Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutarimas

2022-06-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-247-1113/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2022-06-23
Bylos Nr.
A6.-247-1113/2022
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-00087-2022-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Nutraukti bylą.
Teisėjas
Renata Maziliauskienė (pirm.)
Pažeidėjas
R. M.
Institucija
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Advokatai
Marijus Velička
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-247-1113/2022 Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00087-2022-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 7.11; 21.3.3; 21.9.9; 21.9.10
(S)ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2022 m. birželio 23 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Renata Maziliauskienė,sekretoriaujant Jolantai Stanelienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. M. įgaliotam atstovui advokatui Marijui Veličkai,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), vadovui R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini)., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir – VMI) 2022 m. balandžio 28 d. su pareiškimu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą prašydama iškelti administracinio nusižengimo bylą ir nubausti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir – UAB) (duomenys neskelbtini) vadovą R. M. dėl to, jog jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Bendrovė) vadovu ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y., kad Bendrovė turi susidariusią mokestinę nepriemoką, kuri 2022 m. balandžio 27 d. duomenimis sudarė 241 977,23 Eur, privalėjo užtikrinti, jog būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., nustatyta, kad Bendrovė teikė pirmenybę atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, todėl tokiais savo neteisėtais veiksmais Bendrovės vadovas pažeidė kreditorės VMI interesus.

2. Teisme administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. M. įgaliotas atstovas advokatas M. Velička prašė VMI pareiškimą atmesti. Nurodė, kad identiška byla R. M. atžvilgiu buvo išnagrinėta Šiaulių apylinkės teismo administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-1293-409/2021, kur VMI pareiškimas buvo atmestas. Prašo minėtą bylą prijungti prie šios bylos. VMI pateikus apeliacinį skundą, Šiaulių apygardos teismas jį atmetė. Antrą kartą keiptis dėl to paties dalyko, kai vieną kartą žmogus ar įmonė jau buvo išteisinta, pagrindo nėra, nes tokiu būdu būtų pažeidžiama dvigubo nebaudžiamumo taisyklė. Ankstesnėje byloje laikotarpis, nurodytas pareiškime, – nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. liepos 21 d., o šioje byloje nagrinėjamo pareiškimo galimo administracinio nusižengimo padarymo laikas yra nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., tačiau pačios aplinkybės, t. y. nepriemokos, kurios yra susidarę, ir neatsiskaitymų su VMI imtis yra ta pati. Tos aplinkybės buvo išnagrinėtos ankstesnėje byloje. Byloje Nr. A6.-1293-409/2021 R. M. davė paaiškinimus, jog tuo metu jis UAB (duomenys neskelbtini) vardu vedė derybas su VMI dėl skolos išdėstymo. UAB (duomenys neskelbtini) buvo patekusi į įmonių, nukentėjusių nuo COVID-19 verslų sąrašą, ir jai buvo taikomi mokestinės prievolės vykdymo atidėjimai. „Sodra“ mokesčių mokėjimą išdėstė. Į bylą buvo pateiktas susirašinėjimas su VMI, kuriame matyti, kad R. M. visą tą laikotarpį pagrįstai tikėjosi, kad jam bus atidėtas (mokėjimas) ir nuolat vyko susirašinėjimas su VMI. Keletą kartų susitarimai buvo pasiekti, o paskui VMI atmetė prašymą išdėstyti mokesčių įsiskolinimo sumokėjimą, argumentuodama, jog tuo metu Bendrovės kasoje buvo pakankamas lėšų likutis. Pripažįsta, kad buvo atsiskaitoma su paslaugų, prekių, kuro ir kitais tiekėjais pirmiau negu su VMI, tačiau tai buvo daroma tam, kad užtikrintų veiklos įmanomumą taip pat dėl tos priežasties, jog tuo metu R. M. dar nežinojo, jog jo atžvilgiu bus taikomi inkasiniai nurašymai arba jam nebus pritaikytas mokėjimų išdėstymas, kadangi (anksčiau) buvo pratęsta kelis kartus ir jis tuo metu vedė derybas, kad galėtų susidėlioti mokėjimų grafiką. Anksčiau Bendrovė vertėsi maisto tiekimu – turėjo (duomenys neskelbtini) restoraną – barą bei organizuodavo koncertus, tačiau pandemijos metu veikla buvo nutraukta, o Bendrovė pradėjo vykdyti krovinių pervežimą Vakarų Europoje. Šitame versle, turint galimybę išsidėstyti skolą ir vedant derybas, pirmutinis dalykas yra darbo užmokestis darbuotojams ir kuras bei kelių mokesčiai. Įmonės, nurodytos pareiškime, kurioms buvo atliekami mokėjimai, visos susijusios su įmonės veikla – UAB (duomenys neskelbtini) yra kuro tiekėjas, iš UAB (duomenys neskelbtini) yra nuomojama dalis puspriekabių, (duomenys neskelbtini) yra kelius administruojanti bendrovė, su UAB (duomenys neskelbtini) yra nuomos santykiai, UAB (duomenys neskelbtini) parduoda kurą, (duomenys neskelbtini) yra lizinguojami vilkikai. Jeigu R. M. būtų nustojęs atsiskaitinėti su įvardintomis ir kitomis pareiškime nurodytomis įmonėmis, tai veikla būtų sustojusi, Bendrovė būtų tapusi nemokia. Atsižvelgiant į tai, Bendrovė negalėjo pirmiau sumokėti aukštesnės eilės kreditoriui.

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismo posėdyje VMI prie FM atstovas nedalyvavo. Pareiškime teismui buvo nurodyta, kad VMI prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant, patraukti R. M. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam sankcijos vidurkį atitinkančią baudą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais). Nusižengimo sudėtis yra formali. Objektyvieji aptariamo administracinio nusižengimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kurį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą.

5. ANK 120 straipsnio norma yra nukreipiančioji (su blanketine dispozicija) ir netiesiogiai nukreipia į kitus teisės aktus, reglamentuojančius kreditorių teises ir juridinių asmenų bankrotą (nemokumą). Nagrinėjamu atveju ginčo teisiniams santykiams yra aktualios CK 6.930¹ straipsnio nuostatos, kuriose nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka. Pagal komentuojamo CK straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Ši norma teisės subjektams yra privaloma. Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo – kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimo – esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, tai yra, kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises (Lietuvos A. T. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020).

6. Nagrinėjamu atveju R. M. inkriminuojama tai, kad jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, pažeidė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, tai yra žinodamas, kad jo vadovaujama bendrovė turi mokestinę nepriemoką – trečios eilės kreditoriaus (VMI) pareikštus ir nepatenkintus reikalavimus, bet neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. vykdė atsiskaitymus ir su paskesnės eilės kreditoriais.

7. Teisės principas non bis in idem reiškia, kad asmuo negali būti baudžiamas už tą pačią veiką antrą kartą. Šis principas įtvirtintas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 6 dalyje, ANK 2 straipsnio 5 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnyje). ANK 591 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo ar ne teismo tvarka institucijos (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba yra įvykdytas administracinis nurodymas, arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, arba dėl to nusižengimo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

8. Draudimo persekioti ir bausti už tą pačią veiką principas EŽTT ir Lietuvos teismų praktikoje apibrėžtas imperatyvu, įtvirtinančiu, kad, priėmus galutinį sprendimą byloje, negalima kartoti tapataus proceso dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų. Nustatant, ar teisiškai reikšmingi faktai, nagrinėjami abiejuose procesuose, laikytini identiškais, vertinami faktai, sudarantys visumą konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su tuo pačiu kaltinamuoju (administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu) ir neatskiriamai susijusių tarpusavyje laiko, erdvės ir objekto požiūriu (Lietuvos A. T. 2019 m. vasario 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-36-697/2019)

9. Iš administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-1293-409/2021 medžiagos matyti, jog 2021 m. spalio 5 d. teismui pateiktu VMI pareiškimu buvo prašoma iškelti administracinio nusižengimo bylą UAB (duomenys neskelbtini) vadovui R. M. pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, kadangi patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. liepos 21 d., nustatyta, kad R. M. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais Bendrovės vadovas pažeidė kreditoriaus VMI interesus (administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-1293-409/2021 1 t., b. l. 1–5). Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena R. M. atžvilgiu nutraukta, nesant jo veikoje administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, požymių. Nutarime pažymėta, jog 2019 ir 2020 metais Bendrovė dirbo nuostolingai ir tik 2021 m. liepos mėn. turėjo 4 000 Eur pelno, ką sąlygojo tai, kad Bendrovė pakeitė veiklos sritį, t y. iki karantino paskelbimo Bendrovės pagrindinė veikla buvo viešasis maitinimas ir renginių organizavimas (duomenys neskelbtini), o paskelbus karantiną įmonė papildomai pradėjo verstis ir krovinių pervežimu, ir būtent ši veiklos sritis buvo pelninga. Karantino metu Bendrovei buvo taikoma mokesčių lengvata. Pasibaigus lengvatų taikymui, Bendrovė teikė VMI prašymus dėl turimų įsiskolinimų išdėstymo, nes neturėjo galimybių iškart atsiskaityti su VMI ir padengti turimus įsiskolinimus. Pateikti dokumentai patvirtina, kad 2021 m. liepos 21 d., 2021 m. rugpjūčio 18 d. ir 2021 m. spalio 19 d. Bendrovės direktorius R. M. pateikė prašymus VMI ir bandė tartis dėl mokesčių įsiskolinimo išdėstymo, tačiau prašymai nebuvo patenkinti. Tuo metu, kai siekiant apsaugoti Bendrovę nuo veiklos sustabdymo buvo apmokėtos kitų įmonių sąskaitos (daugiausia už transporto priemonių degalus ir teikiamas paslaugas – už vilkikų nuomą, jų techninę priežiūrą, vilkikų stovėjimo aikštelių nuomą, vinjetes ir pan.), dar vyko derybos dėl mokesčių įsiskolinimo išdėstymo. Teismo posėdyje R. M. paaiškino, jog Bendrovė iš VMI nebuvo gavusi jokių pranešimų apie būtinybę sumokėti pradelstus mokesčius, nors buvo kelis kartus tartasi dėl susidariusių įsiskolinimų išdėstymo, taip pat dėl įsiskolinimo išdėstymo tarėsi ir su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir ši prašymą išdėstyti įsiskolinimo mokėjimą patenkino, todėl pagrįstai tikėjosi, jog ir VMI įsiskolinimo mokėjimą išdėstys. Pažymėta ir tai, kad gavus iš VMI pranešimą apie nesumokėtus mokesčius, Bendrovė juos sumokėjo, pervedė VMI 56 732 Eur sumą. Nutarime teigiama, jog visos šios aplinkybės rodo, jog R. M. veiksmuose nebuvo piktybiškumo ir tyčios, kaip to reikalauja įstatymų leidėjas, nes jis dėjo visas pastangas, stengdamasis susitarti su VMI dėl turimų įsiskolinimų išdėstymo, gavus pranešimą iš VMI apie nesumokėtus mokesčius Bendrovė iškart juos sumokėjo, taip pat jis sudarė susitarimą su „Sodra“ dėl įsiskolinimo išdėstymo, apmokėdavo tik būtinas išlaidas, susijusias su įmonės veikla, nes jų neapmokėjus įmonė būtų buvusi priversta stabdyti savo veiklą ir pradėti bankroto procedūrą. Iš šių aplinkybių matyti, kad R. M. neturėjo tikslo pažeisti kreditorės – VMI teisių, todėl jo veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, požymių (administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-1293-409/2021 2 t., b. l. 38–40). Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 25d. nutartimi atmestas VMI skundas (administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-1293-409/2021 2 t., b. l. 44–51) ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimas paliktas nepakeistas. Šioje nutartyje pažymėta, jog visuotinai žinoma, kad dėl šalyje susidariusios situacijos dėl „Covid-19“ pandemijos daugelio įmonių finansinė padėtis ženkliai pablogėjo, todėl R. M. veiksmai atliekant mokėjimus, nesilaikant kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, tačiau esant šalyje sudėtingai verslo padėčiai koronaviruso situacijoje stengiantis išlaikyti bendrovės veiklos tęstinumą, negali būti laikomi piktybiškais. Todėl, apygardos teismo vertinimu, R. M. veiksmuose nėra būtinojo ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo subjektyviosios pusės sudėties požymio – tyčios (administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-1293-409/2021 2 t., b. l. 55–59). Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 25 d. nutartis yra įsiteisėjusi.

10. Sugretinus administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-1293-409/2021 ir šios bylos duomenis matyti, jog tiek 2021 m. spalio 5 d., tiek ir 2022 m. balandžio 28 d. VMI pareiškimais prašoma administracinėn atsakomybėn patraukti UAB (duomenys neskelbtini) vadovą R. M. pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos sąmoningo nesilaikymo, tuo pažeidžiant kreditorės VMI teises. Pažymėtina, jog 2022 m. balandžio 28 d. VMI pareiškime nurodomas ilgesnis galimo administracinio nusižengimo padarymo laikotarpis – nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., kuris apima ir administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-1293-409/2021 tirtą laikotarpį, kuris buvo nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. liepos 21 d.

11. Teismo vertinimu, teisiškai reikšmingi faktai, nagrinėjami šioje administracinio nusižengimo byloje ir išnagrinėti administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-1293-409/2021, laikytini identiškais, vertinami faktai, sudarantys visumą konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su tuo pačiu administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu (R. M.), be to, jie tarpusavyje susiję laiko, erdvės ir objekto požiūriu tarpusavyje susijusių faktų visuma. Teismas tokią išvadą daro, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-1293-409/2021 priimtų 2021 m. gruodžio 22 d. Šiaulių apylinkės teismo nutarimo ir 2022 m. vasario 25 d. Šiaulių apygardos teismo nutarties turinį, kuriuose analizuoti ne tik Bendrovės vadovo veiksmai laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. liepos 21 d., bet ir išeinantys už minėto laikotarpio ribų, t. y. atsižvelgta į 2021 m. liepos 21 d., 2021 m. rugpjūčio 18 d. ir 2021 m. spalio 19 d. Bendrovės direktoriaus R. M. teiktus prašymus VMI dėl mokesčių įsiskolinimo išdėstymo, 2021 m. gruodžio 14 d. Bendrovės atliktą 56 732 Eur mokesčių pervedimą VMI bei į dėl „Covid-19“ pandemijos susidariusią daugelio įmonių finansinę padėtį. Be to, iš 2022 m. balandžio 28 d. VMI pareiškime ir prie jo pridėtų finansinių dokumentų matyti, jog laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. ir nuo 2021 m. liepos 22 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. (t. y. pašalinus administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-1293-409/2021 tirtą laikotarpį) Bendrovė taip pat mokėjo už kurą, išankstinį turto išpirkimą, vinjetes, transporto priemonių nuomą. Minimame pareiškime nenurodyta jokių aplinkybių, dėl kurių šie mokėjimai turėtų būti vertinami kitaip, nei administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-1293-409/2021. Todėl galima daryti išvadą, kad veika, dėl kurios 2021 m. gruodžio 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutarimu R. M. administracinio nusižengimo teisena nutraukta, ir veika, už kurią jis patrauktas administracinėn atsakomybėn šioje administracinio nusižengimo byloje, yra susiję savo objektyviaisiais ir subjektyviaisiais sudėties požymiais, patys veiksmai vertintini kaip pakankamai tapatūs, kas leidžia spręsti, jog jie pripažintini ta pačia veika.

12. Esant tokioms aplinkybėms, R. M. atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo teisena nutrauktina, nes dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną (ANK 591 str. 8 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 8 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) vadovo R. M. atžvilgiu iškeltą administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį nutraukti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 8 punkto pagrindu.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Renata Maziliauskienė