- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-25
- Bylos Nr.
- T-408-914/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31342-2023-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marius Steponaitis
- Nuteistasis
- M. S.
- Kategorijos
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Marius Steponaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo M. S. (M. S.).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024-04-17 nuosprendžiu M. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos), 178 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 5 dalį, subendrinus su Klaipėdos miesto apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2024-02-28 nutartimi paskirta bausme, nustatyta galutinė subendrinta 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Konfiskuotas iš M. S. 201 Eur vertės turtas.
Teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų, kurioje nurodoma, kad už M. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo priteistina 214,59 Eur valstybei.
Atsiliepimas
Advokatė Natalja Fočenkova 2024-09-13 atsiliepimu į teikimą nurodo, kad klausimą dėl VGTPT išteklių administravimo skyriaus prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išteklių prašo spręsti teismo nuožiūra.
Antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos nepriteistinos.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 361 straipsnio 2 dalį, teismas turi teisę priimti sprendimą dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje.
BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
Taigi, pagal BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatytą reglamentavimą, teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu (išskyrus nurodytas išimtis), tačiau kiekvienu atveju turi būti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-445-929/2020; Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-162-581/2020).
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad M. S. bylos nagrinėjimo teisme metu antrinę teisinę pagalbą teikė advokatas, paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos. Kaltinamajam gynėjas paskirtas BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu, nes kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu atliko laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje. Šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu siekiant įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios. Duomenų apie nuteistojo turtinę padėtį, jo gaunamas pajamas nepateikta, todėl jo finansinė ir materialinė padėtis nežinoma. Esant tokioms aplinkybėms, šių išlaidų priteisimas iš nuteistojo būtų neteisingas, todėl proceso išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą iš nuteistojo M. S. nepriteistinos.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 361 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl 214,59 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo valstybei iš M. S..
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.