Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lenkijos įmonės „Drew Met Anton Paulau“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Lenkijos įmonės „Drew Met Anton Paulau“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Belfix Baltic“ dėl įsiskolinimo už pateiktas prekes apmokėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Lenkijos įmonė „Drew Met Anton Paulau“ (toliau – ieškovė) prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Belfix Baltic“ (toliau – atsakovė) 5 306,91 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad per 2021–2022 metų laikotarpį ji tiekė atsakovei prekes (pjautinę medieną) pagal sutartines kainas. Atsakovė tarpusavio atsiskaitymų balanse neįskaičiavo dviejų prekių partijų siuntų, už jas pilnai nesumokėjo, dėl ko susidarė 5 306,91 Eur įsiskolinimas. Iš viso atsakovei buvo išsiųstos 8 prekių siuntos. Taip šalių nebuvo jokių ginčų dėl 6 siuntų, tačiau pagal ieškovės buhalterijos duomenis paaiškėjo, kad nėra įtrauktos 2 prekių siuntos (pagal važtaraščius CMR Nr. 27 ir CMR Nr. 31) už bendrą 15 383,68 Eur sumą. Įtraukus tokią sumą į šalių tarpusavio atsiskaitymus, galutiniame balanse susidaro 5 306,91 Eur skirtumas ieškovės naudai. Ieškovė 2024 m. sausio 17 d. išsiuntė savo sudarytą tarpusavio atsiskaitymų sutikrinimo aktą atsakovei kartu su pretenzija, kuria pareikalavo sumokėti 5 306,91 Eur skolą, tačiau atsakovė nieko neatsakė, ieškovės reikalaujamos skolos nesumokėjo. Atsakovė vengia bendrauti su ieškove, pakeitė savo buveinės adresą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 24 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtu, grąžino ieškovei 473 Eur žyminį mokestį.

4. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-11320-1153/2024 ieškovei buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti. Minėta nutartimi teismas įpareigojo ieškovę aiškiai suformulioti ieškinio pagrindą ir dalyką, teisių gynimo būdą, pateikti dokumentus ir kitus įrodymus, kuriais ieškovė grindžia savo reikalavimus. Ieškovė trūkumų nepašalino, todėl teismas 2024 m. gegužės 6 d. nutartimi ieškinį grąžino ieškovei.

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. liepos 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-15256-868/2024 atsisakė priimti ieškovės ieškinį atsakovei UAB „Belfix Baltic“ dėl įsiskolinimo už patiektas prekes sumokėjimo ir nepagrįstai išieškomų lėšų grąžinimo. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju, ieškovė iš esmės ginčija Varšuvos teismo 2023 m. liepos 18 d. priimtą įsakymą, kai tuo tarpu įsakymas yra įsiteisėjęs ir yra vykdomas. Todėl teismas ieškinį atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-21828-842/2024 atsisakė priimti ieškovės ieškinį atsakovei UAB „Belfix Baltic“ dėl įsiskolinimo už patiektas prekes sumokėjimo. Nurodė, kad iš turimų duomenų galima spręsti, jog byla Varšuvos teisme buvo nagrinėta dėl lėšų permokos grąžinimo už pagal šiame ieškinyje minimas prekių siuntas. Tuo tarpu ieškovė Lietuvos Respublikos teisme reiškia ieškinį dėl lėšų priteisimo pagal 2 iš ieškinyje minimų 8 prekių siuntų. Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims, todėl teismas ieškinį atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-35645-1044/2024 atsisakė priimti ieškovės ieškinį atsakovei UAB „Belfix Baltic“ dėl įsiskolinimo už patiektas prekes sumokėjimo. Nurodė, kad teismui pateiktas ieškinys (jo dalis, kurioje tikėtina turėtų būti įvardijami įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes) yra tiesiog nukirptas (abiejuose ieškinio egzemplioriuose), o dalis kaip priedai nurodomų dokumentų yra išbraukti ir neteikiami, kas, teismo vertinimu, taip pat rodo tam tikrą ieškovės pasirinkimą nešalinti teismo nustatytų trūkumų, atskleidžiant ieškinio pagrindą. Ieškinyje nėra nurodyta jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti kitokią išvadą, nei padarė teismai įsiteisėjusiose nutartyse, kad ieškinyje reiškiamu reikalavimu dėl 5 306,91 Eur skolos priteisimo yra iš esmės ginčijamas Varšuvos teismo 2023 m. liepos 18 d. įsakymas, kuris yra įsiteisėjęs ir vykdomas. Todėl teismas ieškinį atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

8. Nagrinėjamu atveju ieškovė penktą kartą pareiškė ieškinį atsakovei, kuriame prašo priteisti 5 306,91 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

9. Ieškovė nuslėpė bei ieškinyje nenurodė tų aplinkybių, kurias ji nurodė kitose civilinėse bylose (t. y. Nr. e2-11320-1153/2024, Nr. e2-15256-868/2024, Nr. e2-21828-842/2024 ir Nr. 2-35645-1044/2024). Ieškovė nenurodė, kad 2022 metų pabaigoje atsakovė atsiuntė ieškovei balansų patvirtinimo (tarpusavio atsiskaitymų suderinimo) raštą, kuriame nurodyta, kad pagal 2022 m. lapkričio 30 d. ieškovė turi grąžinti atsakovei 10 076,77 Eur sumą bei nenurodė, kad 2023 m. liepos 18 d. Varšuvos teismo įsakymu ieškovei buvo priteista 10 076,77 Eur suma.

10. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovė dar kartą kreipiasi į teismą su tuo pačiu ieškiniu, kurį grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis, dėl kurių jau yra pasisakyta įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, kuriais atsisakyta priimti tokį ieškovės reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 18 straipsnis).

11. Ieškovė net nebando taisyti trūkumų, teikti paaiškinimus ieškinyje, o tiesiog pašalina iš ieškinio tam tikrus faktus ir teikia teismui iš naujo ieškinį, taip neatskleisdama iki galo tikro ieškinio pagrindo.

12. Atsižvelgiant į tai, kad teismas ieškinį priėmė, atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė, ieškinys grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, dėl kurių jau yra pasisakyta įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, kuriais atsisakyta priimti tokį ieškovės reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 18 straipsnis), ieškovei eilinį kartą neatskleidus tikrojo ieškinio pagrindo, teismas ieškinį paliko nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas).

III. Atskirojo skundo argumentai

13. Atskiruoju skundu ieškovė Lenkijos įmonė „Drew Met Anton Paulau“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, vadovaujantis CPK 337 straipsnio 2 dalimi, ieškovės naudai priteisti iš atsakovės 5 306,91 Eur skolą už pristatytas ir neapmokėtas prekes, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo ieškinio priėmimo iki teismo sprendimo pilno įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas, atliekant formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Tarp bylos šalių buvo susidarę komerciniai santykiai. Ieškovės reikalavimas sumokėti 5 306,91 Eur skolos už prekes likutį yra paremtas 2 prekių partijų išsiuntimo dokumentais, tų prekių gavimas yra patvirtintas CMR su atitinkamo gavėjo parašu, tačiau atsakovė tų 2 partijų gavimo faktą nuslepia, jį ignoruoja. Atsakovė, kaip pirkėja, privalo įvykdyti savo prievolę pilnai apmokėti už jos gautas prekes. Atsakovė neatsižvelgė į priešpriešinį ieškovės reikalavimą įtraukti į tą raštą apmokėjimus už papildomas 2 prekių siuntas. Tokiu būdu, atsakovė nepagrįstai praturtėja ieškovės sąskaita. Atsakovė privalo ištaisyti visas savo kaltės pasekmes – pilnai sumokėti ieškovei už patiektas prekes.

13.2. Teismas ieškinį priėmė, o atsakovė atsiliepimo nustatytu terminu nepateikė, todėl teismas turėjo atsižvelgti į ieškovės nurodytą sutikimą ir priimti sprendimą už akių. Palikdamas ieškinį nenagrinėtą, teismas tuo labai apsunkino ir suvaržė ieškovės procesines teises, kadangi ieškovė negali naudotis teisine gynyba. Teismas be įrodymų padarė prezumpcijas, kad ieškovė nešalino ieškinio trūkumų, neatskleidė ieškinio pagrindo. Tačiau teismui buvo pateikta visa eilė dokumentų (t. y. užsakymai, CMR, atsiskaitymų suderinimo aktas), patvirtinančių ieškovės nurodytas aplinkybes. Visi šie dokumentai išversti profesionalaus vertėjo į lietuvių kalbą ir tinkamai patvirtinti. Todėl skundžiama nutartis yra nepagrįsta, neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir turi būti aukštesnio teismo panaikinta.

14. Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai bei išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

16. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl nutarties (ne)teisėtumo

18. CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punkte nustatyta, kad teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą šio kodekso 95¹ straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju, t. y. piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis siekiant pakenkti atsakovo vykdomai visuomenės informavimo ar kitokiai su viešojo intereso tenkinimu ar gynimu susijusiai veiklai ar atgrasyti atsakovą nuo šios veiklos. Nurodytas punktas yra taikomas reiškiant strateginį ieškinį (angl. strategic lawsuit against public participation, santr. – SLAPP). CPK 95¹ straipsnio 1 dalyje, įtvirtinti aiškūs atsakovą, kaip SLAPP subjektą, įvardijantys kriterijai, t. y. jis vykdo visuomenės informavimo ar kitokią su viešojo intereso tenkinimu ar gynimu susijusią veiklą ir suteikia teisę atsakovui, kuris mano, kad ieškovas nesąžiningai siekdamas pakenkti to atsakovo vykdomai visuomenės informavimo ar kitokiai su viešojo intereso tenkinimu ar gynimu susijusiai veiklai ar atgrasyti atsakovą nuo šios veiklos, pareiškė nepagrįstą ieškinį, atsiliepime į ieškinį pateikti teismui prašymą taikyti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą.

19. CPK 95¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ieškovui laiku nepateikus atsikirtimų į atsakovo prašymą arba nepateikus įrodymų, patvirtinančių ieškovo nurodomas aplinkybes, jei tokie įrodymai nebuvo pateikti su ieškiniu, arba teismui nustačius, kad ieškovas nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį siekdamas pakenkti atsakovo vykdomai visuomenės informavimo ar kitokiai su viešojo intereso tenkinimu ar gynimu susijusiai veiklai ar atgrasyti atsakovą nuo šios veiklos, ieškinys paliekamas nenagrinėtas.

20. Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad ieškovė yra pareiškusi ieškinį atsakovei dėl skolos priteisimo. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, kad šalis siejo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, atsakovė šiuo atveju nėra SLAPP subjektas pagal CPK 95¹ straipsnį. Be to, atsakovė net nepateikė atsiliepimo į ieškinį ir jame neteikė prašymo taikyti 95¹ straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą, todėl teismas nepagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindu.

21. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas iš esmės sprendė, kad ieškovė nešalino ankstesnėmis teismų nutartimis jai nustatytų ieškinio trūkumų, todėl ieškinį paliko nenagrinėtu konstatavęs, kad ieškovė nepagrįstai dar kartą kreipėsi į teismą su tuo pačiu ieškiniu, kurį grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis, dėl kurių jau yra pasisakyta įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, tačiau sutikti su šiais argumentais nėra pagrindo.

22. Teisė kreiptis į teismą, kaip konstitucinė asmens teisių ir laisvių garantija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje. Jos turinys sietinas su kiekvieno suinteresuoto asmens teise įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą tvarką – tik tokiu būdu materialusis teisinis reikalavimas tampa ieškiniu (pareiškimu) (CPK 5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2010). Teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais, imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 straipsnis).

23. Kreipimasis į teismą su ieškiniu ir ieškinio suformulavimas yra ieškovo procesinė teisė, kuria jis savo nuožiūra disponuoja (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Asmuo, nutaręs kreiptis į teismą pažeistai ar ginčijamai teisei ar įstatyme saugomam interesui apginti (CPK 5 straipsnis), ieškinyje privalo nurodyti faktines aplinkybes, kuriomis įrodinėja pažeistą teisę, ir suformuluoti reikalavimą, kokias pažeistas teises ir kokiu būdu prašo apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-684/2020, 31 punktas; 2024 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-943/2024, 40 punktas). Teisminio nagrinėjimo dalykas būtent ir nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-701/2022, 33 punktas).

24. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė reikalavimą dėl susidariusio įsiskolinimo priteisimo. Savo reikalavimą ieškovė grindžia tuo, kad 2021–2022 metų laikotarpiu šalis siejo prekių pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. Ieškovės teigimu, atsakovė tarpusavio atsiskaitymų balanse neįskaičiavo dviejų prekių partijų siuntų, už jas pilnai nesumokėjo, dėl ko ir susidarė jos prašomas priteisti 5 306,91 Eur įsiskolinimas. Nors ieškovė 2024 m. sausio 17 d. išsiuntė savo sudarytą tarpusavio atsiskaitymų sutikrinimo aktą atsakovei kartu su pretenzija, kuria pareikalavo sumokėti 5 306,91 Eur skolą, tačiau atsakovė su ieškove neatsiskaitė, į ieškovės raginimus nereagavo. Savo reikalavimui pagrįsti ieškovė teismui pateikė rašytinius įrodymus, tai yra CMR važtaraščius ir jų vertinimus, atsakovei siųstą pretenziją dėl susidariusio įsiskolinimo, tarpusavio atsiskaitymų sutikrinimo aktą.

25. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškiniu ir su juo pateiktais rašytiniai įrodymais sprendžia, kad ieškinio faktinis pagrindas yra pakankamai atskleistas ir aiškus, o tai, kad ankstesnėmis teismų nutartimis ieškovei buvo nustatyti trūkumai jos procesinio dokumento trūkumų šalinimui, nėra pagrindas šioje byloje ieškinį palikti nenagrinėtu, juolab, kad ieškovei nagrinėjamoje byloje pateikus ieškinį, jis buvo priimtas ir ieškinio trūkumų šalinimo institutas net nebuvo taikytas.

26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog teismas, priėmęs procesinį dokumentą ir vėliau pastebėjęs jo turinio trūkumų, gali jį palikti nenagrinėtą tik tada, kai išaiškėję trūkumai yra esminiai, t. y. dėl kurių bylos negalima išnagrinėti iš esmės, jeigu ieškinyje nenurodytas jo pagrindas ir dalykas. Priešingu atveju (jeigu išaiškėję ieškinio trūkumai nėra esminiai) prasidėjęs civilinis procesas turi būti tęsiamas. Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismas neturi teisės nepagrįstai varžyti asmens teisės pasirinkti savo teisių gynimo būdą bei formą, todėl sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą turi būti derinami teisminės gynybos prieinamumo ir teisinio tikrumo principų reikalavimai. Asmens teisės reikšti ieškinį ribojimas jau ieškinio priėmimo stadijoje turi būti paremtas akivaizdžiu proceso įstatyme įtvirtinto pagrindo, patvirtinančio netinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, buvimu. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje patikrinama, ar egzistuoja procesinio teisinio pobūdžio prielaidos ir teisės kreiptis į teismą sąlygos, tačiau į klausimą, ar ieškinys yra pagrįstas (materialinio teisinio pobūdžio prielaida) atsakoma tik išnagrinėjus bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023, 50 punktas).

27. Apeliacinio teismo vertinimu, šiuo atveju ieškovė pakankamai aiškiai išdėstė faktinės ieškinio aplinkybės bei argumentus, kuriais grindžia savo ieškinio reikalavimas. Ieškovė prie ieškinio pridėjo įrodymus, kurie, jos nuomone, pagrindžia ieškinyje išdėstytas aplinkybes, susijusias su ieškovės reiškiamu reikalavimu. Ieškinio dalyką ir ieškinio faktinį pagrindą sudarančios aplinkybės gali būti įrodinėjamos įvairiomis įstatyme numatytomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis), be to, ne tik ieškinio priėmimo, bet ir vėlesnėse proceso stadijose, nagrinėjant ginčą iš esmės.

28. Iškilus neaiškumams, pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškinį ir ruošdamasis bylos nagrinėjimui, turi teisę pasiūlyti šalims galutinai suformuluoti ieškinio ir atsikirtimų pagrindą, dalyką, patikslinti jų pareigą įrodinėti, pateikti bylai reikšmingus įrodymus bei jų vertimus pasirengimo bylos nagrinėjimui teisme stadijoje, tuo užtikrindamas civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne trūkumų šalinimo instituto pagalba (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu, ieškinio pagrįstumas, t. y. faktinio ieškinio pagrindo atitikimas ieškinyje suformuluotam jo dalykui, įrodymų pakankamumas ir tinkamumas gali būti įvertintas tik bylą išnagrinėjus iš esmės.

29. Apibendrindamas išdėstytus motyvus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, palikdamas ieškovės ieškinį nenagrinėtą, netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias reikalavimus ieškinio turiniui, ir priėjo prie nepagrįstos išvados, jog civilinis procesas pagal ieškovės pateiktą procesinį dokumentą negali būti tęsiamas. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo 2025 m. vasario 24 d. nutartis panaikinama ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti toliau.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 24 d. nutartį ir civilinę bylą grąžinti toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.