Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Pranytės - Zalieckienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. P. (M. P.), A. S. (A. S.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 29 d. nuosprendžio, kuriuo:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda (BK 47 str., 2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495, įsigali. 2003-05-01 redakcija);

- pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 183 str. 1 d. 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda (BK 47 str., 2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495, įsigali. 2003-05-01 redakcija).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintos ir paskirta A. S. galutinė subendrinta 55 MGL (7150 Lt) dydžio bauda.

- pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 24 str. 6 d., 183 str. 1 d. 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 189 str. 1 d. 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintos ir M. P. paskirta galutinė subendrinta 12 MGL (1560 Lt) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. nuteistas už tai, kad jis pasisavino jam patikėtą svetimą turtą:

pagal 2008-07-02 darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini)(kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), sandėlyje sandėlininku - krovėju bei pagal 2008-07-02 sutartį dėl darbuotojų visiškos materialinės atsakomybės būdamas visiškai materialiai atsakingas už jam patikėtas materialines vertybes bei jų saugumą, tyčia nuo 2008-08-20 iki 2008-12-19 pasisavino jam patikėtą UAB (duomenys neskelbtini) 10501,88 Lt bendros vertės turtą: nešiojamą kompiuterį ASUS F5SL Nr. 87NOAS408665306, kurio vertė pagal 2008-08-20 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), 1916,88 Lt; televizorių SAMSUNG, modelis LE26A456C2DXBT, serijos numeris 80423HJQA00006A, kurio vertė pagal 2008-12-11 prekių gavimo žiniaraštį (sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini)) 1690,00 Lt; žaidimų įrangą SONY PLAY STATION 3, SERIAL: 02-27430423 – 7467907 – CECHCO4 su valdymo blokeliu modelis CECHZC1E, kurios vertė pagal 2008-12-18 prekių gavimo žiniaraštį (sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini)) 1799,00 Lt; įmontuojamą orkaitę ARISTON Hotpoint, modelis FQ 101 1/HA, kodas 03485580000, S/N 810080981, kurios vertė pagal 2008-12-02 prekių gavimo žiniaraštį (sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini)) - 1799,00 Lt; įmontuojamą dujinį paviršių ARISTON Hotpoint modelis TQ751SIX/HA, Cod: 44481550000, S/N808190662, kurio vertė pagal 2008-12-02 prekių gavimo žiniaraštį (sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini)) - 1199,00 Lt; garų ištraukėją F.BAYER MISTRAL 90EL, Serijos Nr. 190104807050047, kurio vertė pagal 2008-12-08 prekių gavimo žiniaraštį (sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini)) - 599,00 Lt; šaldytuvą ELECTROLUX, Model ERB29301X8, Type CB 290 1C, Serijos Nr. 84540051, Prod. Nr. 925031054-02, kurio vertė pagal 2008-12-11 prekių gavimo žiniaraštį (sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini)) - 1499 Lt. Po ko dalį iš jų – įmontuojamą orkaitę ARISTON Hotpoint, modelis FQ 101 1/HA, kodas 03485580000, S/N 810080981, įmontuojamą dujinį paviršių ARISTON Hotpoint modelis TQ751SIX/HA, Cod: 44481550000, S/N808190662, garų ištraukėją F.BAYER MISTRAL 90EL, Serijos Nr. 190104807050047, šaldytuvą ELECTROLUX , Model ERB29301X8, Type CB 290 1C, Serijos Nr. 84540051, Prod. Nr. 925031054-02 - perdavė M. P. nuosavybėn.

Be to, A. S. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje, pasikėsino pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą:

- pagal 2008-07-02 darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini)(kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), sandėlyje sandėlininku - krovėju bei pagal 2008-07-02 sutartį dėl darbuotojų visiškos materialinės atsakomybės būdamas visiškai materialiai atsakingas už jam patikėtas materialines vertybes bei jų saugumą, pagal išankstinį susitarimą su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi M. P., kuris pagal 2008-04-16 Krovinių pervežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), iš UAB (duomenys neskelbtini) sandėlio į UAB (duomenys neskelbtini)(kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), sandėlį, pristatydavo prekes, turėdamas tikslą pasisavinti, dalį pagal du 2009-01-06 prekių gavimo žiniaraščius Nr. (duomenys neskelbtini), gabentų bendros 25465 Lt vertės prekių: keturis televizorius LG 32LG2000, kurių bendra vertė 6396 Lt, televizorių SHARP LC-20S5EWHN 1, kurio vertė 999 Lt, televizorių LG 22LG3050, kurio vertė 1299 Lt, televizorių Sony KDL-26L4000K, kurio vertė 1869 Lt, du televizorius PHILIPS 26PFL3403/10, kurių vertė 3358 Lt, televizorių PHILIPS 22PFL3403/10, kurio vertė 1399 Lt, televizorių LG 32LG5000, kurio vertė 1949 Lt, televizorių PHILIPS 42 PFL7613, kurio vertė 4799 Lt, fotoaparatą PANASONIC DMS-FS20E-S, kurio vertė 949 Lt, fotoaparatą NIKON D60, kurio 1799 Lt, fotoaparatą NIKON S560, kurio vertė 649 Lt, 2009-01-07 kartu su kitomis pristatytomis prekėmis neiškrovė UAB (duomenys neskelbtini) sandėlyje, adresu (duomenys neskelbtini), o pasirašęs prekių gavimo dokumentuose nurodė M. P. išvežti jas iš teritorijos į iš anksto aptartą vietą. Tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes atlikus netikėtą patikrinimą bei nustačius šių prekių trūkumą, turėjo nutraukti nusikalstamą veiką ir bendrovės administracijos paliepimu nurodė M. P. prekes grąžinti.

M. P. nuteistas už tai, kad jis įgijo nusikalstamu būdu gautą turtą:

- laikotarpiu nuo 2008-12-02 iki 2008-12-11, žinodamas, kad jo įgyjamos prekės yra gautos nusikalstamu būdu, t.y. UAB (duomenys neskelbtini) sandėlininko - krovėjo A. S. pasisavintos, iš A. S. įgijo, pagal 2008-04-16 Krovinių pervežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), į UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), sandėlį, pristatytas prekes: įmontuojamą orkaitę ARISTON Hotpoint, modelis FQ 101 1/HA, kodas 03485580000, S/N 810080981, kurios vertė pagal 2008-12-02 prekių gavimo žiniaraštį (sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini)) - 1799,00 Lt, įmontuojamą dujinį paviršių ARISTON Hotpoint modelis TQ751SIX/HA, Cod: 44481550000, S/N808190662, kurio vertė pagal 2008-12-02 prekių gavimo žiniaraštį (sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini)) - 1199,00 Lt, garų ištraukėją F.BAYER MISTRAL 90EL, Serijos Nr. 190104807050047, kurio vertė pagal 2008-12-08 prekių gavimo žiniaraštį (sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini)) - 599,00 Lt, šaldytuvą ELECTROLUX, Model ERB29301X8, Type CB 290 1C, Serijos Nr. 84540051, Prod. Nr. 925031054-02, kurio vertė pagal 2008-12-11 prekių gavimo žiniaraštį (sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini)) - 1499 Lt, iš viso 5096,00 Lt sumai, kurios buvo rastos 2009-03-25 kratos metu jo gyvenamojoje vietoje.

Be to, M. P. nuteistas už tai, kad jis gi, veikdamas bendrininkų grupėje, pasikėsino padėti pasisavinti svetimą turtą:

- būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi bei pagal 2008-04-16 Krovinių pervežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su UAB (duomenys neskelbtini), įsipareigojęs UAB (duomenys neskelbtini) transportu vykdyti krovinių pervežimus iš UAB (duomenys neskelbtini) sandėlio į prekybos centrus, taip pat ir į UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), sandėlį, pagal išankstinį susitarimą, turėdamas tikslą padėti bendrininkui UAB (duomenys neskelbtini) sandėlininkui-krovėjui A. S. pasisavinti pastarajam patikėtą UAB (duomenys neskelbtini) 25465 Lt bendros vertės turtą, t.y. dalį pagal 2009-01-06 prekių gavimo žiniaraščius Nr. (duomenys neskelbtini), gabentų prekių: keturis televizorius LG 32LG2000, kurių bendra vertė 6396 Lt, televizorių SHARP LC-20S5EWHN 1, kurio vertė 999 Lt, televizorių LG 22LG3050, kurio vertė 1 299 Lt, televizorių Sony KDL-26L4000K, kurio vertė 1869 Lt, du televizorius PHILIPS 26PFL3403/10, kurių vertė 3358 Lt, televizorių PHILIPS 22PFL3403/10, kurio vertė 1399 Lt, televizorių LG 32LG5000, kurio vertė 1949 Lt, televizorių PHILIPS 42 PFL7613, kurio vertė 4799 Lt, fotoaparatą PANASONIC DMS-FS20E-S, kurio vertė 949 Lt, fotoaparatą NIKON D60, kurio 1799 Lt, fotoaparatą NIKON S560, kurio vertė 649 Lt, 2009-01-07 kartu su kitomis pristatytomis prekėmis šių prekių neiškrovė UAB (duomenys neskelbtini) sandėlyje, adresu (duomenys neskelbtini), ir išvežė iš teritorijos, siekdamas pristatyti prekes į iš anksto su A. S. aptartą vietą. Tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi atlikus netikėtą patikrinimą ir nustačius šių prekių trūkumą, turėjo nutraukti nusikalstamą veiką bei prekes grąžinti.

Nuteistasis M. P. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-02-29 nuosprendį jo atžvilgiu panaikinti ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Apeliantas skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes. BK 189 str. būtinu požymiu yra tai, jog kaltininkas turi suvokti ir žinoti, kad įgyja ar naudoja nusikalstamu būdu įgytą turtą. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad jis viso proceso metu davė nuoseklius parodymus, jog pas jį rastas prekes jis įgijo iš A. S. kaip nekondicines (su smulkiu broku), visiškai nenutuokdamas, kad tas prekes A. S. įgijo kažkokiu nusikalstamu būdu. Byloje nėra jokių nei tiesioginių, nei netiesioginių įrodymų, lei­džiančių jį apkaltinti sąmoningu nusikalstamu būdu gautų prekių įsigijimu. Jo kaltė nuosprendyje grindžiama subjektyvia prielaida: kadangi jis šias prekes įgijo iš A. S., o ne iš parduotuvės, be jokių dokumentų, todėl privalėjo žinoti, kad tos prekės yra įgytos nusikalstamu būdu. Tokia teismo pozicija akivaizdžiai prieštarauja BPK 301 str. 1 d. nuostatai, jog apkaltinamasis nuosprendis gali būti grindžiamas tik teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, o ne prielaidomis.

Panaši situacija ir su jam inkriminuotu BK 183 str., kur teismas daro analogišką klaidą. Byloje neginčytinai nustatyta, jog 2009-01-07 pagal važtaraščius jis pristatė visas prekes, už kurių priėmimą jam pasirašė UAB (duomenys neskelbtini) sandėlininkas - krovėjas A. S.. Pasirašęs apie prekių priėmimą, jis kai kurių prekių iš jo automobilio neiškrovė, nurodydamas, kad tos prekės jau yra nupirktos ir jas reiktų iškrauti kitur. Paprašė jo, kad tas prekes jis nuvežtų pirkėjui. Neįtarda­mas nieko blogo ar nusikalstamo, apeliantas sutiko. O kai po kažkiek laiko A. S. jam paskambino ir paprašė skubiai atvežti prekes atgal, tada suprato, kad čia kažkas netvarkoj, ir iš karto prekes atvežė A. S.. Apelianto nuomone, akivaizdu, jog turėdamas A. S. parašą apie visų prekių priėmimą, galėjo jų atgal nevežt ir aiškint, kad nieko nežino, kur jos dingo, ar kur jas padėjo A. S.. Tačiau jis taip nesielgė, viso proceso metu sakė tiesą, nes jokios tyčios pagrobti, pasisavinti, ar kam nors padėti tai padaryti jis neturėjo. Tiesiog, jam nežinant, buvo įtrauktas į A. S. suplanuotą nusikalstamą veiką. Apelianto nuomone, jis negali atsakyti už dalyvavimą kito asmens nusikalstamų kėslų įgyvendinime, jei apie tuos kėslus jis nieko nežinojo. Tačiau čia teismas padaro įrodymais neparemtą prielaidą, kad jis kažkodėl turėjo žinoti A. S. nusikalstamus kėslus ir todėl savo veiksmais padėjo padaryti nusikaltimą. Apelianto nuomone, jis nuteistas nepagrįstai, nesant byloje jokių jo kaltės įro­dymų.

Nuteistasis A. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-02-29 nuosprendį ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Apelianto nuomone, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstaty­mą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, skirdamas jam bausmę, neatsižvelgė į visas tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu paaiškėjusias aplinkybes, dėl ko jo atžvilgiu priimtas ap­kaltinamasis nuosprendis yra ir neteisėtas, ir nepagrįstas.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteisė jį pagal BK 183 str. 1 d. už nusikaltimą, kurio jis nepadarė, nes neteisingai išaiš­kinęs šio straipsnio dispozicijoje numatytos, aprašant šios nusikalstamos veikos sudėties pavartotos są­vokos - „turto pasisavinimas”, turinį, iš esmės sutapatino ją su BK 184 str. 1 d. dispozicijoje numatyta sąvoka „turto iššvaistymas”, dėl ko, neatskleidęs tikrosios baudžia­mojo įstatymo normos prasmės, klaidingai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą, šiuo konkrečiu atveju neatribodamas BK 183 str. 1 d. nuo taikytinos BK 184 str. 1 d. Nuosprendyje nurodęs, kad „Kaltina­masis A. S. UAB (duomenys neskelbtini) <...>parduotuvėje (duomenys neskelbtini) <...> dirbo sandėlininku-krovėju pagal 2008-07-02 neterminuotą darbo sutartį (duomenys neskelbtini)”, o 2008-07-02 d., pasirašęs ir visiškos materialinės atsakomybės sutartį, „Šiomis sutartimis įsipareigojo materialiai atsakyti už jam su­teiktas darbo priemones ir turtą”, kad „jis savo parašu patvirtindavo apie atvežtų prekių pristatymą ir jų gavimą prekybos centre”, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir netinkamai kvalifikavo jo veik­smus epizode dėl 10 501,88 Lt bendros vertės turto, kratų metu rasto S. S. gyvenamojoje vie­toje ir pas M. P., pagrobimo, kaip svetimo turto pasisavinimo nusikaltimą, nes, laikydamas nustatytu bei įrodytu faktines aplinkybes, kad „<...> A. S., būdamas atsakingas už jam pa­tikėtą svetimą UAB (duomenys neskelbtini) turtą - išvardytų prekių priėmimą, pasirašė krovinių gabenimo važ­taraščiuose apie jų gavimą ir jas neperduodamas į sandėlį, pasisavino”, tuo pačiu faktiškai pripažino ir nustatė, tai konstatuodamas, ir faktinę aplinkybę, kad minėtas turtas buvo pagrobtas (iššvaistytas) jo nepasisavinus, t.y. neužvaldžius jį bent trumpam laikui, o tai reiškia, jog nuosprendyje padaryta išvada dėl jo neva padarytos veikos kvalifikavimo -„<...> A. S. veika teisingai kvalifikuota pa­gal BK 183 str. 1 d.” - yra klaidinga, kadangi akivaizdžiai prieštarauja byloje objektyviai nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Faktiškai nepriėmus turto į teisėtą valdymą, fiziškai užvaldyti (pagrobti) turtą BK 183 straipsnio prasme, apelianto manymu, neįmanoma - prieš turto pasisavinimą tur­tas turėtų būti kaltininko žinioje. Šiuo konkrečiu atveju turto priėmimo dokumentų pasirašymas, net ir turint tikslą pasisavinti prekes, galėtų būti vertinamas tik kaip parengiamieji veiksmai, kuriais su­daromos sąlygos turto pasisavinimo nusikaltimui įvykdyti, tačiau tokie veiksmai nelaikytini turto pagro­bimu, o daugiau atitinka BK 21 str. 1 d. nurodytą vieną iš rengimosi padaryti galimo turto pasisavinimo nusikaltimą požymių - kitokį tyčinį nusikaltimo padarymą lengvinančių sąlygų sudarymą, už kurį baudžiamoji atsakomybė Baudžiamajame kodekse nenumatyta - pagal BK 21 straipsnio 1 dalį asmuo atsako tik už rengimosi padaryti sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, o nu­sikalstama veika, numatyta BK 183 str. 1 d., pagal BK 11 str. 3 d. priskirstina ne­sunkių nusikaltimų kategorijai. Taigi, pirmosios instancijos teismas nenustatė esminių bylos aplinkybių, kurių pripažinimas arba nepripažinimas gali lemti nusikalstamos veikos sudėties buvimo ar nebuvimo nustatymą ir asmens kaltės klausimo išsprendimą. Dėl nurodytų motyvų, apelianto nuomone, už svetimo turto pasisavinimą (BK 183 str. 1 d.) jis nuteistas nepagrįstai, nesant tam nei teisinio, nei faktinio pagrindų.

Inkriminuojant jam daiktų, kratų metu rastų S. S. ir M. P. gyvenamo­siose patalpose, pasisavinimą, pirmosios instancijos teismas įrodymais pripažino ir rėmėsi panašių prekių gavimo dokumentų kopijomis, patvirtinančiomis šių daiktų priklausomumą UAB (duomenys neskelbtini), tačiau neatkreipė dėmesio į tai, kad pagal 2008-07-02 sutartį dėl darbuotojų visiškos materialinės atsakomybės jis buvo atsakingas ne už visas UAB (duomenys neskelbtini) turimas materiali­nes vertybes, o tik už tas prekes, kurios buvo pristatytos į parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), sandėlį. Šioje baudžiamojoje byloje jis buvo apkaltintas daiktų, kurių konkretūs (individualūs) identi­fikaciniai numeriai buvo nustatyti jų apžiūros metu, pasisavinimu, tačiau gaudamas UAB (duomenys neskelbtini) priklausančias prekes į šios įmonės parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), sandėlį, jis pasirašydavo prekių gavimo dokumentus - krovinio gabenimo važtaraščius, prekių gavimo žiniaraščius, kuriuose buvo nu­rodomas tik prekės pavadinimas, modelis, prekių kiekis ir kaina, o konkretūs gaunamų prekių serijos ir identifikaciniai numeriai nurodomi nebuvo. Dėl šios priežasties, apelianto įsitikinimu, jis nepagrįstai buvo apkaltintas aukščiau nurodytų prekių pasisavinimu, kadangi nustatytas dalies šių prekių priklausomumas įmonei - UAB (duomenys neskelbtini), dar nereiškia, kad būtent šios konkrečios prekės kaltinime nurodytu laiku bu­vo pristatytos į parduotuvę (duomenys neskelbtini), o ne į kitą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausan­čią parduotuvę Vilniaus mieste. Nurodomas aplinkybes patvirtina byloje esanti 2009-10-06 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje yra konstatuota, kad tiriamuoju laikotarpiu (nuo 2008-07-04 iki 2009-01-20) pagal tyrimui pateiktus prekių gavimo dokumentus nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvė (duomenys neskelbtini) gavo 1 050 vnt. tikrinamų prekių, iš kurių už 899 vnt. prekių gavimą doku­mentuose pasirašė parduotuvės sandėlininkas-krovėjas A. S., ir kad šio tyrimo metu pagal tyrimui pateiktus UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvės (duomenys neskelbtini) prekių pirkimo, par­davimo bei perdavimo dokumentus 2009-01-08 nustatytas 181 vnt. tikrinamų prekių likutis sutampa su UAB (duomenys neskelbtini) informacinių technologijų departamento sudarytose prekių pajamų ir išlaidų apyskaitose 2009-01-08 nurodytu šių prekių likučiu.

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, neatlikęs įs­tatymu nustatytos pareigos išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir tik tuo pagrindu vertinti įrodymus, padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo (BPK 20 str. 3 d.) pažei­dimą, sukliudžiusį teismui priimti teisingą nuosprendį. Pirmosios instancijos teismas neįgyvendino baudžiamojo proceso paskirties greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas, tuo pažeisdamas ir BPK 1 str. 1 d. nuostatas. Šie pažeidimai yra esminiai, nes jie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuospren­dį. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismo motyvai dėl jam inkri­minuotos nusikalstamos veikos pobūdžio ir apimties yra prieštaringi: išdėsčius konkrečias nusikaltimo aplinkybes ir tiksliai nurodžius, jog jo kaltė byloje yra neginčijamai nustatyta ir 2009-01-07 in­ventorizacijos aktu, pagal kurį, dalinai inventorizavus prekes, gautas pagal prekių gavimo žiniaraščius Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo nustatyti prekių trūkumai, tame tarpe nurodant ir keturis televizorius PHILIPS 26PFL3403/10, kitoje to paties nuosprendžio dalyje jau teigiama, jog „Nors kaltinime nurodo­ma, kad A. S. pasikėsino pasisavinti, o M. P. padėjo pasikėsinti pasisavinti UAB (duomenys neskelbtini) prekes, tarp kurių ir keturis bendros 6 716 Lt vertės televizorius PHILIPS 26PFL3403/10, <...> tačiau byloje nėra įrodyta, kad būtent tiek šių televizorių buvo pasikėsinta pasisavinti. <...> nei M. P., nei A. S. nebuvo kaltinami dėl šių trūkstamų televizorių pasisavinimo. Kadangi byloje nėra surinkta jokių įrodymų, kad A. S. pasikėsino pasisavinti šių dviejų trūks­tamų televizorių, o M. P. jam padėjo tai padaryti, iš kaltinimo šios prekės šalinamos”. To­kios nelogiškos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos apimties bei kvalifikavimo, kai vienoje nuo­sprendžio dalyje nurodoma konkreti teismo padaryta išvada, o kitoje jau abejojama dėl pateikto įrody­mo patikimumo, sudaro pagrindą keisti ar net naikinti nuosprendį: tame pačiame nuosprendyje esant tokioms prieštaringoms išvadoms, pripažįstama, kad teismas išnagrinėjęs bylą nenustatė nusikaltimo sudėties būtinų požymių ir savo išvadas dėl nusikalstamų veiksmų apimties ir kvalifikavimo pagrindė abejotinais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atskirdamas vieną nuo kito, o kai kurių iš viso nevertino, nebuvo vertinama ir analizuojama įrodymų visuma, nepateikta įtikinamų motyvų, kodėl priimami tik kaltinimą patvirtinantys įrodymai. Tai turėtų būti vertinama kaip esminis BPK normų pažeidimas.

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, padaręs iš­vadą, kad turtą kratos metu rastą pas M. P., <...> A. S. įgijo nusikalstamu būdu”, t.y. nuosprendyje nurodęs, jog „M. P. teisme patvirtino, kad jis iš A. S. už 2 700 Lt įgijo parduotuvės (duomenys neskelbtini), buvusios (duomenys neskelbtini), prekes, nepagrįstai priėmė spren­dimą konfiskuoti iš jo iš nusikalstamos veikos gautus pinigus, išieškant iš jo 2 700 (du tūkstan­čius septynis šimtus) Lt sumą Lietuvos Respublikos BK 72 str. 2 d. 3 p., 5 d. pagrindu. Šioje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas išsprendė dėl nusikalstamos veikos turto savininkui - UAB (duomenys neskelbtini) (dabartinis pavadinimas UAB (duomenys neskelbtini)) padarytos 10 501,88 Lt turtinės žalos atlyginimo klausimą - priėmė šio civilinio ieškovo atstovo V. T. atsisakymą nuo byloje pareikšto civilinio ieškinio tuo pagrindu, kad visos įmonei priklausančios prekės, civiliniame ieš­kinyje įvertintos bendra 10 501,88 Lt suma, dar ikiteisminio tyrimo metu buvo rastos pas kaltinamuo­sius bei grąžintos saugojimui į įmonės sandėlį (BPK 108 str.). Dėl nurodytų motyvų, šioje baudžiamojoje byloje nėra teisinio pagrindo taikyti BK 72 str. 2 d. 3 p. ir 5 d. nuostatas.

Taip pat apeliantas skunde pažymi, kad Lietuvos Respublikoje baudžiamasis procesas vyksta valstybine kalba (BPK 8 str. 1 d.). BPK 8 str. 3 d. imperatyviai nustatyta, kad bylos dokumentai, kurie šio Kodekso nustatytais atvejais įteikiami įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam, taip pat kitiems proceso dalyviams, turi būti išversti į jų gimtąją kalbą arba į kitą kalbą, kurią jie moka. Lietuvos Respublikos BPK 310 straipsnis ir 324 straipsnio 14 dalis numato, kad nuteistajam ir išteisintajam, nemokantiems lietuvių kalbos, nuosprendžio ir apelia­cinės instancijos teismo nutarties nuorašai privalo būti įteikiami išversti į kalbą, kurią jie moka. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamą nuosprendį priėmė 2012-02-29, iki šiol jis taip ir nega­vo nuosprendžio vertimo į jam suprantamą rusų kalbą. Ši aplinkybė laikytina esminiu baudžia­mojo proceso įstatymo pažeidimu, nes neįvykdžius šio reikalavimo buvo pažeista jo teisė į gynybą.

Kadangi pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplin­kybių, priimtas jo atžvilgiu apkaltinamasis nuosprendis naikintinas ir baudžiamoji byla nutrauktina.

Teismo posėdžio metu nuteistųjų gynėjai prašė apeliacinius skundu tenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundu atmesti.

Nuteistųjų apeliaciniai skundai atmestini.

Bylą apeliacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 29 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kaip tik tai nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ir padarė, nepažeisdamas Baudžiamojo proceso kodekso 20 str., 301 str. reikalavimų, ištyrė byloje esančius įrodymus, teisingai įvertino jų visumą, tarpusavio sąsajas ir padarė pagrįstą išvadą, jog apeliantai padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d., 22 str. 1 d., 183 str. 1 d., 22 str. 1 d., 24 str. 6 d., 183 str., 1 d., 189 str. 1 d.

Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę tyčia neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu - turi realią galimybę juo naudotis ar disponuoti, ir taip padaro žalą turto savininkui. Baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimą galima tik esant tiesioginei tyčiai, kurią suponuoja tai, kad kaltininkas supranta, jog svetimą turtą ar turtinę teisę neteisėtai paverčia savu turtu, numato, kad dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori (baudžiamosios bylos Nr. 2K–733/2007, 2K-123/2007, Nr. 2K-7-198/2008, 2K-208/2008, 2K-171/2010, 2K-575/2010).

Baudžiamojoje byloje esančios 2008-07-02 neterminuota darbo sutartis Nr. DS1215, 2008-07-02 visiškos materialinės atsakomybės sutartis, patvirtina tai, jog kaltinime nurodytu laiku A. S. UAB (duomenys neskelbtini)(šiuo metu UAB (duomenys neskelbtini)) (kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) parduotuvėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), dirbo sandėlininku – krovėju bei buvo materialiai atsakingas už jam suteiktas darbo priemones ir turtą, savo parašu patvirtindavo apie atvežtų prekių pristatymą ir jų gavimą prekybos centre. M. P., UAB (duomenys neskelbtini) (kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)) direktorius, 2008-04-16 pasirašė Krovinių pervežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), kuri 2007-09-12 buvo pasirašiusi Krovinio vežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), t.y. M. P. kaltinime nurodytu laikotarpiu tame tarpe ir UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvei (duomenys neskelbtini) pristatinėjo prekes. Iš liudytojo A. P., kuris dirbo UAB (duomenys neskelbtini) transporto skyriaus vadovo pavaduotoju, seka, jog kaltinime nurodytu laikotarpiu M. P. dirbo vairuotoju, jis buvo samdomas vairuotojas iš kitos įmonės.

Byloje liudytojais apklaustų R. M., M. J., R. B., D. G., G. I., I. T. parodymais, 2009-01-07 inventorizacijos aktu nustatyta, jog 2009-01-07 UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), buvo užfiksuotas prekių trūkumas. Minėtų liudytojų parodymais, prekių gavimo važtaraščiais Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog būtent M. P. įvykio dieną pristatė į parduotuvę (duomenys neskelbtini) prekes, o jas priėmė ir už gautas važtaraščiuose nurodytas prekes pasirašė A. S..

Iš minėtų liudytojų parodymų seka, jog kurį laiką (duomenys neskelbtini) parduotuvėje buvo fiksuojamas prekių trūkumas, nebuvo aišku kokiu būdu ir kur dingsta prekės. Buvo ieškoma, kokiu būdu prekės dingsta. Versija, kad prekės vagiamos tiesiai iš parduotuvės nepasitvirtino, peržiūrint vaizdo įrašą, tokių faktų nebuvo nustatyta. Buvo nuspręsta patikrinti prekių priėmimą. 2009-01-07 buvo pristatinėjamos prekės iš UAB (duomenys neskelbtini), prekes pristatė V. P., prekes priėmė ir už gautas prekes važtaraščiuose pasirašė A. S., t.y. A. S. savo parašu prekių gavimo važtaraščiuose patvirtino, kad į (duomenys neskelbtini) parduotuvę buvo pristatytos ir iškrautos visos važtaraščiuose nurodytos prekės. Po to, kai prekes atvežęs V. P. išvažiavo iš parduotuvės, o A. S. važtaraščius pateikė gautų prekių užpajamavimui, buvo nuspręsta patikrinti gautas prekes. Patikrinus realiai sandėlyje iškrautas prekes ir gautų prekių važtaraščiuose nurodytas prekes buvo nustatytas trūkumas, dėl ko buvo nuspręsta atlikti prekių inventorizaciją. Kilo įtarimas, kad tai padarė A. S., kuris priėmė prekes ir savo parašu patvirtino prekių gavimo faktą. Buvo patikrintas vaizdo įrašas ir padaryta išvada, kad prekės iš prekybos salės per kasas niekur neišėjo. Tada buvo iškviestas A. S., kuris kartu su direktoriumi R. M. nuėjo pas jį į kabinetą. A. S. pasiteiravus, kur dingo prekės, pastarasis nurodė, kad prekių neėmė, iš automobilio buvo viskas iškrauta. A. S. susiskambinus su prekes atvežusiu V. P., pastarasis tos pačios dienos vakarą atvežė trūkstamas prekes, iškraunat minėtas prekes buvo filmuojama. Kaip matyti iš 2009-01-07 inventorizacijos akto, (duomenys neskelbtini) parduotuvėje 2009-01-07 buvo atlikta dalinė inventorizacija, inventorizuotos prekės pagal prekių gavimo žiniaraščius Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Inventorizacijos metu nustatytas šių prekių trūkumas: keturių televizorių LG 32LG2000, kurių bendra vertė 6396 Lt, televizoriaus SHARP LC-20S5EWHN 1, kurio vertė 999 Lt, televizoriaus LG 22LG3050, kurio vertė 1299 Lt, televizoriaus Sony KDL-26L4000K, kurio vertė 1869 Lt, keturių televizorių PHILIPS 26PFL3403/10, kurių vertė 6716 Lt, televizoriaus PHILIPS 22PFL3403/10, kurio vertė 1399 Lt, televizoriaus LG 32LG5000, kurio vertė 1949 Lt, televizoriaus PHILIPS 42 PFL7613, kurio vertė 4799 Lt, fotoaparato PANASONIC DMS-FS20E-S, kurio vertė 949 Lt, fotoaparato NIKON D60, kurio 1799 Lt, fotoaparato NIKON S560, kurio vertė 649 Lt (b.t. 3, b.l. 99-108). Byloje esantis vaizdo įrašas bei 2010-12-09 daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad M. P. 2009-01-07, apie 18.30 val. į (duomenys neskelbtini) parduotuvę grąžino pasisavinti pasikėsintas prekes (b.t. 2, b.l. 133-135).

Pagrįstai pirmosios instancijos teismas, grįsdamas apeliantų kaltę, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 str. 1 d., 183 str. 1 d. (A. S.), 22 str. 1 d., 24 str. 6 d., 183 str. 1 d. (M. P.), vadovavosi ir nuosekliais M. P. parodymais apie pasikėsintų pasisavinti UAB (duomenys neskelbtini) priklausančių prekių pristatymo į (duomenys neskelbtini) parduotuvę bei iškrovimo aplinkybes. Iš M. P. parodymų seka, jog jis 2009-01-07 atvežė prekes į (duomenys neskelbtini) parduotuvę. Rampą atidarė A. S., kuris paprašė, kad kai kurių prekių „nedakrautų”. A. S. sakė, kad surašys dokumentus. Kokių prekių nereikia „dakrauti”, parodė ant dėžių, buvo gal 8-9 dėžės. A. S. pasirašė už visas prekes. Po prekių „nedakrovimo”, tai buvo apie 13-14 val., jis nuvažiavo prie „Pasidaryk pats” ir laukė A. S. skambučio. Nesulaukęs skambučio, pats jam paskambino, tačiau A. S. neprisiskambino. Tuomet „nedakrautas” prekes automobilyje pastūmė į šoną ir grįžo į „Vingio terminalas“, o ryte jau turėjo būti Šiauliuose, kur turėjo vykti iš vakaro. Tačiau A. S. jam parašė sms žinutę „atvežk prekes, iškrauk, palik ant rampos ir pats išvažiuok“. Jis atvažiavo prie rampos, ten pradėjo filmuoti. Jis iškrovė prekes prie rampos ir išvažiavo.

Priešingai, apelianto A. S. parodymais nėra pagrindo tikėti, kadangi jie yra prieštaringi. Ikiteisminio tyrimo metu A. S. nurodė, jog 2009-01-07 apie 11.00 val., tačiau tiksliai laiko nurodyti negali, jam paskambino M. P. ir pranešė, kad netrukus atveš prekes. Apie 12.00 val. M. P. atvažiavo, paskambino jam, po ko jis kartu su apsaugos darbuotoja išėjo į rampą. M. P. jam padavė prekių važtaraščius. Jis asmeniškai iškrovė prekes iš automobilio, M. P. savo noru jam padėjo. M. P. prekes atveždavo kelis kartus per savaitę, visada viskas buvo tvarkingai perduota. 2009-01-07 pasitikėdamas M. P. sąžiningumu, jis prekes pagal jo pateiktus važtaraščius priėmė nesutikrinęs jų konkretaus kiekio, o tik pavadinimus. Nieko neįtardamas, jis pasirašė važtaraščiuose ir, kai visos prekės buvo iškrautos rampoje, M. P. išvažiavo. M. P. išvažiuojant, jo automobilis buvo visiškai tuščias. Jis pridavė prekių važtaraščius. Maždaug po pusvalandžio jį pakvietė į direktoriaus kabinetą ir informavo, kad patikrinus gautas prekes pastebėtas trūkumas. Būnant direktoriaus kabinete, jis iš savo mobilaus ryšio telefono paskambino M. P. ir pasakė, kad trūksta prekių. M. P. jam atsakė, kad atveš. Apklausos metu A. S. nurodė ir tai, jog M. P. pas jį rastų prekių neiškrovė, o jis prekių gavimo dokumentuose pasirašė, pasitikėdamas vairuotoju, iš tikrųjų prekių nesutikrino. Nors teisiamojo posėdžio metu A. S. taip pat nurodė, jog 2009-01-07 (duomenys neskelbtini) parduotuvės sandėlyje buvo iškrautos be patikrinimo, jis pasirašė krovinio atvežimo dokumentus, prekes atvežęs automobilis išvažiavo tuščias, tačiau nurodė ir tai, jog jis tik vieną kartą, pasitikėdamas M. P., nesutikrino realiai atvežtų prekių su prekėmis, nurodytomis važtaraštyje, ir tai buvo 2009-01-07. Parodė, kad vasaros metu buvo 2-3 atvejai, kai UAB (duomenys neskelbtini), kurioje vairuotoju dirbo ir M. P., atveždavo prekes su trūkumais. Taigi, tikėti versija, kad A. S., buvus ir daugiau iš UAB (duomenys neskelbtini) prekių trūkumo atvejų, pasitikėjo M. P. ir nesutikrinęs prekių pasirašė krovinio važtaraščiuose, nėra pagrindo.

Taip pat pagrįstą išvadą dėl visų prekių iškrovimo iš automobilio teismas padarė ir vertindamas liudytojos I. T. parodymus. Įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, teismas pagrįstai konstatavo, jog liudytoja galėjo sąžiningai klysti, nurodydama, kad visos prekės iš automobilio buvo iškrautos.

Nors apeliantai neigia susitarimą pasisavinti UAB (duomenys neskelbtini) priklausančias prekes, tačiau tai patvirtina aukščiau išdėstytų įrodymų visuma, taip pat ir byloje esančios telefoninių pokalbių išklotinės, kurios patvirtina pastovų pastarųjų ryšių palaikymą laikotarpiu nuo 2008-07-30 iki 2009-01-08, tame tarpe ir ne darbo metu. Lyginant 2008 m. gruodžio mėnesio A. S. bei M. P. skambučius ir žinutes bei A. S. darbo grafiką, matyti, kad dienomis, kai jis nedirbdavo, buvo telefoniniai kontaktai - 2008-12-05 - 2 skambučiai, 2008-12-12 - 6 skambučiai, 2008-12-14 - 1 skambutis, 2008-12-20 - 2 skambučiai, 2008-12-31 - 2 skambučiai. Analizuojant 2009-01-07 dienos telefoninius skambučius tarp A. S. ir M. P. matyti, kad M. P. 2009.01.07 08:22:30 skambino A. S., A. S. 2009.01.07 08:43:30 skambino M. P., A. S. 2009.01.07 09:20:38 - M. P., A. S. 2009.01.07 09:28:48 -M. P., M. P. 2009.01.07 10:15:50 - A. S., A. S. 2009.01.07 10:28:27 - M. P., M. P. 2009.01.07 11:20:53 - A. S.. 2009-01-07 nuo 16:46:30 iki 19:12:15 buvo SMS žinutės. Šiuo laikotarpiu A. S. parašė 15 žinučių, M. P. - 14 žinučių.

Esant aukščiau išdėstytų aplinkybių visumai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pagrįstai apeliantai skundžiamu nuosprendžiu pripažinti kaltais pagal BK 22 str. 1 d., 183 str. 1 d. (A. S.), 22 str. 1 d., 24 str. 6 d., 183 str. 1 d. (M. P.).

Byloje esančiais 2009-03-25 kratų protokolais bei 2009-04-07 kratų metu paimtų daiktų apžiūros protokolu nustatyta, jog 2009-03-25 S. S. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), kratos metu rasta: 1) televizorius „SAMSUNG“, model LE26A456C2DXBT, serijos Nr. 80423HJQA00006A, su distancinio valdymo bloku; 2) žaidimų įranga „SONY PLAY STATION“, serijos Nr. 02-27430423 – 7467907 – CECHCO4 su valdymo blokeliu modelis CECHZC1E; 3) nešiojamas kompiuteris „ASUS“, serijos Nr. F5SL ASUS 87NOAS408665306;

2009-03-25 M. P. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), namo rūsio patalpose kratos metu rasta: 1) įmontuojama orkaitė ARISTON Hotpoint, modelis FQ 101.1/HA, kodas 03485580000; 2) įmontuojama dujinė viryklė (viršutinė dalis) ARISTON Hotpoint, modelis TQ751SIX/HA, Cod: 44481550000, S/N808190662; 3) garų ištraukėjas F.BAYER MISTRAL 90EL, Serijos Nr. 190104807050047; 4) šaldytuvas ELECTROLUX INSPIRE SPACE PLIUS, Model ERB29301X8, serijos Nr. 84540051, Prod. Nr. 925031054-02 (b.t. 3, b.l. 13-14, 22-26, 33-49).

Byloje esančiais UAB (duomenys neskelbtini) pateiktais dokumentais įrodyta, jog kratų metu paimtos prekės priklauso UAB (duomenys neskelbtini) ir 2008-08-20 - 2008-12-19 laikotarpiu buvo pristatytos į UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvę (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini). Laikotarpyje nuo 2008-12-02 iki 2008-12-11 M. P. pristatė, o A. S. UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvėje (duomenys neskelbtini) priėmė šias prekes: 1) įmontuojamą orkaitę ARISTON, FQ 101.1/HA, kuri UAB (duomenys neskelbtini) pagal prekių gavimo žiniaraštį gauta 2008-12-02, pagal sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), į parduotuvę (duomenys neskelbtini) pagal krovinio važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini) atvežta 2008-12-02; 2) įmontuojamą dujinę viryklę (viršutinė dalis) ARISTON TQ751S, kuri UAB (duomenys neskelbtini) pagal prekių gavimo žiniaraštį gauta 2008-12-02, pagal sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), į parduotuvę (duomenys neskelbtini) pagal krovinio važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini) atvežta 2008-12-02; 3) garų ištraukėją MISTRAL 90EL, kuris UAB (duomenys neskelbtini) pagal prekių gavimo žiniaraštį gautas 2008-12-08, pagal sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), į parduotuvę (duomenys neskelbtini) pagal krovinio važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini) atvežtas 2008-12-09; 4) šaldytuvas „Elektrolux“ ERB29301X8, UAB (duomenys neskelbtini) pagal prekių gavimo žiniaraštį gautas 2008-12-11, pagal sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), į parduotuvę (duomenys neskelbtini) pagal krovinio važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini) atvežtas 2008-12-11 (b.t. 3, b.l. 112-114, 115-118, 119-121). Iš PVM sąskaitos – faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2008-08-20 pirko iš UAB „Acme kompiuterių komponentai“ kompiuterius, tarp kurių kompiuteris ASUS F5SL 87NOAS408665306 (b.t. 3, b.l. 69).

Byloje nustatyta, jog T. C. pristatė, o A. S. UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvėje (duomenys neskelbtini) priėmė prekes: žaidimų įrangą „SONY PLAY STATION 3“, gamyklinis Nr. 02-27430423, kuri UAB (duomenys neskelbtini) pagal prekių gavimo žiniaraštį gauta 2008-12-18, pagal sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (tarptautinės sąskaitos – faktūros Nr. (duomenys neskelbtini)), į parduotuvę (duomenys neskelbtini) pagal krovinio važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini) atvežta 2008-12-19; televizorių „SAMSUNG“, modelis LE26A456C2DXBT, kuris UAB (duomenys neskelbtini) įgytas pagal 2008-10-16 tarptautinę sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), į parduotuvę (duomenys neskelbtini) pagal krovinio važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini) atvežta 2008-12-11 (b.t. 3, b.l. 89-90, 110-111, 159, 85-86, 136-138). Liudytoju apklaustas T. C. apklausos metu patvirtino, jog pagal krovinio važtaraščius Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) jis pristatė prekes į parduotuvę (duomenys neskelbtini), prekes pagal minėtus krovinio važtaraščius priėmė parduotuvės (duomenys neskelbtini) sandėlininkas A. S., pasirašydamas krovinio važtaraštyje. Visos prekės pagal šiuos krovinio važtaraščius buvo iškrautos parduotuvės (duomenys neskelbtini) sandėlyje ir jis po du egzempliorius šių krovinio važtaraščių grąžino UAB (duomenys neskelbtini) atsakingam darbuotojui. Aukščiau paminėtomis sutartimis nustatyta, jog 2008-08-20 - 2012-12-19 laikotarpiu A. S. UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), dirbo sandėlininku – krovėju bei buvo materialiai atsakingas už jam suteiktas darbo priemones ir turtą, M. P. iš UAB (duomenys neskelbtini) tame tarpe ir UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvei (duomenys neskelbtini) pristatinėjo prekes. Kadangi aukščiau išdėstytais įrodymais nustatyta, jog paminėtos UAB (duomenys neskelbtini) priklausančios prekės buvo pristatytos būtent į parduotuvę (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), apie šių prekių pristatymą bei iškrovimą (duomenys neskelbtini) parduotuvės sandėliuose A. S. savo parašu patvirtino krovinių važtaraščiuose, būtent A. S. ir buvo materialiai atsakingas už šias prekes.

Apeliantas M. P. teisiamojo posėdžio metu aiškindamas jo gyvenamojoje vietoje kratos metu rastų daiktų įgijimo aplinkybes, nurodė, jog jis juos 2008 m. lapkričio pabaigoje įgijo iš A. S. už 2700 Lt. Prekės buvo nesupakuotos, be garantinių dokumentų, bet A. S. jam pasakė, jog jeigu reikės, parūpins dokumentus. Kai pirko prekes iš A. S., pastarasis jam apmokėjimo dokumento nedavė, jis pats jokių čekių neprašė. Teisėjų kolegija kritiškai vertina apelianto M. P. apeliacinio skundo argumentus, neva jis šias prekes įgijo nežinodamas, kad jos yra įgytos nusikalstamu būdu. M. P., kaip į prekybos vietas buitinę techniką pristatantis vairuotojas, žinojo tiekiamų prekių kainas. Pagal apelianto parodymus, jis iš A. S. įmontuojamą orkaitę, įmontuojamą dujinę viryklę, garų ištraukėją ir šaldytuvą įsigijo už 2700 Lt, kai tuo tarpu minėtų prekių bendra vertė pagal byloje esančius prekių gavimo žiniaraščius, sąskaitas – faktūras yra 5096 Lt, t.y. beveik dvigubai didesnė nei už jas sumokėjo apeliantas. Be to, byloje nėra patvirtinančių įrodymų, kad M. P. iš A. S. įgytos prekės buvo brokuotos, kas pagrįstų mažesnes prekių įsigijimo kainas. Dar daugiau, M. P. teikdamas prekių išvežiotojo paslaugas, puikiai žinojo prekių, tame tarpe ir brokuotų, įgijimo parduotuvėse tvarką, prekės įgijimo atveju gaunamus dokumentus. Gi šiuo atveju, pasak paties apelianto, jam įgijus iš A. S. kratos metu paimtas prekes, pastarasis jam nepateikė jokių prekės įgijimą patvirtinančių dokumentų, prekių garantinių dokumentų. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau nurodytos aplinkybės neabejotinai patvirtina faktą, jog M. P. suvokė ir žinojo, kad įgyja nusikalstamu būdu įgytą turtą.

Byloje liudytoju apklaustas P. S. nuosekliais parodymais patvirtino, jog iš A. S. 2008 metais nuo spalio ar lapkričio mėnesių iki gruodžio mėnesio pirko du naujus LCD (skystųjų kristalų) televizorius, markių neprisimena, galėjo būti SAMSUNG arba PHILIPS, įstrižainė 30-32 ir 37-40 colių. Už juos sumokėjo atitinkamai 1500 litų ir 2500-3000 Lt, tiksliau neatsimena, bet tai buvo gera kaina, per pusę pigiau negu parduotuvėje. A. jam sakė, kad vėliau turės daugiau televizorių. Po to A. jam dar skambino pats ir siūlė pirkti buitinę techniką, kiek pamena skalbimo mašinas ir kitą buitinę techniką, bet tiksliai kokią dabar neprisimena, nes jo tai nedomino. Televizorius A. jam atveždavo pats. 2009 metų pradžioje jis skambino A. ir klausė, ar dar turi televizorių pardavimui, tačiau šis pasakė, kad neturi ir neturės. Asmens parodymo atpažinti metu P. S. atpažino A. S. kaip asmenį, iš kurio pirko televizorius.

Apelianto A. S. parodymai dalyje dėl S. S. ir M. P. gyvenamosiose vietose kratų metu rastų ir paimtų daiktų buvo nenuoseklūs ir prieštaringi. 2010-12-03 vykusios apklausos metu A. S. nurodė, jog M. P. pas jį rastų prekių neiškrovė, o jis prekių gavimo dokumentuose pasirašė, pasitikėdamas vairuotoju, iš tikrųjų prekių nesutikrino. Dėl jo žmonos tėvų bute rastų daiktų nieko paaiškinti negalėjo. Teisiamojo posėdžio metu A. S. jau parodė, jog jis tik vieną kartą, pasitikėdamas M. P., nesutikrino realiai atvežtų prekių su prekėmis, nurodytomis važtaraštyje, ir tai buvo 2009-01-07. Tuo tarpu dėl pas S. S. gyvenamojoje vietoje kratos metu rastų daiktų nurodė, jog su šiais daiktais neturi nieko bendro, jų įsigijime nedalyvavo.

Taip pat pagrįstai pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino liudytojų S. S., V. S., A. N. parodymus apie kratos metu rastų daiktų įgijimo aplinkybes. Minėtų liudytojų parodymai ne tik, kad prieštarauja aukščiau išdėstytų įrodymų, patvirtinančių apelianto A. S. kaltę pasisavinus UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, visumai, bet jų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai. Minėti liudytojai nepateikė nei vieno iš aukščiau paminėtų kratos metu paimtų daiktų įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Be to, minėti liudytojai, kaip apeliantui artimi žmonės (V. S. yra apelianto brolis, S. S. – žmona, o A. N. – žmonos brolis), yra ir suinteresuoti bylos baigtimi.

Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, daro išvadą, jog apeliantai skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai pripažinti kaltais pagal BK 183 str. 1 d. (A. S.), 189 str. 1 d. (M. P.). Baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, jog A. S. pagal 2008-07-02 darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) (kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), sandėlyje sandėlininku - krovėju bei pagal 2008-07-02 sutartį dėl darbuotojų visiškos materialinės atsakomybės būdamas visiškai materialiai atsakingas už jam patikėtas materialines vertybes bei jų saugumą, tyčia nuo 2008-08-20 iki 2008-12-19 pasisavino jam patikėtą UAB (duomenys neskelbtini) 10501,88 Lt bendros vertės turtą, po ko dalį jo perdavė M. P. nuosavybėn, tuo tarpu M. P. laikotarpiu nuo 2008-12-02 iki 2008-12-11, žinodamas, kad jo įgyjamos prekės yra gautos nusikalstamu būdu, t.y. UAB (duomenys neskelbtini) sandėlininko - krovėjo A. S. pasisavintos, iš A. S. įgijo, pagal 2008-04-16 Krovinių pervežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), į UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), sandėlį, pristatytas prekes, iš viso 5096,00 Lt sumai, kurios buvo rastos 2009-03-25 kratos metu jo gyvenamojoje vietoje. Tuo pačiu pažymėtina tai, jog aplinkybė, kad prekių gavimo dokumentuose - krovinio gabenimo važtaraščiuose, prekių gavimo žiniaraščiuose, nebuvo nu­rodomi konkretūs gaunamų prekių serijos ir identifikaciniai numeriai, aukščiau išdėstytų įrodymų kontekste, nepaneigia apelianto A. S. kaltės padarius aptariamą nusikalstamą veiką.

Priešingai nei nurodoma apelianto A. S. apeliaciniame skunde, pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gauti pinigai, išieškant iš jo 2700 Lt (BK 72 str. 2 d. 3 p., 5 d.) (2004 07 05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija, įsigaliojo nuo 2004 07 13). Vadovaujantis BK 72 str. 2 d. 3 p. (2004 07 05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija, įsigaliojo nuo 2004 07 13), privalomai konfiskuojami iš nusikalstamos veikos gauti pinigai ir kiti materialią vertę turintys daiktai. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, jog M. P., įsigydamas iš A. S. pastarojo pasisavintą UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą: įmontuojamą orkaitę, įmontuojamą dujinę viryklę, garų ištraukėją ir šaldytuvą, sumokėjo 2700 Lt, t.y. gavo pajamas už nusikalstamu būdu įgytą turtą.

Teismas sutinka su apelianto A. S. skundo argumentais, jog apylinkės teismas, neįteikdamas skundžiamo nuosprendžio jam suprantama kalba, pažeidė BPK 8 straipsnio 3 dalies nuostatas. Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, minėtas pažeidimas nagrinėjamu atveju nelaikytinas esminiu, apeliantui sutrukdžiusiu pasinaudoti savo teise apskųsti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-02-29 nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų M. P. (M. P.), A. S. (A. S.) apeliacinius skundus atmesti.