Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-65-253/2009

35.5.; 36.1.; 42.4.; 44.5.1.; 99.5.; 121.21.

2009 m. kovo 18 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Savinijaus Katausko, Broniaus Valiaus, sekretoriaujant Antanui Leikui, dalyvaujant atsakovo atstovui advokatui Sauliui Gintarui Vaičiūnui, apeliacine tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi ieškovo J. Ž. ir atsakovo J. Ž. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. Ž. ieškinį atsakovui J. Ž. dėl nuostolių atlyginimo ir atsakovo J. Ž. priešieškinį ieškovui J. Ž. dėl netesybų priteisimo, trečiasis asmuo UAB „NTB Namėjos grupė“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo J. Ž. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Atsakovo J. Ž. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, jog 2007-07-19 tarp šalių buvo sudaryta preliminarioji sutartis dėl sodo pastato su žemės sklypu, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo ir pardavimo, kuria šalys sutarė, jog parduodamo turto kaina yra 400 000 Lt, ir įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2007-12-01 sudaryti pagrindinę sutartį. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas – pirkėjas nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, o atsakovas – pardavėjas, nesibaigus preliminariojoje sutartyje nustatytam pagrindinės sutarties sudarymo terminui, neįspėjęs ieškovo, pardavė ginčo turtą kitam pirkėjui, ir konstatavo, kad abi šalys yra kaltos dėl preliminariosios sutarties neįvykdymo.

Kolegija, nagrinėdama šalių ginčą, pažymi, kad iki pagrindinės sutarties sudarymo derybų dėl pagrindinės sutarties vedimo laikotarpis yra ikisutartiniai santykiai, ypač reikšmingi tais atvejais, kai tokios derybos vis dėlto nesibaigia sutarties pasirašymu. Pagrindinis civilinių santykių principas – sutarties laisvės principas – lemia, kad derybos dėl sutarties sudarymo gali būti bet kada nutrauktos, tačiau derybas dėl sutarties sudarymo vedančios šalys turi abipusę pareigą elgtis sąžiningai, tai įtvirtinta CK 1.5, 6.4, 6.158 ir 6.163 straipsniuose. Sąžiningumas ikisutartiniuose santykiuose yra ypač svarbus, kadangi tik sąžiningai šalims elgiantis ikisutartinių santykių stadijoje galima tikėtis, jog šie santykiai transformuosis į sutartinius santykius.

Vadovaujantis CK 6.165 straipsnio 4 dalimi, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Taigi, neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties per nustatytą terminą, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tuo atveju, jeigu pagrindinę sutartį atsisakyta sudaryti nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti. Pasibaigus preliminariojoje sutartyje numatytam pagrindinės sutarties sudarymo terminui, prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia ir preliminariosios sutarties negalima reikalauti įvykdyti natūra. Tai atitinka ikisutartinių santykių esmę, jog šalys turi teisę laisvai pradėti derybas, derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas (CK 6.163 str. 2 d.). Baigiamajame ikisutartinių santykių etape – sudarant preliminariąją sutartį – dar nėra visiško tikrumo dėl to, ar bus sudaryta ir vykdoma pagrindinė sutartis, nes tai gali lemti įvairios aplinkybės. Todėl, nors ir nėra šalių pareigos sudaryti sutartį, tačiau sąžiningumas reikalauja, kad toli pažengusios derybos nebūtų nutrauktos be pakankamos priežasties, nes tokių derybų metu viena ar kita šalis jau turi visiškai pagrįstą pagrindą tikėtis, jog priešingos šalies ketinimai yra rimti ir sutartis tikrai bus sudaryta. Atsižvelgiant į tai, kad šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, kai pagrindinę sutartį ji atsisako sudaryti nepagrįstai, esminę reikšmę taikant civilinę atsakomybę turi pagrindinės sutarties nesudarymo priežasčių vertinimas. Todėl pagrindinės sutarties nesudarymas per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pats savaime nelemia kaltos šalies civilinės atsakomybės atsiradimo, kadangi tokiu atveju šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, pareiga atlyginti nuostolius atsiranda, jeigu pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta nesant pagrįstų šio atsisakymo priežasčių.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčo šalims sudarant 2007-07-19 preliminariąją sutartį dėl pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, iš atsakovo pusės egzistavo visos būtinos teisinės prielaidos sodo pastatui ir sklypui parduoti. Atsakovas po preliminariosios sutarties sudarymo leido ieškovui gyventi ginčo patalpose, į kurias šis įsikėlė 2007-07-21, todėl pardavėjas pagrįstai tikėjosi, kad pagrindinė turto pirkimo–pardavimo sutartis bus sudaryta. Ieškovas teigia, kad bankas jam nesuteikė reikiamo dydžio paskolos nekilnojamajam turtui įsigyti, todėl laikinai atsisakė pirkti ginčo turtą. Tačiau byloje nėra rašytinių įrodymų, pagrindžiančių banko atsisakymą suteikti paskolą ar ieškovo pastangas gauti paskolą iš kitų finansines paslaugas teikiančių subjektų. Byloje esantys įrodymai leidžia daryti priešingas išvadas. Liudytoja UAB „NTB Nemėjos grupė“ darbuotoja D. V. pirmosios instancijos teismui parodė, kad nekilnojamojo turto vertintojui įvertinus ginčo turtą mažesne suma, nei tikėjosi ieškovas, šis nusprendė jo nepirkti ir maždaug po mėnesio preliminariąją sutartį, sudarytą su atsakovu, vykdyti atsisakė bei pradėjo domėtis buto pirkimu (t. 1, b. l. 128–129). Šiuos parodymus patvirtino apeliacinės instancijos teismo iškviesta ir apklausta liudytoja trečiojo asmens UAB „NTB Nemėjos grupė“ vadybinkė R. P. Ji parodė, jog sudaręs preliminariąją sutartį, pirkėjas sumokėjo avansą ir įsikėlė gyventi į ginčo patalpas, tačiau po mėnesio trečiajam asmeniui pasiteiravus dėl pinigų mokėjimo, pradėjo išsisukinėti. Trečiasis asmuo siūlė ieškovui (duomenys neskelbtini) banke sutvarkyti paskolos suteikimo dokumentus, tačiau ieškovas nesutiko ir po 2 savaičių atsisakė pirkti namą. Po kiek laiko ieškovas pareiškė, jog norėtų pirkti butą. Pirmosios instancijos teisme liudytojas G. Ž. , atsakovo sūnus, paliudijo, jog po mėnesio nuo preliminariosios sutarties sudarymo ieškovas atsisakė pirkti ginčo namą ir, nors buvo įkalbinėjamas pabandyti susitvarkyti savo finansinius reikalus, savo sprendimo nepirkti namo nepakeitė (t. 1, b. l. 125–126). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas iš ginčo patalpų išsikėlė 2007-08-26 ir su atsakovu susisiekė tik 2007 m. lapkričio mėnesį, sužinojęs, jog ginčo turtas yra parduotas kitam asmeniui. Nustatyta, kad ieškovas 2007-08-19 nurodė trečiajam asmeniui, kad bankas jam nesuteikia reikiamo dydžio paskolos ir atsakovo namo jis nebepirks. 2007-08-20 atsakovo sūnus susitiko su ieškovu tartis dėl preliminariosios sutarties vykdymo, tačiau ieškovas ją vykdyti atsisakė. Atsakovui pareikalavus, ieškovas 2007-08-26 išsikėlė iš atsakovo namo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog ieškovas, būdamas apdairia ir rūpestinga civilinių teisinių santykių šalimi, turėjo išbandyti visas galimybes gauti paskolą ginčo turtui pirkti, tačiau byloje nėra duomenų, kad ieškovas neturėjo galimybių įvykdyti preliminariąją sutartį dėl objektyvių priežasčių, kad bendradarbiavo su atsakovu dėl preliminariosios sutarties vykdymo ar jos sąlygų pakeitimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog šalių sudaryta 2007-07-19 preliminarioji sutartis nebuvo įvykdyta dėl ieškovo kaltės. Įstatymas numato, kad preliminarioji sutartis turėtų būti sudaroma, pakeičiama ir nutraukiama raštu (CK 1.73 str. 1 d. 7 p.). 2007-07-19 preliminarioji sutartis raštu nutraukta nebuvo. Tačiau nagrinėjamu atveju iš ieškovo elgesio – 2007-08-19 atsisakymo sudaryti sutartį, 2007-08-20 atsisakymo tartis su atsakovu dėl tolesnio preliminariosios sutarties vykdymo, atsakovo reikalavimo išsikraustyti ir 2007-08-26 atsakovo išsikraustymo iš ginčo turto – buvo galima pagrįstai spręsti, jog ieškovas nuo preliminariosios sutarties vykdymo atsisako. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šalys 2007-07-19 preliminariąją sutartį nutraukė 2007-08-26 (CK 1.93 str. 6 d. 4 p., 6.165 str. 2 d. ir 4 d.). Apelianto nurodytos teisės normos – CK 6.217 ir 6.219 straipsniai – nereglamentuoja ginčo teisinių santykių. Nurodytos teisės normos reglamentuoja kitą teisinę situaciją, kai jau yra sudaryta sutartis. Kai preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Šie santykiai reglamentuojami CK 6.165 straipsnio 4 dalyje, o teismas, taikydamas nurodytą teisės normą, vadovaujasi CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais principais. Nagrinėjamoje byloje atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį, nukentėjusiosios šalies interesai ginami taikant nuostolių atlyginimo institutą. Ieškovui aiškiai išreiškus valią nesudaryti pagrindinės sutarties, atsakovas neturėjo teisinio pagrindo reikalauti priverstinai įvykdyti preliminariąją sutartį natūra, tačiau įgijo teisę reikalauti atlyginti jam padarytus nuostolius (CK 6.165 str. 4 d.). Atsakovas – pardavėjas 2007-10-19 sudarė preliminariąją sutartį dėl ginčo nekilnojamojo turto pardavimo kitam asmeniui, o po savaitės sudarė pagrindinį pirkimo–pardavimo sandorį (t. 1, b. l. 123). Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas pažeidė 2007-07-19 preliminariąją sutartį, nes pardavė ginčo turtą kitam asmeniui nepasibaigus preliminariosios sutarties galiojimo terminui – iki 2007-12-01. Atsakovo prievolė pagal 2007-07-19 preliminariąją sutartį sudaryti pagrindinę sutartį nuo 2007-08-26 pasibaigė, todėl ieškovas neturi reikalavimo teisės dėl 2007-07-19 preliminariosios sutarties neįvykdymo teisinių pasekmių – nuostolių atlyginimo – taikymo atsakovui dėl 2007 m. spalio mėnesį kitam asmeniui parduoto ginčo turto. Atsakovo civilinei atsakomybei taikyti nėra visų būtinų sąlygų – atsakovas 2007 m. spalio mėnesį jokių neteisėtų veiksmų nepadarė, todėl ieškovo reikalavimas atsakovui dėl sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo po sutarties nutraukimo atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl nurodytos priežasties Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 30 d. sprendimo dalis, kuria iš dalies tenkintas ieškovo ieškinys dėl netesybų priteisimo iš atsakovo, naikintina ir šis ieškinio reikalavimas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ribas ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Atsakovas prašo taikyti atsakovui sutartinę atsakomybę ir priteisti 2007-07-19 preliminariojoje sutartyje nustatytas netesybas – 7 500 Lt. 2007-07-19 preliminariosios sutarties 9 punktu šalys nustatė, kad „jei pardavėjas neįvykdo sutartyje numatytų įsipareigojimų, jis privalo grąžinti pirkėjui gautą avansą 5 000 Lt ir sumokėti už netesybas 10 000 Lt, 25 procentai netesybų, t.y. 2 500 Lt lieka agentūrai už atliktus darbus“. Preliminariosios sutarties 10 punktu šalys nustatė, kad „jei pirkėjas neįvykdo šioje sutartyje numatytų įsipareigojimų, jo sumokėtas avansas 5 000 Lt jam negrąžinamas ir jis sumoka pardavėjui už netesybas 10 000 Lt, 25 procentai netesybų, t.y. 2 500 Lt lieka agentūrai už atliktus darbus“. Atsižvelgiant į 2007-07-19 preliminariosios sutarties 9 ir 10 punktais nustatytų sąlygų tarpusavio ryšį ir netesybų esmę, konstatuotina, kad pirkėjo ir pardavėjo vienas kitam nustatytų netesybų dydis yra vienodo dydžio – 7 500 Lt, o neįvykdžiusi įsipareigojimų sudaryti pagrindinę sutartį šalis turi sumokėti agentūrai 2 500 Lt netesybų (CK 6.193 str.). Nagrinėjamoje byloje ieškovas buvo sumokėjęs atsakovui 5 000 Lt avansą, kuris, pagal preliminariosios sutarties 9 punktą, atitinka šalių sutartą prievolės įvykdymo užtikrinimo būdą, kuriuo užtikrinamas iš anksto šalių aptartų nuostolių atlyginimas, nes šalys preliminariojoje sutartyje susitarė, kad pirkėjo perduodama suma, jam atsisakius ar vengiant sudaryti sutartį, liks pardavėjui, t. y. bus nuostolių kompensacija. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad avansą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti jį grąžinti visais sutartinių įsipareigojimų nevykdymo atvejais. Avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Nustačius sutartyje tokią sankciją, reikalavimas grąžinti tokias pinigų sumas negali būti tenkinamas tiek, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas (CK 6.130 str. 1 d.). Ieškovas, nepagrįstai atsisakęs įvykdyti preliminariąją sutartį, yra kaltas dėl 2007-07-19 preliminariosios sutarties neįvykdymo, ir jam taikytina civilinė atsakomybė – prievolė sumokėti atsakovui preliminariosios sutarties 9 punktu šalių nustatytas 7 500 Lt netesybas. Tačiau, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes – kad ieškovas yra sumokėjęs atsakovui 5 000 Lt avansą, kuris nėra grąžinamas, šie priešpriešiniai piniginiai reikalavimai įskaitytini ir atsakovui priteistina 2 500 Lt netesybų suma. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovo J. Ž. apeliacinio skundo reikalavimas dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2008 m. birželio 30 d. sprendimo dalies, kuria tenkinta ieškovo ieškinio dalis dėl avanso grąžinimo, panaikinimo tenkintinas – ši skundžiamo sprendimo dalis naikintina ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovo J. Ž. ieškinio reikalavimas dėl avanso priteisimo atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Ieškovo J. Ž. apeliacinis skundas dėl 2008 m. birželio 30 d. teismo sprendimo dalies, kuria iš dalies tenkintas atsakovo J. Ž. priešieškinis dėl netesybų priteisimo, panaikinimo tenkintinas iš dalies – ši skundžiamo sprendimo dalis keistina ir atsakovui iš ieškovo priteistinų netesybų dydis sumažintinas iki 2 500 Lt (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Kadangi keičiamas pirmosios instancijos teismo 2008 m. birželio 30 d. sprendimas, atitinkamai keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Atsakovas už priešieškinį sumokėjo 225 Lt žyminį mokestį ir 2 000 Lt už advokato teisinę pagalbą – iš viso 2 225 Lt. Tačiau teismas priteistinų advokato išlaidų dydį nustato atsižvelgdamas į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus advokatų paslaugų įkainius (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Rekomendacijose, nustatančiose civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teisines paslaugas maksimalų dydį, siūloma atsižvelgti ir į kitus kriterijus – specialių žinių reikalingumą, ankstesnį dalyvavimą toje byloje, ginčijamą pinigų sumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Atsižvelgus į tai, kad pirmosios instancijos teisme atsakovo advokato parengti procesiniai dokumentai – atsiliepimas į ieškinį ir priešieškinis iš esmės yra panašaus turinio, konstatuotina, kad už jų parengimą, 2008-04-17 prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir atstovavimą pirmosios instancijos teismo 2008-08-31 parengiamajame ir 2008-06-17 teismo posėdžiuose iš ieškovo proporcingai atsakovo tenkintiems reikalavimams priteistinų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme dydis yra 575 Lt (1/3 x (225 Lt + 1 500 Lt) (CPK 93 str. 1 d. ir 4 d., t. 1, b. l. 23–32, 40, 42–50, 87–89, 92–93, 117–132). Kadangi atsakovo apeliaciniu skundu buvo ginčijama 12 500 Lt reikalavimų suma, iš jų buvo tenkinta 60 procentų reikalavimų, atsižvelgus į atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas – 375 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir 1 000 išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, iš ieškovo priteistini 825 Lt atsakovo bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti (CPK 93 str. 1 ir 2 d., t. 1, b. l. 150–155, 166–168, 191, t. 2, b. l. 9, 14–15, 19, 20–22). Iš viso iš ieškovo priteistina 1 400 Lt atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų abiejų instancijų teismuose atlyginti. Kadangi panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, visi ieškovo reikalavimai – tiek dėl avanso grąžinimo, tiek dėl netesybų priteisimo – yra atmesti, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme neatlygintinos (CPK 93 str. 1 d.). Proporcingai tenkintiems ieškovo apeliacinio skundo reikalavimams, jam iš atsakovo priteistina 408 Lt bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų (1/3 x (225 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą + 1 000 Lt advokato atstovavimo išlaidų), t. 1, b. l. 140–145, 169–172, t. 2, b. l. 14–15). Kadangi priteistinos bylinėjimosi išlaidos – atsakovui 1 400 Lt iš ieškovo, o ieškovui – 408 Lt iš atsakovo – yra vienarūšiai piniginiai reikalavimai, šie priešpriešiniai reikalavimai įskaitytini ir atsakovui iš ieškovo priteistina 992 Lt (CK 6.130 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nuspren džia:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 30 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies tenkintas ieškovo J. Ž. ieškinys, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 30 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies tenkintas atsakovo J. Ž. priešieškinis, ir sumažinti iš ieškovo J. Ž. atsakovui priteistų netesybų dydį iki 2 500 Lt.

Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 30 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo J. Ž. atsakovui J. Ž. 992 Lt jo pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme turėtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.