Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2011-09-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-702-201/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2011-09-27Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-03-01Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-09-27
Bylos Nr.
1-702-201/2011
Teisminio proceso Nr.
1-30-1-00138-2011-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Adolfina Simaitienė
Nukentėjusysis
J. Š.
Kaltinamasis
M. Š.
Advokatai
Mindaugas Repšas
Baudžiamoji byla Nr. 1-702-201/2011Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00138-2011-1Procesinio sprendimo kategorija (S) 1.2.25.4.1.;1.1.7.2.7.;1.1.10.1.;2.3.6.4.2.
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsejo 27 d.Klaipeda

Klaipedos miesto apylinkes teismo teiseja Adolfina Simaitiene, sekretoriaujant Erikai Ziniutei, dalyvaujant prokurorui Juozui Sykui, kaltinamosios gynejui advokatui Mindaugui Kepeniui, nukentejusiajai J. Š., jos atstovui advokatui Mindaugui Repšui, viešame teisiamajame posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla, kurioje

M. Š., gim. 1989-09-28, Klaipedoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliete, ištekejusi, mokosi Klaipedos universiteto menu fakulteto 3 kurse, gyvenanti (duomenys neskelbtini) Klaipeda, neteista, kaltinama padariusi nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustate:

M. Š. 2011m. kovo 2 d., apie 19.27 val., Taikos pr., ties Statybininku pr., Klaipedos m., sukeldama pavoju saugiam eismui, vairavo automobili Opel Corsa, v/n (duomenys neskelbtini), nesilaike saugaus eismo taisykliu, esant šlapiai asfaltuotai kelio dangai, dirbtiniam apšvietimui, kai matomumas i prieki 100 metru, triju eismo juostu kelyje, važiuodama antra eismo juosta, nesuletino greicio, nesustojo prieš nereguliuojama pesciuju pereja, nepraleido per pesciuju pereja jai iš dešines ejusios pesciosios J. Š. ir ja partrenke. Del eismo ivykio metu patirtu sužalojimu J. Š. nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Šiais savo veiksmais M. Š. pažeide keliu eismo taisykliu 37 p. (artedamas prie nereguliuojamos pesciuju perejos, vairuotojas privalo suletinti greiti arba sustoti prieš kelio ženkla „Pesciuju pereja“, kad praleistu i bet kuria jo važiavimo krypties eismo juosta, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi- i bet kuria eismo juosta perejoje iejusi pesciaji) reikalavimus.

M. Š. kalta prisipažino visiškai, parode, kad 2011m. kovo 2 d., vakare, tamsiu paros metu, esant dregnam asfaltui, ties Statybininku pr., vairavo automobili Opel Corsa, v/n (duomenys neskelbtini). Važiavo antra eismo juosta, apie 30 km/h. Likus 2-3 metrams iki nereguliuojamos pesciuju perejos pastebejo pesciaja, stabde, taciau sustoti nepavyko ir ja partrenke.

Nukentejusioji J. Š. parode, kad 2011 m. kovo 2 d., po 19 val., ejo per nereguliuojama pesciuju pereja Taikos pr., ties Statybininku pr. Mate iš tolo atvažiuojanti automobili Opel Corsa. Kadangi ji jau ejo pesciuju pereja, mane, kad automobilis sustos ir ja praleis. Ejo vidutiniu tempu. Praejusi pirma eismo juosta pamate, kad automobilis greicio neletina, bande pasitraukti, taciau nespejo ir buvo partrenkta.

2011-04-19 specialisto išvadoje Nr. G534/11(03) nurodyta, kad del eismo ivykio metu patirtu sužalojimu J. Š. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b.l. 26-27).

Eismo ivykio vietos apžiuros metu užfiksuota, kad automobilis Opel Corsa, v/n (duomenys neskelbtini) sustojes 7,8 m. už pesciuju perejos, ant antra-trecia eismo juostas skiriancios punktyrines linijos (b.l. 5).

Kaltinamosios veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., nes ji, vairuodamas transporto priemone – lengvaji automobili - pažeide Keliu eismo taisykles, del ko ivyko eismo ivykis, kurio metu J. Š. nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Kaltinamoji padare neatsargu nusikaltima, nusikalto pirma karta. Jos atsakomybe lengvinancia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padariusi nusikalstama veika ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), jos atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu nenustatyta. Skiriant bausme, atsižvelgtina i tai, kad kaltinamoji nedirba, yra studente, šiuo metu dekretinese atostogose. Baudos, kaip bausmes, paskyrimas apsunkintu ir taip nelengva jos materialine padeti, be to, apsunkintu ir žalos atlyginima nukentejusiajai. Arešto bausme jai, auginanciai mažameti vaika, neskirtina.

Motyvuojamoji dalis

Ivertinus minetas aplinkybes, kaltinamajai skirtina laisves atemimo bausme, artima straipsnio sankcijoje numatytam bausmes minimumui. Be to, del aukšciau aptartu motyvu, teismo nuomone, bausmes tikslai bus pasiekti be realaus bausmes atlikimo, todel M. Š. taikytinas Lietuvos Respublikos BK 75 str., paskirtosios bausmes vykdymas atidetinas minimaliam terminui.

Taikyti M. Š. atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 68 str., bei atimti teise vairuoti transporto priemones, teismo nuomone, netikslinga, kadangi nusikalstamos veikos padarymo metu ji automobili vairavo blaivi.

Byloje nukentejusioji J. Š. pareiške civilini ieškini del 8820 Lt neturtines žalos atlyginimo, kuria prašo priteisti iš kaltinamosios M. Š..

Kaip nurodyta civiliniame ieškinyje, nukentejusioji del kaltinamosios nusikalstamu veiksmu patyre psichologini sukretima, fizini skausma ir kancias, dvasinius išgyvenimus, kurie ja vargina ir šiuo metu. Del patirto eismo ivykio iki 2011-04-15 negalejo testi studiju Klaipedos Valstybineje kolegijoje. Iki šiol jaucia baime, eidama per pesciuju pereja, bijo sesti prie vairo.

Neturtine žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dali – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pažeminimas, reputacijos pablogejimas, bendravimo galimybiu sumažejimas ir kita, teismo ivertinti pinigais. Neturtines žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali buti taikomas visa apimtimi, nes neturtines žalos tiksliai ivertinti pinigais neimanoma, todel turi buti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentejusiojo patirta dvasine ir fizine skriauda. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtines žalos minimumo ar maksimumo, todel teismas, spresdamas del priteistinos neturtines žalos dydžio, privalo atsižvelgti i CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtines žalos dydžio nustatymo kriterijus. Taigi, nustatydamas neturtines žalos dydi, teismas atsižvelgia i jos pasekmes, šia žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi bei kitas turincias reikšmes bylai aplinkybes, taip pat i sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo principas ipareigoja, kad asmeniui padaryta žala butu atlyginta visiškai, taciau butinai atsižvelgia ir i žala padariusio asmens turtine padeti, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrecioje situacijoje butina vertinti pagal apdairaus, rupestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens (bonus pater familias) elgesio adekvacioje situacijoje etalona (CK 1.5.). Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtines žalos dydi, yra nusikalstama veika sukelti padariniai. Atsakingo už žala asmens turtine padetis nelygiaverte nusikaltimo pasekmems, todel negali iš esmes lemti žalos dydžio, nes priešingu atveju butu pažeisti nukentejusiu asmenu teises ir interesai, neigyvendintas teisingumo principas. Pusiausvyra tarp nukentejusio asmens teisiu i neturtines žalos atlyginima ir žala padariusio asmens turtines padeties turi buti protinga ir adekvati ginamoms vertybems.

Spresdamas priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti byloje dydžio klausima, teismas atsižvelgia ne tik i nukentejusiosios patirta emocine trauma, dvasinius išgyvenimus ir sukretimus, bet i kaltinamosios M. Š. kalte, jos turtine padeti bei kitas, turincias reikšmes bylai, aplinkybes. Nukentejusiosios prašoma priteisti neturtine žala, atsižvelgiant i CK 6.250 str. 2 d. nustatytus kriterijus, i BK 281 str. 1 d. nuostatomis saugomu vertybiu svarba, nusikalstamos veikos padarinius, nukentejusiosios bei kaltinamosios interesu pusiausvyra, sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir i formuojama Lietuvos Aukšciausiojo Teismo praktika - yra aiškiai per didele, todel mažintina. Nukentejusiajai priteistina 6000 Lt neturtinei žalai atlyginti (i šia sumas neiskaitomos draudimo išmokos).

Noredama apginti savo interesus, nukentejusioji sudare sutarti su advokatu, todel priteistinos ir išlaidos, turetos del advokato atstovavimo – 1500 Lt, kadangi išlaidos pagristos ir irodytos teismui pateiktu dokumentu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdestytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304-305 str., 307 str.,

nusprende:

M. Š. pripažinti kalta padarius nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., paskirti šešis menesius laisves atemimo.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 4 p., paskirtosios laisves atemimo bausmes vykdyma atideti vieneriems metams, ipareigojant be institucijos, prižiurincios bausmes vykdymo atidejima sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Kardomaja priemone – rašytini pasižadejima neišvykti – panaikinti.

Priteisti iš M. Š. 6000 litu neturtines žalos atlyginimo, 1500 Lt advokato atstovavimo išlaidu J. Š..

Nuosprendis per 20 dienu nuo paskelbimo gali buti skundžiamas Klaipedos apygardos teismui per ši Klaipedos miesto apylinkes teisma.

Teiseja Adolfina Simaitiene