- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-26
- Bylos Nr.
- 2A-242-436/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Izolda Nėnienė, Arūnas Rudzinskas (pran.), Raimondas Buzelis
- Ieškovas
- T. M., T.
- Atsakovas
- J. M.
- Advokatai
- Raimondas Lignugaris, Dana Žvigilienė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Arūno Rudzinsko, kolegijos teisėjų Raimondo Buzelio ir Izoldos Nėnienės, sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei, dalyvaujant ieškovui T. M., jo atstovui advokatui Raimondui Lignugariui, atsakovei J. M., jos atstovei advokatei Danai Žvigilienei viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo T. M. bei atsakovės J. M. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. M. ieškinį atsakovei J. M. ir atsakovės J. M. priešieškinį ieškovui T. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokinio turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas T. M. patikslintu ieškiniu prašė:
1) nutraukti 1988 m. vasario 11 d. Kauno miesto CMB (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) sudarytą santuoką tarp ieškovės ir atsakovo, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės. Vadovaujantis CK 3.129 str. taikyti senaties terminą ir nebevykdyti jokio kilnojamojo turto padalijimo, išskyrus nekilnojamuosius daiktus.
Padalinti santuokos metu įgytą turtą, kurio bendra vertė 915.955,20 Lt, lygiomis dalimis. Dalinant santuokos metu įgytą turtą priteisti ieškovui:
3-jų kambarių butą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 211.000,00 Lt;
0,0900 ha ploto žemės sklypą SB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini)., unikalus (duomenys neskelbtini) ir sodo namą bendro ploto 76,87 kv.m. SB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių atsakovės nurodyta vertė 95.000,00 Lt:
natūra 40 UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų, vienos akcijos vertė 24,44 Lt, iš viso akcijų 977,60 Lt vertės;
Viso turto už 306.977,60 Lt.
Įvertinus nurodytas pinigų sumas priteisti iš atsakovės piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį.
Dalinant santuokos metu įgytą turtą priteisiant atsakovei:
gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini), 0,0368 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių bendra rinkos vertė 608.000,00 Lt;
natūra 40 UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų, vienos akcijos vertė 24,44 Lt, iš viso akcijų 977,60 Lt vertės;
Viso turto už 608.977,60 Lt
Priteisti ieškovui iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.
Įpareigoti atsakovę gražinti ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančias knygas: „Brokhaus enciklopedija“ 22 tomai (1928-1935 m. leidimo), Pasaulio atlasas (vokiečių kalba, 1904 m. leidimo), Pasaulio atlasas (vokiečių kalba, 1935 m. leidimo) Vokiečių literatūros vadovėlis (vokiečių kalba, 1911 m. leidimo) Šapokos „Lietuvos istorija“ (1935 m. leidimo).
Šalies argumentai
Atsakovė patikslintu priešieškiniu prašė:
1) Nutraukti tarp ieškovės ir atsakovo sudarytą santuoką, įregistruotą 1988 m. vasario 11 d. Kauno miesto CMB (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl T. M. kaltės.
2) Po santuokos nutraukimo palikti pavardes M. ir M..
3) Priteisti iš T. M. 20.000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
4) J. M. asmenine nuosavybe pripažinti 3 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 150.000,- Lt.
5) Padalinti santuokos metu įgytą turtą:
– atsakovei asmeninės nuosavybės teise paskirti:
a) gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,0368 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (241.000,00 Lt vertės),
b) sodo pastatą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su kiemo statiniais, unikalus (duomenys neskelbtini) ir 0,0900 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). (95.000,00 Lt vertės).
- ieškovui asmeninės nuosavybės teise paskirti:
a) indėlius T. M. vardu AB SEB banke, AB „Šiaulių bankas“ Kauno filiale,
b) 80 paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų (bendros 294.792,00 Lt vertės),
c) T. M. individualią firmą „(duomenys neskelbtini)“ (jos dalintinas turtas - 55.534,56 Lt.).
6) Priteisti iš ieškovo T. M. atsakovei J. M. 253.991,72 Lt piniginę kompensaciją.
7) Priteisti bylinėjimosi išlaidas. (t.6, b.l 65-69).
Rezoliucinė dalis
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu (t.6, b.l. 124-138) patikslintą ir papildytą ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė:
- Ieškovo T. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 1988 m. vasario 11 d. Kauno miesto CMB (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukti, pripažįstant abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo.
- Po santuokos nutraukimo šalims palikti pavardes: ieškovui – M., atsakovei - M..
Žemesnės instancijos teismas
- Pripažinti ieškovui T. M. asmeninės nuosavybės teisę į: 0,0900 ha ploto žemės sklypą SB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir sodo namą bendro ploto 76,87 kv.m. SB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 95.000,00 Lt ( devyniasdešimt penkis tūkstančius Lt) vertės; 40 UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų, vienos akcijos vertė 24,44 Lt, bendros 977,60 Lt ( devynis šimtus septyniasdešimt septynis Lt šešiasdešimt ct.) vertės.
- Pripažinti atsakovei J. M. asmeninės nuosavybės teisę į: 3-jų kambarių butą (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 211.000,00 Lt ( du šimtai vienuolika tūkstančių Lt) vertės; gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini), 0,0368 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendros 412.100,00 Lt( keturi šimtai dvylika tūkstančių vienas šimtas Lt) vertės; 40 UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų, vienos akcijos vertė 24,44 Lt, bendros 977,60 Lt ( devynis šimtus septyniasdešimt septynis Lt šešiasdešimt ct.) vertės.
- Ieškovo T. M. naudai iš atsakovės J. M. priteisti 121.618,42 Lt (vieną šimtą dvidešimt vieną tūkstantį šešis šimtus aštuoniolika Lt 42 ct) kompensacijos už atsakovei natūra atitekusią ieškovui tenkančio nekilnojamojo turto dalį.
- Įpareigoti atsakovę gražinti ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančias knygas: „Brokhaus enciklopedija“ 22 tomai (1928-1935 m. leidimo), Pasaulio atlasas (vokiečių kalba, 1904 m. leidimo), Pasaulio atlasas (vokiečių kalba, 1935 m. leidimo) Vokiečių literatūros vadovėlis (vokiečių kalba, 1911 m. leidimo) Šapokos „Lietuvos istorija“ (1935 m. leidimo).
Teismas taip pat priteisė iš ieškovo 965,85Lt, o iš atsakovės- 14573,77Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Iš ieškovo atsakovei priteisė 1300Lt advokato atstovavimo išlaidų. Iš šalių priteisė po 283Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog šalys susituokė 1988 m. vasario 11 d. Kauno miesto CMB (santuokos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), įrašas santuokos aktų registracijos knygoje Nr. (duomenys neskelbtini)), šalys bendrų nepilnamečių vaikų neturi, šalių sudaryta santuoka iširusi, nes šalys daugiau nei šešerius metus bendro ūkio neveda, artimų santuokinių ryšių nepalaiko, ieškovas gyvena kitoje faktinėje šeimoje, kurioje augina du mažamečius vaikus. Prašoma nutraukti santuoka yra šalių antroji santuoka. Pirmą kartą šalys susituokė 1966 m. lapkričio 5 d., pirmoji santuoka buvo nutraukta 1974 m. gegužės 15 d. teismo sprendimu pagal J. M. ieškinį (b.l. 87, 1 t.), tačiau ištuoka buvo įregistruota 1982 m., ištuokoje šalims 1984 m. gimė duktė U.. Išklausęs šalių paaiškinimus, liudytojais apklausęs šalių pilnamečius vaikus V. M. ir U. M., išanalizavęs šalių nurodytas jų bendro gyvenimo aplinkybes, pirmos instancijos teismas padarė išvadą, kad abu sutuoktiniai vienas kito atžvilgiu stokojo supratimo, moralinės paramos, lojalumo vienas kitam. Daugiau dėmesio skyrė materialiniams dalykams nei tarpusavio santykiams, šeimos stiprinimui ir jos išsaugojimui. Abiejų šalių siekiai realizuoti save taip pat buvo reikšmingi šalių tarpusavio santykiams. Abiejų sutuoktinių elgesys, jų tarpusavio konkurencija ir prioritetai nulėmė jų tarpusavio santykius, bei santykius su vaikais ir kitais šeimos nariais. Todėl teismas pripažino, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Nustatė, kad butas (duomenys neskelbtini), namas (duomenys neskelbtini) ir sodo pastatas SB „(duomenys neskelbtini)., be rekonstrukcijos projektų ir tam skirtų lėšų yra nedalūs nekilnojamieji daiktai, todėl šie nekilnojamieji daiktai, nustačius kiekvieno sutuoktinio dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, natūra priteistini vienam iš sutuoktinių, įpareigojant kitam sutuoktiniui kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į atsakovės sveikatos būklę nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant visą sutuoktinių turtą. Tačiau atsakovės sveikatos būklė yra reikšminga aplinkybė vertinant jos galimybes būti darbingai, todėl reikalinga nuo lygių dalių principo nukrypti tarp sutuoktinių dalijant nekilnojamąjį turtą, kuriame šiuo metu yra atsakovės gyvenamoji vieta.
Butas esantis (duomenys neskelbtini) yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Atsakovė iš savo tėvo J. Z. 1976 m. balandžio 28 d. gavo dovanų 1/3 dalį mūrinio su rūsiu gyvenamo namo, kuriame buvo 59,62 m² gyvenamo ploto ir 40,73 m² naudingo negyvenamo ploto adresu (duomenys neskelbtini). J. M. padovanota dalis sudarė 33,45 m2 bendro ploto ((59,62+40,73=100,35m2):3=33,45 m2 ) (b.l. 82, 2t. ). Po to, kai atsakovei buvo padovanota dalis gyvenamojo namo, šalims gyvenant santuokoje 1998 m. vasario 18 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu buvo išpirkta (privatizuota) žemės sklypo dalis - 396 kv.m. (b.l. 147, 1 t.). Namo dalis atsakovei buvo padovanota šalims gyvenant faktinėje santuokoje. 1981 m. gruodžio 11 d. atsakovei ir J. Z. buvo išduotas leidimas Nr(duomenys neskelbtini)sklype adresu (duomenys neskelbtini), vykdyti priestato ir namo II-ojo aukšto statybos darbus (b.l. 84-87, 2 t.). Namas buvo rekonstruotas ir padidintas jo plotas. 1998 m. spalio 30 d. pirkimo pardavimo sutartyje nurodyta, kad J. M. parduoda 54/100 dalis gyvenamojo namo, kuriame yra 346,54 kv.m. bendro ploto. J. M. pardavė jai priklausančią namo dalį, už 150.000,00 Lt, o žemės sklypą už 10.000,00 Lt (b.l. 147, 1 t.). J. M. dovanojimo sutartimi padovanotoji namo dalis sudarė 33,45 kv.m., todėl pardavus gyvenamą namą asmenine atsakovės nuosavybe pripažintinos gautos lėšos, proporcingos atsakovei padovanotojo nerekonstruoto gyvenamojo namo plotui, t.y. 27.000,00 Lt.Teismas nurodė, kad atsakovė buto (duomenys neskelbtini), pirkimui galėjo panaudoti 27.000,00 Lt asmeninių lėšų, ieškovas savo darbu prisidėjo gerinant šį nekilnojamą turtą, o rekonstrukcija buvo atliekama bendromis ieškovo ir atsakovės jėgomis ir lėšomis, ieškovas rūpinosi šio buto kapitalinio remonto darbais, santuokos metu atlikti įvairūs remonto darbai, todėl yra visos įstatyme nustatytos sąlygos butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Butas dalintinas tarp sutuoktinių, tačiau atsižvelgiama į tai, kad bute gyvena šalių sūnus V. M., taip pat atsižvelgiama į tai, kaip buvo apibūdinti ieškovo ir jo sūnaus tarpusavio santykius. Teismas nurodė, jog preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.), todėl šis nekilnojamas turtas tarp šalių padalintinas lygiomis dalimis, kiekvienam iš jų priteisiant po ½ dalį. Tačiau atsižvelgiant į anksčiau paminėtas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo principais, šis butas perduotinas atsakovės J. M. nuosavybėn, įpareigojant kompensuoti ieškovui jo dalį pinigais. Registrų centro duomenimis buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė sudaro 211.000,00 Lt (b.l. 16, 6 t.). Nekilnojamas turtas įvertintas 2010-01-01, vertinimo būdas – masinis vertinimas. ½ dalis buto vertės sudaro 105.500,00 Lt, todėl teismas sprendė, kad atsakovė įpareigotina ieškovui sumokėti 105.500,00 Lt kompensaciją už ieškovui tenkančią buto dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad atsakovės J. M. vardu santuokos metu sudarytos 1993-08-12 Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu ir 2000-02-21 statybos inspektoriaus pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu registruota nuosavybės teisė į 0,0900 ha ploto žemės sklypą ir sodo pastatą, esančius (duomenys neskelbtini) b.l. 11, 12-13, 1 t.). Šalys sutaria, kad šio turto vertė yra 95.000,00 Lt. Tiek ieškovas, tiek atsakovė dalinant santuokoje įgytą turtą prašo šį nekilnojamąjį turtą natūra priteisti kiekvienam iš jų. Todėl šis nekilnojamas turtas tarp šalių padalintinas lygiomis dalimis, kiekvienam iš jų priteisiant po ½ dalį. Atsižvelgiant į tai, kad butas (duomenys neskelbtini), nutraukus tarp šalių sudarytą santuoką natūra priteistinas atsakovei, sodo pastatas ir sodo sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), nutraukus šalių santuoką, perduotinas ieškovo nuosavybėn, įpareigojant kompensuoti atsakovei jos dalį pinigais, t.y. 47.500,00 Lt.
Ieškovo T. M. vardu santuokos metu sudarytos 1998-12-03 Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu ir 1997-12-22 Statinio priėmimo naudoti akto pagrindu registruota nuosavybės teisė į 0,0368 ha ploto žemės sklypą ir gyvenamą namą, esančius adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 20-21, 22, 1 t.). UAB „Kovertas“ turto ekspertizės aktu (vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) ) nustatyta, kad statinio su žemės sklypu rinkos vertė atsižvelgiant į statinio būklę pagal atliktą statinio dalinę techninę ekspertizę išvados pateikimo dieną yra 608.000,00 Lt (ekspertizės aktas (vertinimo ataskaita) surašyta 2007-04-30 – 2007-06-11, ekspertizės akto įteikimo data – 2007-06-13) (b.l. 92-104, 4 t.). Teismas nustatė, kad atsižvelgiant į tai, kad nuo turto vertės nustatymo yra praėję daugiau nei trys metai, taip pat į visuotinai žinomą aplinkybę – nekilnojamojo turto kainų kritimą – teisinga šio tarp šalių dalintino nekilnojamojo turto vertę nustatyti remiantis VĮ Registrų centras skelbiama vidutine rinkos vertės paieška pagal daikto unikalų numerį. VĮ Registrų centro duomenimis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė 2010-01-01 sudaro 45.100,00 Lt, o gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2010-01-01 sudaro 367.000,00 Lt. Viso nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2010-01-01 paskaičiavimu sudaro 412.100,00 Lt. Sprendžiant šio nekilnojamojo turto perdavimo natūra vienam iš sutuoktinių klausimą teismas atsižvelgė į atsakovės sveikatos būklę, į aplinkybę, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra atsakovės J. M. gyvenamoji vieta. Taip pat atsižvelgė į aplinkybę, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu 2004-04-22 pirkimo – pradavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu registruota nuosavybės teisė į 0,0297 ha ploto žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini) (pirktas už 200.000,00 Lt) (b.l. 52-53, 1 t.), o byloje nustatyta, kad šiame name yra ieškovo, jo nepilnamečių vaikų ir jo dabartinės faktinės šeimos gyvenamoji vieta. Teismo sprendimu šis nekilnojamas turtas tarp šalių padalintas nukrypstant nuo lygių dalių principo, atsakovei priteisiant 2/3 dalis nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), ieškovui – 1/3 dalį to paties nekilnojamojo turto. Tarp sutuoktinių padalijus šį nekilnojamąjį turtą, žemės sklypas ir gyvenamas namas natūra priteistinas atsakovei, įpareigojant ją ieškovui išmokėti 137.366,67 Lt kompensacijos už ieškovui tenkančią nekilnojamojo turto dalį.
Teismas nurodė, kad tarp šalių padalijus nekilnojamąjį turtą ir jį natūra perdavus sutuoktiniams, ieškovas atsakovei turėtų išmokėti 47.500,00 Lt kompensacijos už jos turto dalį, natūra atitekusią ieškovui, atsakovė ieškovui turėtų išmokėti 242.866,67 Lt kompensacijos už jai natūra atitekusią atsakovui priklausančio turto dalį. Atlikus mokėtinų kompensacijų įskaitymą, ieškovui iš atsakovės priteistina 195.366,67 Lt kompensacijos už atsakovei natūra atitekusią ieškovui tenkančio nekilnojamojo turto dalį.
Atsakovė taip pat prašė ieškovo nuosavybei paskirti piniginius indėlius, esančius AB SEB banke ir AB „Šiaulių banke“, kurių bendra suma 166.191,45 Lt, išimtus iš banko 2003 m. Teismas nurodė, jog piniginiai indėliai buvo išimti 2000 m. - 2003 m. (b.l. 4-11, 47-65, 2 t.), bylos nagrinėjimo metu jie realiai neegzistavo, todėl tarp šalių negali būti padalinti. Piniginiai indėliai nuimti sutuoktiniams dar gyvenant kartu, todėl teismas darė prielaidą, kad jie buvo panaudoti šeimos poreikių tenkinimui bei sutuoktinių vaikų poreikių tenkinimui. Todėl piniginių indėlių, kurie bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje realiai neegzistuoja teismas tarp sutuoktinių padalinti negali. Tačiau spręstinas klausimas dėl sutuoktinio turto dalies bendrojoje nuosavybėje sumažinimo. Teismas nurodė, kad kai kurios lėšos, išėmus piniginius indėlius, buvo panaudotos šeimos poreikių tenkinimui (lėšos buto (duomenys neskelbtini) įsigijimui ir remontui, šalių sutarimu skirtos lėšos dukrai butui ir automobiliui įsigyti). Procesas buvo inicijuotas ieškovo, ieškovas su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei į teismą kreipėsi 2005 m. liepos 12 d. Nustatyta, kad ieškovas 2003 m. gruodžio 31 d. dukrai padovanojo 251 vnt. LR Vyriausybės taupymo lakštų bendros 25.100,00 Lt vertės (b.l. 90, 170-171, 2 t.), 2003 m. gruodžio 25 d. dukrai dovanojo 17.500,00 USD (b.l. 92, 5 t.). Sandorių sudarymas priklausė išimtinai nuo ieškovo valios. Teismas rėmėsi liudytojo V. M. parodymais apie tai, kad ieškovas vaikus bandė papirkti pinigais, liudytojos U. M. parodymai, kad ieškovas, palikdamas šeimą grynaisiais iš namų išsinešė didelį kiekį pinigų, kuriuos slėpė namuose. Todėl nurodė, kad sandorių sumai mažintina ieškovo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, sumažinant atsakovės ieškovui išmokėtiną kompensaciją. Bendra ieškovo sudarytų vienašalių sandorių suma sudaro 73.748,25 Lt. Šia suma sumažinus ieškovui mokėtiną kompensaciją. Teismas nurodė, kad atlikus mokėtinų kompensacijų įskaitymą, ieškovo dalį bendrojoje nuosavybėje sumažinus 73.748,25 Lt suma, ieškovui iš atsakovės priteistina 121.618,42 Lt kompensacijos už atsakovei natūra atitekusią ieškovui tenkančio nekilnojamojo turto dalį.
Teismas nusprendė 80 UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų tarp šalių padalinti lygiomis dalimis šalims : ieškovui bei atsakovei, t.y. po 40 paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, nes šį turtą galima padalyti natūra nepadarant jam jokios žalos ir nesumažinant jo vertės. Esant šalių ginčui dėl akcijų vertės teismas nurodė, kad tikrosios akcijų vertės nustatymas užvilkintų ir taip ilgai trukusį bylos nagrinėjimą bei padidintų bylinėjimosi išlaidas.
Teismas nustatė, kad T. M. individuali įmonė „(duomenys neskelbtini)“ yra asmeninis ieškovo turtas, todėl tarp šalių nedalintinas, nors įsteigta santuokos metu, tačiau nustatyta, kad šalys tuo metu jau nevedė bendro ūkio. Įmonės veikla yra individuali ieškovo veikla ir jo asmeninis verslas, atsakovė šios įmonės veikloje nedalyvauja.
Nustatytė, kad knygos „Brokhaus enciklopedija“ 22 tomai (1928-1935 m. leidimo), Pasaulio atlasas (vokiečių kalba, 1904 m. leidimo), Pasaulio atlasas (vokiečių kalba, 1935 m. leidimo) Vokiečių literatūros vadovėlis (vokiečių kalba, 1911 m. leidimo) Šapokos „Lietuvos istorija“ (1935 m. leidimo), nuosavybės teise priklausė ieškovo tėvui, ir kurias pastarasis padovanojo sūnui, todėl teismas nurodė, kad laikytinos asmeniniu ieškovo turtu (CK 3.89 str. 1 d. 2 p.), todėl atsakovė įpareigota grąžinti ieškovui minėtas knygas.
Teismas atmetė atsakovės reikalavimą atlyginę neturtinę žalą.nes pripažino, kad tarp šalių sudaryta santuoka nutrauktina pripažįstant abiejų sutuoktinių kaltę. Susiklosčiusi situacija, kai ieškovas paliko šeimą ir kitoje faktinėje šeimoje susilaukė dviejų mažamečių vaikų negali būti pripažinta pagrindu neturtinės žalos atlyginimui priteisti. Teismas šią situaciją vertino kaip santuokos iširimo pasekmę, esant nutrūkusiems šalių tarpusavio santykiams, o ne priežastį. Nurodė, jog negalima tvirtinti, kad vienintele atsakovės onkologinio susirgimo priežastis buvo santuokos iširimas.
Apeliaciniu skundu ieškovas T. M. prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą:
1) Santuoką, įregistruotą 1988 m. vasario ll d. Kauno m. CMB (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) nutraukti dėl atsakovės J. M. kaltės, sprendime nenurodant konkrečių faktų patvirtinančių atsakovės kaltę dėl santuokos nutraukimo.
2) Priteisti ieškovui 3-jų kambarių butą (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 211.000 Lt.
3) Panaikinti teismo sprendimo dalį dėl 73.748,25 Lt kompensacijos iš ieškovo priteisimo ir priteisti iš atsakovės kompensaciją 151.000 Lt už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį (608.000 Lt-95.000 Lt-211.000Lt=302.000Lt:2).
4) Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais (t 6, b.l. 166-170):
Žemesnės instancijos teismas
1) teismas neteisingai įvertino faktines aplinkybes dėl santuokos nutrūkimo, būtent laikotarpį, kai atsakovė nuo 1996 iki 2003 metų, kai aš ieškovas dukra gyveno Kaune, o atsakovė gyveno Vilniuje ir rūpinosi tik savo karjeros reikalais. Bylos medžiagoje esantys įrodymai patvirtina aplinkybes, leidžiančias preziumuoti atsakovės kaltę. T.y. ieškovės parodymai, kad ji nuo 1996 iki 2004 gyveno ir dirbo Vilniuje, kur labai rūpinosi savo karjeros reikalais, liudytojų K., M. parodymai), atsakovės elgesys su ieškovu rašant skundus policijai (3 kartus), prokuratūrai, FNTT, Valst. mokesčių inspekcijai.
2) Pasisakydamas dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo, apeliantas nurodo, kad nepagrįsta įrodymais teismo nustatyta aplinkybė, apie sumažėjusią atsakovės galimybę likti darbingai. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad netgi būdama pensijinio amžiaus, atsakovė yra visiškai darbinga, dirba keliose darbovietėse, jos pajamos yra pakankamos. Po ligos 2006 metais atsakovė dirbo ne vienoje darbovietėje ir (duomenys neskelbtini) taryboje, metinių pajamų 2006-2009 metais vidurkis buvo beveik 90 tūkst. litų. Be to, po ligos yra praėję 4 metai, todėl darytina išvada, kad atsakovė yra sveikas ir darbingas žmogus.
3) Teismas neištyrė įrodymų, kad 2000-2003 metais bendroms šeimos reikmėms buvo išleista apie 100 000 litų daugiau piniginių lėšų negu jų buvo bankuose. Teismas pažeidė ieškovo teisę dėl vienodų kriterijų taikymo vertinant identiškus rašytinius įrodymus. Dėl ieškovo 2003 metais padovanotų dukrai LRV taupymo lakštų 25 100 Lt vertės (b.l. 90, 170-171, 21.), ir 48 648, 25 Lt (1 500 USD) (b.l. 92, 5 t) teismas laikė, kad tai priklausė išimtinai nuo ieškovo valios. Tačiau dukrai 2002 m. gruodžio 4 ir 5 d.d. pagal dovanojimo sutartis atsakovės padovanoti pinigai -70 000 Lt (b.l. 105 ir 106, 5 t.) buto pirkimui Vilniuje nebuvo įvertinti kaip priklausantis išimtinai nuo atsakovės valios. Be to, neįvertinta, kad tarp atsakovės ginčijamų pinigų, laikytų bankuose buvo ir ieškovo asmeniniai pinigai, gauti už parduotus asmeninės nuosavybės teise priklausiusius daiktus- viso 69 500 Lt. Sudarant turto balansą teismas nesilaikė CK 3.118 str. 1 d. ir 3 d. reikalavimų, nes iš bendro sutuoktinių turto turėjo būti atimtos būtent šios piniginės lėšos. Ieškovo teigimu, sandoriams, kuriais jis padovanojo dukrai LRV vertybinius popierius ir pinigus pagal CK 3.96 str. atsakovės sutikimas nėra privalomas ir nuginčyti juos atsakovė galėjo, jei būtų norėjusi, per vienerius metus. CK 3.98 str. nenumato teisės į kompensaciją, jei turtas (šiuo atveju pinigai) buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti - padovanoti studijuojančiai dukrai. Be to, CK. 3.123 str. 3 dalyje nustatytas vienerių metų nuo pinigų padovanojimo iki bylos iškėlimo terminas yra naikinamasis terminas, -todėl nei teismo, nei arbitražo negali būti atnaujinamas.
4) Ieškovas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo pritaikytomis nekilnojamojo turto vertinimo taisyklėmis. Masinio vertinimo atveju, vertinama tik namo vieta, plotas ir statybos metai, todėl eksperto vertinimas yra tikslesnis įrodymas nei masinis vertinimas. Teismui kylant abejonių dėl vertės, buvo galima pasiūlyti atlikti naują teismo ekspertizę.
5) Teismas neteisingai paskaičiavo ir priteisė iš atsakovės ieškovui kompensaciją už jam tenkančią mažesnę santuokos metu įgyto turto dalį. Dalintino nekilnojamojo turto vertė būtų 718.000Lt t.y. kiekvienai šaliai po 1/2 -359.000 Lt. Ieškovui teismas priteisė sodo namą sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)" 95.000 Lt vertės ir kompensaciją 121.618,42 Lt. viso turto už 216.618,42 Lt, o atsakovei namą (duomenys neskelbtini) 412.000 Lt vertės ir butą (duomenys neskelbtini) 211.000 Lt vertės, viso turto 623.000 Lt, minus kompensacija - turto už 501.381,58 Lt, t.y. 155.881,58 Lt daugiau nei būtų pusė turto vertės ir 284.763,16 Lt dvigubai daugiau turto nei ieškovui. Be to, teismas ieškovui priteisė tik negyvenamas patalpas t.y. sodo namelį ir pažeidė padalinamo natūra nekilnojamojo turto padalinimo principą.
6) Teismas nepagrįstai nepriteisė ekspertui K. J. (UAB „Kovertas") ieškovo sumokėtų pinigų už ekspertizę.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliaciniu skundu atsakovė J. M. prašo iš dalies panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą, kuriuo atmesti priešieškinio reikalavimai, šioje dalyje priimti naują sprendimą ir atsakovės J. M. priešieškinio reikalavimus patenkinti:
1) Pripažinti, kad T. M. ir J. M. santuoka, įregistruota 1988 m. vasario 11 d. Kauno m. CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukta dėl T. M. kaltės.
2) Priteisti iš T. M. J. M. naudai 20.000 litų neturtinės žalos atlyginimui.
3) 3-jų kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), , kurio vidutinė rinkos vertė 211.000 Lt., pripažinti J. M. asmenine nuosavybe.
4) Sprendimo dalį dėl po 40 UAB "(duomenys neskelbtini)" paprastųjų vardinių akcijų pripažinimo T. M. ir J. M. nuosavybe pakeisti, pripažįstant ieškovui T. M. nuosavybes teises į 80 paprastųjų vardinių UAB "(duomenys neskelbtini)" akcijų, kurių 1-os akcijos reali vertė - 3684,90 Lt., priteisiant iš ieškovo T. M. atsakovei J. M. 296.292 Lt. kompensaciją.
5) Panaikinti teismo sprendimo dalį dėl priteisimo 121.618,42 Lt. kompensacijos iš J. M. ieškovo T. M. naudai ir priteisti iš ieškovo T. M. atsakovei J. M. 17.884,41 Lt. kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį.
6) Likusios teismo sprendimo dalies nekeisti.
7) Pakeisti teismo išlaidas, priteistas pirmos instancijos teismo sprendimu.
8) Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais (t 6, b.l. 140-153):
1) Išvadą, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, teismas padarė netinkamai įvertinęs surinktus įrodymus, liudytojų parodymus, pačių šalių paaiškinimus. Nurodo, kad ieškovo T. M. neištikimybė buvo santuokos iširimo pagrindas. T. M. pats pripažino, kad sugyventinę E. B. pažįsta nuo 2000 metų. Nuo 2003 m. vasaros pabaigos, kai ieškovo iniciatyva nutrūko santuokiniai ryšiai, jis tapo irzlus, priekabus, nepatenkintas savimi bei savo suaugusiu sūnumi. Ieškovo elgesio pasikeitimą atsakovė siejo su galimais sunkumais darbe, nes šeimoje problemų nebuvo. Apie ieškovo meilės ryšius su kita moterimi (E. B.) sužinojo atsitiktinai tik 2004 m. sausio mėnesį, kai ieškovas pasakė, kad jau pusantrų metų turi kitą moterį, su kuria jau kuria planus gyventi šalių name (duomenys neskelbtini), todėl ji privalo pasiėmusi savo asmeninius daiktus, iš šio namo išsikelti. Minėtas aplinkybe teismo posėdžio metu paliudijo U. M., kuriai tėvas dar nurodė, jog tokiam savo žingsniui jis ruošėsi nuo 1994 m., nuslėpdamas tai nuo šeimos. Ieškovo T. M. veiksmus ketinant išmesti atsakovę su vaikais iš namo patvirtina T. M. elgesys - 2004 03 15 ir 2004 03 30 jis pakeitė namo durų užraktą ir atsisakė duoti raktą (1 t. b.l. 140, 141). 2004 m. balandžio mėn. viduryje T. M. paliko šeimą ir išėjo gyventi pas sugyventinę E. B., kuri po 5 mėnesių ieškovui T. M. pagimdė sūnų ((duomenys neskelbtini)), o (duomenys neskelbtini) pagimdė antrą ieškovo vaiką. Teismas neįvertino, kad ir pirmoji santuoka 1974-05-15 buvo nutraukta dėl ieškovo neištikimybės.
Ieškovo nurodyti motyvai, kad šeimos iširimo priežastimi buvo tai, kad atsakovė dalyvavo (duomenys neskelbtini) rinkimuose, dirbo (duomenys neskelbtini), gyveno Vilniuje, po to dirbo dienraščio „(duomenys neskelbtini)" generaline direktore, atmestini kaip nesusiję su šeimos iširimu. Liudytojai R. K., S. B., P. V., V. M. ir U. M. patvirtino, kad atsakovė buvo rūpestinga žmona, gera vaikų motina, rūpinosi šeimos gerove. Be to, nuo 2000 metų ji nepertraukiamai dirbo (duomenys neskelbtini)Universitete ir (duomenys neskelbtini)fakultete, t.y. Kaune, kur pastoviai skaitė paskaitas, todėl ieškovo teiginiai, kad aš ji po kelias savaites negrįždavo iš Vilniaus į šeimą, kad jis vienas augino dukrą, atmestini kaip nepagrįsti ir neteisingi.
Ieškovo teiginys, kad 1966 m. turėjo būti griaunamas atsakovės tėvų namas (duomenys neskelbtini) ir tėvai šalims pasiūlė sudaryti santuoką ir prisiregistruoti jų name, prieštarauja byloje pateiktiems įrodymams, prasilenkia su protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais (CK 1.5 str.). Po ieškovo motinos mirties ieškovas negalėjo prisiregistruoti tėvų bute Vilniuje, todėl nepagrįsti ieškovo aiškinimai dėl tariamai jau fiktyvios 1966 m. santuokos bei 1974 m. ištuokos, kuri įregistruota buvo tik 1982 m.
2) Butas, esantis (duomenys neskelbtini), įsigytas už atsakovės asmenines lėšas, pardavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausančią dalį turto (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai: santuoka, sudaryta su T. M. 1966 m. lapkričio 5 d., buvo nutraukta teismo sprendimu 1974 m. gegužės15 d. Ištuokos liudijimas išduotas 1982 m. sausio 19 d. (l t. b.l. 49), t.y. nuo 1982 m. sausio 19 d. santuoka laikoma pasibaigusia. 1976 m. balandžio 28 d. dovanojimo sutartimi atsakovei tėvas J. Z. dovanojo 1/3 dalį mūrinio su rūsiu gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kuriame gyv. ploto 59,62 kv.m. bei 40,73 kv.m. naudingo gyvenamojo ploto (2 t. b.l. 82). Dovanojimo pagrindu įgytas turtas yra atsakovės asmeninė nuosavybė. 1981 m. gruodžio 11 d. atsakovei kartu su tėvu J. Z. buvo išduotas leidimas Nr(duomenys neskelbtini) statyti gyvenamojo namo priestatą, rekonstruoti namą. Statybos bei rekonstrukcijos darbai pradėti 1982 m. pavasarį (po santuokos nutraukimo) ir baigti po pirmos santuokos nutraukimo. Tai patvirtina Kauno m. Statybos kontrolės skyriaus 1985 m. birželio 3 d. pažyma (2 t. b.l. 88). Antrą kartą santuoka su ieškovu T. M. įregistruota 1988 m. vasario 11 d.. Ieškovas ištuokos metu savo lėšomis neprisidėjo prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos. Ieškovas niekada negyveno su atsakove (duomenys neskelbtini), nors dukra gimė (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad ieškovas su atsakove gyveno atskirai ir jokio bendro ūkio nevedė. Iki 1998 m. ieškovas gyveno Vilniuje. 1998 m. spalio 30 d. pirkimo pardavimo sutartimi, atsakovė jai priklausančią dalį nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) pardavė už 160.100 Lt. Nurodo, kad už dalį gautų pinigų atsakovė butą (duomenys neskelbtini) (įsigijo 2000 03 13 pirkimo – pardavimo sutartimi už 84.000 Lt.). t.y. butas (duomenys neskelbtini) buvo įsigytas už atsakovės asmenines lėšas, pardavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausančią valdos dalį (duomenys neskelbtini). Likę pinigai buvo panaudoti buto (duomenys neskelbtini) remontui bei gyv. namo (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nepagrįstai laikė, kad ieškovas prisidėjo prie (duomenys neskelbtini) namo rekonstrukcijos, žemės sklypo šioje valdoje 1998 m. vasario 18 d. išsipirkimo, nors sprendime nurodė ieškovo teiginius, kad apytikriai nuo 1993 m. šalys savo pajamas ir išlaidas tvarko kiekvienas atskirai. Be to, pats teismas ėmėsi eksperto funkcijos ir vietos apžiūra nustatė, kas yra įdėtų lėšų į buto rekonstrukciją savininku.
3) Teismas, vadovaudamasis VĮ Registrų centro skelbiama vidutine rinkos vertės paieška pagal daikto unikalų numerį, nustatė, kad 0,0368 ha žemės sklypo vertė yra 45.100 Lt., gyvenamojo namo - 367.000 Lt. Tačiau teismas, nustatydamas žemės sklypo vertę pagal unikalų numerį, neįvertino aplinkybės, kad minėtas žemės sklypas sumažėjo 65 kv.m. dėl 2002 m. sausio mėn. atsiradusios nuošliaužos ir tai konstatuota teismo 2006 m. lapkričio 15 d. nutartimi paskirtoje dalinėje techninėje teismo ekspertizėje, kurią atliko 2007 m. balandžio 20 d. UAB „Ekspertika" (4 t. b.l. 78-91), todėl teismas turėjo sumažinti žemės sklypo kainą sumažėjusiais 65 kv.m., t.y. žemės sklypo vertė turėjo būti nustatyta 37.133,97 Lt., o bendra valdos vertė 404.133,9 Lt. (37.133,97 + 367.000), ieškovui išmokėtina 1/3 dalis turėtų būti ne 137.366,67 Lt., bet 134.711,32 Lt.
4) Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog ieškovas prieš kreipdamasis į teismą dėl santuokos nutraukimo ir santuokinio turto padalijimo, be atsakovės žinios ir sutikimo iš sąskaitų nuėmė pinigus, kurie šalims priklausė bendrai. Nurodo, kad dalijant turtą, dalintini ir šeimos indėliai T. M. vardu buvę SEB (Vilniaus) banke, AB "Šiaulių banko" Kauno filiale, kurių su ieškovu nėra pasidaliję, tačiau jais yra pasinaudojęs ieškovas vienas, teigdamas, kad indėlių sumų su palūkanomis sutartys yra toliau tęsiamos. T. M. 2003 m. rugpjūčio 19 d. iš Šiaulių banko paėmė šalims priklausančius 64 375,76 Lt, iš SEB banko 2003 m. rugsėjo 9 d. - 106 052,64 Lt. Kadangi šis turtas yra šalių nuosavybė, todėl 1/2 dalis šio turto priklauso atsakovei, t.y. 83.095,73 Lt., todėl ieškovas teismo turėjo būti įpareigotas atsakovei sumokėti 83.095,73 Lt. kompensaciją. Teismas sutiko su ieškovo argumentais, kad kai kurios lėšos buvo panaudotos sutuoktiniams dar gyvenant kartu šeimos poreikių tenkinimui ir nustatė, kad pagal CK 3.123 str. 3 d. atsakovei nepriklausytų teisė į l/2 dalies kompensaciją. Tačiau, teismas neatsižvelgė į tai, kad indėlių nuėmimo metu 2003 m. rugpjūčio- spalio mėn. jie jokio bendro ūkio nevedė, atsakovas jau turėjo sugyventinę, 2004 m. balandžio mėn. paliko šeimą, nes nuo 2004 m. vasario mėn. ieškovo sugyventinė jau laukėsi ieškovo vaiko. Teismas nepagrįstai taikė CK 3.123 str. 3 dalį, nes privalėjo vadovautis CK 3.123 str. 4 dalimi ir sumažino atsakovės ieškovui išmokėtiną kompensaciją vadovaujantis ne CK 3.123 str. 4 dalimi, o tik vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais teismas atsakovei priteisė 73.748,25 Lt. kompensaciją iš ieškovo. Tačiau teismas nepagrįstai sumažino atsakovei priklausančios kompensacijos išmokėjimą 9347,48 litais (83.095,73 Lt-73.748,25 Lt.), taikydamas ne pinigų išėmimo metu, t.y. 2003 08 19 dienai galiojusį oficialų lito ir JAV dolerio kursą, kuris buvo 3,0746 Lt. bei 2003 m. spalio mėn. išėmimo metu paties banko nurodytą kursą 4 Lt., bet taikė 2003 12 25 galiojusį lito ir dolerio kursą, kuris buvo 2,7799 Lt.
5) Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad 2002 09 02 UAB „(duomenys neskelbtini)" visuotinio akcininkų susirinkimo metu (protokolas Nr. 12) buvo nutarta sumažinti įstatinį kapitalą nuo 126.000 Lt. iki 27.000 Lt. ir nutarta akcininkams išmokėti pinigus 99.000 Lt., proporcingai nuosavybės teise jiems priklausančių akcijų nominaliai vertei. Tuo metu Bendrovėje buvo du akcininkai - T. M. (80 akcijų) bei A. V. (100 akcijų). T. M. buvo išmokėta, vykdant akcininkų susirinkimo 2002 09 02 protokolo Nr.12 2 punktą, 44.000 Lt. Šiuos gautus už akcijas, priklausančias bendros jungtinės nuosavybės teise, pinigus ieškovas taip pat nuslėpė nuo šeimos ir visus išleido tik savo asmeninių poreikių tenkinimui. Atsakovės teigimu, ½ dalis (22.000 Lt.) šių pinigų priklauso jai.
6) Teismas, žinodamas visas aplinkybes dėl T. M. neteisėto akcijų perleidimo bei sąmoningo akcijos vertės sumažinimo, tikslu jo sugyventinei E. B. gauti labai didelius dividendus dėl minimalios akcijos vertės sumažėjimo (nuo 150Lt. iki 6 Lt.), sprendime priimtu akcijų padalijimu sudarė sąlygas tolimesnio ginčo kilimui tarp šalių. Nurodo, kad tikslinga ir sąžininga visas 80 akcijų natūra paskirti ieškovui T. M., kadangi visos UAB „(duomenys neskelbtini)" akcijos priklausytų tik T. M. bei jo sugyventinei E. B.. T. M. su sugyventine ir jų dviem vaikais nuo 2004 m. pastoviai gyvena šiai Bendrovei priklausančiame gyv. name (duomenys neskelbtini), todėl toks priešieškinio punkto patenkinimas padėtų išvengti tolimesnių konfliktų tiek su ieškovu, tiek su Bendrove, tiek su naująja akcininke E. B. (ieškovo sugyventine) ir nekiltų problemų ateityje dėl neteisėto akcijos vertės sumažinimo, įstatinio kapitalo mažinimo, dėl ieškovo, jo sugyventinės ir vaikų keldinimo iš Bendrovei priklausančio gyv. namo (duomenys neskelbtini).
7) Teismas nepagrįstai atmetė atsakovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kadangi ieškovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3.26 - 3.30 str., 3.35 str., 3.36 str., jo elgesys atsakovės atžvilgiu yra amoralus, jis kaltas dėl santuokos iširimo ir yra kaltas dėl neištikimybės antrą kartą. Pateikti dokumentai patvirtina, kad ji 2004 m. buvo sveika. Sutuoktinio išdavystė atsakovę paveikė taip, kad aš praradau miegą, buvo konstatuotas stresas, vyro elgesys sukėlė gilią psichologinę traumą, nustatyta gili depresija. Tai yra viena iš pagrindinių vėžinį susirgimą lemiančių aplinkybių. 2006 metais konstatuotas onkologinis susirgimas, 2006 m. gegužės 15 d. atlikta operacija.
8) Ieškovui priklausytų kompensuoti atsakovei šias sumas - 1) 47.500 Lt. (už žemę bei sodo namą SB „(duomenys neskelbtini)“; 2) 83.095,73 Lt. (už indėlius); 3) 22.000 Lt. (gauta 1/2 dalis už įstatinio kapitalo sumažinimą); 4) 296.292 Lt. (už akcijas); Viso 448.887,73 Lt. Atsakovė turėtų kompensuoti ieškovui 134.711,32 Lt. (už 1/3 dalį (duomenys neskelbtini)), ieškovas turėtų sumokėti 334.176,41 Lt. kompensaciją už jam natūra atitekusią didesnę turto dalį, taigi iš ieškovo atsakovei turėjo būti priteistina 314.176,41 Lt. kompensacija.
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas T. M. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės apeliaciniame skunde, kur nurodoma, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, atsakovės teiginiai nepagrįsti jokiais įrodymais. Liudininkai E. L. ir P. V. apie pinigines lėšas, panaudotas namo rekonstrukcijai statant priestatą, nieko nepasisakė. Atsakovės teiginiai, kad ieškovas negyveno niekada su atsakove (duomenys neskelbtini), o iki 1998 metų gyveno Vilniuje nepatvirtinti įrodymais. Be to, atsakovė nenurodė iš valstybinės institucijos (VMI) gauto ir esančio byloje rašytinio įrodymo, kad gavo iš ieškovo 42 199 Lt (daugiau kaip pusę kainos) buto pirkimui (duomenys neskelbtini). Be to, atsakovė iš savo tėvo J. Z. 1976 04 28. gavo dovanų 1/3 dalį mūrinio su rūsiu gyvenamo namo, kuriame buvo 59,62 m2 gyvenamo ploto ir 40,73 m2 naudingo negyvenamo ploto adresu (duomenys neskelbtini). J. M. padovanota dalis sudarė (59,62+40,73 = 100,35m2 : 3) = 33,45 m2 . Bendras rekonstruoto namo plotas po rekonstrukcijos sudarė 346,54 m2. J. M. dalis šiame name sudarė 54/100 dalis, t.y. 187,13 m2. Taigi J. M. vardu registruoto namo dalis padidėjo nuo 33,45 m2 iki 187,13m2 - 33,45 m2 = 153,68 m2. Šią padidėjusią dalį teismas pagrįstai pripažino bendrąja jungtine nuosavybe, nes ploto padidinimas, namo pagerinimas yra esminiai ir atlikti bendromis lėšomis ir mano darbu. Ši dalis sudaro 153,68m2/187,13m2 = 0,82 (82 %.) viso atsakovės vardu registruotos namo dalies ir ji buvo parduota 1998 10 30 (sutartis yra byloje) už 150.100 Lt. o žemės sklypas už 10.000 Lt. 82% parduoto namo vertės yra 123.000 Lt. ir 100 %. žemės sklypo vertės yra 10.000 Lt - iš viso 133082 Lt. Ieškovas nurodo, kad nesutinka nei su teismo, nei su atsakovės pateikto vertintojo C. žemės sklypo ir namo vertinimu. Sklypo, kuriame įvyko dalies šlaito nuošliauža 2001 metų sausio mėn., faktą atsakovė bando panaudoti stengdamasi sumažinti namo ir sklypo vertę. Teismo paskirtas ekspertas, atlikęs šio turto vertinimą 2007 metais, įvertino visą byloje buvusią turto vertintojų ir statybos ekspertų medžiagą (ataskaitas) ir visą tai - trūkumus ir privalumus - užfiksavo savo ataskaitoje nurodydamas bendrą sklypo ir namo vertę 608 000 Lt. Namo, pastatyto unikalaus kraštovaizdžio (duomenys neskelbtini) draustinyje, vertė beveik nėra sumažėjusi net krizės sąlygomis. Taip pat ieškovas nurodo, kad pinigai doleriais buvo išimti: 2000-01-11 (II t. , b.l. 63) ir 2001-04-13 (II t., b.l. 59), o litais 2001-09-18 (II t., b.l. 62). Atsakovės nurodyta paimtų iš bankų pinigų suma 166 191 Lt nėra visiškai tiksli, tačiau ieškovas jos neginčija, tik ginčija atsakovės nurodytas atsiėmimo iš Vilniaus banko datas. Nurodo, kad neginčija ir 44 000 Lt, gautų iš UAB „(duomenys neskelbtini)" 2002 rudenį. Nurodo, kad viso yra gavęs 210 191 Lt. Ieškovo teigimu sudarant turto balansą, iš nurodytos aukščiau pinigų sumos, 210 191 Lt, teismas turėjo atimti 19 950 Lt už parduotą 1998 m. gruodžio mėn. automobilį (II t., b.l. 173), kurį ieškovas buvo gavęs dovanų (II t. b.l. 172) bei 50 000 Lt, gautų pardavus 2000 m. gruodžio mėn. butą (duomenys neskelbtini) (II t. , b.l. 168), kurį buvo gavęs iškeisdamas tėvų butą Vilniuje. Viso turi būti atimama 69 950 Lt, ir lieka paaiškinti, kur išleisti likę 140 241 Lt. Visi 140 tūkst. litų buvo panaudoti tik šeimos reikmėms tenkinti: perduoti atsakovei pinigai 2000-03-13 buto (duomenys neskelbtini) pirkimui (III t. b.l. 91 ir 94) - 42 199 Lt; buto (duomenys neskelbtini) kapitalinis remontas 2000-2001 m. -t.y. 40 000 Lt; UAB „(duomenys neskelbtini)" akcijų įsigijimas 2000-11-07 (V t., b.l. 181) - 9 800 Lt; automobilio Ford Fiesta pirkimas dukrai U. M. 2002 m. vasario mėn. už 900 USD - 3600 Lt; LRV taupymo lakštų pirkimas 2002-12-30, padovanoti dukrai U. M. 2003-12-31 (II t. b.l. 170)-25 002 Lt; padovanoti dukrai U. M. 2003-12-25 (V t., b.l. 65 ir 92) 17 500 USD, t.y.pagal tos dienos JAV dolerio kursą- 48 650 Lt. T.y. Viso šeimos reikmėms buvo išleista 169 251 Lt, t.y. 29 tūkst. litų daugiau negu paimta iš bankų ir gauta iš UAB , (duomenys neskelbtini)". Be to, atsakovė iš šeimos bendrų pinigų, laikomų namuose, 2002 m. gruodžio 4 ir 5 d. d. dovanojimo sutartimis padovanojo dukrai U. M. 70 000 litų ( b.l. 105 ir 106, 5 t.). Šių sandorių sudarymas priklausė išimtinai nuo atsakovės valios, šie sandoriai yra vienašališki, todėl atsakovė privalo kompensuoti ieškovui 70 000 litų. Taip pat nurodo, kad ieškovas sutiktų perleisti atsakovei savo 40 akcijų po 368,49 Lt už vieną.
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė J. M. prašo apelianto T. M. apeliacinį skundą atmesti; J. M. apeliacinį skundą patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Papildomai nurodo, kad apelianto teiginiai dėl atsakovės kreipimosi į tam tikras tarnybas nėra susiję su santuokos iširimu, nes prašymai buvo rašomi ieškovui jau palikus šeimą. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad esant reikalinga, nuo lygių dalių principo nukrypti tarp sutuoktinių dalijant nekilnojamąjį turtą, kuriame šiuo metu yra atsakovės gyvenamoji vieta, todėl nepagrįsti ieškovo apeliacinio skundo teiginiai dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo dalijant turtą. Nurodo, kad piniginiai indėliai dalintini vadovaujantis LR CK 3.123 str. 4 dalimi. Nurodo, kad atsakovė priešieškiniu pretenduoja į ieškovo bei atsakovės bendras pinigines lėšas, kurios ieškovo buvo pasisavintos 2003 metų rugpjūčio - spalio mėn., nežinant atsakovei, todėl nesusijusios su priešieškiniu ieškovo nurodytos aplinkybės, kad teismas neištyrė įrodymų, kad 2000 - 2003 metais bendroms šeimos reikmėms buvo išleista 100.000 Lt. daugiau piniginių lėšų negu jų buvo bankuose. Apeliaciniame skunde T. M. nepagrįstai vadovaujasi CK 3.123 str. 3 dalimi.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovas ieškovo apeliacinį skundą palaikė, o atsakovės prašė atmesti. Atsakovė ir jos atstovė palaikė atsakovės apeliacinį skundą, o atmesti prašė ieškovo apeliacinį skundą.
Patikrinęs apeliacinių skundų faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, o atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinių skundų ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl sutuoktinių kaltės nutraukiant santuoką
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes pripažino, jog abu sutuoktiniai vienas kito atžvilgiu stokojo supratimo, moralinės paramos, lojalumo vienas kitam; daugiau dėmesio skyrė materialiniams dalykams nei tarpusavio santykiams, šeimos stiprinimui ir jos išsaugojimui; abiejų sutuoktinių elgesys, jų tarpusavio konkurencija ir prioritetai nulėmė jų tarpusavio santykius, bei santykius su vaikais ir kitais šeimos nariais.
Apeliaciniuose skunduose šalys su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka, nurodo, kad dėl santuokos nutraukimo kaltas tik kitas sutuoktinis.
Vertindama ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino abu sutuoktinius kaltais dėl santuokos iširimo, teisėjų kolegija pažymi, kad CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos numatytos daugelyje CK straipsnių (3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kt.); tai – lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima ir kt. Taigi pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu.
Nutraukiant santuoką CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytais pagrindais turi būti įrodyta kito sutuoktinio kaltė, tačiau CK 3.60 straipsnio 3 dalyje yra nurodyti keturi atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama; tai reiškia, kad, įrodžius vieną ar kelis šioje teisės normoje paminėtus faktus, pripažįstama, kad sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iširimo. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (pavyzdžiui, santuokinę neištikimybę). Aiškinant CK 3.60 straipsnio 3 dalį, konstatuotina, jog pakanka įrodyti bent vieną iš šioje teisės normoje nurodytų aplinkybių tam, kad būtų laikoma, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu pastarasis nepaneigia kaltės prezumpcijos.
Atsakovė įrodinėjo, kad ieškovas yra neištikimas, nes dar nenutraukęs santuokos su atsakove, pradėjo gyventi su kita moterimi, su kuria susilaukė vaikų.
Ieškovas nurodė, kad šalys neveda bendro ūkio nuo 2003 m. pabaigos, o apie norą nutraukti santuoką atsakovę informavo 2004 m. pradžioje. Gyvenimas su kita moterimi, su kuria ieškovas susilaikė vaikų yra ne santuokos nutraukimo priežastis, o pašlijusių santykių su atsakove pasekmė. Tačiau tokie ieškovo teiginiai teisėjų kolegijai kelia abejonių, nes nėra paremti kitais įrodymais. Visų pirma, iš ieškovo pradinio ieškinio matyti, kad jis iki 2004 m. pavasario pabaigos gyveno šalių name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame buvo faktinė šeimos gyvenamoji vieta. Kad nurodytas namas buvo šeimos gyvenamoji vieta, patvirtina paties ieškovo paaiškinimai, jog ieškovė kas savaitę ar dvi, o pašlijus santykiams rečiau, iš Vilniaus, kuriame dirbo nuo 1996 m. iki 2004 m. vasaros, grįždavo į namus. Be to, po ieškovo išsikėlimo iš namo atsakovė iki šiol jame gyvena, viena nuo 2004 m. vasaros moka už jo išlaikymą. Antra, iš byloje pateikto pradinio ieškinio matyti, kad dėl santuokos nutraukimo į teismą ieškovas kreipėsi tik 2005 m. birželio 15 d. (3 l. 1 t.), t.y. praėjus beveik pusantrų metų nuo to momento, kai jis neva informavo atsakovę apie norą nutraukti santuoką, be to, praėjus daugiau kaip pusmečiui nuo to momento, kai ieškovui 2004 m. lapkričio 5 d. gimė vaikas, kurio mama ne atsakovė. Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje ieškovas paaiškino, jog artimus ryšius su vaiko mama pradėjo palaikyti 2004 m. vasario mėnesį (161 l., 5 t.). Nustatytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia, o kaip tik patvirtina CK 3.60 straipsnio 3 dalyje numatytą prezumpciją, jog ieškovas, dar net nepradėjęs santuokos su atsakove nutraukimo proceso, artimai bendraudamas su kita moterimi ir susilaikęs su ja vaiko, buvo atsakovei neištikimas.
Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai fakto, kad dar net nepradėjęs santuokos su atsakove nutraukimo proceso, ieškovas susilaikė vaiko su kita moterimi, nelaikė neištikimybės įrodymu. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, nors ir nekonstatavo ieškovo neištikimybės, tačiau jo kaltę dėl santuokos nutraukimo, nors ir kitais motyvais, pripažino, todėl šioje dalyje keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismo deklaratyvios išvados, kad atsakovė kalta dėl santuokos iširimo, nes sutuoktinio atžvilgiu stokojo supratimo, moralinės paramos, lojalumo, daugiau dėmesio skyrė materialiniams dalykams nei šeimos stiprinimui ir jos išsaugojimui, nėra paremtos konkrečiais bylos duomenimis. Vien tas faktas, kad atsakovė nuo 1996 m. iki 2004 m. vasaros, kai 1996 - 2000 m. buvo (duomenys neskelbtini), o 2000 - 2004 m. nors ir nebūdama (duomenys neskelbtini) nare, bet dirbdama Vilniuje, daug laiko praleisdavo Vilniuje, nėra pagrindas išvadai, jog atsakovė būtų iš esmės pažeidusi santuokines pareigas. Šiuolaikinėje visuomenėje politikas - tautos atstovas ((duomenys neskelbtini)) - yra viešas asmuo, todėl jo darbo specifika lemia, kad jo pareigų vykdymas nėra apibrėžtas konkrečiomis darbo valandomis, o dažnai tenka dirbti vakarais bei savaitgaliais. Šios priežastys objektyviai lemia, kad šeimai ir laisvalaikiui politikai gali skirti mažiau laiko, todėl tai negali būti pagrindu sprendžiant apie asmens kaltę dėl santuokos iširimo.
Be to, net ir pradėjus santuokos nutraukimo procesą, atsakovė siekė išsaugoti šeimą, jos iniciatyva buvo nustatytas terminas sutuoktiniams susitaikyti (104-105 l., t.1).
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ją pripažino kalta dėl santuokos nutraukimo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kuria atsakovė pripažinta kalta dėl santuokos nutraukimo, naikintinas.
Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis).
Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai butą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažino šalių bendrąja jungtine nuosavybe ir įtraukė dalintino turto masę. Atsakovės teigimu, šis butas yra asmeninė jos nuosavybė, nes įsigytas ir remontuotas už asmenines jos lėšas.
Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymų arba pagal sutartį (CK 3.87, 3.101 straipsniai). Byloje nėra duomenų, kad šalys būtų sudariosios susitarimą dėl turto teisinio režimo, todėl šalių bendro turto režimas yra įstatyminis. Esant įstatyminiam sutuoktinių turto teisiniam režimui, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Kasacinio teismo praktika šiuo klausimu suformuota, joje pažymima, kad, kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje G. L. v. J. L.; bylos Nr. 3K-3-490/2007; 2006 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Z. v. V. Z.; bylos Nr. 3K-3-538/2006; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. A. D.; bylos Nr. 3K-3-343/2006; kt.).
Byloje nustatyta, kad 1976 m. balandžio 28 d. dovanojimo sutartimi atsakovės tėvas dovanojo atsakovei 1/3 dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame buvo 59,62 kv.m. gyvenamojo ploto ir 40,73 kv.m. negyvenamojo ploto (82 l., t.2). 1981 m. gruodžio 11 d. atsakovės tėvui ir atsakovei buvo išduotas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti individualią statybą, t.y. rekonstruoti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) (84 b.l., t.2). 1985 m. birželio 3 d. Pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) namas, atlikus rekonstrukciją pagal 1981 m. gruodžio 11 d. išduotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintas tinkamu eksploatuoti (88 l., t.2). Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad šio namo 1/3 dalis atsakovei buvo padovanota ir pats namas rekonstruotas šalims gyvenant faktinėje santuokoje, prie rekonstrukcijos ieškovas prisidėjo savo darbu ir lėšomis. Be to, žemės sklypo dalis, proporcinga atsakovei po namo rekonstrukcijos priklausančiai namo daliai, buvo išpirkta (privatizuota) 1998 m. vasario 18 d., kai šalys gyveno santuokoje. Todėl teismas sprendė, kad atsakovės asmeninėmis lėšomis už 1998 m. spalio 30 d. parduotą namo ir sklypo dalis, kurios buvo registruotos atsakovės vardu, laikytina tik 27000,- Lt suma, kuri proporcinga atsakovei tėvo padovanotam namo plotui. Su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija sutikti negali.
Šalių pirmoji tarpusavio santuoka buvo nutraukta 1982 m. sausio 19 d. (49 b.l., t.1) , kai apie Kauno miesto Lenino rajono teismo 1974 m. gegužės 15 d. sprendimą dėl santuokos nutraukimo (87 l., t.1) buvo padarytas įrašas ištuokos aktų registracijos knygoje. Taigi, 1976 m. balandžio 28 d., kai dovanojimo sutartimi atsakovės tėvas dovanojo jai 1/3 dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), šalys gyveno ne faktinėje santuokoje, o teisinėje santuokoje, nes pagal tuo metu galiojusį Santuokos ir šeimos kodeksą santuoka buvo laikoma nutraukta ne nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo, o nuo įrašo ištuokos aktų registracijos knygoje padarymo. Kita vertus, ši teismo neteisingai nustatyta aplinkybė neturi įtakos konstatuojant, kad 1/3 dalis namo, esančio (duomenys neskelbtini), 1976 m. balandžio 28 d. dovanojimo sutartimi buvo dovanota asmeninės nuosavybės teise atsakovei, nes sutarties 1 punkte aiškiai nurodyta, jog 1/3 dalis namo dovanojama dukrai J. M. (82 l., t.2). O tai reiškia, kad dovanotas turtas buvo atsakovės asmeninė nuosavybė (SŠK 22 str. 1 d.). Kaip minėta aukščiau, leidimas namo rekonstrukcijai išduotas 1981 m. gruodžio 11 d., o šalių santuoka nutraukta 1982 m. sausio 19 d., kai apie tai padarytas įrašas ištuokos aktų registracijos knygoje. Taigi, 1982 - 1985 m. laikotarpiu, kai faktiškai buvo atliekama namo rekonstrukcija šalių nesiejo santuokiniai santykiai. Pirmosios instancijos teismo posėdyje ieškovas paaiškino, kad santuokos nutraukimą teisiškai įregistravo, tikslu po mamos mirties 1981 m. prisiregistruoti pas tėvą bute Vilniuje ir taip užsitikrintų, jog po tėvo mirties butas atitektų ieškovui (159 l., t.5); su šeima prisiregistruoti pas tėvą negalėjo (162 l., t.5). Iš tokių ieškovo paaiškinimų akivaizdu, jog ieškovas 1982 m. sausio 19 d. teisiškai įregistruodamas santuokos nutraukimą su atsakove veikė sąmoningai, siekdamas aiškaus teisinio rezultato, t.y. užsitikrinti, kad butas, kuriame gyveno ieškovo tėvas, po pastarojo mirtis atitektų ieškovui. Taip oficialiais įrodymais (1982 m. sausio 19 d. ištuokos liudijimu ir prisiregistravimu tėvo bute) ieškovas išviešino faktą, kad su atsakove išsiskyrė ir bendro ūkio neveda. Antrą kartą šalys susituokė 1988 m. vasario 11 d. (132 l., t.1), o namo rekonstrukcija buvo baigta 1985 m. birželio 3 d., kai kompetentingos institucijos išdavė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kad namas, atlikus rekonstrukciją pagal 1981 m. gruodžio 11 d. išduotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintas tinkamu eksploatuoti (88 l., t.2). Taigi, byloje esantys oficialūs rašytiniai įrodymai, kuriais ieškovas siekė konkretaus teisinio rezultato, kad Vilniuje esantis butas, kuriame gyveno ieškovo tėvas, po pastarojo mirties atitektų ieškovui, patvirtina, jog tuo laikotarpiu, kai buvo faktiškai atliekama namo rekonstrukcija ieškovas su atsakove buvo išsiskyręs ir gyveno Vilniuje. Faktas, kad 1979 m. ieškovas gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini) (83 l., t.2), nepatvirtina, kad ieškovas gyveno jame ir rekonstrukcijos laikotarpiu 1982-1985 metais. Priešingai, pats teigia, kad po santuokos nutraukimo įregistravimo prisiregistravo tėvo bute Vilniuje. Oficialių duomenų, kad po santuokos nutraukimo 1982 metais ieškovas gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini), byloje nėra. Šalių dukros gimimas 1984 m. gruodžio 4 d. (48 l., t.1), patvirtina tik aplinkybę, kad šalys po santuokos nutraukimo palaikė intymius santykius, tačiau neįrodo, kad tuo laikotarpiu šalys vedė bendra ūkį ar gyveno faktinėje santuokoje. Priešingai, ta aplinkybė, jog ieškovas po tėvo mirties įgijo butą Vilniuje, tik patvirtina, jog ieškovas namo rekonstrukcijos laikotarpiu faktiškai gyveno Vilniuje ir su atsakove bendro ūkio nevedė. CPK 197 straipsnio 2 dalis numato, kad aplinkybės nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Todėl pirmosios instancijos teismas, esant byloje oficialiems įrodymams, kad pats ieškovas siekdamas konkretaus teisinio rezultato 1982 m. įregistravo santuokos nutraukimą su atsakove ir prisiregistravo tėvo bute Vilniuje, neturėjo remtis liudytojų parodymais, nustatinėdamas faktus ar namo rekonstrukcijos metu ieškovas gyveno faktinėje santuokoje su atsakove; ar prisidėjo prie namo rekonstrukcijos darbų; ar įgijo nuosavybės teisę į dalį rekonstruoto namo. Taip pat pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, jog ieškovas prisidėjo savo lėšomis prie namo rekonstrukcijos.
Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad žemės sklypo dalis, proporcinga atsakovei po namo rekonstrukcijos priklausančiai namo daliai, yra šalių bendroji jungtinė nuosavybė, nes buvo išpirkta (privatizuota) 1998 m. vasario 18 d., kai šalys gyveno santuokoje. Teisėjų kolegija pažymi, kad žemės sklypo dalis, kuri buvo iš Valstybės nupirkta 1998 m. vasario 18 d. sutartimi, yra proporcinga J. M. asmeninės nuosavybės teise priklausančiai namo daliai. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 1998 m. vasario 18 d. Pagal tuo metu galiojusius teisės aktus esantis mieste sklypas ne žemės ūkio veiklai buvo parduotas tik dėl to, kad jame buvo privačios nuosavybės teise valdomi namai (1997 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. VIII-370 redakcijos Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8 ir 9 straipsniai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimas Nr. 987 “Dėl Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos”). Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 987, 7.1.1.1 punktas numatė, kad individualaus gyvenamojo namo, kurio dalys yra parduotos, kiekvienos dalies savininkas (bendrasavininkis) gali pirkti šiai namų valdai priklausančią žemės sklypo dalį. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis sudarymo metu gyvenamojo namo 54/100 dalys priklausė J. M.. Todėl darytina išvada, kad J. M. žemės sklypo dalį, proporcingą jos asmeninės nuosavybės teise valdomai gyvenamojo namo daliai, įsigijo asmeninės, o ne bendrosios jungtinės nuosavybės su T. M. teise. Jeigu 396/733 dalis žemės sklypo J. M., kuriai 54/100 dalys gyvenamojo namo priklausė asmeninės nuosavybės teise, būtų įsigijusi bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tai prieštarautų teisės aktuose nustatytai valstybinės žemės sklypų pardavimo ne žemės ūkio veiklai tvarkai. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad 1998 m. spalio 30 d., kai atsakovė pardavė 396/733 žemės sklypo dalis ir 54/100 dalis namo, esančių (duomenys neskelbtini) (147 l., t.1), ieškovo sutikimo dėl šio sandorio sudarymo nebuvo reikalaujama. Be to, ieškovas apie šio sandorio sudarymą žinojo, bet nereiškė pretenzijų dėl to, kad sutuoktinė gyvenamojo namo ir žemės sklypo dalimis disponuoja kaip asmeniniu turtu, todėl akivaizdu, jog ieškovas pats netiesiogiai pripažino, kad šis turtas buvo asmeninė atsakovės nuosavybė.
Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad 396/733 žemės sklypo dalys ir 54/100 dalys namo, esančios (duomenys neskelbtini), buvo asmeninė atsakovės nuosavybė, todėl už šio turto pardavimą gautos lėšos taip pat buvo asmeninė atsakovės nuosavybė.
Šias lėšas atsakovė panaudojo 2000 m. kovo 13 d. pirkdama butą, esantį (duomenys neskelbtini) (145-146 l., t.1). Nors ieškovas pateikė rašytinį 2000 m. kovo 13 d. sutikimą, iš kurio turinio matyti, kad jis sutiko, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui sutuoktinė panaudotų jo 42199,- Lt (94 l., t.2), tačiau šį įrodymą teismas vertina kritiškai. Visų pirma, atsakovė kategoriškai neigia gavusi iš ieškovo pinigų buto įsigijimui. Antra, pirmosios instancijos teismo posėdyje liudiję šalių vaikai, formaliai dirbę ieškovo valdomoje įmonėje, ir ieškovo buvęs verslo partneris E. L. paaiškino, kad yra tekę ne vieną kartą pasirašyti ant tuščių lapų. Tai palengvindavo įmonės reikalų tvarkymą. Kad yra tekę pasirašyti ant tuščių lapų aiškino ir atsakovė, taip pat dirbusi pas ieškovą. Be to, būdama (duomenys neskelbtini) ir didžiąją laiko dalį praleisdama Vilniuje, ji pasirašydavo sutuoktiniui ant tuščių lapų, kad jis galėtų spręsti šeimos ūkinius klausimus, jai asmeniškai nedalyvaujant. Trečia, abejotina ar šalys gyvendamos santuokoje vienas kitam duotų rašytinius sutikimus panaudoti pinigus. Be to, byloje nėra daugiau jokių įrodymų, kad tarp šalių būtų susiklosčiusi praktika duoti vienas kitam rašytinius sutikimus panaudoti pinigus. Ketvirta, atsakovė 1998 m. spalio 30 d. už 160100,- Lt pardavusi asmeninės nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą, už kurį pilnai buvo atsiskaityta tik 1999 m. spalio mėnesį (įrašai ant sutarties 147 l. t.1), 2000 m. pradžioje įsigydama butą, kurio vertė dvigubai mažesnė už parduoto nekilnojamojo turto vertę, neturėjo jokio turtinio intereso naudoti ieškovo pinigus. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija atmeta ieškovo argumentus, kad atsakovei perkant 2000 m. kovo 13 d. butą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo panaudotos ir jo lėšos.
Nustačiusi, kad atsakovei įsigyjant butą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo panaudotos jos asmeninės lėšos, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad faktas, jog tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija) 25 straipsnio 1 dalis). Jeigu byla teisme nagrinėjama įsigaliojus naujajam Civiliniam kodeksui, tai turi būti daroma ne pagal SŠK, o pagal CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normas; taikydami naujojo Civilinio kodekso normas retroaktyviai (iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams) teismai turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų – teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos, būtina atsižvelgti ir į faktinio turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką. Vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, reikšminga yra ir tai, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį, kokie asmens veiksmai šiuo atžvilgiu buvo laikomi teisiškai reikšmingais ir garantavo teisėtų interesų apsaugą. SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Š. v. R. Š., bylos Nr. 3K-3-424/2009). Taigi, turtas (daiktas), įgytas santuokos metu už vieno iš sutuoktinių lėšas, išlieka asmenine to sutuoktinio nuosavybe, jei sutuoktiniai nesusitarė kitaip, nepriklausomai nuo to, ar tas turtas naudojamas vieno iš sutuoktinių, ar bendroms sutuoktinių reikmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. E. K., bylos Nr. 3K-3-395/1999; 2009 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Š. v. R. Š., bylos Nr. 3K-3-424/2009). Tuo atveju, kai turtas viešame registre įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu ir nėra nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, nustatant jo teisinį režimą būtina vertinti ne tik objektyviuosius (turto įsigijimo momentą ir įsigijimo pagrindą), bet ir kitus kriterijus (konkretaus turto paskirtį, šio turto pobūdį, tikruosius šalių ketinimus įsigyjamo turto atžvilgiu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. R. B. v. S. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-422/2008). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad tam, jog viešame registre registruotinam turtui būtų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją, būtinas bent vienas iš įrašų: 1) turto įregistravimas abiejų sutuoktinių vardu; 2) kai turtas įregistruotas vieno sutuoktinio vardu, registre turi būti nurodyta, kad tai yra bendroji jungtinė nuosavybė. Vieno sutuoktinio vardu viešame registre įregistruotas turtas, jame nenurodžius, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Ši teisės taikymo taisyklė reiškia, kad įrašai nekilnojamojo turto registre preziumuoja nuosavybės teisinių santykių pobūdį taip, kaip jie išviešinami, tačiau tokia prezumpcija yra ginčijamoji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-464/2008; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. M. v. R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-491/2009; kt.). Įrašus nekilnojamojo turto registre vertinant įrodinėjimo aspektu, pažymėtina, kad tai yra prima facie įrodymas, todėl įregistruotas juridinis faktas gali būti nuginčijamas pagal CPK 197 straipsnio 2 dalyje nustatytas įrodymų leistinumo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-464/2008).
Iš šios bylos duomenų matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), pirktas 2000 m. kovo 13 d., t.y. iki naujojo CK įsigaliojimo, atsakovės vardu už jos asmenines lėšas ir registruotas jos vienos vardu (14; 145-146 l., t.1). Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad šalys ginčo bute būtų kada nors gyvenusios. Iš šalių paaiškinimų galima spręsti, kad butas buvo pirktas ne sutuoktinių poreikiams, o sūnui. Šiame bute šalių sūnus ir gyvena. Atsižvelgdama šio turto įsigijimo aplinkybes, faktinius bylos duomenis ir remdamasi pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė butą įsigijo asmeninėn nuosavybėn.
Pagal CK 3.90 straipsnį turtas, priklausantis vienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, gali būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kai konstatuojama, kad po santuokos sudarymo buvo iš esmės pagerintas (kapitalinis remontas, rekonstukcija, pertvarkymas ir kita) bendromis sutuoktinių lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis J. S. v. A. S. byloje Nr. 3K-3-126/2006; 2008 m. sausio 28 d. nutartis A. V. v. A. V. byloje Nr. 3K-3-49/2008; kt.). Pirmosios instancijos teismas, atlikęs buto apžiūrą, nustatė, kad pakeisti buto langai, durys, įrengtas autonominis dujinis šildymas, todėl sprendė, jog butas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis ir sutuoktinio darbu bei pripažino butą bendrąja jungtine nuosavybe. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal tuo metu, kai buvo atliekamas buto langų, durų keitimas ir autonominio dujinio šildymo įrengimas, galiojusią Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies redakciją statybos leidimas buvo būtinas visais atvejais, išskyrus nesudėtingo statinio statybą bei paprastojo statinio remonto atlikimą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė, kaip buto savininkė, būtų gavusi leidimą buto rekonstrukcijai ar kapitaliniam remontui. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad bute atlikti remonto darbai (langų, durų keitimas ir autonominio dujinio šildymo įrengimas), kuriuos organizavo ieškovas, gali būti pripažinti tik paprastuoju buto remontu. Šio remonto tikslas – iš dalies atkurti statinio ar jo dalies savybes, pablogėjusias dėl statinio naudojimo. Be to, ieškovas teigiantis, kad prisidėjo prie buto remonto savo lėšomis, byloje nepateikė jokių įrodymų, kiek realiai kainavo buto remontui panaudotos statybinės medžiagos. Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas neįrodė, jog jo prisidėjimas prie atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto pagerinimo yra esminis, todėl negali nulemti šio turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe CK 3.90 straipsnyje nustatytais pagrindais.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai butą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažino šalių bendrąja jungtine nuosavybe, todėl šioje dalyje teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas - butas, esantis (duomenys neskelbtini), pripažintinas asmenine atsakovės nuosavybe.
Tarp bylos šalių nėra ginčo, kad namas ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), sodo sklypas ir pastatas, esantys SB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 80 paprastųjų vardinių akcijų yra šalių bendroji jungtinė nuosavybė. Tačiau šalys nesutaria dėl šio turto padalijimo dalių ir būdo. Be to, šalys nesutaria dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 80 paprastųjų vardinių akcijų vertės, todėl tarp šalių kyla ginčas dėl kompensacijos dydžio.
Ieškovas reikalauja, kad nurodytas turtas būtų padalintas lygiomis dalimis ir natūra. Atsakovė prašo, kad jai būtų priteista 2/3 dalys turto, be to, natūra tik namas ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), išmokant jai kompensaciją už ieškovui natūra tenkančią atsakovės turto dalį.
Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, jog atsakovė turi pakankamai turto asmeninės nuosavybės teise (butą, žemės sklypų, į kuriuos atkurtos nuosavybės teisės), iki šiol gauna darbines pajamas, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dalijant visą sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, nukrypti nuo lygių dalių principo nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog sodo sklypas ir pastatas, esantys SB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini)., bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 80 paprastųjų vardinių akcijų tarp šalių dalytinos lygiomis dalimis.
Sprendžiant kokiomis dalimis tarp šalių turi būti padalinti namas ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), teisėjų kolegija pažymi, kad šis turtas yra atsakovės gyvenamoji vieta. Atsakovė yra senatvės pensininkė, jai santuokos nutraukimo proceso metu 2006 m. gegužės 15 d. atlikta onkologinė operacija (176 l., t.2). Visiems žinoma aplinkybė, kad onkologinių ligų atsinaujinimo tikimybė labai didelė. Ieškovas nuo 2004 m. gegužės mėnesio iš namo išsikėlė ir jame daugiau kaip šešis metus negyvena. Atsakovė ši turtą išlaiko viena, nes ieškovas nors ir būdamas turto bendrasavininkiu už jo išlaikymą nemoka. Tai patvirtina ieškovo 2004 m. liepos 27 d. prašymas AB „Lietuvos dujos“, kuriuo jis prašė nutraukti dujų tiekimą į namą (144 l., t.1). Ieškovas 2004 m. rugpjūčio 19 d. kreipėsi į Elektros tinklus dėl sutarties nutraukimo (157 l., t.1). Nuo 2004 m. vasaros vandens, nuotekų šalinimo, dujų tiekimo, elektros energijos tiekimo sutartys sudarytos su atsakove (152-156 l., t.1). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nesinaudojimas nuosavybe neatleidžia turto savininko nuo pareigos prisidėti prie jo išlaikymo. Šaltuoju metu periodu namo šildymas yra būtinas ne tik užtikrinti jame gyvenančių asmenų poreikius, bet ir namo vertei ir techninei būklei palaikyti. Taip pat ir elektros energijos tiekimas į namą reikalingas ne tik jame gyvenančių asmenų poreikiams, bet ir sistemų, kurios užtikrina namo saugumą (pvz. signalizacijos), šildymą veikimui. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad sprendžiant kokiomis dalimis dalintinas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį namą turi būti atsižvelgta ir į tai, jog vienas iš sutuoktinių jau beveik septynerius metus vienas išlaiko bendrą turtą. Remdamasi tuo, kas išdėstyta teisėjų kolegija, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nukrypdamas nuo sutuoktinių lygių dalių principo, dalijant namą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), ir priteisdamas atsakovei 2/3 dalis, o atsakovui 1/3 dalį, teisės normų nepažeidė.
Teisėjų kolegija taip pat mano, kad pirmosios instancijos teismas ginčo namą natūra pagrįstai priteisė atsakovei, nes jame yra atsakovės gyvenamoji vieta, ji viena namą išlaiko, namą padalinti tarp šalių be neproporcingos žalos jo vertei nėra galimybių. Tai patvirtino ieškovo pateiktas UAB „Kauno komprojektas“ 2006 m. spalio 25 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) (148 l., t.3) bei statinio dalinės techninės ekspertizės 2006 m. spalio 10 d. aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (72-73 l., t.3). Be to teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovei, kuri yra senatvės pensininkė ir turi sveikatos problemų, keisti gyvenamąją vietą būtų sudėtinga.
Sprendžiant ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), vertę, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog nėra įstatymų, reglamentuojančių nekilnojamojo turto vertės pagal rinkos kainą nustatymą. Taigi nekilnojamojo turto vertė rinkos kaina gali būti nustatoma pagal bet kokius įrodymus, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas žemės sklypo ir namo rinkos vertes rėmėsi 2010 m. sausio 1 d. masinio vertinimo vertėmis.
Pagal CK 3.119 straipsnį dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga reglamentuojama CK 3.100 straipsnyje. Nors sutuoktiniai bendro gyvenimo neveda nuo 2004 m. pavasario pabaigos, tačiau bendroji jungtinė nuosavybė į turtą pasibaigia tik nutraukiant santuoką ir pasidalijus turtą teismo sprendimu (CK 3.100 straipsnio 4 ir 6 punktai). Dėl to namo ir žemės sklypo vertė nustatytina pagal rinkos kainas, kurios galiojo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo priėmimo metu, o nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme šios instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo metu.
Nei viena iš šalių teismui nepateikė konkrečių įrodymų kokios buvo dalintino turto rinkos kainos pirmosios instancijos teismo 2010 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo priėmimo metu ar priimant apeliacinės instancijos teismo sprendimą. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad rinkos kainos nustatytinos pagal byloje esančių įrodymų visumą. Byloje yra 2005 m. gegužės 12 d. VĮ „Registrų centras“ išrašas, kuriame namo vidutinė rinkos vertė, nustatyta 1997 m. gruodžio 18 d., nurodyta 224940,- Lt (20-21 l., t.1). Masinio vertinimo, atlikto 2006 m. sausio 1 d., metu namo vertė nustatyta 393517,- Lt, o žemės sklypo 41651,- Lt (77, 78 l., t.2). Pagal ieškovo užsakymą 2006 m. spalio 2 d. atlikto namo ir žemės sklypo bendra rinkos vertė nustatyta 420000,- Lt (105-119, t.3). Pagal 2006 m. gruodžio 28 d. teismo nutartį atliktos turto vertės ekspertizę 2007 m. balandžio 30 d. namo rinkos vertė buvo 521000,- Lt, o žemės sklypo 87000,- Lt (92-140 l., t.4). Masinio vertinimo, atlikto 2010 m. sausio 1 d., metu namo vertė nustatyta 367000,- Lt, o žemės sklypo 45100,- Lt (111-114 l., t.6). Iš šių įrodymų matyti, kad iki ekonominės krizės namo ir žemės sklypo rinkos kainos augo, o jai prasidėjus krito. Didžiausia namo ir žemės sklypo kaina užfiksuota pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 28 d. nutartį atliktos turto rinkos vertės ekspertizės metu 2007 m. balandžio 30 d., kai namo rinkos vertė buvo nustatyta 521000,- Lt, o žemės sklypo 87000,- Lt. Visiems žinoma aplinkybė, kad dėl ekonominio nuosmukio Lietuvoje per pastaruosius keletą metų nekilnojamojo turto, o ypatingai namų, krito apie trečdalį. Įvertinusi šią aplinkybę bei byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į masinio vertinimo, atlikto 2010 m. sausio 1 d., būdu nustatytą šio turto vidutinę rinkos vertę, ir spręsdamas, kad bendra namo ir žemės sklypo rinkos vertė yra 412100,- Lt, iš esmės ją nustatė teisingai. Kartu teisėjų kolegija konstatuoja, kad žemės sklypo nuošliauža buvo įvertinta turto rinkos vertės ekspertizės metu 2007 m. balandžio 30 d., o teismo nustatyta turto rinkos vertė nuo šio vertinimo yra sumažinta apie trečdalį, todėl dar kartą vertinti žemės nuošliaužos įtaką turto vertei nėra pagrindo. Skirti dar vieną turto rinkos vertės ekspertizę, kai santuokos nutraukimo byla tęsiasi daugiau kaip penkerius metus, o byloje yra ne vienas turto vertės nustatymo įrodymas, taip pat netikslinga, nes tai tik dar labiau užvilkins bylos nagrinėjimą.
Nustatęs, kad bendra namo ir žemės sklypo rinkos vertė 412100,- Lt, o atsakovei, kuriai priteistos 2/3 dalys šio turto, priteistas visas nurodytas turtas natūra, pagrįstai ieškovui natūra priteisė visą sodo sklypą ir jame esančius pastatus, kurių rinkos vertė 95000,- Lt.
Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos dalintinos tarp sutuoktinių natūra. Atsakovei, kuriai nustatytos teisės į 2/3 dalis namo ir žemės sklypo, priteisus visą namą ir žemės sklypą natūra, jai priteista nekilnojamojo turto už 412100,- Lt. Ieškovui priteisus sodo sklypą ir pastatus, jam priteisto nekilnojamojo turto už 95000,- Lt. Taigi, atsakovei teko natūra 1/3 dalis namo ir žemės sklypo, kurių vertė 137366,67 Lt, turėjusi natūra atitekti ieškovui, o ieškovui atiteko natūra ½ dalis sodo sklypo ir pastatų, kurių vertė 47500,- Lt, turėjusi natūra atitekti atsakovei. Taip natūra padalijus nekilnojamąjį turtą, atsakovė ieškovui turėtų išmokėti 89866,67 Lt kompensaciją už atsakovei natūra atitenkančią ieškovo turto dalį. Kadangi dalijant turtą prioritetas teikiamas turto padalijimui natūra (CK 3.127 str. 3 d.), tai akivaizdu jog, ieškovui turi būti priteista didesnė akcijų dalis natūra.
Sprendžiant kokiomis proporcijomis tarp šalių turi būti padalintos UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos, būtina nustatyti šių akcijų rinkos vertę. Nors pirmosios instancijos teisme buvo iškilęs klausimas dėl ekspertizės skyrimo akcijų vertei nustatyti, tačiau atsižvelgiant į dideles akcijų vertės ekspertizės kainas, ji nebuvo paskirta. Byloje taip pat nėra duomenų, kurie leistų tiksliai nustatyti dabartinę šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių akcijų rinkos vertę. Kita vertus, byloje yra duomenų, kad ieškovas neteisėtai disponavo šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiomis akcijomis, t.y. kitoje civilinėje byloje Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 11 d. sprendimu, kurį Kauno apygardos teismas 2009 m. kovo 16 d. nutartimi paliko nepakeistą, nustatė, kad T. M. be sutuoktinės sutikimo perleido savo dabartinės sugyventinės tėvui 2004 m. balandžio 14 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi 80 paprastųjų vardinių akcijų, todėl šią sutartį pripažino negaliojančia. Kitoje byloje, kurioje dalyvavo tos pačios šalys, nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę (CPK 182 str. 2 p.), todėl akivaizdu, kad ieškovas 2004 m. balandžio 14 d. sudarydamas neteisėtą akcijų perleidimo sandorį siekė sumažinti bendrosios jungtinės nuosavybės vertę. Taip pat pažymėtina, kad ieškovas ilgą laiką yra buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, iki 2004 m. balandžio 14 d. buvo šio juridinio asmens visų 180 paprastųjų vardinių akcijų, iš kurių 80 akcijų buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininku (108 l., t.2). Byloje taip pat yra 2000 m. lapkričio 6 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas, kurio 7 punkte nutarta, jog raštiški akcininko-bendrovės direktoriaus T. M. sprendimai, remiantis Akcinių bendrovių įstatymu, prilyginami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams. Taigi, ieškovas šalims gyvenant santuokoje vienvaldiškai valdė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, tuo metu, kai šalys vedė bendrą ūkį UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų paketą sudarė 180 paprastųjų vardinių akcijų, iš kurių 80, t.y. 44,44 procento visų akcijų, priklausė ieškovui ir atsakovei bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Šiuo metu, kai sprendžiamas bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo klausimas, akcijų paketą sudaro 1667 paprastosios vardinės akcijos, iš kurių 1587 priklauso su ieškovui T. M. susijusiam asmeniui, jo sugyventinei E. B., o ieškovui ir atsakovei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso tik 80, t.y. tik 4,80 procento visų akcijų (112 l., t.5). Nustatytos aplinkybės teisėjų kolegijos vertinimu leidžia daryti išvadą, jog eilė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų perleidimo sandorių ir įmonės valdymo organų, kuriuose lemiama balsą turėjo su ieškovu susiję asmenys, sprendimų, lėmė, jog net ir nustačius šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių akcijų dabartinę rinkos kainą, jų vertė bus menkavertė, nes bendrame įmonės akcijų pakete jų kiekis yra ypatingai sumažintas, t.y. jos sudaro mažiau kaip 5 procentus. Kadangi bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančių akcijų sumažėjimas buvo sąmoningų ieškovo ir su juo susijusių asmenų veiksmų pasekmė, todėl būtent jis privalo kompensuoti šį vertės sumažėjimą (CK 3.98 str. 3 d.). Kadangi atsakovė negali tiksliai įrodyti kokie nuostoliai jai buvo padaryti ieškovo sąmoningais veiksmais mažinant akcijų vertę, tai jų dydį, o tuo pačiu ir kompensacijos dydį, nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.).
Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog įmonės, kurios akcijų padalijimo klausimas sprendžiamas vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas - gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė pagal 2008 m. rugpjūčio 22 d. vertinimą 585000,- Lt; kad bendro ūkio vedimo pabaigoje šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė 44,44 procento įmonės akcijų; kad atsakovas, pradėjęs atskirai gyventi, sąmoningai mažino bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimų įmonės akcijų kiekį bendrame akcijų pakete, pripažintina, jog ieškovui natūra priteistinos visos 80 paprastųjų vadinių akcijų, už kurias ieškovas atsakovei turi išmokėti kompensaciją lygią tai sumai, kurią atsakovė turi sumokėti ieškovui už jai natūra tekusią ieškovo nekilnojamojo turto dalį, t.y. 89866,67 Lt.
Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovės ieškovui priteista kompensacija už jai tenkančią ieškovo turto dalį, naikintina.
Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad ieškovas, be atsakovės sutikimo. 2003 m. gruodžio 31 d. dukrai padovanodamas 251 vnt. LR Vyriausybės taupymo lakštus bendrai 25100,- Lt sumai ir 2003 m. gruodžio 25 d. dukrai dovanodamas 17500,- JAV dolerius veikė išimtinai savo valia ir ne šeimos interesais. Akivaizdu, kad taupymo lakštus ir pinigus ieškovas perleido dukrai, tokie jo veiksmai neprieštarauja šeimos interesams, nes turtas perleistas artimam giminaičiui - dukrai. Be to, byloje yra duomenų, kad ir atsakovė be ieškovo sutikimo dovanojo 70000,- Lt dukrai (105, 106 l., t.5). Byloje taip pat yra 2000 m. gruodžio 29 d. pirkimo pardavimo sutartis kuria ieškovas už 50000,- Lt pardavė jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą (168 l., t.2). Todėl darytina išvada, kad ieškovas turėjo ir asmeninių lėšų. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad šalių dukros teiginiai, jog tėvas išeidamas iš namų išsinešė dideles pinigų sumas nėra patvirtinti kitais bylos įrodymais. Taip pat pažymėtina, jog šalys gyvendamos santuokoje yra įsigijusios ne vieną didelės vertės nekilnojamojo turto objektą, taip pat įgijusios nekilnojamojo turto ir vaikų vardu. Nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro pagrindą išvadai, jog šalys iki to momento, kai pradėjo gyventi atskirai, naudojo pinigus bendriems šeimos tikslais, todėl jiems kompensacijos vienam iš kito nepriteistinos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Atmesti ieškovo T. M. apeliacinį skundą.
Iš dalies patenkinti atsakovės J. M. apeliacinį skundą.
Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą ir jį išdėstyti taip:
Nutraukti ieškovo T. M. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. Pakeisti Kauno) ir atsakovės J. M. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. Pakeisti Kauno) santuoką, įregistruotą 1988 m. vasario 11 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas Nr. 404, dėl ieškovo kaltės.
Po santuokos nutraukimo palikti šalims santuokines Matekonio ir Matekonienės pavardes.
Priteisti iš ieškovo T. M. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) atsakovės J. M. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) naudai 5000,- Lt (penkis tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo.
Butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti atsakovės J. M. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) asmenine nuosavybe.
Priteisti atsakovei J. M. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) asmeninės nuosavybės teise žemės sklypą, kurio plotas 0,0368 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
Priteisti ieškovui T. M. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) asmeninės nuosavybės teise žemės sklypą, kurio plotas 0,0900 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sodo namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius SB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini).
Priteisti ieškovui T. M. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) asmeninės nuosavybės teise uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 80 paprastųjų vardinių akcijų.
Įpareigoti atsakovę J. M. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) grąžinti ieškovui T. M. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) asmeninės nuosavybės teise priklausančias knygas: „Brokhaus enciklopedija“ 22 tomai (1928-1935 m. leidimo), Pasaulio atlasas (vokiečių kalba, 1904 m. leidimo), Pasaulio atlasas (vokiečių kalba, 1935 m. leidimo) Vokiečių literatūros vadovėlis (vokiečių kalba, 1911 m. leidimo) Šapokos „Lietuvos istorija“ (1935 m. leidimo).
Priteisti iš ieškovo T. M. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) atsakovės J. M. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) naudai 3680,- Lt (tris tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt litų) turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo T. M. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) valstybės naudai 600,- Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.