Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2021-03-04 · Civilinė byla Nr. e2A-534-236/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2020-11-30Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-03-04Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-03-04
Bylos Nr.
e2A-534-236/2021
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00946-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintaras Pečiulis, Kazys Kailiūnas, Antanas Rudzinskas
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,M&M Trade Lt“
Ieškovas
Lietuvos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-534-236/2021Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00946-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1.;3.3.1.18.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 4 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Pečiulio ir Antano Rudzinsko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,M&M Trade Lt“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos kariuomenės ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „M&M Trade Lt“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Lietuvos kariuomenė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „M&M Trade LT“, prašydama priteisti iš atsakovės 5 598,15 Eur dydžio sumą iš anksto sutartų minimalių nuostolių pagal 2019 m. rugsėjo 10 d. prekių viešojo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. KPS-229 bendrosios dalies 11.1. punktą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Ieškovės procesiniai dokumentai pirmosios instancijos teisme buvo grindžiami žemiau nurodomais argumentais:

2.1. Lietuvos kariuomenė ir UAB ,,M&M Trade Lt“ 2019 m. rugsėjo 10 d. sudarė prekių viešojo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. KPS-229 (toliau – ir sutartis, viešojo pirkimo sutartis), kuria atsakovė įsipareigojo parduoti ir per 4 mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo dienos (2019 m rugsėjo 11 d.) pristatyti kariškus kastuvėlius (toliau – ir prekės). Kadangi paskutinė prekių pristatymo diena pagal sutartį ne darbo dieną, prekės turėjo būti pristatytos 2020 m. sausio 13 d. (pirmadienį).

2.2. Atsakovė 2019 m. rugsėjo 17 d. kreipėsi į ieškovę su prašymais pakeisti sutarties 2 priede pavirtintą gamintoją. Prašymuose atsakovė nurodė, kad prekes pristatys pagal sutartį, laiku. 2019 m. spalio 24 d. tarp sutarties šalių buvo sudarytas susitarimas (Nr. KPS-275), kuriuo pakeistas sutarties 2 priede nurodytas prekių gamintojas, susitarimu šalys patvirtino, kad kitos sutarties sąlygos lieka nepakeistos ir taikomos vykdant šiuo susitarimu prisiimtus šalių įsipareigojimus.

2.3. Atsakovė prekes pristatė tik 2020 m. vasario 18 d., t.y. 36 kalendorinėmis dienomis vėliau, nei buvo numatyta sutartyje, todėl remiantis nurodyta aplinkybe jai kilo pareiga atlyginti ieškovei minimalius nuostolius už kiekvieną uždelstą dieną. Gynybos resursų agentūra prie Krašto apsaugos ministerijos 2020 m. vasario 25 d. raštu Nr. S-202 kreipėsi į Lietuvos kariuomenės finansų ir apskaitos departamentą dėl sąskaitos faktūros 5 598,15 Eur sumai dėl netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo atsakovei surašymo. Delspinigių suma paskaičiuota pavėluotam 36 dienų laikotarpiui nuo 77 752,06612 Eur sumos nuo nepristatytų prekių kainos be PVM, kai vienos prekės kaina 11,1074380165 Eur be PVM. Atsakovei 2020 m. kovo 2 d. pateikta sąskaita faktūra serija FTT Nr. 20012 dėl 5 598,15 Eur minimalių nuostolių apmokėjimo, sąskaitos apmokėjimo terminas nurodytas iki 2020 m. kovo 21 d. Atsakovė 2020 m. kovo 23 d. elektroniniu laišku papildomai buvo informuota, kad 2019 m. spalio 24 d. sudarytu susitarimu (Nr. KPS-275) šalys nekeitė prekių pristatymo termino. 2020 m. balandžio 8 d. elektroniniu laišku atsakovė buvo pakartotinai informuota apie sutartyje nustatytų netesybų neapmokėjimą pagal pateiktą sąskaitą.

2.4. Atsakovė, nei iki sutarties sudarymo, nei vėliau nesiekė pakeisti sutarties sąlygų, garantavo naujo gamintojo prekių pristatymą. Pasirašydama sutartį, atsakovė sutiko su nustatytu minimalių nuostolių dydžiu, nereiškė dėl to pretenzijų, todėl jai laiku neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų, nėra pagrindo atleisti ją nuo nuostolių mokėjimo arba sumažinti priteistinų nuostolių dydį. Priešingas sprendimas paneigtų netesybų, kaip civilinės sutartinės atsakomybės formos, prigimtį ir funkciją.

Atsiliepimas

3. Atsakovė UAB ,,M&M Trade Lt“ atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsakovės procesiniai dokumentai grindžiami žemiau nurodomais argumentais:

4.1. Vėlavimą įvykdyti sutartį 36 kalendorinėmis dienomis lėmė išimtinai ieškovės delsimas įforminti leidžiamą sutartimi įsigytų prekių gamintojo pakeitimą, todėl civilinė atsakomybė atsakovės atžvilgiu negali būti taikoma. Ieškovė visas prekes pagal sutartį yra gavusi ir sutartis yra įvykdyta. Ieškovė privalo pagrįsti prašomas priteisti netesybas, įrodinėdama santykį su ieškovės patirtais tikėtinais nuostoliais, tačiau ieškovė to neįrodinėja, todėl ieškinys turi būti atmestas.

4.2. Atsakovė laimėjo ginčo viešąjį pirkimą ir sutartį buvo pakviesta sudaryti ankstesnės – 2017 m. grgužės 25 d. preliminariosios prekių pirkimo – pardavimo sutarties Nr. KPS-180 pagrindu. Šioje sutartyje buvo įtvirtinta atsakovės teisė keisti gamintoją. Tokia teisė buvo perkelta ir į ginčo sutartį. Atsakovė, 2019 m. rugpjūčio 12 d. sužinojusi apie ginčo pirkimo laimėjimą, iš karto informavo ieškovę, kad kreipsis dėl gamintojo keitimo. 2019 m. rugpjūčio 14 d. ieškovei buvo pateiktas formalus prašymas dėl gamintojo pakeitimo kartu su technine specifikacija. 2019 m. rugpjūčio 19 d. ieškovei pateikti prekių pavyzdžiai lauko bandymams, o 2019 m. rugpjūčio 23 d. ieškovė patvirtino, kad pakeisti prašomo gamintojo prekė atitinka ieškovės poreikius ir reikalavimus. Taigi, šalys 2019 m. rugpjūčio 26 d. susiderino susitarimo dėl gamintojo pakeitimo projektą, tačiau jis taip ir liko nepasirašytas – ieškovė galiausiai nurodė atsakovei, kad kreiptis dėl gamintojo pakeitimo formaliai ji turėtų po pagrindinės sutarties pasirašymo.

4.3. Kadangi 2019 m. rugsėjo 10 d. buvo pasirašyta sutartis, atsakovė 2019 m. rugsėjo 17 d. pakartotinai kreipėsi į ieškovę su prašymu pakeisti gamintoją. Ieškovė 2019 m. rugsėjo 19 d. raštu patvirtino, kad pakeisto gamintojo prekės darbinis pavyzdys yra patvirtintas (suderintas), kas reiškė, kad yra išpildytos visos sutarties specialiųjų sąlygų 10.2. punkte įtvirtintos sąlygos gamintojo pakeitimui. Nepaisant to, ieškovė gamintojo pakeitimo neįformino ir nurodė, kad suderinto prekės darbinio pavyzdžio atsiėmimas yra atidedamas be jokio konkretaus termino. Praėjus 21 kalendorinei dienai, ieškovė 2019 m. spalio 9 d. telefonu informavo atsakovę, kad ieškovės teisės departamentui papildomai reikia pirminio gamintojo atsisakymo gaminti prekes. Tokio reikalavimo sutarties specialiųjų sąlygų 10.2. punkte nebuvo, tačiau atsakovė tą pačią dieną pateikė ieškovei pakoreguotą 2019 m. rugsėjo 17 d. prašymą pakeisti gamintoją kartu su ieškovės paprašytu pirminio gamintojo atsisakymu gaminti prekes. Praėjus iš viso 36 kalendorinėms dienoms nuo visų sąlygų įforminti gamintojo pakeitimą atsiradimo, ieškovė galiausiai įformino gamintojo pakeitimą ir informavo apie tai atsakovę. Taigi, visą vėlavimą lėmė būtent ieškovės delsimas įforminti gamintojo pakeitimą.

4.4. Vien tai, kad kreipdamasi į ieškovę dėl prekių gamintojo pakeitimo atsakovė nurodė užtikrinanti prekių pateikimą laiku, nepaneigia fakto, kad visos sutartyje įtvirtintos sąlygos prekių gamintojo pakeitimui buvo išpildytos dar 2019 m. rugsėjo 19 d., tačiau tą įforminantį susitarimą ieškovė pasirašė 36 dienomis vėliau (2019 m. spalio 24 d.). Kadangi prekes užsakyti buvo galima tik ieškovei galutinai patvirtinus jų gamintoją kaip tinkamą, ieškovei delsiant tai padaryti, atsakovė 36 dienas vėlavo pristatyti prekes. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovė nėra kalta dėl vėlavimo ir civilinė atsakomybė jos atžvilgiu neturi būti taikoma. Atsakovė sutartį sudarė prisijungimo būdu, todėl sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsakovės naudai, o ieškovės teiginiai, kad ji neturi įrodinėti prašomų priteisti nuostolių (delspinigių), prieštarauja tiek atsakovės atsiliepime į ieškinį, tiek pačios ieškovės dublike nurodytai teismų praktikai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 5 598,15 Eur delspinigių bei 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir valstybės naudai 126,00 Eur žyminį mokestį.

6. Teismas nustatė, kad tarp šalių buvo sudaryta viešojo pirkimo sutartis. Tiekėjai iš anksto žinojo, kokiomis sąlygomis bus sudaryta sutartis, kad šios sąlygos yra vienodos visiems konkurse dalyvavusiems tiekėjams. Sutikdama dalyvauti konkurse, atsakovė, kaip verslininkė, profesionali viešojo pirkimo dalyvė, laisva valia akceptavo sąlygas, jų neginčijo, sutarties vykdymo metu reikalavimų dėl sutarties sąlygų, susijusių su netesybų dydžiu, skaičiavimo tvarka bei sutarties įvykdymo terminu, keitimo nereiškė. Pagal šalių sudarytos sutarties specialiosios dalies 3.1. punktą atsakovė įsipareigojo pristatyti ieškovei sutartyje nustatytus reikalavimus atitinkančias prekes per 4 mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo dienos. Pagal sutarties bendrosios dalies 12.1. punktą sutartis įsigaliojo 2019 m. rugsėjo 11 d., t.y. atsakovei pateikus ieškovei sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimą. Sutarties įvykdymo terminas suėjo 2020 m. sausio 13 d., atsakovė prekes pagal sutartį ieškovei pateikė 2020 m. vasario 18 d., t.y. pavėlavusi 36 kalendorinėmis dienomis. Teismo vertinimu, vadovaudamasi sutarties nuostatomis, ieškovė įgijo teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti netesybas už sutarties įvykdymo termino praleidimą, o atsakovei atsirado pareiga sumokėti netesybas. Ieškovė už vėlavimą įvykdyti sutartį paskaičiavo ir pareikalavo iš atsakovės sumokėti sutartyje numatytas netesybas (minimalius nuostolius) – 5 598,15 Eur, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 13 d. iki 2020 m. vasario 18 d. nuo 77 752,06612 Eur sumos taikant 0,2 procento dydžio normą.

7. Teismas pažymėjo, kad susitarimas dėl gamintojo pakeitimo pasirašytas 2019 m. spalio 24 d. Susitarimo 3 punktu šalys susitarė ir atsakovė patvirtino, kad kitos sutarties sąlygos lieka nepakeistos ir taikomos vykdant šiuo susitarimu prisiimtus šalių įsipareigojimus, kas reiškia, kad atsakovė 2019 m. spalio 24 d. susitarimu įsipareigojo laikytis ir sutartyje nustatyto sutarties įvykdymo termino. Kadangi sutartis įsigaliojo 2019 m. rugsėjo 11 d., sutarties įvykdymo terminas suėjo 2020 m. sausio 13 d. Atsakovė šio termino pratęsti ar pakeisti neprašė ir patvirtino, kad po gamintojo pakeitimo kitos sutarties sąlygos lieka nepakeistos. Atsakovė ieškovei sukėlė pagrįstą lūkestį tikėtis, kad sutartis bus įvykdyta laiku, o atsakovės veiksmai aiškiai rodo, kad ji būdama verslininkė ir profesionali viešųjų pirkimų dalyvė, negalėjo nesuprasti sutarties įvykdymo termino praleidimo pasekmių, aiškiai bei nedviprasmiškai numatytų sutartyje. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes teismas konstatavo, kad atsakovė neįrodė, jog sutarties įvykdymo terminą praleido dėl ieškovės kaltės, todėl sprendė, jog nėra pagrindo atsakovei netaikyti civilinės atsakomybės.

8. Teismas nustatė, kad atsakovė nepagrindė savo prašymo dėl netesybų dydžio sumažinimo, todėl darė išvadą, kad ieškovei neatsirado pareiga įrodinėti tikėtinus nuostolius. Priešingas aiškinimas paneigtų netesybų nustatymu siekiamus tikslus, būtent sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius, teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties bei skatinti skolininką laiku ir tinkamai vykdyti savo įsipareigojimus. Be to, ieškovė neginčija prekių gavimo fakto, o netesybas skaičiuoja būtent už tai, kad atsakovė prekes pristatė praleidusi sutartyje nustatytą terminą. Taigi, teismas atsižvelgdamas į sutarties sudarymo ir vykdymo aplinkybes, darė išvadą, kad netesybų mažinimas reikštų sutarties sudarymo laisvės bei sutarties vykdymo privalomumo principų pažeidimą, taip pat viešojo pirkimo principų pažeidimą, nukrypimą nuo pradinių pirkimo sąlygų, todėl šiuo atveju netesybos neturi būti mažinamos.

9. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja viešasis interesas, Lietuvos kariuomenės aprūpinimas, todėl atsižvelgiant į jo svarbą ir specifiką, netesybų prevencinė reikšmė (siekiant užkirti kelią galimiems nuostoliams dėl pirkimo vėlavimo, taip pat siekiant užtikrinti sutartyje nustatytų terminų laikymąsi) yra ypač svarbi. Taigi, aplinkybė, kad ieškovė galimai nepatyrė nuostolių dėl sutarties įvykdymo termino praleidimo nesudaro pagrindo mažinti netesybų dydį, todėl ieškinys turi būti tenkintinas ir iš atsakovės ieškovei priteisiama 5 598,15 Eur netesybų suma.

10. Teismas sprendė, kad patenkinus pagrindinį reikalavimą, iš atsakovės ieškovės naudai priteisimos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

11. Teismas nustatė, kad ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovės valstybei priteistinas 126,00 Eur žyminis mokestis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Apeliantė (atsakovė) UAB „M&M Trade Lt“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Taip pat apeliantė prašo priteisti jos naudai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant šią bylą apeliacine tvarka.

13. Apeliacinis skundas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

13.1. Nebuvo pagrindo taikyti atsakovės atžvilgiu civilinę atsakomybę, nes dėl jos vėlavimo įvykdyti sutartį atsakinga pati ieškovė. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė dėl nepaiškinamų priežasčių delsė įforminti ginčo prekių gamintojo pakeitimus, būtent kas ir nulėmė vėlavimą įvykdyti sutartį. Remiantis sutarties nuostatomis, atsakovė turėjo teisę keisti ginčo prekių gamintoją, jo pakeitimą įforminant rašytiniu susitarimu, prieš tai atsakovei pateikus prašymą ieškovei. Tai, kad prekių gamintojas bus keičiamas ieškovei buvo žinoma dar iki sutarties sudarymo, ji patvirtino, kad pakeisti prašomo gamintojo prekė atitinka ieškovės poreikius ir reikalavimus. Susitarimas dėl gamintojo keitimo buvo įformintas 2019 m. rugpjūčio 26 d., tačiau liko nepasirašytas dėl ieškovės pageidavimo kreiptis esant pasirašytai sutarčiai (ne preliminariai). Sutartis buvo pasirašyta 2019 m. rugsėjo 10 d., o 2019 m. rugsėjo 17 d. buvo kreiptasi dėl prekių gamintojo pakeitimo su kuriuo ieškovė sutiko 2019 m. rugsėjo 19 d., tačiau dėl nežinomų priežasčių pasirašė susitarimą ir informavo apie tai atsakovę tik praėjus 36 dienoms (2019 m. spalio 24 d.). Atsakovė objektyviai negalėjo užsakyti ginčo prekių, nes jos būtų neatitikusios sutarties priedo Nr. 2 „Prekių kiekiai ir kainos“ reikalavimų bei su ieškove suderinto darbinio prekės pavyzdžio – juose abiejuose nurodytas konkretus gamintojas, t. y. prekė negali būti kito gamintojo. Taigi, sutarties įvykdymo terminas pasislinko 36 dienomis būtent dėl ieškovės delsimo, todėl nebuvo pagrindo atsakovės atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę.

Šalies argumentai

13.2. Sprendimo motyvai, esą atsakovė nereiškė prašymų pakeisti sutarties įvykdymo termino bei prašymuose dėl gamintojo pakeitimo nurodė, kad galės laiku pristatyti prekes, yra nepagrįsti ir nesudarantys pagrindo tenkinti ieškinį, nes atsakovė objektyviai negalėjo iš anksto numatyti būsiant delsimą iš ieškovės pusės. Taip pat ginčo prekių gamintojo keitimas ieškovei buvo žinomas ir priimtinas dar iki sutarties sudarymo, o sutarties keitimas buvo praktiškai neįmanomas, nes sutarties sąlygos negali būti keičiamos, išskyrus specifinius atvejus ir tik gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą.

13.3. Ieškovė nepagrindė prašomų priteisti netesybų, o jos bet kuriuo atveju yra neprotingos. Ieškovė byloje turėjo pareigą pagrįsti prašomas priteisti netesybas, įrodinėdama jų santykį su ieškovės patirtais tikėtinais nuostoliais. Tokios pareigos ieškovė nevykdė ir tikėtinų nuostolių byloje apskritai neįrodinėjo, todėl teismas turėjo atmesti ieškovės prašymą dėl nuostolių priteisimo. Sprendimo motyvas, jog viešųjų pirkimų svarba ir specifika neva savaime lemia byloje prašomų priteisti netesybų buvimą protingomis, yra nepagrįstas ir nesudarantis pagrindo tenkinti ieškinį. Be to, prašomos priteisti netesybos bet kuriuo atveju sudaro net 85 proc. baudos, kuri pagal sutartį būtų taikoma kaip ultima ratio priemonė – sutarties nutraukimo atveju. Konkrečiu atveju, ieškovė visas prekes gavo, ginčo dėl jų kokybės nėra, todėl ieškovės reikalaujamos priteisti netesybos yra laikytinos neprotingomis ir turi būti mažinamos iki ieškovės tikėtinų nuostolių, kurių ji neįrodinėjo.

13.4. Sprendimu tenkinus ieškinį, buvo iš esmės pažeistos civilinę atsakomybę bei netesybas reglamentuojančios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos, nukrypta nuo jas aiškinančios kasacinio teismo praktikos, pažeisti CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principai. Taip pat sudarytos sąlygos ieškovei sutartines netesybas panaudoti kaip pasipelnymo šaltinį ir nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita, kartu perkeliant jai pačios ieškovės delsimu sąlygotus neigiamus padarinius. Taigi, šios aplinkybės sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Atsiliepimas

14. Ieškovė Lietuvos kariuomenė atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

15. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

15.1. Ieškovei nepasirašius susitarimo atsakovė objektyviai negalėjo užsakyti ginčo prekių, nes kitaip būtų laikoma, kad prekės neatitinka sutarties reikalavimų.

15.2. Atsakovės byloje reiškiamos pozicijos argumentai visiškai prieštarauja atsakovės elgesiui vykdant sutarties sąlygas, kai sutarties vykdymo metu iki pasirašant susitarimą atsakovė garantavo naujo gamintojo prekių pateikimą sutartyje nustatytu terminu. Atsakovė iki sutarties sudarymo savo pasiūlymo neatšaukė, sutarties sudaryti neatsisakė, sudarė sutartį joje nustatytomis sąlygomis, sudarė susitarimą dėl sutaries pakeitimo nekeičiant prekių pristatymo terminų, prekių pristatymo terminas pratęstas nebuvo, todėl būdama profesionaliu verslo subjektu, reguliariai dalyvaujančiu viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose, ji galėjo ir turėjo numatyti, kad sutartis privalės būti vykdoma joje numatytomis sąlygomis.

15.3. Sutarties specialiosios dalies 10.2 punkto sąlyga dėl gamintojo keitimo yra dispozityvi, t.y. gamintojas <...> gali būti keičiamas, kai toks gamintojo keitimas pats savaime, tiekėjui tik pasiūlius keisti gamintoją, nėra perkančiajai organizacijai privalomas. Atsakovė, be to, objektyvias priežastis dėl gamintojo keitimo pagrindė tik 2019 m. spalio 9 d. pateikdama gamintojo raštą.

15.4. Atsakovės vėlesni, praėjus daugiau, kaip pusę metų laiko nuo susitarimo pasirašymo, keliami byloje argumentai dėl sutarties netinkamo vykdymo iš ieškovės pusės, atsakovei numatant pristatyti prekes sutartyje nustatytu terminu, neturi esminės reikšmės, nes tokie argumentai visiškai prieštarauja atsakovės sutarties vykdymo metu įvirtintai valiai. Atsakovei aiškiai ir nedviprasmiškai įsipareigojus pristatyti prekes sutartyje nustatytu terminu, atsakovė yra vienasmeniškai atsakinga už pavėluotą prekių pristatymą, taigi ir už vėlavimą įvykdyti sutartį, todėl atsakovės argimentams esant skirtingiems atsakovės gynybinei taktikai pateisinti ir sutartinei atsakomybei išvengti, atsakovė yra atsakinga už netinkamą sutarties vykdymą ir minimalių nuostolių susidarymą.

15.5. Atsakovė veikė savo rizika ir laisva valia sudarė su ieškove sutartį, kuria įsipareigojo neįvykdžius savo prievolės laiku pristatyti prekes, sumokėti šalių iš antksto sutartus minimalius nuostolius už kiekvieną pavėluotą dieną. Atsakovė žinojo, kad Lietuvos kariuomenė yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis krašto apsaugos sistemoje ir atliekantis ypatingo svarbumo uždavinius bei turintis specifinius poreikius, todėl itin reikšminga, kad sutartis būtų vykdoma laiku. Sutartimi buvo įsigyjamas specifinis kario ekipuotės objektas, kurio poreikis negali būti staiga įprastai rinkoje patenkinamas, nes kariškam kastuvėliui keliami aukšti reikalavimai. Tokio specifinio įrankio įsigijimas negali būti atidėliojamas ar toks poreikis padengiamas/kompensuojamas kitu būdu. Atsakovei vėluojant vykdyti sutartį ieškovė laikinai prarado galimybę komplektuoti dalį karių su pilna ekipuote ir/ar būti pasiruošusi tokią kompektaciją įgyvendinti. Tai reiškia, kad atsakovė privalėjo atlyginti visus ieškovės patirtus, šalių iš anksto sutartus minimalius nuostolius, tačiau to nepadarė.

Atsiliepimas

15.6. Atsakovės nurodomi argumentai, kad atsakovė sutarties laiku nevykdė dėl ieškovės veiksmų nėra pakankami atleisti atsakovę nuo minimalių nuostolių mokėjimo ar sumažinti jų dydį, nes tokiu atveju būtų paneigta pati netesybų, kaip civilinės sutartinės atsakomybės formos, prigimtis ir funkcija. Be to, atsakovės nurodomi faktai patys savaime negali sukelti ieškovei teisinių pasekmių, nes tokie faktai kaip reikšmingi sutarties vykdymui nėra įtraukti į sutarties ir susitarimo nuostatas.

15.7. Atsakovė sutartyje pripažino minimalių nuostolių dydį, nereiškė dėl jo pretenzijų, nesiekė jo sumažinti. Nuostoliai kilo išimtinai dėl atsakovės veiksmų, neveikimo, todėl ji negali būti atleistina nuo nuostolių mokėjimo ir nuostoliai negali būti mažinami. Be to, netaikant netesybų būtų nepagrįstai keičiama sutarties šalių interesų pusiausvyra tokiu būdu, kad atsakovė dėl savo netinkamo prievolių vykdymo įgytų ekonominį pranašumą, kuris nebuvo aptartas sutartimi bei iš esmės nepadengtų minimalių ieškovės nuostolių, patirtų dėl negalėjimo laiku naudotis visu kiekiu užsakytų prekių, bei neskatintų atsakovės savalaikiai vykdyti sutartinių prievolių.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

17. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo priteisti delspinigiai ir palūkanos už sutarties netinkamą vykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių aplinkybių

18. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė 2019 m. rugpjūčio 8 d. raštu dėl laimėtojo nustatymo Nr. LKARV-5-2 informavo, kad atsakovė pripažinta viešojo konkurso dėl kariškų kastuvėlių pirkimo (pirkimo Nr. CVO IS-446492) laimėtoja. Šalys 2019 m. rugsėjo 10 d. sudarė 2017 m. gegužės 25 d. preliminariosios prekių pirkimo – pardavimo sutarties Nr. KPS-180 pagrindu prekių viešojo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. KPS-229. Pagal šią sutartį atsakovė įsipareigojo parduoti ir pristatyti kastuvėlius kariškus, atitikančius sutarties 1 priede „Techninė specifikacija kariškam kastuvėliui“ nustatytus reikalavimus ir pagamintus pagal patvirtintą darbinį pavyzdį, o ieškovė įsipareigojo už pristatytus ir sutarties 1 priede nustatytus reikalavimus bei patvirtintą prekės darbinį pavyzdį atitinkančias prekes atsiskaityti šioje sutartyje nustatyta tvarka. Atsakovė 2019 m. rugsėjo 18 d. pateikė ieškovei 2019 m. rugsėjo 17 d. prašymą, kuriuo vadovaudamasi sutarties 10.2. punktu prašė pakeisti sutarties priede patvirtintą gamintoją bei patikino, kad gamintojo keitimas užtikrins sėkmingą sutarties vykdymą, nes gaminys bus aukšesnės kokybės ir vis tiek galės būti pristatytas laiku. Gynybos resursų agentūra prie Krašto apsaugos ministerijos 2019 m. rugsėjo 18 d. patvirtino kariško kastuvėlio pavyzdį, o 2019 m. spalio 14 d. atsakovė pateikė ieškovei prašymą pakeisti gamintoją, kadangi patvirtintas gamintojas raštu atsisakė gaminti kastuvėlį MMT888, nes yra nutraukta gaminio gamyba. 2019 m. spalio 24 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė susitarimą dėl 2019 m. rugsėjo 10 d. prekių viešojo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. KPS-229, sudarytos 2017 m. gegužės 25 d. preliminariosios prekių pirkimo – pardavimo sutarties Nr. KPS-180 pagrindu, pakeitimo, kuriuo šalys susitarė pakeisti sutarties 2 priedą „Prekių kiekiai ir kainos“. Atsakovė 2020 m. vasario 18 d. pristatė ieškovei prekes, todėl 2020 m. vasario 25 d. raštu dėl netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo pagal 2019 m. rugsėjo 10 d. sutartį Nr. KPS-229 Gynybos resursų agentūra prie Krašto apsaugos ministerijos kreipėsi į Lietuvos kariuomenės finansų ir apskaitos departamentą išrašyti atsakovei sąskaitą faktūrą dėl netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo. 2020 m. kovo 2 d. Lietuvos kariuomenė išrašė atsakovei sąskaitą faktūrą (serija FIT Nr. 20012) dėl 5 598,15 Eur iš anksto sutartų minimalių nuostolių pagal 2019 m. rugsėjo 10 d. sutarties Nr. KPS-229 specialiosios dalies 10.1.4. punktą. Sąskaitą nurodyta apmokėti iki 2020 m. kovo 21 d. 2020 m. kovo 23 d. ir 2020 m. balandžio 8 d. ieškovė elektroniniais laiškais kreipėsi į atsakovę dėl pagal pateiktą sąskaitą faktūrą neapmokėtų delspinigių. Atsakovė delspinigių nesumokėjo. Dėl to Lietuvos kariuomenė kreipėsi į teismą, prašydama iš UAB „M&M Trade LT“ priteisti 5 598,15 Eur dydžio sumą iš anksto sutartų minimalių nuostolių pagal sutarties bendrosios dalies 11.1. punktą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas tokius ieškinio reikalavimus patenkino – priteisė Lietuvos kariuomenės naudai iš UAB „M&M Trade LT“ 5 598,15 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir valstybės naudai 126,00 Eur žyminį mokestį. Apeliantė UAB „M&M Trade LT“ su tokiu teismo sprendimu nesutinka ir apeliaciniame skunde prašo sprendimą panaikinus priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti.

Dėl civilinės atsakomybės taikymo

19. Apeliantė nurodo, kad nebuvo pagrindo jos atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę, nes dėl jos vėlavimo įvykdyti sutartį yra kalta pati ieškovė, kuri dėl nepaaiškinamų priežasčių delsė įforminti ginčo prekių gamintojo pakeitimus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu apeliantės argumentu.

20. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

21. Konkrečiu atveju, bylos šalys jau minėtos prekių viešojo pirkimo – pardavimo sutarties specialiosios dalies 1.1. punkte numatė, kad atsakovė parduos ir pristatys ieškovei kariškus kastuvėlius, atitinkančius sutarties 1 priede nustatytus reikalavimus bei juos pagamins pagal patvirtintą darbinį pavyzdį. Sutarties 3.1. punkte atsakovė įsipareigojo pristatyti ieškovei sutartyje nustatytus reikalavimus atitinkančias prekes per 4 mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo dienos, t.y. 2019 m. rugsėjo 11 d., pateikus ieškovei sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimą. Byloje nustatyta, kad ši atsakovės prievolė buvo įvykdyta ne laiku, nes atsakovė, vėluodama 36 dienas, prekes ieškovei pristatė tik 2020 m. vasario 18 d.

22. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginės žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sutarties specialiosios dalies 11.1.4. punkte numatyta, jog atsakovė, pavėlavusi pristatyti prekes per sutarties specialiosios dalies 3.1. punkte nurodytą terminą, privalo mokėti ieškovei sutarties bendrosios dalies 11.1. punkte numatytus minimalius nuostolius už kiekvieną uždelstą dieną. Sutarties bendrosios dalies 11.1. punkte nurodyta, kad tokiu atveju atsakovė turi mokėti 0,2 procentų dydžio nuo nepristatytų prekių vertės už kiekvieną uždelstą dieną šalių iš anksto sutartus minimalius nuostolius – sutarties nustatyta arba sutartyje nustatyta tvarka apskaičiuotą ir neginčijamą pinigų sumą, kurią pardavėjas įsipareigoja sumokėti pirkėjui, jei prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (sutarties bendrosios dalies 1.1.7. punktas). Tokius iš anksto susitartus minimalius nuostolius atsakovė įsipareigojo mokėti ne vėliau kaip per sąskaitoje faktūroje ar pareikalavime nurodytą terminą. Remiantis nurodytomis sutarties nuostatomis darytina išvada, kad atsakovei laiku neįvykdžius sutarties, ieškovė įgijo teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti netesybas (nuostolius) už sutarties įvykdymo termino praleidimą, o atsakovei atsirado pareiga sumokėti netesybas (CK 6.71 straipsnis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Ieškovė už vėlavimą įvykdyti sutartį paskaičiavo ir pareikalavo iš atsakovės sumokėti sutartyje numatytas netesybas (minimalius nuostolius) – 5 598,15 Eur, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 13 d. iki 2020 m. vasario 18 d. nuo 77 752,06612 Eur sumos taikant 0,2 procento dydžio normą (sutarties specialiosios dalies 11.1.4. punktas, 1.2. punktas, bendrosios dalies 11.1. punktas).

24. Remiantis CK 6.247 straipsniu, atlyginami tik tiek nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiu skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju, atsakovė savo neveikimu (kalte) laiku neįvykdė viešojo prekių pirkimo – pardavimo sutartimi prisiimto įsipareigojimo ir laiku nepristatė ieškovei kariškų kastuvėlių, t.y. atliko neteisėtus veiksmus, dėl ko ieškovė patyrė nuostolius (žalą) dėl apribotos galimybės naudotis specifine ekipuotės sudėtine dalimi ir tinkamai sudaryti ekipuotę, kuri priežastiniu ryšiu yra susijusi su neteisėtais atsakovės veiksmais. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog yra pagrindas civilinės atsakomybės atsakovės atžvilgiu taikymui.

26. Jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės (CK 6.248 straipsnio 4 dalis). Jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės (CK 6.259 straipsnio 1 dalis).

27. Nors atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad dėl vėlavimo įvykdyti sutartį yra kalta pati ieškovė, tačiau tokie atsakovės argumentai laikytini prieštaraujančiais byloje esantiems duomenims, todėl yra atmestini. Kaip minėta, ieškovės ir atsakovės viešoji prekių pirkimo – pardavimo sutartis įsigaliojo 2019 m. rugsėjo 11 d. Nors 2019 m. spalio 24 d. buvo pasirašytas sutarties pakeitimas, kuriuo pakeistas kariškų kastuvėlių gamintojas, tačiau kitos sutarties sąlygos liko nepakeistos, todėl sutartyje numatytas 4 mėnesių sutarties įvykdymo terminas suėjo 2020 m. sausio 13 d. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad atsakovė teikdama ieškovei prašymus dėl gamintojo pakeitimo (2019 m. rugpjūčio 14 d., 2019 m. rugsėjo 17 d., 2019 m. spalio 14 d.), užtikrino sėkmingą sutarties vykdymą ir prekių pristatymą sutartyje sulygtomis sąlygomis. Kadangi sutarties įvykdymo terminai ir iš jų nevykdymo kylančios teisinės pasekmės buvo aiškiai nurodytos šalių pasirašytoje sutartyje, atsakovė, kaip juridinis asmuo, savo srities profesionalas, viešųjų pirkimų dalyvis, turėjo arba galėjo suvokti vėlavimo pristatyti prekes pasekmes, tačiau jokių veiksmų nesiėmė (neprašė pratęsti termino, neinformavo atsakovės apie ilgesnį prekių pristatymo terminą ir pan.) bei taip sukėlė ieškovei pagrįstą lūkestį, jog sutartis bus įvykdyta laiku.

28. Apeliantė nurodo, kad į ieškovę dėl gamintojo keitimo kreipėsi 2019 m. rugsėjo 17 d. Apeliantės teigimu, ieškovė su gamintojo keitimu sutiko 2019 m. rugsėjo 19 d., tačiau dėl nežinomų priežasčių pasirašė susitarimą ir informavo apie tai atsakovę tik praėjus 36 dienoms (2019 m. spalio 24 d.) – nepagrįstai delsė pasirašyti sutartį.

29. Viena vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalys sutartyje ar kituose susitarimuose nebuvo susitarusios dėl terminų, per kuriuos turi būti pasirašytas sutarties 10.2. punkte numatytas susitarimas dėl sutarties keitimo. Kita vertus, iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė po 2019 m. rugsėjo 19 d. pareikalavo pateikti gamintojo keitimą pagrindžiančius įrodymus, t.y. pagrįsti, kad sutartyje numatytas gamintojas nebegamina prekių ir neketina gamybos atnaujinti ateityje. Atsakovė objektyvias priežastis dėl gamintojo keitimo pagrindė tik 2019 m. spalio 14 d. pateikdama 2020 m. spalio 9 d. gamintojo raštą. Taigi, ieškovės sutikimo pasirašymas ir suderinimas truko tik šiek tiek daugiai nei savaitę, todėl nėra pagrindo sutikti, jog buvo delsiama 36 dienas, ar kad toks delsimas buvo nepagrįstas, ir jis sudaro pagrindą atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės.

30. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė neįrodė, jog sutarties įvykdymo terminą praleido dėl ieškovės kaltės, todėl teismas sprendžia, kad nėra pagrindo atsakovei netaikyti civilinės atsakomybės.

Dėl netesybų mažinimo

31. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovė nepagrindė prašomų priteisti netesybų, o jos bet kuriuo atveju yra neprotingos. Ieškovė byloje turėjo pareigą pagrįsti prašomas priteisti netesybas, įrodinėdama jų santykį su ieškovės patirtais tikėtinais nuostoliais. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apeliacinio skundo motyvais.

32. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai).

33. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę. Taigi šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008, 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

34. Kaip jau buvo minėta, šalys prekių viešojo pirkimo – pardavimo sutarties bendrojoje ir specialiojoje dalyse susitarė, kad pavėlavusi pristatyti prekes atsakovė turės mokėti ieškovei minimalius, 0,2 proc. nuo nepristatytos prekių vertės, nuostolius už kiekvieną pradelstą dieną, kurie yra neginčijami. Šiuos nuostolius atsakovė įsipareigojo mokėti ne vėliau kaip per sąskaitoje faktūroje ar pareikalavime nurodytą terminą. Taigi, vadovaujantis teismų praktika, atsakovei neįvykdžius pareigos per 4 mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo pristatyti ieškovei prekes, ieškovei netesybų (minimalių nuostolių), kurios buvo numatytos sutartyje įrodinėti nereikia.

35. Remiantis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi, jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.

36. Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatymo nesukonkretintos. Taigi, kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas.

37. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad neprotingai didelės netesybos turi būti mažinamos tiek, kad būtų užtikrinta prievolės šalių interesų pusiausvyra – tiek skolininko interesas, jog netesybos išliktų kompensuojamojo pobūdžio ir nebūtų baudinės, tačiau taip pat turi būti gerbiamas kreditoriaus interesas, kad netesybos atliktų ir sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės funkciją, todėl mažinant netesybas neturi būti visiškai pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis), o toks pažeidimas būtų, jei netesybos būtų mažinamos iki realiai patirtų ar minimalių nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

38. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė prievolę pristatyti prekes ieškovei yra įvykdžiusi. Tačiau byloje nustatyta, kad atsakovė savo pareigą įvykdė praleidusi sutartyje numatytą terminą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad konkrečiu atveju viešoji sutartis buvo sudaryta Lietuvos kariuomenės aprūpinimui, todėl viešojo pirkimo – pardavimo sutarties vykdymas yra svarbus ne tik sutarties šalims, tačiau ir nacionalio saugumo užtikrinimui. Kaip teisingai pažymėjo ieškovė, pirkimo objektas yra specifinis – kariškas kastuvėlis, kuris yra ekipuotės sudėtinė dalis. Atsakovei praleidus sutarties įvykdymo terminą, ieškovė negalėjo naudotis minėta specifine preke ir tinkamai sudaryti ekipuotės net 36 dienas, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, jog sutarties praleidimo terminas yra nereikšmingas, nedidelis ar atsižvelgiant į pažeidimo dydį, sutartyje numatytos 0,2 proc. netesybos, kurios sudaro 5 598,15 Eur yra akivaizdžiai per didelės.

39. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalys yra laisvos susitarti dėl netesybų (delspinigių, baudos), todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumetu, jog konkrečiu atveju esant dviejų juridinių asmenų, profesonalių viešų pirkimų dalyvių susitarimui, netesybų mažinimas reikštų sutarties sudarymo laisvės, sutarties vykdymo privalomumo principų, viešojo pirkimo principų pažeidimą bei nukrypimą nuo pradinių pirkimo sąlygų.

40. Pažymėtina, jog tai, kad kitose su viešaisiais pirkimais susijusiose bylose teismas mažino netesybų dydį savaime nereiškia, jog toks dydis turi būti mažinamas ir šioje byloje. Kaip jau minėta, kriterijus, pagal kuriuos netesybos gali būti pripažįstamos neprotingai didelėmis nustato teismas, todėl būtent teismas kiekvienu atveju įvertina kokios aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant netesybų mažinimo klausimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, t.y. atsižvelgęs į pradelsto įsipareigojimo terminą, pažeidimo trukmę, sutarties objekto svarbą visuomenei, šalių sudarytos sutarties sąlygas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo mažinti pirmosios instancijos teismo nustatyto netesybų dydžio.

Dėl bylos procesinės baigties

41. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti, todėl yra atmestini. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas faktines bei teisines aplinkybes, teisingai nustatė turinčias bylai reikšmės aplinkybes, atskleidė ginčo esmę, tinkamai aiškino teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

42. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).

43. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad apeliantei bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos (CPK 93, 98 straipsniai). Tuo tarpu, ieškovė bylėjimosi išlaidų priteisti neprašė, todėl jos naudai išlaidos taip pat nėra priteisiamos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimą nepakeistą.

Teisėjai Kazys Kailiūnas Gintaras Pečiulis Antanas Rudzinskas