- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-08
- Bylos Nr.
- I1-1758-422/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02727-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- J. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
- 20.1Civilinės atsakomybės samprata
- 20.2.1.1Neteisėtas veikimas
- 20.2.1.2Neteisėtas neveikimas, vilkinimas
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 20.5.1Laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų skundų dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas nagrinėjimas
- 37.3Kalinamųjų ir suimtųjų teisės
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. M. (J. M.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. M. su skundu kreipėsi (1 t., b. l. 1) į administracinį teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, ir atsakovės atstovas), priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai, kilusiai dėl netinkamų kalinimo sąlygų per 2018 m. gegužės 29 d. – 2019 m. gegužės 2 d. laikotarpį, atlyginti. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nurodytą laikotarpį gyvenamosiose patalpose, kuriose pareiškėjas atliko bausmę, Pravieniškių PN-AK neužtikrino minimalaus 3,1 kv. m vienam asmeniui tenkančio ploto. Dėl tokių nežmoniškų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė išgyvenimų.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepimu į skundą (1 t., b. l. 6–10) prašė J. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pravieniškių PN-AK nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiais bausmę atliko nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2018 m. birželio 5 d. karantine, nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2019 m. sausio 4 d. – 6-o būrio 4-oje gyvenamojoje patalpoje ir nuo 2019 m. sausio 4 d. iki 2019 m. gegužės 2 d. – 6-o būrio 2-oje patalpoje. Patalpose nustatyta minimali gyvenamojo ploto norma buvo užtikrinta. Pažymėjo, kad bendrabučio tipo patalpose nuteistieji gali laisvai judėti, sportuoti ir užsiimti kita prasminga veikla. Atsiliepime nurodė, kad dėl nuteistųjų rotacijos ne visos patalpose esančios miegamosios vietos buvo užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto teko daugiau. Atsakovės atstovas nurodė, kad pareiškėjas į psichologus dėl patirtų išgyvenimų nesikreipė. Vertino, kad pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų, jog jis patyrė neturtinę žalą dėl pataisos namų pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl atlyginimo neturtinės žalos, kurią J. M. kildina iš tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo, t. y. vienam asmeniui tenkančio teisės aktais nustatyto minimalaus gyvenamojo ploto neužtikrinimo laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2019 m. gegužės 2 d.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis). Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas CK 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra viešasis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jos tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010, 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Kadangi neturtinė žala kildinama iš netinkamų pareiškėjo laikymo Pravieniškių PN-AK sąlygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Ž. T. Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal jo praktiką tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferą. Šio minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pavyzdžiui, elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei būklei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos būklės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumą“ Konvencijos 3 straipsnio prasme, EŽTT atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrą asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr. EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą P. prieš Graikiją, pareiškimo Nr. 28524/95).
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 22 d.) 11¹.1 punkte buvo nustatyta, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.2 punktą, pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose vienam asmeniui tenkantis plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad karantino patalpos artimesnės kamerų tipo patalpoms, dėl to šiose patalpose vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-592-624/2017, 2015 m. liepos 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1003-858/2015, 2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1907-525/2018, 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-630-556/2019).
Pravieniškių PN-AK atsiliepime, 2019 m. gruodžio 31 d. pažymoje Nr. 61-5625 ir 2020 m. sausio 6 d. pažymoje Nr. 77-27 pateikė duomenis apie karantine, 6-o būrio 4-oje ir 2-oje gyvenamosiose patalpose gyvenusių nuteistųjų skaičių, šių patalpų plotus (b. l. 7, 14, 15). Pagal atsakovės atstovo pateiktus duomenis, pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2018 m. birželio 5 d. buvo laikomas karantino patalpoje, kurios plotas 36,73 kv. m ir kurioje buvo įrengta 10 miegamųjų vietų (vienam asmeniui teko 3,67 kv. m. ploto), laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2019 m. sausio 4 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 6-ą būrį, 4-ą gyvenamąją patalpą, kurios plotas 15,26 kv. m, joje faktiškai gyveno 18 nuteistųjų (vienam asmeniui teko 3,14 kv. m ploto) ir laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 4 d. iki 2019 m. gegužės 2 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 6-o būrio 2-ą gyvenamąją patalpą, kurios plotas 34,69 kv. m, joje buvo įrengta 12 miegamųjų vietų ir patalpoje faktiškai bausmę atliko 10 nuteistųjų.
Pareiškėjas teismo posėdžio metu nekėlė ginčo dėl atsakovės atstovo į bylą pateiktų duomenų apie karantino patalpą ir 6-o būrio 4-ą gyvenamąją patalpą ir sutiko, kad šiose patalpose buvo užtikrintas vienam asmeniui teisės aktais numatytas minimalus gyvenamasis plotas. Tačiau pareiškėjas tvirtino, kad 6-o būrio 2-oje patalpoje tik 2019 m. sausio 4 d. gyveno 10 asmenų, kitu ginčo laikotarpiu patalpoje faktiškai gyveno 12 asmenų.
Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai D. P. ir R. B. nurodė, kad visą laikotarpį, per kurį pareiškėjas atliko bausmę 6-o būrio 2-oje gyvenamojoje patalpoje, visos 12 patalpoje esančios miegamosios vietos buvo užimtos.
Pravieniškių PN-AK pateikė į bylą nuteistųjų, kurie laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 4 d. iki 2019 m. gegužės 2 d. gyveno 6-o būrio 2-oje gyvenamojoje patalpoje (34,69 kv. m) kartu su pareiškėju (1 t, b. l. 15, 107; 2 t., b. l. 24), sąrašus. Atsižvelgiant į atsakovės atstovo pateiktus duomenis spręstina, kad laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 4 d. iki 2019 m. gegužės 2 d. gyvenamojoje patalpoje bausmę atliko faktiškai nuo 6 iki 12 nuteistųjų ir vienam asmeniui teko nuo 2,89 kv. m iki 5,78 kv. m gyvenamojo ploto.
Įvertinęs bylos rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teismas konstatuoja, kad laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 10 d. iki 2019 m. sausio 17 d. 2-oje gyvenamojoje patalpoje buvo užimtos visos miegamosios vietos (12), todėl pareiškėjui teko 2,89 kv. m gyvenamojo ploto (1 t., b. l. 113–120), t. y. nurodytu laikotarpiu (iš viso 8 paras) Pravieniškių PN-AK neužtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos.
Vadovaujantis EŽTT praktika (žr., pvz., 2017 m. spalio 17 d. sprendimą byloje Stemplys ir Debesys prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 71024/13, Nr. 71974/13), tuo atveju jeigu kalinamam asmeniui tenka mažiau nei 3 kv. m ploto pataisos namuose, tai taip pat reiškia Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą, net jei asmenims, laikomiems pataisos namuose, ir suteikiama judėjimo laisvė. Todėl atmestini atsakovės atstovo argumentai, jog šiuo atveju būtina atsižvelgti į pareiškėjo kalinimo įstaigos režimo pobūdį ir suteikiamą pakankamą judėjimo laisvę viso pataisos namų lokalinio sektoriaus teritorijoje, dėl to teisės pažeidimas esą laikytinas minimaliu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1795-556/2019, 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1085-520/2020).
Pareiškėjas prašė priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).
Pareiškėjas nurodė, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė išgyvenimų. Tačiau, teismo vertinimu, byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Byloje esanti Pravieniškių PN-AK Pirmojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus 2019 m. gruodžio 31 d. pažyma patvirtina, kad pareiškėjas į psichologus dėl patirtų dvasinių išgyvenimų dėl netinkamų kalinimo sąlygų ginčo laikotarpiu nesikreipė (1 t., b. l. 32). Pateiktoje į bylą asmens sveikatos istorijoje sveikatos sutrikimų, kuriuos galėjo lemti netinkamos kalinimo sąlygos, neužfiksuota. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė.
Teismui nekyla abejonių, kad pareiškėjas dėl konstatuoto pažeidimo galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Teismas vertina, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą laikant jį teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, t. y. 8 paras pareiškėjui trūko 0,21 kv. m gyvenamojo ploto ir nustatytas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.
Įvertinus pažeidimo trukmę ir pobūdį, nesant įrodymų apie tai, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, nenustačius, kad jam būtų atsiradę kokių nors negrįžtamų sveikatos sutrikimų, atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 64 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovės. Tokia išvada iš esmės atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-807-442/2019).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo J. M. (J. M.) skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui J. M. (J. M.) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 64 Eur (šešiasdešimt keturis eurus) neturtinės žalos atlyginimo.
Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.