Kauno apygardos teismo nutartis

2017-04-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-50-493/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2016-09-13Alytaus apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-04-25Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-25
Bylos Nr.
1A-50-493/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-64723-2015-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Arūnas Paštuolis
Nuteistasis
P. Č.
Nukentėjusysis
V. M.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1A-50-493/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-64723-2015-3Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algirdo Remeikos,

sekretoriaujant Nomedai Vilimavičienei, Indrei Karpienei,dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei,nuteistajam P. Č. ir jo gynėjai advokatei Aušrai Ručienei,ekspertui Leonui Urbanavičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. Č. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžio, kuriuo P. Č. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta laisvės apribojimo bausmė 1 metams, įpareigojant jį bausmės atlikimo metu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, tęsti darbą, uždrausti bendrauti su V. M. ir G. M..

Nukentėjusiojo V. M. civilinis ieškinys tenkintas visiškai, iš P. Č. priteista 500 Eur (penki šimtai eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo V. M. naudai.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. Č. nuteistas už tai, kad 2015 m. lapkričio 23 d. apie 15 val. 30 min. (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, namo, pažymėto penkioliktuoju numeriu, kieme, V. M. dujų balionėliu papurškė į veidą bei apie pusės metro ilgio kietu buku daiktu sudavė ne mažiau keturis smūgius, pataikydamas į dešinę ranką bei į šonus, po to ne mažiau tris kartus įspyrė į šonus, dėl ko nukentėjusysis V. M. nugriuvo, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį dešinio žastikaulio lateralinio galo lūžimu, sveikatos sutrikdymu ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui.Nuteistasis P. Č. skundžia Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Skunde nuteistasis nurodo, kad nuosprendis neatitinka reikalavimų – jame visiškai neaptarti apeliantą teisinantys įrodymai, iš esmės neišanalizuota visa situacija. Nuteistojo manymu, šis įvykis galimai buvo inicijuotas dėl to, kad nukentėjusysis kartu su savo motina pyko ant jo, kad dėl nukentėjusiojo neteisėtų veiksmų jis nuolat kviesdavo policiją, o nukentėjusysis buvo baudžiamas administracine tvarka. Nuosprendis yra pagrįstas vien nukentėjusiojo parodymais, aiškiai pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 301 straipsnio 2 dalies nuostatas.Apeliantas pažymi, kad byloje yra nepaneigtas faktas, kad įvykio metu, t. y. tada, kai sumuštas V. M., nuteistasis buvo išvykęs į Kauną. Šias aplinkybes patvirtino liudytojai V. B. ir L. Č., tačiau šių liudytojų parodymų teismas visiškai nevertino.Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, patvirtinančių faktą, kad nukentėjusiojo atžvilgiu būtų buvęs panaudotas dujų balionėlis, šių aplinkybių V. M. nenurodė nei liudytojai A. G., nei ligoninėje, nei kreipiantis į Bendrąjį pagalbos centrą. Byloje nustatyta, kad įvykio metu nukentėjusysis buvo neblaivus, tačiau teismas nesiaiškino, kada ir kiek alkoholinių gėrimų išgėrė nukentėjusysis įvykio dieną, ar dėl girtumo jis iš viso galėjo objektyviai nurodyti jo sumušimo aplinkybes. Nagrinėjant bylą teisme, į teismo posėdį nebuvo iškviestas specialistas, kuris davė išvadą Nr. G 1262/15(06), taip ir liko neišsiaiškintos aplinkybės, ar padaryti sužalojimai nukentėjusiajam galėjo gautis pastarajam krentant ir atsitrenkiant į kietą pagrindą, ar, būdamas neblaivus, taip save galėjo susižaloti pats nukentėjusysis. Taip pat nenustatyta, ar šie sužalojimai nukentėjusiajam nebuvo padaryti kitą dieną ar kitu laiku, nei nurodė pats V. M.. Teismas iš viso neišsiaiškino, ką tą dieną veikė nukentėjusysis, su kuo jis bendravo, kaip atrodė, ką veikė dvi valandas po įvykio.Apeliantas pažymi, kad pats nukentėjusysis, parodžius daiktinį įrodymą – lazdą, nurodė, kad būtent tokia lazda buvo sužalotas, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad, duodant parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, jis nurodė, kad smūgiai jam buvo suduoti strypu, kadangi smūgiai buvo labai stiprūs, jam atrodė, kad tas daiktas galėtų būti metalinis, to daikto atpažinti negalėtų, ir dabar, praėjus beveik metams laiko jis staiga atpažino lazdą, su kuria buvo sužalotas.Teismas vadovaujasi 2016 m. sausio 15 d. tarnybinio pranešimo duomenimis, kad P. Č. priklausantis telefonas įvykio metu jungėsi prie bokšto Prienuose, tačiau niekas nepaneigė fakto, kad šiuo telefonu atsiliepė jo žmona L. Č., šių aplinkybių neišsiaiškino ir teismas, nes L. Č. neapklausė teismo posėdyje. Nuosprendyje teigiama, kad apelianto pateikti įrodymai, jog kratos metu pas jį rasti daiktai buvo įgyti jau po įvykio, vertintini kritiškai, todėl prie apeliacinio skundo apeliantas prideda pažymą iš UAB „V.”, kurioje nurodyta, kad dujų balionėlį, guminę lazdą prožektorių (daiktus, rastus pas kratos metu), jis įsigijo 2015 m. lapkričio 24 d., t. y. jau po įvykio. Šie daiktai paimti kratos metu 2016 m. kovo 25 d., t. y., praėjus po įvykio beveik pusei metų, todėl negali būti laikomi įrodymais, patvirtinančiais apelianto kaltę, nes jie su įvykiu niekuo nesusiję.Apeliantas pažymi, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendis jo atžvilgiu, pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, pagrįstas duomenimis, dėl kurių objektyvumo ir patikimumo dėl pirmiau nurodytų aplinkybių kyla pagrįstų abejonių. Iš bylos duomenų matyti, kad objektyviai pašalinti abejones procesinių galimybių jau nėra, todėl abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja apeliacinį skundą palaikė ir prašė tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti. Nuteistojo P. Č. apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šių reikalavimų teismas, pripažindamas P. Č. kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus ir teisingai juos įvertino.Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis nesutinka su teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir teigia, kad jo kaltė dėl nusikalstamos veikos neįrodyta. Tačiau teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga ir pati atlikusi dalinį įrodymų tyrimą, sutinka ne su nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, o su teismo išvada, jog byloje surinktų duomenų pakanka patraukti P. Č. baudžiamojon atsakomybėn už nesunkų V. M. sveikatos sutrikdymą. Apeliantas teisus, skunde teigdamas, kad pagrindinis įrodymas byloje yra nukentėjusiojo parodymai, tačiau netikėti jais nėra pagrindo. Tokio pagrindo nesudaro nukentėjusiojo gyvenimo būdo ypatybės ar tai, kad tarp jo ir nuteistojo kildavo konfliktai dėl triukšmavimo namuose. Apeliaciniame skunde teigiama, kad V. M. galėjo siekti atkeršyti P. Č. dėl nuolat kviečiamos policijos, todėl apkalbėjo nuteistąjį, tačiau tokios nuteistojo nurodytos aplinkybės kelia abejonių. Byloje esantys išrašai iš Administracinių teisės pažeidimų registro, iš kurių matyti, kad V. M. motina už triukšmavimą laiptinėje administracine tvarka buvo nubausta vieną kartą – 2015 m. spalio 20 d., o V. M. už triukšmavimą laiptinėje ir bute per 2015 metus iki nagrinėjamo įvykio buvo nubaustas keturis kartus. Tai, kad konfliktai tarp V. M. ir jo motinos bei P. Č. šeimos buvo abipusiai ir sprendžiami ne tik policijos pagalba, patvirtina Administracinių teisės pažeidimų registro išrašas apie P. Č. sutuoktinės L. Č. administracinius teisės pažeidimus – ji 2016 m. kovo 22 d. patraukta administracinėn atsakomybėn už tai, kad laiptų aikštelėje prie M. buto papurškė dujų balionėliu G. M. ir V. M.. Šios aplinkybės leidžia spręsti tiek apie tai, kad V. M. galėjo turėti tikslą nepagrįstai apkaltinti P. Č. jo sužalojimu, tiek ir tai, kad P. Č. galėjo siekti V. M. pagąsdinti, kad šis nebekeltų triukšmo namuose, ar jį už tai nubausti tokiu neteisėtu būdu. Apeliantas skunde teigia, kad byloje nėra jokių įrodymų apie nukentėjusiojo atžvilgiu panaudotą dujų balionėlį, tačiau su tuo sutikti negalima. Tai, kad jos sūnui į akis pripurkšta dujų, kviesdama pagalbą, Bendrojo pagalbos centro darbuotojai pasakė G. M., be to, tokių parodymų nuosekliai laikėsi ir pats V. M.. Nors į iškvietimą atvykusi greitosios medicinos pagalbos gydytoja A. G. neatsiminė, kad nukentėjusysis būtų skundęsis akių skausmu ar ašarojimu, tai nepažymėta ir jo apžiūros medicininiuose dokumentuose, tačiau bylos duomenimis nepaneigta. Apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje teismo medicinos ekspertas Leonas Urbanavičius paaiškino, kad dėl akių plovimo vandeniu dujų poveikis galėjo sumažėti. Taipogi atsižvelgtina ir į tai, kad V. M. įvykio metu buvo neblaivus, taigi jo jutimai galėjo būti sutrikę, be to, jam padarytas rankos sužalojimas buvo kur kas rimtesnė trauma, dėl ko jis galėjo ir nepasiskųsti atvykusiems medikams akių skausmu ar ašarojimu. Siekdama pašalinti abejones dėl V. M. sužalojimo mechanizmo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija apklausė teismo medicinos ekspertą Leoną Urbanavičių, kuris paaiškino, kad sužalojimas V. M. galėjo būti padarytas ir griūnant, ir suduodant tiek metaline, tiek gumine lazda ar kitu kietu buku daiktu. Liudytoja A. G. patvirtino, kad gana dažnai tenka V. M. vežti į medicinos įstaigą dėl to, kad jis dėl savo gyvenimo būdo randamas gulintis, apsidaužęs, tačiau jokių lūžių niekada nebuvo nustatyta. Taigi teismo medicinos eksperto paaiškinimas nepaneigia nukentėjusiojo parodymų, kad P. Č. jam sudavė keletą smūgių apie pusės metro ilgio lazda, daugiausia daužė per ranką. Tai, kad V. M. apklausiamas įvardijo, kad lazda buvo metalinė, o parodžius jam guminę lazdą, ją atpažino kaip prieš jį panaudotą įrankį, taipogi nepaneigia jo parodymų atitikimo tikrovei, kadangi dėl pačios situacijos netikėtumo ir to, kad pirmiausia į akis nukentėjusiajam buvo pripurkšta dujų, jis galėjo neteisingai įvertinti, koks tai buvo įrankis. Pažymėtina, kad lazdos ilgį V. M. įvertino gana tiksliai – apklausiamas teigė, kad lazda buvo apie pusės metro ilgio, o kratos metu pas P. Č. rastos guminės lazdos ilgis – 39,8 cm. Apeliaciniame skunde keliama abejonė dėl gana didelio laiko tarpo, praėjusio tarp įvykio ir greitosios medicinos pagalbos iškvietimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. M. buvo sužalotas apie 15.30 val. Skambutis į Bendrąjį pagalbos centrą užfiksuotas 17.49 val.., skambinusi G. M. nurodė, kad jos sūnus galėjo būti sumuštas apie 16-17 val. Vertinant tai, kad V. M. įvykio metu buvo neblaivus, po jo dar turėjo pareiti namo, galėjo neteisingai įvertinti padaryto sužalojimo mastą, ką patvirtina tai, kad pagalbą kvietė jo motina, laiko tarpas, praėjęs tarp įvykio ir skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą, nėra neadekvačiai ilgas. Nuteistasis prie apeliacinio skundo pridėjo UAB „V.“ pažymą, kurioje nurodyta, jog UAB „V.“ 2015 m. lapkričio 24 d. P. Č. pardavė 2 vnt. pipirinių balionėlių, „Akah“ guminę lazdą, 42 cm ilgio, bei prožektorių su elektrošoku, pardavimo vieta – parduotuvė adresu (duomenys neskelbtini). Nuteistojo teigimu, ši pažyma įrodo, kad daiktus, kurie rasti kratos 2016 m. kovo 25 d. metu, jis įsigijo jau po įvykio, tačiau sutikti su tokiais P. Č. argumentais nėra pagrindo. Visų pirma, pažymėtina, kad guminė lazda, kratos metu rasta L. Č. priklausančiame automobilyje, yra ne 42 cm ilgio, kaip nurodyta UAB „V.“ pažymoje, bet 39,8 cm ilgio. Antra, kratų L. Č. priklausančiame automobilyje ir P. Č. gyvenamojoje vietoje metu rasti iš viso trys ašarinių dujų balionėliai, tuo tarpu UAB „V.“ pažyma patvirtina tik dviejų dujų balionėlių įsigijimo faktą. Taigi guminės lazdos, kuri rasta L. Č. priklausančiame automobilyje, įsigijimo fakto po įvykio nuteistojo pateikti duomenys nepatvirtina. Ši lazda rasta automobilyje, kuriuo nuteistasis atvažiavo iki įvykio vietos, ji atitinka nukentėjusiojo nurodytus požymius, todėl yra pakankamas pagrindas spręsti, kad būtent šia lazda P. Č. sužalojo V. M.. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad teismas visiškai nevertino jo parodymų ir nepaneigė fakto, kad įvykio metu, kai buvo sumuštas V. M., jis buvo išvykęs į Kauną, kur buvo automobilių turguje kartu su V. B.. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme liudytojas V. B. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2015 m. lapkričio 23 d. apie 14 val. Kauno automobilių turguje susitiko žmonos brolį P. Č., kur kartu buvo iki maždaug 17 val. Tai atitinka nuteistojo parodymus, esą įvykio dieną apie 13 val. jis išvyko į Kauną tėvų automobiliu, kur iki 17-18 val. buvo automobilių turguje su V. B.. Nuteistojo gynėjos prašymu apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo apklausta P. Č. žmona L. Č., kuri paaiškino, kad jos sutuoktinis 2015 m. lapkričio 23 d. tėvų automobiliu išvyko į Kauną. Įsėdusi į savo automobilį, ji pamatė, kad vyro telefonas buvo paliktas automobilyje, pamena, kad skambino V. B., norėdamas pasiteirauti, kur yra P. Č. telefonas, taip pat vyro telefonu kalbėjo su E. B.. Tačiau nuteistojo ir ją patvirtinančių liudytojų V. B. bei L. Č. versiją paneigia objektyvūs duomenys – Alytaus apskrities VPK Prienų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos Laimos Raulinaitienės 2016 m. sausio 7 d. tarnybinis pranešimas, kuriame pateikta P. Č. telefono numerio išklotinės analizė, ir 2016 m. sausio 15 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta telefonų numerių priklausomybė. Nors L. Č. nurodė, kad tuo metu, kai jos vyras buvo išvykęs į Kauną, ji vieną kartą kalbėjo su V. B., iš UAB „Tele2“ gautos skambučių išklotinės matyti, kad 2015 m. lapkričio 23 d. laikotarpiu nuo 9.35 val. iki 17:40 val. P. Č. telefonu su V. B. buvo kalbėta du kartus – 15.00 val. (skambino V. B.) ir 16.09 val. (skambinta V. B.). Jeigu, kaip teigia nuteistasis ir V. B., jie tuo metu buvo kartu, V. B. jau turėjo žinoti, kad P. Č. telefono su savimi neturėjo. Dar sunkiau, gretinant su nuteistojo versija, logiškai paaiškinamas skambutis į P. Č. telefoną 15.14 val., kaip nustatyta, iš L. Č. naudojamo telefono numerio. Be to, P. Č. 15.08 val. skambino E. B., kuris apklausiamas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad P. Č. savo telefonu visada atsiliepia pats. Šių aplinkybių analizė leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo versija, jog įvykio metu jis buvo Kaune, nepasitvirtino, o liudytojų V. B. ir L. Č. parodymais buvo siekiama padėti P. Č. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas remiantis išsamia byloje surinktų duomenų analize, todėl jį panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo P. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Jūratė JakubonienėArūnas PaštuolisAlgirdas Remeika