare, patvirtino ir pats M. K.). Būtent tokiais veiksmais asmuo ir padarė ANK 488 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, kaltinimas administracinio nusižengimo protokole buvo suformuluotas aiškiai ir konkrečiai.

15. Priešingai apeliacinio skundo argumentams, tyrimą administracinio nusižengimo byloje atlikusi policijos institucija surinko objektyvus bei patikimus duomenis, patvirtinančius, kad M. K. padarė ANK 488 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, šiuos duomenis įvertinusi, nenustačiusi pastarojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, skyrė baudą, atitinkančią sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkį. Pirmosios instancijos teismas, patikrinęs policijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, įvertinęs M. K. asmenybę, padaryto nusižengimo pobūdį, sprendė, kad tokia nuobauda yra griežta ir skirtą baudą sumažino iki 95 Eur. Kitaip vertinti nustatytų aplinkybių aukštesnysis teismas nenustatė pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra paliekama galioti be pakeitimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

M. K. atstovės advokatės E. L. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.