Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-12-10 · Civilinė byla Nr. 2-1737-180/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-12-10
Bylos Nr.
2-1737-180/2015
Teisminio proceso Nr.
2-58-3-00185-2015-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolė Piškinaitė
Ieškovas
Porolon AS
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Porolon Baltic“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-1737-180/2015Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00185-2015-0Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Porolon AS atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 20 d. nutarties atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-826-372/2015 pagal ieškovo Porolon AS ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Porolon Baltic“ dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Porolon AS kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas atlikti atsakovo UAB „Porolon Baltic“ veiklos tyrimą.

Ieškinio reikalavimui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – paskirti atsakovo laikinąjį turto administratorių, nustatant visišką turto administravimą, administratoriaus pareigas pavedant vykdyti A. K., paskirtojo administratoriaus įgaliotam asmeniui suteikiant visas bendrovės vadovo teises ir pareigas, nustatytas įstatymuose bei bendrovės įstatuose. Būtinumą taikyti ieškinio užtikrinimo priemones ieškovas grindė preliminariu ieškinio reikalavimo pagrįstumu bei aplinkybėmis, kad atsakovo vadovai, sužinoję apie ginčo reikalavimą, gali mėginti nuslėpti arba pakeisti netinkamą bendrovės veiklą įrodančius dokumentus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2015 m. liepos 20 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

Ieškovo tikslas – teismine tvarka ištirti ir nustatyti ar juridinis asmuo, jo valdymo organai ir jų nariai tinkamai vykdo veiklą. Nustačius, kad juridinio asmens veikla vykdoma netinkamai ir išsiaiškinus tokios veiklos vykdymo priežastis, gali būti taikomos CK 2.131 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintos priemonės. Teismas sprendė, kad paskirti laikinus juridinio asmens valdymo organų narius galima tik tuomet, kai jau yra atliktas juridinio asmens veiklos tyrimas, o ne siekiant užtikrinti galimo ieškovui palankaus sprendimo dėl juridinio asmens veiklos tyrimo įvykdymą. Aplinkybę, ar atsakovo valdymo organų veikla yra netinkama, nustatys teismo paskirti ekspertai. Nurodytų argumentų pagrindu teismas sprendė, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra įrodymų, patvirtinančių tikėtiną ieškinio reikalavimo pagrįstumą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas Porolon AS pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas netinkamai aiškina ir taiko civilinės teisės normas, sutapatindamas kito asmens turto administravimo institutą su teismo taikomų priemonių pagal CK 2.131 straipsnį, atliekant juridinio asmens veiklos tyrimą, institutu. Prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebuvo prašoma taikyti CK 2.131 straipsnyje nustatytas priemones. Taikyti ieškinio užtikrinimo priemones buvo prašoma remiantis CPK 145 straipsnio 1 dalies 5 punktu.

2. Ieškinio pagrįstumą patvirtina ieškinyje nurodytos aplinkybės – atsakovas neteikia informacijos apie vykdomą veiklą, turimą turtą, nevykdė prašymo paskelbti apie jo (ieškovo) ketinimą perleisti turimas bendrovės akcijas, gamybos veiklą be jo (ieškovo) sutikimo perkėlė į kitą vietą. Ieškovo teigimu, bendrovė nuo 2014 metų gruodžio mėnesio nevykdo veiklos, pardavimų, mažina savo turto vertę. Esant tokioms aplinkybėms, būtina imtis priemonių, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu būtų užtikrintas bendrovės turto ir dokumentų saugumas bei užkirstas kelias atsakovo valdymo organams piktnaudžiauti turimomis teisėmis ir galimybėmis atlikti nepagrįstus taisymus bendrovės dokumentuose. Bendrovės valdymo organai, sužinoję apie pareikštą ieškinį, gali bandyti nuslėpti arba pakeisti netinkamą bendrovės valdymą patvirtinančius dokumentus.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Porolon Baltic“ prašo palikti nepakeistą Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 20 d. nutartį; paskirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Ieškinio faktinis pagrindas nepagrįstas įrodymais.

Šalies argumentai

2. Ieškovas, pareiškęs ieškinį, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atskirąjį skundą, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, todėl jam paskirtina CPK 95 straipsnyje nustatyta bauda. Ieškovas yra atsakovo akcininkas, turintis 40 procentų visų bendrovės akcijų. Bendrovės akcijos ieškovui parduotos siekiant bendrovės gaminamą produkciją platinti Skandinavijos rinkoje, tačiau pastaruoju metu bendrovė jokių užsakymų iš ieškovo nebegauna, nes, atsakovo nuomone, visi užsakymai buvo perkelti į kitas ieškovo valdomas įmones. Būtent ieškovas kenkia bendrovei, kuri dirba pelningai ir tai įrodo 2015 m. balandžio 28 d. eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas. 2014 m. gruodžio 18 d. sušauktame bendrovės neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime buvo svarstomas klausimas dėl bendrovės vadovo D. S. atleidimo iš vadovo pareigų ir naujo vadovo – V. B. paskyrimo. Ieškovas balsavo už V. B. paskyrimą naujuoju bendrovės vadovu, tačiau protokolo nepasirašė, dėl ko apie vadovų pasikeitimą nebuvo galima informuoti Juridinio asmenų registro. Ieškovo elgesys, kai jis pats balsuoja už bendrovės vadovo paskyrimą ir kartu prašo nušalinti nuo pareigų asmenį, kuris daugiau nei pusė metų nėra bendrovės vadovas, ir paskirti laikiną bendrovės administratorių, prieštarauja logikai ir laikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

Atsakovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus rašytinius įrodymus – bendrovės 2014 m. gruodžio 8 d., 2015 m. birželio 29 d. visuotinių akcininkų susirinkimo protokolus, D. S. darbo sutartį su UAB „Porolon Baltic“, 2014 m. lapkričio 13 d. D. S. prašymą atleisti iš užimamų bendrovės vadovo pareigų, 2015 m. balandžio 30 d. bendrovės pranešimą akcininkui apie ieškovo ketinimą perleisti turimas UAB „Porolon Baltic“ akcijas bei bendrovės 2015 m. gegužė 5 d. atsakymą į ieškovo 2015 m. balandžio 28 d. paklausimą. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įvertinęs tai, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu atsakovas neturėjo procesinės galimybės pateikti minėtų dokumentų, kad naujais įrodymais atsakovas atsikerta atskirojo į skundo argumentus dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo, papildomi dokumentai priimi ir vertinami (CPK 177, 314 str.).

Dėl skundo argumentų

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Viena laikinųjų apsaugos priemonių rūšių gali būti atsakovo turto administratoriaus paskyrimas (CPK 145 str. 1 d. 5 p.).

Nagrinėjamu atveju apeliantas prašė taikyti visišką atsakovo turto administravimą. Teismas tokį prašymą atmetė motyvuodamas tuo, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nepateikta juridinio asmens veiklos tyrimui atlikti būtina CK 2.131 straipsnyje nustatyta eksperto išvada, todėl nėra pagrindo taikyti minėtame straipsnyje nustatytas priemones. Sutiktina su apelianto pozicija, kad nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada padaryta sutapatinus juridinio asmens turto veiklos tyrimo ir ieškinio užtikrinimo priemonių, atliekant juridinio asmens veiklos turimą, institutus, tačiau iš esmės ieškovo prašymas taikyti atsakovo turto administravimą pirmosios instancijos teismas netenkino pagrįstai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog laikinąja apsaugos priemone teismas gali skirti tik paprastą turto administravimą, kurio turinys detaliau reglamentuojamas CK 4.240 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2013). Apeliantas prašė taikyti visišką atsakovo turto administravimą. Gali būti atvejis, kai teismas, gavęs prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (visišką atsakovo turto administravimą), prašymą patenkina iš dalies, nustatydamas paprastą turto administravimo būdą ir paskirdamas turto administratorių, tačiau tokiu atveju turi būti nustatyta būtinybė taikyti tokią laikinąją apsaugos priemonę.

Apeliantas neįrodė visų būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų (CPK 144 str. 1 d.), nepagrindė bendrovei reikalingo apsaugos lygio, kurį garantuotų prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės. Apelianto akcentuojamos faktinės aplinkybės apie nuostolingą juridinio asmens veiklą, atsakovo valdymo organų galimus neteisėtus veiksmus, sudaro pagrindą teikti teismui ieškinį dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, bet ne savarankišką pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Įmonės veikla, jos sėkmė priklauso nuo daugelio aplinkybių (bendros ekonominės padėties šalyje, verslo partnerių mokumo ir kt.), todėl šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teigti, kad atsakovo prastus veiklos rodiklius sąlygojo išimtinai atsakovo vadovų netinkami veiksmai, nėra pagrindo. Tuo labiau, kad iš atsakovo kartu su atsiliepimu į skundą pateiktų įrodymų yra pagrindas daryti prielaidą dėl priešingos, nei teigia apeliantas, situacijos: bendrovė vykdo veiklą, atsakinėja į apelianto paklausimus, įvykdė prašymą informuoti apie jo (apelianto) ketinimą perleisti turimas UAB „Porolon Baltic“ akcijas (b. l. 37; 40-44). Nesant nei įrodymų, nei pagrįstų prielaidų, iš kurių galima būtų bent numanyti apie apelianto nurodomus atsakovo vadovų ketinimus sumažinti bendrovės turtą, nuslėpti arba pakeisti netinkamą bendrovės valdymą patvirtinančius dokumentus, apeliacinės instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje neįžvelgia grėsmės būsimo, galbūt ieškovui palankaus, teismo sprendimo įvykdymui.

Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta. Tenkinti atskirąjį skundą jame nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Dėl baudos skyrimo

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Porolon Baltic“ prašo apeliantui skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teigia, kad apeliantas, nevykdo priimtų įsipareigojimų platinti bendrovės produkciją Skandinavijos rinkoms, nepasirašo visuotinių akcininkų susirinkimų, kuriuose priimtais sprendimais patenkinami jo siūlymai susiję su bendrovės valdymu, protokolų, todėl jo kreipimasis į teismą dėl bendrovės veiklos tyrimo, siekiant nušalinti bendrovės valdymo organus nuo pareigų, laikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. To pateis straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė už piktnaudžiavimą procesu paskirti baudą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio, atskirojo skundo padavimas įprastai nereiškia piktnaudžiavimo teise, nes tai yra galima pažeistų teisių gynimo bei dalyvaujančio byloje asmens procesinių teisių įgyvendinimo forma. Byloje nustatyta, kad apeliantas, valdantis 40 procentų visų UAB „Porolon Baltic“ akcijų, turi teisę inicijuoti bendrovės veiklos tyrimą (CK 2.125 str. 1 d.). Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą šia teise, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas šios teisės įgyvendinimas. Nagrinėjamu atveju spręsti apie akivaizdų ieškinio reikalavimo nepagrįstumą nėra, todėl nėra pagrindo konstatuoti apelianto piktnaudžiavimą teise, suponuojantį CPK 95 straipsnyje nurodytų sankcijų taikymą. Neatmetama galimybė piktnaudžiavimą teise konstatuoti išnagrinėjus bylą iš esmės, priimant teismo sprendimą.

Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Nijolė Piškinaitė