Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Teisėjas Česlovas Kulikauskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-634-185-2011-59

Procesinio dokumento kategorija 1.1.7.2.4;

1.1.7.2.5; 1.1.8.1; 2.4.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

2011 m. rugsėjo 28 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Pranas Šimkaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. J. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 27 d. nuosprendžio, kuriuo J. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 str. 2 d. ir nubaustas laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuo 23.00 iki 6.00 val. būti namuose bei iki 2011 m. gruodžio 31 d. atlyginti nukentėjusiajam V. K. padarytą turtinę žalą.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir Modestas Bražas, tačiau jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

J. J. nuteistas už tai, kad 2011 m. kovo 2 d., apie 19 val., Biržų rajone, Vabalninko seniūnijoje, Martišiūnų kaime, veikdamas bendrininkų grupėje su Modestu Bražu, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, M. B. sulaužant duris, pro tarpą duryse įsibrovė į V. K. bendra daline nuosavybe priklausantį sandėlį ir iš sandėlio slaptai pagrobė V. K. priklausantį turtą – grūdų malūną 2500 Lt vertės, metalines duris 50 Lt vertės, trapecinį diržą – 50 Lt vertės, tuo padarė nukentėjusiajam V. K. 2600 Lt turtinę žalą.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nuteistasis pripažįsta padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, sutinka ir su jos kvalifikavimu, tačiau prašo pakeisti skirtą laisvės apribojimo bausmę į baudą, nes dėl darbo pobūdžio nėra galimybės įvykdyti į laisvės apribojimo bausmės turinį įeinantį įpareigojimą – būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val.

Patikrinęs skundžiamą nuosprendį apeliacinio skundo ribose, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad bausmės rūšis nustatyta tinkamai. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kaip matyti iš bylos medžiagos, J. J. padarytas tyčinis savanaudiškas baigtas nusikaltimas nuosavybei priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str.). J. J. neteistas, administracine tvarka nebaustas, mokymo įstaigos direktoriaus charakterizuojamas patenkinamai, kaip asmuo, stokojantis atsakomybės ir pareigingumo (b.l. 122). Teismas, įvertinęs paminėtas, BK 59 str. 1 d. 2 p numatytą atsakomybę lengvinančią (pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi) bei BK 60 str. 1 d., 1 p numatytą atsakomybę sunkinančią (nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje), paskyrė laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams, kuri savo dydžiu artima įstatymu nustatytos trukmės vidurkiui. Tokia bausmė negali būti laikoma per griežta ir keisti ją į švelnesnę bausmę - baudą nėra pagrindo. Prašymas pakeisti laisvės apribojimo bausmę į baudą negali būti tenkinamas dar ir dėl J. J. materialinės padėties. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad savanaudiško nusikaltimo padarymo motyvas – pinigų trūkumas, apelianto atlyginimas nedidelis, iš kurio teks atlyginti ir nukentėjusiajam priteistą turtinę bei neturtinę žalą. Taigi, paskyrus J. J. baudą dar labiau pablogėtų jo materialinė padėtis.

Paskyręs laisvės apribojimo bausmę, teismas įpareigojo J. J. nuo 23.00 iki 6.00 val. būti namuose bei iki 2011-12-31 atlyginti nukentėjusiajam V. K. padarytą turtinę žalą. Įpareigojimą atlyginti nukentėjusiajam turtinę žalą nuteistasis vykdo tinkamai ir pateikė teismui nukentėjusiojo pažymą apie dalinį jo įvykdymą. Tačiau skunde nurodoma, kad pirmos instancijos teismas, atsisakęs prijungti prie bylos jo pateiktą darbo sutartį, paskyrė su darbo pobūdžiu nesuderinamą bausmę. Minėtą sutartį nuteistasis pateikė apeliacinės instancijos teismui, pagal kurią dirba IT techniku UAB „Skaitmeninė elektronika“. J. J. darbas susijęs su ilgai trunkančiomis komandiruotėmis. Teismo posėdyje nuteistasis paaiškino, kad šiuo metu dirba Šiauliuose, kur darbdavys yra suteikęs gyvenamąsias patalpas, tačiau dėl įpareigojimo būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., privalo grįžti kasdien namo, o tai brangiai kainuoja. Kolegija sutinka su skundo argumentu, kad minėtas įpareigojimas yra sunkiai įvykdomas dėl nuteistojo darbo pobūdžio, todėl iš nuosprendžio šalintinas.

Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmos instancijos teisme buvo pažeista jo teisė į gynybą, nes nebuvo iškviestas į posėdį gynėjas. Kaltininko (įtariamojo, kaltinamojo bei nuteistojo) teisė bet kuriame ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme etape gintis pačiam ar padedant advokatui (advokato padėjėjui) – gynėjui yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje bei Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso antrame skirsnyje. J. J. šia teise nesinaudojo, atsisakydamas gynėjo viso ikiteisminio tyrimo metu, nesiėmė iniciatyvos pasirinkti ir pasikviesti jo manymu tinkamą gynėją ir į teisiamąjį posėdį, nors tokia teisė jam buvo išaiškinta teisėjo. Neturint pakankamai lėšų, J. J. taip pat buvo išaiškinta teisė kreiptis į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos skyrių (b.l. 178). Tačiau nuteistasis gynėjo nepasikvietė (byloje nėra atstovavimo sutarties), prašymo užtikrinti gynėjo dalyvavimą nepateikė ir teisiamojo posėdžio metu. Teismui skirti gynėją savo iniciatyva nebuvo BPK 51 straipsnyje numatytų pagrindų būtinam gynėjo dalyvavimui. Iš paminėtų aplinkybių darytina išvada, kad teismas J. J. teisės į gynybą pažeidęs nebuvo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d., 2 p., 328 str. 1 p.

NUSPRENDŽIA:

panaikinant J. J. skirtą įpareigojimą – būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.