- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-01
- Bylos Nr.
- 1A-61-380-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-1-00138-2011-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelija Sadauskaitė (pirm.), Linas Pauliukėnas, Stasys Valužis
- Nukentėjusysis
- J. Š.
- Nuteistasis
- M. Š.
- Advokatai
- Mindaugas Kepenis
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios M. Š. gynėjo advokato Mindaugo Kepenio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio, kuriuo M. Š. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p. paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Iš M. Š. priteista J. Š. 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 1500 Lt išlaidų, advokato pagalbai apmokėti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. Š. nuteista už tai, kad 2011 m. kovo 2 d., apie 19.27 val., (duomenys neskelbtini), sukeldama pavojų saugiam eismui, vairavo automobilį „Opel Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė saugaus eismo taisyklių, esant šlapiai asfaltuotai kelio dangai, dirbtiniam apšvietimui, kai matomumas į priekį 100 metrų, trijų eismo juostų kelyje, važiuodama antra eismo juosta, nesulėtino greičio, nesustojo prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, nepraleido per pėsčiųjų perėją jai iš dešinės ėjusios pėsčiosios J. Š. ir ją partrenkė. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų J. Š. nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Šalies argumentai
Nuteistosios M. Š. gynėjas advokatas Mindaugas Kepenis apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį civilinio ieškinio dalyje panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš nuteistosios priteista J. Š. 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir priteisti J. Š. 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš UAB DK „PZU Lietuva“. Skunde nurodyta, kad teisme nukentėjusioji J. Š. prieš pradedant įrodymų tyrimą pateikė teismui civilinį ieškinį, kuriame prašė priteisti iš draudimo bendrovės 7445 Lt neturtinei žalai atlyginti ir tik viršijančią draudimo maksimalią išmoką, prašė priteisti iš kaltinamosios. Tačiau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nebuvo svarstomas neturtinės žalos priteisimo iš draudiko klausimas. M. Š. nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 1 d., padarė vairuodama automobilį ir turėdama galiojanti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.254 str. 1 d. įteisintas civilinės atsakomybės draudimas, t. y. atvejai, kai pareiga atlyginti žalą perkeliama draudimo kompanijai, kuri atlygina padarytą žalą neviršydama draudimo sumos. Draudimo kompanija ir žalą padaręs asmuo atsako kaip solidarieji skolininkai atlyginant neturtinę žalą. Civilinės atsakomybės draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą – žalą padaręs asmuo (draudėjas) ir draudikas, šiuo atveju UAB DK „PZU Lietuva“. Žalą padaręs asmuo turi atlyginti žalą, kiek jos nepadengia draudimo atlyginimas. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. draudiko išmokama iki 2500 EUR (8632 Lt) dydžio išmoka neturtinei žalai atlyginti, o likusi neturtinės žalos dalis, jeigu ji viršytų nurodytą sumą, priteisiama iš kaltininko.
UAB DK „PZU Lietuva“ atsikirtimu į apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nesutinka ir mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas ir pagrįstas. Teigia, kad įvykus draudžiamajam įvykiui draudikas privalo vykdyti savo įsipareigojimus pagal sutartį ir tik šių įsipareigojimų neįvykdymas arba netinkamas vykdymas yra pagrindas draudiko civilinei atsakomybei atsirasti. Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė, todėl civilinės atsakomybės draudikas, skaičiuodamas draudimo išmokas dėl turtinės ir neturtinės žalos yra įpareigotas ir privalo vadovautis Vyriausybės nutarimu patvirtintų taisyklių nuostatomis. Pažymima, kad draudikui nėra taikomas visiško nuostolių atlyginimo principas. Išmokėti maksimalią neturtinės žalos draudimo išmoką įstatymo leidėjas draudiką įpareigoja tik trimis atvejais: dėl trečiojo asmens gyvybės atėmimo, kuomet trečiasis asmuo netenka 100 % darbingumo, kuomet trečiasis asmuo dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų būna nedarbingas ilgiau kaip 431 d. Atlyginant padarytą žalą nukentėjusiajai J. Š., nebuvo nustatytas nei vienas iš anksčiau minimų trijų atvejų. Be to, tokių aplinkybių nenustatė ir pirmosios instancijos teismas. Dėl šių priežasčių UAB DK „PZU Lietuva“ išmokėjo 1180 Lt draudimo išmoką ir mano, jog draudiko sutartiniai įsipareigojimai yra įvykdyti. Teigia, kad kai nukentėjusiajam padarytos žalos visiškai nepadengia draudimo atlyginimas, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo. Pažymi, kad nukentėjusiajai J. Š. teismo nustatytas neturtinės žalos dydis 7180 Lt yra nepagrįstai didelis bei neatitinka teismų praktikoje suformuotų žalos atlyginimo dydžių. Mano, kad nagrinėjamoje byloje protinga ir sąžininga nustatyti atlyginti neturtinę žalą neviršijančią 4000 Lt, įskaičiuojant į ją draudiko išmokėtą 1180 Lt draudimo išmoką bei priteisiant iš atsakingo už žalą asmens ne daugiau kaip 2820 Lt.
Nuteistosios gynėjas advokatas ir prokuroras prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliaciniu skundu prašoma priteisti nukentėjusiajai J. Š. 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš UAB DK „PZU Lietuva“.
Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.).
Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai pripažinęs M. Š. kalta pagal BK 281 str. 1 d. ir paskyręs bausmę, neteisingai išsprendė civilinio ieškinio klausimą, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas (BPK 328 str. 4 p.).
Pagal CK 6.254 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė gali būti draudžiama. Kai civilinė atsakomybė yra apdrausta, nukentėjusysis įgyja teisę reikšti tiesioginį ieškinį draudikui. Vadinasi, civilinės atsakomybės draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą, – žalą padaręs asmuo (draudėjas) ir draudikas. Žalą padaręs asmuo turi atlyginti žalą, kiek jos nepadengia draudimo atlyginimas (draudimo išmoka) (CK 6.254 straipsnio 2 dalis). Taigi, nors pareigą atlyginti padarytą žalą turi žalą padaręs asmuo ir draudikas, tačiau šios minėtų asmenų pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis yra skirtingi. Žalą padariusio asmens pareiga atlyginti padarytą žalą kyla delikto pagrindu, t. y. jį ir nukentėjusįjį sieja deliktinė prievolė. Žalą padariusiam asmeniui, kaip deliktinės prievolės subjektui, taikomi deliktinės civilinės atsakomybės principai. Draudiko pareiga atlyginti žalą kyla visiškai kitu pagrindu – iš draudimo sutarties. Tai reiškia, kad draudiko pareigos apimtis nustatoma ne pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, o pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal pačią draudimo sutartį. Būtent draudimo sutartinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir pati draudimo sutartis nustato, kokią žalą ir kokia apimtimi atlygina draudikas (kasacinės bylos Nr. 3K-3-174/2005, 2K-410/2008, 2K-288/2010).
Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. Š. už jai nuteistosios M. Š. padarytą neturtinę žalą nuteistajai ir civiliniam atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ 2011 m. rugpjūčio 29 d. teisiamajame posėdyje pareiškė 10 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, o atsižvelgdama į tai, kad UAB DK „PZU Lietuva“ jai išmokėjo 1180 Lt neturtinei žalai atlyginti, prašė priteisti 8820 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas M. Š. kalta ir nuteisdamas ją pagal BK 281 straipsnio 1 dalį už eismo įvykio, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta J. Š. sveikata, sukėlimą, motyvuotai sumažino nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės prašomą priteisti neturtinės žalos dydį, iš nuteistosios M. Š. priteisdamas jai 6000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ pareigos atlyginti M. Š. padarytą žalą šioje byloje pagrindas yra vieneriems metams sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo 2010-03-17 sutartis AYAS Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 71), taip pat sutarties pasirašymo metu galiojęs Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (2007 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr. X-1137 redakcija), kurio 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog transporto priemonių valdytojų atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 2 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 2500 eurų (8632 Lt) dėl neturtinės žalos padarymo). Vadinasi, UAB DK „PZU Lietuva“, 2010-03-17 sudariusi su transporto priemonės „Opel Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoju civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį įsipareigojo eismo įvykio atveju atlyginti nukentėjusiajam trečiajam asmeniui žalą, neviršijančią minėtos sumos, tarp jų ir neturtinę žalą, neviršijančią 2500 eurų (8632 Lt). Dėl to, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, teisingai nustatęs nukentėjusiajai J. Š. padarytos neturtinės žalos dydį 6000 Lt, nepagrįstai ją priteisė iš nuteistosios M. Š., o ne iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“.
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, netinkamai pritaikius CK 6.254 straipsnio 1, 2 dalių, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, neteisingai išsprendė civilinės atsakomybės subjekto klausimą. Todėl nuosprendis dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš nuteistosios keistinas, priteisiant nukentėjusiajai J. Š. iš civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį pakeisti.
Panaikinti nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš nuteistosios M. Š.. Priteisti iš UAB DK „PZU Lietuva“ nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. Š. 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.