Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 4-47-3-00800-2013-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2; 46; 79.1.

2013 m. lapkričio 14 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas

teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Telšių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjos apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nutarimo, kuriuo K. K., nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 159 ¹ straipsnio 5 dalį ir pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, paskirta 500 (penkių šimtų) litų bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. K. nubaustas už tai, kad vykdė ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos darbus, neturėdamas tam privalomojo statybą leidžiančio dokumento, o būtent: 2013 m. rugpjūčio 28 d. buvo nustatyta, kad rekonstruojant neypatingą statinį - ūkinį pastatą, buvo keičiamos stogo konstrukcijos ir pristatomas 150 kv. m. ploto priestatas, pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punktą, šiais savo veiksmai K. K. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 159¹ straipsnio 5 dalyje.

Apeliaciniu skundu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Telšių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėja prašo pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nutarimą, panaikinti nutarimo dalį, kuria K. K. už ATPK 159¹ straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, paskirta 500 Lt bauda, ir skirti administracinę nuobaudą K. K. pagal ATPK 159¹ straipsnio 5 dalies sankciją.

Apeliantė mano, kad nepagrįstai buvo taikytas ATPK 30¹ straipsnis ir pažeidėjui paskirta žymiai mažesnė nei ATPK 159¹ straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta bauda.

Pagal formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama tik ypatingais, išskirtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartys: Nr. Nl-1396/2007, N17-103/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-4/2011).

Pasak apeliantės, savavališku statinio rekonstravimu pažeidžiamas įstatymu ginamas visuomenės interesas, kad statiniai būtų statomi laikantis teisės aktų reikalavimų, juose įtvirtintų statinio saugaus eksploatavimo reikalavimų ir kitų esminių statinio reikalavimų bei nepažeidžiant trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Mano, kad šiuo konkrečiu atveju nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą, taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, ir K. K. paskirti mažesnę baudą nei sankcijoje numatyta minimali. Nutarime nurodytos aplinkybės, kad pažeidėjas nuoširdžiai gailisi, nėra baustas administracine tvarka, nežinojo apie leidimo rekonstrukcijai privalomumą, o baudos sumokėjimas pablogins jo šeimos finansinę padėtį, šiuo konkrečiu atveju negali būti laikomos ypatingomis, dėl kurių galėtų būti taikomas ATPK 30¹ straipsnis. Aplinkybė, kad K. K. po pažeidimo konstatavimo pradėjo procedūrą dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo, savaime nėra ypatinga ar išskirtinė (tokią teisę turi kiekvienas statytojas, siekiantis įteisinti savavališką statybą), ji pažeidimo pavojingumo nemažina bei nesudaro pagrindo skirti švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta įstatyme. Apeliantės nuomone minėtos aplinkybės laikytinos atsakomybę lengvinančiomis, dėl kurių skirtinos baudos dydis galėtų būti mažinamas nuo sankcijoje numatyto baudos vidurkio iki minimumo.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas K. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsižvelgiant į teisingumo, proporcingumo principus netenkinti Telšių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjos skundo.

Nurodo, kad 2013 m. vasarą, savo sodybos kieme, (duomenys neskelbtini), kaip vėliau sužinojo, be reikalingų išankstinių leidimų, pradėjo jam priklausančio ūkinio pastato rekonstrukciją. Pastatą rekonstruoti pradėjo dėl būtinybės, kadangi pagal verslo liudijimą užsiima automobilių kėbulų remontu bei dažymu ir bijodamas likti be pragyvenimo šaltinio, pastaruoju metu nebeturėjo darbo dėl prastos darbų kokybės, nes automobilius dažydavo primityviomis sąlygomis, todėl už skolintas lėšas įsigijo automobilių dažymo kamerą. Montuojant minėtą įrenginį į prie ūkinio pastato esančią pagalbinę patalpą iškilo kliūtis, jis vos tilpo, pastato stogo konstrukcijos neleido sumontuoti kameros kitų mechanizmų, nepakeitus konstrukcijų iškilo grėsmė pastato priešgaisrinei saugai, todėl jis telefonu susisiekė su (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Architektūros skyriaus projektuotoju, išsakė savo problemas ir paklausė ar galima bus šį pastatą padidinti, ar galimas šio pastato rekonstravimas. Konkrečiai nurodė kiek žada rekonstruoti pastatą. Gavęs teigiamą atsakymą, kad jokių kliūčių nebus, tik reikės padaryti statinio projektą, ėmėsi minėto statinio rekonstrukcijos, o pastato rekonstrukcijos projektą dėl pinigų stygiaus nusprendė užsakyti vėliau.

Jam pačiam atliekant statybos darbus, atvyko statybos priežiūros specialistai, kuriems nuoširdžiai papasakojo apie pastato rekonstrukciją, padėjo jiems išmatuoti rekonstruojamo pastato plotą ir dėl to, kad be leidimo vykdė rekonstrukciją jam buvo surašytas protokolas pagal ATPK 159¹ straipsnio 5 dalį, kad savavališkai rekonstruojamas statinys yra 150 kv. m neatsižvelgdami į tai, kad realiai rekonstruojamas pastatas yra tik vos virš 80 kv. m.

Pasak K. K., jis norėdamas ištaisyti padarytą pažeidimą, tą pačią dieną nuvyko pas projektuotoją ir šis atvykęs bei apžiūrėjęs statinį nubraižė statinio rekonstrukcijos projektą, kuris yra šiuo metu baigtas, tačiau dar galutinai nesuderintas su atitinkamomis institucijomis. Pradėdamas pastato rekonstrukciją, nenorėjo tyčia pažeisti įstatymų reikalavimų. Suprasdamas, kad pažeidė nustatytą tvarką, kuo skubiau stengėsi įvykdyti keliamus reikalavimus. Dėl šio administracinio teisės pažeidimo prisipažįsta kaltu ir nuoširdžiai gailisi. Šį pažeidimą padarė netyčia, o daugiau iš nežinojimo ir nesusipratimo. Niekada nepažeidinėjo įstatymų, juos gerbia ir stengiasi jų laikytis. Sąžiningai užsidirba pragyvenimui, savo fiziniu darbu išlaiko savo šeimą, sąžiningai moka valstybei mokesčius. Niekada nesikreipė į valstybės institucijas dėl pašalpų skyrimo, kadangi mano, jog pats daug dirbdamas gali save išlaikyti, tačiau jam gresiančios nuobaudos, numatytos ATPK 159¹ straipsnio 5 dalyje, dydis jį sužlugdytų, jeigu ji būtų paskirta.

Mano, kad apylinkės teismas teisingai įvertino administracinėje byloje nustatytus faktus, todėl gerbdamas teismo priimtą sprendimą, baudą sumokėjo.

Telšių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėja skunde nurodo, kad savavališko statinio rekonstravimu jis turėdamas išankstinę tyčią, norėjo ir siekė pažeisti įstatymus, piktybiškai siekė nesilaikyti jo reikalavimų, tačiau visiškai neatkreipė dėmesio į tai, kad jis visų pirma pradėjo ne naujo pastato statybą, o tik jo rekonstrukciją dėl susiklosčiusių aplinkybių, t. y., kad bemontuojant kamerą iškilo būtinybė jį rekonstruoti, nes to nedaręs būtų pažeidęs kitų teisės aktų reikalavimus, pvz. priešgaisrinės saugos, gamtos apsaugos ir t.t., o ir prieš pastato rekonstrukciją telefonu skambino statybos specialistams ir teiravosi ar yra galima pastato rekonstrukcija, ir tik gavęs žodinį sutikimą pradėjo darbus. Juolab šiandien padarytas pastato projektas yra identiškas atliktiems jo darbams ir nieko nugriauti, pristatyti ar pakeisti nereikės.

K. K. teigimu, rekonstruojamas pastatas nėra kažkokios komercinės, pramoginės ar stambios ūkines paskirties, o paprasčiausias ūkinis pastatas, kuriame remontuoja automobilius. Minėtas pastatas yra jo sodybos gilumoje. Sodyba yra pačiame kaimo gale, ne kur nors reikšmingoje ar visuomenes lankomoje, matomoje vietoje ir rekonstruojamas pastatas, praktiškai neįėjus į sodybos vidų yra nematomas ir niekam netrukdo. Todėl Telšių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjos skunde nurodytas teiginys, kad jis pažeidė trečiųjų asmenų teises ir teisėtus interesus yra neargumentuotas, neobjektyvus ir visiškai nieko vertas.

Mano, kad dėl nežinojimo ir nesusikalbėjimo formaliai pažeidė tik tai, kad savalaikiai neturėdamas leidimo pradėjo darbus, t. y. pažeidė nustatytą valdymo tvarką, dėl ko nuoširdžiai gailisi.

Apeliacinis skundas tenkintas iš dalies.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad K. K. padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 159¹ straipsnio 5 dalyje, kvalifikuotas tinkamai ir įrodytas administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais įrodymais. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas principas, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Iš bylos duomenų matyti, kad K. K. prieš pradėdamas vykdyti statinio rekonstrukciją neišsiaiškino statinio rekonstravimo tvarko, negavo reikalingų dokumentų, neįvykdė teisės aktuose numatytų sąlygų ir savavališkai pradėjo vykdyti statybos darbus, nors minėtus veiksmus privalėjo atlikti prieš pradedant darbus, todėl daroma išvada, kad jis tyčia pažeidė statinio rekonstrukcijos tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą.

Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Administracine nuobauda yra siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Taigi įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinio Teismo) aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo inter alia 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo inter alia 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Pažymėtina ir tai, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas).

Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011; 2AT-8-2013).

Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas išanalizavęs byloje surinktus duomenis, įvertinęs tai, kad K. K. neturėdamas teisės aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo rekonstruodamas ūkinį pastatą pristatė 150 kv. m ploto priestatą, kad buvo keičiamos pastato stogo konstrukcijos, daro išvadą, kad padarytas pažeidimas yra itin pavojingas, kadangi dėl atliekamų statybos darbų pobūdžio, nesant nustatyta tvarka suderinto statinio projekto ir leidimo vykdyti statybos darbus, tokių darbų vykdymas gali sukelti itin sunkius padarinius t. y. rekonstruojamo statinio griūtį, sukeliant pavojų žmonių sveikatai ar gyvybei. Dėl šių priežasčių, aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismo paskirta 500 Lt bauda yra neproporcinga padaryto pažeidimo pobūdžiui, jo pavojingumui ir nepasieks ATPK 20 straipsnyje numatytų tikslų.

Teismas atsižvelgdamas į tai, kad K. K. prisipažino ir gailisi dėl padaryto pažeidimo, kad vykdo ūkinę veiklą pagal verslo liudijimą ir būtent dėl šios veiklos vykdymo buvo reikalinga rekonstruoti ūkinį pastatą, kad jo rekonstruojamas pastatas yra privatus ir uždaroje teritorijoje, kad po pažeidimo užfiksavimo ėmėsi priemonių gauti teisės aktuose numatytus leidimus vykdyti statinio rekonstravimo darbus, bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais daro išvadą, kad sankcijoje numatytos minimalios administracinės nuobaudos (4000 Lt baudos) skyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Teismas remdamasis šiomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad šioje byloje nustatyta išskirtinių aplinkybių visuma, leidžianti teigti, kad minimalios nuobaudos paskyrimas šioje byloje prieštarautų teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimui ir mano, kad šiuo atveju administracinėn atsakomybėn patrauktam K. K. paskyrus 2000 Lt baudą, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti nuobaudos skyrimo tikslai, o tokio dydžio bauda bus proporcinga K. K. padaryto pažeidimo pavojingumui.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Telšių rajono apylinkės teismas, priimdamas 2013 m. rugsėjo 24 d. nutarimą K. K. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis, teisėtai ir pagrįstai pripažino padarius inkriminuotą pažeidimą, tačiau netinkamai įvertino padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę ir kitas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, todėl paskyrė per švelnią nuobaudą, todėl apylinkės teismo nutarimas keistinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹¹ straipsnio 2 dalimi, 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Telšių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nutarimą:

K. K. už ATPK 159¹ straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, remiantis ATPK 30¹ straipsnio 1 dalimi, skirti 2000 (dviejų tūkstančių) litų baudą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.