Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-01-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-387-369/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-01-23
Bylos Nr.
1-387-369/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-19265-2019-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ovidijus Ramanauskas
Kaltinamasis
T. M.
Nukentėjusysis
R. Ž.
Advokatai
Stasys Karvelis
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1-387-369/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19265-2019-8Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 23 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas,sekretoriaujant Ritai Dainelienei,dalyvaujant prokurorui Pauliui Paukščiui,kaltinamajam T. M., jo gynėjui advokatui Stasiui Karveliui,nukentėjusiajam R. Ž.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, baltarusis, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, nevedęs, devynių klasių išsilavinimo, teistas:

1. Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, keturių mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartimi Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 25 d. nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista keturiasdešimt penkių parų arešto bausme;

2. Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį – vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartimi subendrinta bausme ir skirta galutinė dviejų mėnesių ir penkiolikos dienų laisvės atėmimo bausmė;

3. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2018 m. kovo 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme;

4. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) – vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 64¹ straipsniu, aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Utenos apylinkės teismo 2018 m. kovo 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir skirta galutinė vienerių metų laisvės apribojimo bausmė;

5. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2018 m. birželio 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, devynių mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Utenos apylinkės teismo 2018 m. kovo 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir skirta galutinė vienerių metų laisvės apribojimo bausmė.

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi, vadovaujantis BK 48 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 63 straipsnio 1, 4, 7 ir 9 dalimis, Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2018 m. birželio 19 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2018 m. kovo 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartimi Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista keturiasdešimt penkių parų arešto bausme.

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. nuosprendžiu pagal BK 258 straipsnio 2 dalį – vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, dvidešimties parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartimi paskirta bausme ir skirta galutinė keturiasdešimt penkių parų arešto bausmė;

7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, trisdešimties parų arešto bausme;

8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 29 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir skirta galutinė dešimties mėnesių ir dvidešimties dienų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (2019 m. spalio 30 d.). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas suėmime nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. iki teismo nuosprendžio paskelbimo išbūtas laikas (nuosprendis neįsiteisėjęs);

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. M. 2019 m. gegužės 9 d. 21.50 val. viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Vilniuje, Vydūno g. 18, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio elgėsi įžūliai – matant kitiems asmenims tyčia be jokios priežasties įlenkė automobilio „Peugeot 307“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančio R. Ž., variklio gaubtą ir sudaužė priekinį lango stiklą, taip padarė 297 Eur turtinę žalą, bei apgadino automobilį „Audi A6“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nulauždamas dešinės pusės šoninį veidrodėlį ir apibraižydamas dešinės pusės priekines duris, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Taip T. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Kaltinamasis T. M. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir prašė pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu jo duotus parodymus, kurių teisingumą patvirtino. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju T. M. parodė, kad šiuo metu tikslaus laiko nepamena, tačiau galimai 2019 m. gegužės 9 d. vakare atvažiavo į Pilaitės mikrorajoną pas draugą išgerti alkoholio. Prieš tai buvo vartojęs alkoholio. Su draugu išgėrė ir išėjo iš namų. Išėjęs nuėjo į visuomeninio transporto sustojimo stotelę, kur laukė autobuso. Laukdamas autobuso paskambino panelei ir su ja susipyko. Dėl to susinervino ir nuėjęs į automobilių stovėjimo aikštelę pradėjo daužyti stovėjusius automobilius. Iš pradžių užšoko ant automobilio „Peugeot“ ir spyrė į automobilio priekinį stiklą. Nuo smūgio priekinis stiklas suskilo ir įlūžo į automobilio saloną. Po to nuėjo prie automobilio „Audi“ ir nulaužė galinio vaizdo matymo veidrodėlį. Kitų automobilių negadino. Einant nuo sugadintų automobilių prie jo priėjo keli vyrai ir liepė sugrįžti prie sudaužytų automobilių. Ten jį sulaikė policijos pareigūnai (b. l. 123, 156). Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2019 m. gegužės 10 d. 22.56 val. T. M. nustatytas 1.20 promilės neblaivumo laipsnis (b. l. 49).

Kitų įrodymų tyrimas buvo atliktas sutrumpinta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu.

Nukentėjusysis R. Ž. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. gegužės 9 d., apie 19.00 val., sutuoktinė paliko automobilį „Peugeot 307“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) automobilių stovėjimo aikštelėje prie gyvenamo namo, esančio Vilniuje, Vydūno g. 18. Automobilis buvo paliktas be apgadinimų. 2019 m. gegužės 9 d., apie 22.19 val., jam paskambino policijos pareigūnas ir pranešė, kad jo automobilis apgadintas. Atėjus prie automobilio pastebėjo, kad išdaužtas automobilio priekinis stiklas ir apgadintas variklio dangtis. Automobilis Kasko draudimu nedraustas. Dėl automobilio apgadinimų patyrė turtinių nuostolių, kurių dydis sudaro apie 300 Eur (b. l. 20, 26). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. Ž. pateikė duomenis (sąmatą žalos suderinimui), pagrindžiančius, kad automobilio „Peugeot 307“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) stiklo remontas įvertintas 217 Eur (b. l. 31). Nagrinėjant bylą teisme atsakydamas į teismo klausimus dėl reiškiamo civilinio ieškinio nukentėjusysis R. Ž. parodė, kad už automobilio „Peugeot“ stiklo pakeitimą sumokėjo 217 Eur, tačiau tai patvirtinančio čekio neišsaugojo ir jo pateikti negali. Apgadinto automobilio variklio gaubto dar nedažė, todėl pareiškime nurodyta 80 Eur suma yra preliminari. Prašė teismo pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai.

Liudytojas Y. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tikslios datos neatsimena, kažkur 2019 m. gegužės 8-9 d., apie 2.00 val., į jo butą atėjo policijos pareigūnai, kurie pranešė, kad buvo apgadintas jo automobilis „Audi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Ryte išėjęs į lauką pastebėjo, kad nulaužtas jo automobilio dešinės pusės šoninis veidrodėlis ir apibraižytos dešinės pusės priekinės durys. Dėl automobilio apgadinimų pretenzijų neturi, kadangi jie yra mažareikšmiai ir pareiškimo dėl įvykio nereikš (b. l. 40).

Liudytojas M. P. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. gegužės 9 d., apie 22.00 val., automobiliu atvažiavo į Pilaitės mikrorajoną. Pastatęs automobilį stovėjimo aikštelėje ir iš jo išlipęs išgirdo, kaip jaunimas, keturi asmenys (du vaikinai ir dvi merginos), šūkauja visuomeninio transporto sustojimo stotelėje. Vienas iš ten buvusių vaikinų ėmė elgtis neadekvačiai. Iš pradžių tas vaikinas pradėjo rankomis daužyti stotelę. Po to rėkdamas perbėgo į kitoje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo aikštelę ir pradėjo šokinėti ant automobilio „Peugeot 307“. Nulipęs nuo automobilio perbėgo į kitą kelio pusę ir atsigulė ant žemės. Po kiek laiko atsistojo ir pradėjo eiti link Karaliaučiaus gatvės. Jis stebėjo einantį vaikiną, nes jau buvo iškviesti policijos pareigūnai. Jiems atvykus vaikinas buvo sulaikytas. Policijos pareigūnams buvo parodyti vaikino apgadinti automobiliai. Sulaikytas vaikinas teigė, kad buvo labai susinervinęs. Aiškino, kad jis dirba ir atlygins padarytus nuostolius (b. l. 45-46).

2019 m. gegužės 10 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Peugeot 307“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris yra automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Vilniuje, prie Vydūno g. 18 gyvenamo namo. Apžiūrint automobilį ant variklio dangčio matyti nubrėžimai. Automobilio priekinis stiklas sudaužytas. Stiklas įlenktas per vidurį į automobilio salono pusė. Šalia apžiūrimo automobilio „Peugeot 307“ aikštelėje stovi automobilis „Audi A6“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Automobiliui nulaužtas dešinės pusės galinio matymo veidrodėlis, kuris pakibęs ant laidų. Daugiau automobilio „Audi A6“ apgadinimų nepastebėta. Automobilio stovėjimo aikštelė neaptverta ir nesaugoma (b. l. 11-15).

Motyvuojamoji dalis

BK 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnį svarbu nustatyti, kad neteisėti kaltininko veiksmai buvo atlikti būtent viešoje vietoje. Viešoji vieta yra vieša erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-229/2011). Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama BK 284 straipsnyje nurodytais alternatyviais veiksmais – įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybišku tyčiojimusi ar vandališkais veiksmais. Bet kuris šių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas pagrindas kvalifikuoti veiką kaip viešosios tvarkos sutrikdymą. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra padariniai, t. y. BK 284 straipsnyje nurodytais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Pažymėtina, kad teismų praktikoje tam tikras elgesys, kuriuo demonstruojamas niekinantis požiūris į kitus asmenis, siekiama priešpastatyti save aplinkiniams viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-469/2010). Nors šis BK straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai.

Vienu iš BK 284 straipsnyje kriminalizuotos veikos būtinųjų požymių, kaip minėta, yra padariniai, t. y. visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad T. M. atliko nevienkartinius, gana ilgą laiką besitęsusius veiksmus. Būdamas viešoje vietoje, jo veiksmus stebėjusių asmenų akivaizdoje, tyčia ir triukšmingai gadino stovėjusius automobilius. Atlikdamas tokius veiksmus kaltinamasis sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, pažeisdamas kitų asmenų interesus – sugadino jų turtą. Kaip minėta, viešoji tvarka gali būti pažeidžiama BK 284 straipsnyje nurodytomis alternatyviomis veikomis – įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybišku tyčiojimusi ar vandališkais veiksmais, taigi, veikos kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnį pakanka bent vieno iš minėtų alternatyvių veiksmų. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus – paties kaltinamojo T. M., nukentėjusiojo R. Ž., liudytojų M. P., Y. K. parodymus, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotus automobilių „Peugeot 307“ ir „Audi A6“ sugadinimus, teismas daro išvadą, kad T. M. viešoje vietoje – Vilniuje, Vydūno g. 18, esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, tyčia dėl chuliganiškų paskatų apgadino nukentėjusiojo R. Ž. ir liudytojo Y. K. automobilius. Toks T. M. elgesys pripažintinas įžūliu.

T. M. pareikštame kaltinime tokia jo veika pripažinta ne tik įžūliu elgesiu, bet ir vandališkais veiksmais. Kasacinio teismo išaiškinta, kad vandalizmas – tai betikslis, beprasmis, nemotyvuotas kultūros, meno vertybių, kitokio turto niokojimas parkuose, skveruose, kapinių, kultūros ir kulto pastatų, namų fasadų, vitrinų ir kitokių objektų dergimas, niokojimas bei naikinimas. Bet kokio turto, neatsižvelgiant į jo vietą, paskirtį, istorinę, kultūrinę, inžinerinę ir socialinę vertę, gadinimas negali būti vertinamas kaip vandalizmas. Tuo tarpu įžūlus elgesys BK 284 straipsnio prasme suprantamas kaip agresyvus, moralės aspektu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, neteisėtas žmogaus laisvės ribojimas, gyvūno kankinimas kitų žmonių akivaizdoje, trukdymas kitiems asmenims dirbti, mokytis ir pan. Taigi, išoriniu turiniu vandalizmas ir įžūlus elgesys pagal BK 284 straipsnį gali sutapti, tačiau skiriasi materialių objektų, į kuriuos kėsinamasi, teisinis statusas. Atsižvelgiant į pateiktą aiškinimą, kasacinis teismas nagrinėtoje byloje nustatytą kaltinamojo veiką – sugadino svetimą turtą, t. y. metė kirvį į V. R. priklausantį automobilį, kuriame sėdėjo A. R. ir R. K., ir sugadino variklio dangtį, taip pat metaline kombaino detale tyčia subraižė automobilio priekinių durų dešinės pusės stiklą, įlenkė priekinį dešinės pusės statramstį, įlenkė priekinį dešinės pusės sparną ir sudaužė priekinį stiklą – pripažino ne vandališkais, o įžūliais veiksmais, kadangi nuteistasis sugadino svetimą turtą (automobilį), neturintį kultūrinės, istorinės ar kitokios viešosios socialinės vertės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-697/2019). Remiantis pateikta kasacinio teismo praktika, kaltinamojo T. M. veika – automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjusių automobilių apgadinimas, pripažintina ne vandališkais veiksmais, o įžūliu elgesiu. Tuos pačius kaltinamojo veiksmus pripažinus vien tik įžūliu elgesiu veikos kvalifikacija ir esminės veikos padarymo faktinės aplinkybės nesikeičia. T. M. padaryta veika (vertinant jo veiksmus ir veiksmų sukeltas pasekmes) teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

Skirdamas T. M. bausmę teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio nuostatomis. T. M. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą viešajai tvarkai ir nuosavybei, tiesiogine tyčia, kuri susiformavo spontaniškai, dėl chuliganiškų paskatų, be aiškesnių tikslų, nusikalstama veika padaryta turtinė žala sugadintų automobilių savininkams. T. M. teistas aštuonis kartus, baustas administracine tvarka, nusikalstamos veikos padarymo metu niekur nedirbo, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje. T. M. nesigailėjo padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, nepadėjo išaiškinti šią veiką, todėl vien tik jo prisipažinimo teismas nevertina kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuo tarpu T. M. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo tam įtakos (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Visuma aplinkybių, apibūdinančių padarytą nusikalstamą veiką, T. M. asmenybę, leidžia teismui spręsti, kad už padarytą nusikalstamą veiką jam tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijos vidurkis.

T. M. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

T. M. nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė (2019 m. gegužės 9 d.) iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 29 d. baudžiamojo įsakymo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. nuosprendžio priėmimo jo atžvilgiu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta, be kita ko, su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 29 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. nuosprendis neįsiteisėjęs. Atsižvelgiant į tai, taip pat siekiant išvengti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 29 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės dvigubo bendrinimo, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme šiuo metu nebendrintina.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas T. M. laikiname sulaikyme nuo 2019 m. gegužės 9 d. 22.30 val. iki 2019 m. gegužės 10 d. 13.16 val. išbūtas laikas, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Šiuo metu T. M. atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. nuosprendį, kuriuo bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos (t. y. 2019 m. spalio 30 d.). Atsižvelgiant į tai, paskelbus nuosprendį naikintinos T. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 126) ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 125).

R. Ž. civilinis ieškinys dėl patirtos 297 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Civilinis ieškinys tenkintinas dalyje dėl 217 Eur automobilio „Peugeot 307“ priekinio stiklo remonto išlaidų priteisimo. Nors apklausiamas teisme civilinis ieškovas parodė, kad neišsaugojo duomenų, pagrindžiančių šios sumos sumokėjimą, tačiau byloje yra duomenų, patvirtinančių 217 Eur preliminarią automobilio priekinio stiklo remonto kainą, kuri yra reali. Kaltinamasis T. M. sutiko su pareikštu civiliniu ieškiniu, nors ir teigė, kad jo atlyginti negalės, nes neturi tam lėšų. Tuo tarpu R. Ž. civilinis ieškinys likusioje dalyje dėl 80 Eur automobilio variklio gaubto sugadinimo išlaidų priteisimo atmestinas. Civilinis ieškovas nepateikė rašytinių įrodymų, objektyviai pagrindžiančių šių išlaidų dydį ir pripažino, kad automobilio variklio gaubtas dar neremontuotas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir jam skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, T. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti T. M. laikiname sulaikyme nuo 2019 m. gegužės 9 d. 22.30 val. iki 2019 m. gegužės 10 d. 13.16 val. išbūtą laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Paskelbus nuosprendį panaikinti T. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

R. Ž. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš T. M. priteisti 217 Eur (du šimtus septyniolika eurų) turtinės žalos atlyginimo R. Ž. naudai. R. Ž. civilinį ieškinį likusioje dalyje atmesti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas