Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2016-09-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-91-1023/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2016-09-13Alytaus apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-04-25Kauno apygardos teismas
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-09-13
Bylos Nr.
1-91-1023/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-64723-2015-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaida Baumilė
Kaltinamasis
P. Č.
Nukentėjusysis
V. M.
Kategorijos
  • 1.2.4.5Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1d.)
  • 2.1.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.1.7.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.1.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.10.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-91-1023/16Teisminio proceso Nr.1-01-1-64723-2015-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.5; 2.1.10.1; 1.1.7.2.7; 1.1.10.1; 2.3.6.4.5; 2.10.2.7.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.2.; (S)
PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 13 d.Prienai
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Baumilė,sekretoriaujant Eimantui Jancevičiui,dalyvaujant prokurorei Linai Eviltienei,kaltinamajam P. Č., jo gynėjai advokatei R. M.,nukentėjusiajam V. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis pagal verslo liudijimą, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis P. Č. 2015 m. lapkričio 23 d. apie 15 val. 30 min. Prienų mieste, Vytauto gatvėje, namo, pažymėto penkioliktuoju numeriu, kieme, V. M. dujų balionėliu papurškė į veidą bei apie pusės metro ilgio kietu buku daiktu sudavė ne mažiau keturis smūgius, pataikydamas į dešinę ranką bei į šonus, po to ne mažiau tris kartus įspyrė į šonus, dėl ko nukentėjusysis V. M. nugriuvo, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį dešinio žastikaulio lateralinio galo lūžimu, sveikatos sutrikdymu ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis P. Č. kaltu neprisipažino ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2015 m. lapkričio 23 d. grįžo į namus iš darbo 12 val. pietauti, papietavęs apie 13 val. pasiėmė tėvų automobilį ir vienas važiavo į Kauno turgų, kur susitiko su sesers vyru V. B. ir likusią dieną apžiūrinėjo automobilius. Kaune turguje tiesiog nuėjo pas sesers vyrą V. B., neprisimena ar jam skambino tą dieną. V. B. susirado, abu vaikščiojo po turgų, visą laiką kartu nebuvo. Tą dieną automobilio nenusipirko, turguje buvo iki 17 – 18 val. Vakare grįžo namo. Vienas iš kaimynų jam pasakė, kad M. buvo sumuštas. Kaimynas kaltina jį dėl to, kad 2015 m. apie rugpjūčio mėn. atsikrausčius gyventi jis pastoviai triukšmauja, rėkauja. Ten gyvenantys kaimynai su jo triukšmavimu jau apsipratę. Kai jie apsigyveno ir išgirdo jo rėkavimus, pradėjo jam kviesti policiją. Tie rėkavimai vyksta pastoviai tiek dieną, tiek naktį. Yra ne vieną pareiškimą policijai parašę. Į mėnesį parašo po 3 – 5 pareiškimus. Policija atvykusi apramina ir tiek. Pradžioje ėjo ir prašė gražiai, kad nerėkautų, tačiau niekas nepadėjo tik policija. Jie atvykę apramina ir tuomet aprimsta apie savaitę. Lapkričio 23 d. nukentėjusiojo jis nematė, tą dieną mobilaus telefono neturėjo. Jo rėkavimus dažniausiai girdi žmona. Paskambinus žmona klausia ką daryti. Telefoną dažniausiai nešiojasi su savimi, bet kartais pamiršta. Galėjo ir žmona skambinti iš jo telefono. Šiuo metu naudoja tą patį telefoną ir naudoja tą patį numerį. Dujų balionėlius turėjo iš anksčiau, juos perka nuo 18 metų, buvo įsigijęs dėl savigynos. Būdamas Lapkričio 24 d, antradienį, Kaune su žmona juos pirko. Dujų balionėlį mano, kad turi turėti kiekvienas savigynai Neprisimena ar turėjo anksčiau lazdą. Turėjo nusipirkęs 3 balionėlis ir dar vieną turėjo iki jų pirkimo. Neprisimena kiek kainavo dujų balionėlis, tačiau jis nėra pigus. Neatsimena ar du, ar tris pirko dujų balionėlius, bet ne daugiau. Tą dieną buvo pirktas prožektorius, lazda ir dujų balionėliai. Šiai dienai neturi dujų balionėlių, kadangi laukia kada grąžins. Žmona taip pat neturi dujų balionėlio. Vienas dujų balionėlis buvo panaudotas žmonos, kadangi M. ją puolė. Dujų balionėlius ir lazdą iš jo paėmė kratos metu. Tėvų automobilis Ford Galaxy, o Volkswagen Sharan, žalios spalvos, valst. numeris (duomenys neskelbtini) kuriame rastas dujų balionėlis, priklauso jo žmonai. Dabar yra įsteigęs Mažąją bendriją, veiklos pobūdis krovinių pervežimas, anksčiau dirbo su žemės ūkio technika ir darbo grafikas buvo lankstus. Pajamų, pelno nėra gavęs. Žmona gauna pinigų už vaiką iš savivaldybės, iš Sodros pinigų negauna.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis savo kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo nepripažino, tačiau jo kaltė yra įrodyta kitais baudžiamojoje byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.

Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (I t., b. l. 130 – 141, II t., b.l. 104 - 108) kurie vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 2 p., buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad jis 2015 m. lapkričio 23 d., apie 15.30 val. prie parduotuvės, esančios adresu Prienai, Vytauto g. 15, kieme rūkė cigaretę ir tuo metu prie jo privažiavo žalios spalvos lengvasis automobilis, kurio markės nežino, iš jo išlipo kaimynas P. Č., gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), rankoje laikė strypą, kurį pasiėmė iš savo automobilio ir pribėgęs be jokios priežasties šaukė necenzūrinius žodžius bei pasakė „... aš dabar tave užmušiu“. Strypas buvo metalinis, storas, apie pusės metro ilgio. Kadangi smūgiai buvo labai stiprūs, jam atrodė, kad tas daiktas galėjo būti metalinis. To daikto atpažinti negalėtų. P. Č. papurškė rankoje turėtu dujų balionėliu jam į akis, todėl jis prarado regėjimą, tuomet strypu sudavė daug smūgių į kūną: 6-7 kartus į dešiniąją ranką, bei 3 smūgius metaliniu strypu į šonkaulius. Baigęs mušti strypu, pradėjo spardyti koja. Dešine koja sudavė 2-3 smūgius į šonkaulius. Nuo patirto smurto nugriuvo ant žemės. Tuo metu gatve ėjo dvi moterys, kurioms pradėjus šaukti, klausti „ką darai bandite", P. Č. sėdo į automobilį, į kurį įsidėjo atgal ir nuvažiavo. Pro šalį ėjusių žmonių neįsidėmėjo, nes jam į veidą buvo papurkšta dujų balionėliu, ir jis buvo praradęs regėjimą. Jis grįžo į namus ir mama į namus iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri jį nuvežė į Prienų ligoninės priėmimo skyrių, jam buvo nustatytas kūno sužalojimas, dešinės rankos kaulo lūžis. Ligoninėje jo pasiteiravo ar jis plovė veidą, akis. Jis atsakė, kad plovė ir gydytojas jam atsakė, kad praeis. Gydytojui jis sakė tik dėl rankos skausmo, o dėl šonkaulių gydytojui nieko nepasakė. Palaiko civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, kadangi jam gipsas buvo 3 mėnesius uždėtas, ranką pastoviai dabar skauda, dėl akių išrašyti lašiukai niekuo nepadeda, susilpnėjo regėjimas, kaltinamasis sukėlė jam skausmą ir baimę, bijo dabar jis gyventi, bijo, kad gali atvažiuoti ir duris išlaužti.

Liudytoja G. M. teisiamojo posėdžio metu patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (I t., b. l. 168 - 169, II t., b.l. 104 - 108), kurie vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 2 p., buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad 2015 m. lapkričio 23 d. dienos metu apie 15 val. jos sūnus V. M. išėjo iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), į parduotuvę nusipirkti rūkyti. Maždaug apie 16 valandą, tikslaus laiko neprisimena, sūnus sugrįžo, pamatė, kad jo veidas "supurkštas". Sūnus pasakė, kad jam į veidą dujų balionėliu papurškė kaimynas Č.. Dar sūnus pasakė, kad jis „neturi rankos", kad ranką metaliniu strypu jam sužalojo kaimynas Č.. Ji iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri sūnų išvežė į Prienų ligoninės priėmimo skyrių. Sūnui nustatė dešinės rankos lūžį, ranką sugipsavo. Sūnus papasakojo, kad jam rūkant prie parduotuvės, privažiavo automobilis iš kurio išlipo kaimynas Č., papurškė dujų balionėliu į veidą, turėtu metaliniu strypu sudavė į įvairias kūno vietas. Nuo strypu suduotų smūgių jos sūnui ir lūžo dešinė ranka. Ji pati šio įvykio nematė, apie tai jai papasakojo sūnus V.. Kai Č. su savo šeima pradėjo gyventi kaimynystėje, t. y. adresu (duomenys neskelbtini), nuo to karto tarp jų ir prasidėjo nesutarimai, nes Č. nepatenkintas tuo, kad ji savo namuose per garsiai kalbasi su sūnumi, rašo policijai pareiškimus, kai garsiai kalbasi, beldžia į radiatorius. Ji garsiai kalba, nes jos tokia kalba. Nei ji, nei sūnus netriukšmauja, muzikos garsiai neleidžia.

Liudytoja A. G. teisiamojo posėdžio metu patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (I t., b. l. 177 - 178, II t., b.l. 104 - 108), kurie vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 2 p., buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad ji dirba VšĮ Prienų pirminis sveikatos priežiūros centre Greitosios pagalbos medicinos skyriuje, felčere. 2015 m. lapkričio 23 d. apie 18 val. buvo gautas pranešimas nuvykti pas pacientą V. M., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Pranešime nurodyta, kad buvo užpultas, sumuštas, užpuolikas turėjo aerozolį. Kartu su medicinos pagalbos automobilio vairuotoju nuvykus pagal iškvietimą, namuose buvo V. M. ir jo motina. Pasiteiravus kas atsitiko, tiek V. mama, tiek pats nukentėjusysis sakė, kad jį užpuolė ir sumušė. Minėjo kad jį sumušė kaimynas, būtent koks kaimynas neįvardino ir nepasakė dėl ko jį sumušė. Kaip V. M. buvo sumuštas jis jai neminėjo. V. M. skundėsi pagrinde, kad skauda dešinę ranką. Apžiūrėjusi ranką pamatė, kad ant dešinės rankos alkūnės yra žaizda, ranka buvo sumušta, patinusi. V. M. rankos pakelti negalėjo. Dėl įtarimo, kad ji gali būti lūžusi, V. M. buvo išgabentas į Prienų ligoninės priėmimo skyrių. Ar V. M. skundėsi akių skausmu, ar jo akys buvo paraudusios, neprisimena. Apžiūros metu matėsi, kad buvo sumušimai, bet ar ant šonkaulių pasakyti negalėjo. V. M. buvo neblaivus, tai jautėsi iš kvapo. Anksčiau V. M. tekę vežti nuo Maximos, dažniausiai veža neblaivų, gulintį, tačiau jam nustatyti kokių nors lūžimų anksčiau neteko.

Liudytojas E. B. teisiamojo posėdžio metu patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (I t., b. l. 187 - 188, II t., b.l. 104 - 108), kurie vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 2 p., buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad P. Č. yra jo pusseserės L. Č. vyras. Su P. Č. sutaria gerai, dažnai susiskambina. Ar 2015 m. lapkričio 23 d. jis telefonu bendravo su P. Č., neprisimena. Ar su juo tą dieną buvo susitikęs irgi neprisimena. Tačiau, kai skambina, telefonu visada atsiliepia P. Č.. Kad kas kitas jam skambintų iš P. telefono, taip nėra buvę. P. Č. telefono numeris yra (duomenys neskelbtini), daugiau kitų numerių jis neturi.

Iš V. M. protokolo- pareiškimo matyti, kad V. M. policijos pareigūnams pranešė, kad 2015 m. lapkričio 23 d. apie 15.30 val. Prienų m., Vytauto gatvėje, prie K. prekybos įmonės, lengvuoju automobiliu privažiavo kaimynas R. Č., gyvenantis (duomenys neskelbtini), be jokios priežasties jį iškeikė, papurškė dujų balionėlio į akis ir paėmęs strypą, sudavė nežinomą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, spyrė koja du-tris kartus į šonkaulius

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Prienų mieste, Vytauto g. 15, gyvenamojo namo kieme. Teritorija neaptverta, nesaugoma, vaizdo stebėjimo įranga neįrengta. Teritorija dalinai padengta asfalto danga, ribojasi su Siaurąją gatve. Prie pastato pastatytas buitinių atliekų konteineris. Smurtui būdingų pėdsakų, kraujo lašų, odos liekanų, įvykio vietoje nerasta. (1 t., b. l. 7-11 ).

Iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus gautos 2015 m. lapkričio 23 d. 17.43 val. centro sistemoje užfiksuotos skambučio garso įrašo kopijos apžiūros nustatyta, kad skambinusioji moteris nurodo, kad reikalinga greitoji adresu (duomenys neskelbtini), vyrui sulaužyta ranka. Sujungus su medikais, moteris nurodo, kad pacientas M., kad jį ant gatvės sumušė kaimynas, jis pastoviai juos kankina, neduoda jiems gyventi, jis atsikraustė neseniai, koks mėnesis. Jį tas kaimynas spardė, mušė, "pripūtė į akis tų lašų". (1 t., b. l. 17, 18-22 ).

Iš specialisto išvados Nr. G 1262/15 (06) matyti, kad V. M. nustatyta dešinio žastikaulio lateralinio galo lūžimas, paviršinis odos nubrozdinimas dešinės alkūnės srityje, galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodytų aplinkybių ir laiko. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio žastikaulio lateralinio galo lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir vieno trauminio poveikio pasėkoje. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo gautis krentant ir dešine ranka atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. ( 1 t., b. l. 158-159 ).

Iš 2016 m. sausio 7 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad jame išanalizuota telefono abonento, kuriuo naudojasi P. Č., Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinė. Nustatyta, kad 2015-11-23 nuo 9.35 val. iki 17.40 val. telefono abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) su Kauno m. bokštais nesijungė. 2015-11-23 nuo 15.14 val. iki 15.59 val. telefono abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) jungėsi su bokštu Prienuose (I t., b. l. 42-43, 44-45 ).

Iš 2016 m. sausio 7 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad išanalizuota telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinė, kuriuo ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad naudojasi V. B.. Nustatyta, kad 2015-11-23 skambinant iš šio numerio nuo 12.27 val. iki 17.24 val. visi skambučiai jungėsi Kaune. 2015-11-23 15.00 val. skambinta į numerį (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi P. Č. (I t., b. l. 46,47-49 ).

Iš 2016m., sausio 15 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad į P. Č. telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) 2015 m. lapkričio 23 d. 15.08 val. skambino Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso E. B.. Skambutis jungiasi prie bokšto Prienuose. 2015-11-23 15.15 val. skambinta į numerį (duomenys neskelbtini), kuris priklauso UAB Tele2 IAP sistemai ir skambutis jungiasi prie bokšto Prienuose

Iš kratos protokolo matyti, kad automobilyje VW "Sharan", valst. nr. (duomenys neskelbtini) kuris nuosavybės teise priklauso L. Č., vairuotojo pusės durelių daiktų dėtuvėje rastas ir paimtas dujų balionėlis "PFEFFER KO FOG" ir ant galinės sėdynės rasta ir paimta 39 cm. guminė lazda (I t., b. l. 74-83).

Iš specialisto išvados Nr. 52-(U-487)-IS1-94 matyti, kad tyrimui pateikta guminė lazda yra pagaminta pramoniniu būdu ir prie šaltųjų nešaunamųjų ginklų nepriskiriama. (1 t., b. l. 88-89) .

Iš kratos protokolo matyti, kad kratos metu P. Č. gyvenamojoje vietoje - bute, esančiame (duomenys neskelbtini), P. Č. savanoriškai pateikė du dujų balionėlius "PFEFFER KO FOG" (I t., b. l. 106-112 ).

Iš daiktų apžiūros protokolų matyti, kad apžiūrėti trys kratų metu paimti dujų balionėliai, kurie yra analogiški (I t., b. l. 113-118, 119-124 ).

Veikos kvalifikavimas

BK 138 str. 1 d. numatyta atsakomybė tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino kitą žmogų. Vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis, teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Vertindamas kaltinimo pagrįstumą, atsižvelgęs į byloje esančius ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad kaltinamasis neturi įrodinėti savo nekaltumo, o jo neprisipažinimas padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką vertintinas kaip gynybos būdas. Tik esanti byloje kitų neginčytinų įrodymų nuosekli visuma sudaro jo nusikalstamos veikos įrodomąjį pagrindą ir patvirtina padarius nusikaltimą.

Nagrinėjamoje byloje neginčytinai nustatyta, kad nusikalstama veika buvo padaryta 2015 m. lapkričio 23 d. apie 15 val. 30 min. Prienų mieste, Vytauto gatvėje, namo, pažymėto penkioliktuoju numeriu, kieme. Tiek kaltinamasis P. Č., tiek nukentėjusysis V. M. bei teisme apklausti liudytojai patvirtino, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo vyko nesutarimai, konfliktai. Tai patvirtina ir bylos medžiaga, iš kurios matyti, kad nukentėjusysis ne kartą baustas administracine tvarka už viešosios rimties trikdymą (I t., b. l. 25 - 34). Kaltinamojo keltą gynybos versiją, kad nukentėjusysis jį apkalba būtent dėl kviestos policijos ir to pasėkoje nukentėjusiajam surašytų administracinių teisės pažeidimo protokolų, teismas pripažįsta nepasitvirtinusia ir prieštaraujančia byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, nuosekliems ir išsamiems nukentėjusiojo V. M. parodymams, liudytojų G. M., A. G. parodymams, specialisto išvados duomenims ir kitiems toliau aptariamiems byloje esantiems įrodymams (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 305 straipsnio 1 dalis). Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad ši gynybinė pozicija dėl kaltinamojo apkalbėjimo yra nepagrįsta ir tuo pagrindu, jog esant tokiems konfliktiškiems santykiams tarp nagrinėjamojo įvykio metu buvusių kaimynais V. M. ir P. Č., esant pačiam kaltinamajam P. Č. nepatenkintam V. Č. elgesiu trikdant viešąją rimtį ir jo iškviestai policijai tik laikinai apramindavusiai kaimyną V. M. (taip teigė pats kaltinamasis duodamas teisme parodymus, II t., b. l. 123), pats kaltinamasis galėjo turėti motyvą atlikti neteisėtus veiksmus.

Nukentėjusysis vienareikšmiškai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė tokias pačias, jam padarytų sužalojimų esmines aplinkybes, kad 2015 m. lapkričio 23 d. apie 15 val. 30 min. Prienų mieste, Vytauto gatvėje, namo, pažymėto penkioliktuoju numeriu, kieme jam berūkant cigaretę privažiavo žalios spalvos lengvasis automobilis, iš kurio išlipo kaimynas kaltinamasis P. Č. ir papurškė jam į akis dujų balionėliu bei po to su kokiu tai strypu, dėl smūgių stiprumo panašiu į metalinį, apie pusės metro ilgio, sudavė daug smūgių, pataikydamas į dešinę ranką ir šonus, po to ne keletą kartų spyrė su koja į šonus, dėl suduotų smūgių jis nukrito ant žemės.

Nukentėjusysis pareiškime policijai nurodė, kad kaltinamasis sudavė nežinomą skaičių smūgių kažkokiu strypu į įvairias kūno vietas, spyrė koja du tris kartus į šonkaulius. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė tapačias aplinkybes kaip ir pareiškime, bei pridūrė, kad ypatingai skaudus smūgis kliuvo į ranką, patikslino, kad strypu smogė kokius 6-7 kartus į ranką, tris į šonkaulius. Teisme apklaustas nukentėjusysis nurodė, kad kiek tiksliai smūgių sudavė pasakyti negali, bet jų buvo daug, kelis smūgius spyrė su koja į šonkaulius. Akivaizdu, kad nukentėjusiajam patyrus smūgius, nuo kurių lūžo ranka, jis galėjo ir suklysti dėl tikslaus smūgių skaičiaus, jų eiliškumo, todėl teismas nukentėjusiojo parodymų nelaiko prieštaringais, jais vadovaujasi, nes nukentėjusysis iš esmės nuo pat tyrimo pradžios ir teisme parodė, kad buvo suduota daug smūgių strypu, keletą kartų spirta į šonkaulius. Be to, nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes dėl panaudoto fizinio smurto pobūdžio lokalizacijos ir patirtų sužalojimų pavirtina specialisto išvados Nr. G12625/15(06) duomenys, kurioje konstatuota, kad V. M. dešinio žastikaulio lateralinio galo lūžimas, paviršinis odos nubrozdinimas dešinės alkūnės srityje galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Akivaizdu, jog nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės sutampa su teismo medicinos eksperto nustatytu sužalojimų padarymo mechanizmu, todėl netikėti nukentėjusiojo parodymais nėra jokio pagrindo. Be to, nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir liudytojos G. M. parodymai. Teisme apklausta liudytoja G. M., nors įvykio tiesiogiai nematė ir yra nukentėjusiojo garbaus amžiaus motina, tačiau jos parodymais teismas neturi pagrindo abejoti, kadangi ji tą pačią dieną iš kart po įvykio pati pirmoji sužinojo apie įvykį, jai pirmajai nukentėjusysis pasiskundė dėl patirto sumušimo, dėl skaudamos rankos ir akių, nurodydamas, kad jį sumušė kaimynas Č., kad jam į akis buvo papurkšta „žalio skysčio“. Nukentėjusiojo nuoseklius parodymus, patvirtina ne tik minėtos liudytojos G. M. parodymai, bet ir liudytojos A. G. parodymai. Minėta liudytoja parodė, kad ji dirba greitojoje pagalboje, pagal gautą iškvietimą nuvažiavo pas pacientą į namus ir jį apžiūrėjo, pacientas nurodė, kad jį sumušė kaimynas, jis skundėsi pagrinde rankos skausmais, ranka matėsi kad žymiai sumušta, apžiūros metu buvo matyti kiti sumušimai, bet ar ant šonkaulių minėta liudytoja negalėjo nurodyti, ar V. M. skundėsi akių skausmu, ar jo akys buvo paraudusios, neprisimena. Pažymėtina, kad minėta liudytoja teismo posėdžio metu nurodė, jog iki šiolei nukentėjusiajam nėra tekę nustatyti kokių nors lūžimų, nors yra tekę vežti minėtą asmenį neblaivų, gulintį, apsidaužiusį. Kaip nustatyta iš bylos duomenų tiek nukentėjusysis V. M., tiek liudytoja G. M. aplinkybę, kad V. M. buvo sumuštas kaimyno P. Č. nurodė ne tik ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, tačiau tai buvo nurodoma iš karto po įvykio kviečiant greitąją pagalbą, todėl konstatuotina, kad jų parodymai nuo pat tyrimo pradžios yra vienodi, nuoseklūs ir netikėti jais teismas neturi jokio pagrindo. Iš byloje esančios Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės, forma nr. 110/a matyti, kad greitoji pagalba buvo kviečiama dėl šių priežasčių: pacientas sumuštas, prieš mažiau nei 6 val., užpuolikas yra tame pačiame pastate, užpuolikas turi aerozolį, stipraus kraujavimo nėra, visiškai sąmoningas, sužalojimas yra nepavojingoje kūno srityje (I t., b. l. 151). Išraše iš medicininių dokumentų taip pat matyti, kad kreipimosi priežastis nurodoma, jog sumušė kaimynas (I t., b. l. 154). Nė vienas iš liudytojų nei ikiteisminio tyrimo, nei teisiamojo posėdžio metu nenurodė, kad nukentėjusysis šio įvykio metu pargriuvo pats, kad kitų sužalojimų nei nustatytas dešinio žastikaulio lateralinio galo lūžimas, V. M. nebuvo. Tai, kad medicininiuose dokumentuose neužfiksuoti sužalojimai šonkauliuose, nenurodytas akių pažeidimo dujomis faktas, visiškai logiška, kadangi iškart po įvykio jis buvo pristatytas į ligoninę ir sužalojimas šonkauliuose ar akių pažeidimas galėjo nesimatyti arba medikai galimai aplaidžiai atlikdami savo pareigas tiesiog neatkreipė į tai dėmesio, kadangi nukentėjusysis kaip teigė liudytoja A. G. skundėsi pagrinde dėl rankos, nors apžiūros metu sumušimų buvo, tačiau ar buvo sumušimai ant šonkaulių pasakyti minėta liudytoja negalėjo. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusiojo parodymus, jog jam kaltinamasis iš pradžių papurškė dujų balionėliu į akis, patvirtina ne tik liudytojos G. M. parodymai, kad „...sūnus buvo užlietomis akimis, jam skaudėjo ranką ir akis“, tačiau ir byloje esančios Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės, forma nr. 110/a duomenys, iš kurios matyti, kad greitoji pagalba buvo kviečiama dėl šių priežasčių: pacientas sumuštas prieš mažiau nei 6 val., užpuolikas yra tame pačiame pastate, užpuolikas turi aerozolį (I t., b. l. 151). Akivaizdu, jog liudytojai G. M. ir A. G. tiesiogiai įvykio nematė, tačiau jos iš karto po įvykio betarpiškai bendravo su nukentėjusiuoju, jų parodymai patvirtina, kad nukentėjusysis kreipėsi pagalbos dėl kaimyno įvykdyto sumušimo, tai liudytojai patvirtino teisminio bylos nagrinėjimo metu. Netikėti anksčiau aptartais nukentėjusiojo bei minėtų liudytojų parodymais, kurie yra tarpusavyje visiškai sutampantys, bei kuriuos patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai teismas neturi pagrindo. Be to, medicininė specialisto išvada, ekspertizė buvo atliktos tik pagal pateiktus medicininius dokumentus, o objektyviai teismo medicinos specialistų – ekspertų – nukentėjusysis apžiūrėtas nebuvo.

Kaltinamasis teisme neigė sužalojęs nukentėjusįjį. Buvo iškelta gynybos versija, kad nukentėjusysis pats galėjo susižaloti, o tai patvirtina specialisto išvada, kurioje nurodoma, kad neatmetama versija, jog sužalojimai galėjo atsirasti ir krentant ir dešine ranka atsitrenkiant į kietus, bukus daiktus. Tokia kaltinamojo gynybos keliama versija nėra pagrįsta jokiais kitais objektyviais duomenimis, o paremta tik deklaratyviais samprotavimais apie tai, kad nukentėjusysis ir anksčiau būdavo randamas pargriuvęs, kad liudytoja A. G. patvirtino, jog jį paima iš įvairių vietų pargriuvusį. Pažymėtina, kad kaltinamojo gynybos argumentas, jog nukentėjusysis buvo randamas ir anksčiau pargriuvęs yra pagrįstas ne tik liudytojos A. G. parodymais, tačiau ir administracinių pažeidimo registro išrašu, iš kurio matyti, kad V. M. yra baustas administracine tvarka už šlitinėjimą viešoje vietoje, už griuvinėjimą praeivių akivaizdoje. Tačiau pažymėtina, kad šis faktas tik patvirtina, jog esant tokiam paties nukentėjusiojo pasirinktam gyvenimo būdui, vartojant alkoholį, o kaip pasekmė to esant baudžiamam administracine tvarka už alkoholinių gėrimų gėrimą viešose vietose arba girto pasirodymą viešose vietose, tačiau nesant iki šio nagrinėjamo įvykio konstatuotų kaulų lūžių, kreipimosi į medikus dėl sumušimų ar ankstesnių kreipimosi į policiją su protokolais-pareiškimais dėl įvykių, bei atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusysis buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, tokia gynybos versija dėl paties nukentėjusiojo susižalojimo jam nugriūnant atmestina, juolab ją paneigia kiti teisme ištirti minėti įrodymai. Nukentėjusiojo parodymus, jog kaltinamasis jį sumušė su lazda, o ne jis pats nukrito ir susilaužė ranką, patvirtina ne tik liudytojos G. M. parodymai, tačiau ir specialisto išvada G12625/15(06), kurioje nustatyta, kad sužalojimas galėjo būti padarytas kieto buko daikto poveikyje galimai prie nurodyto laiko ir aplinkybių, juolab pats nukentėjusysis parodžius daiktinį įrodymą – lazdą, nurodė, kad būtent tokia lazda buvo sužalotas.

Kaltinamojo gynybos versija, kad konfliktams spręsti jis pasitelkia tik policijos pareigūnus, o ne kumščius, vertintina kritiškai. Visų pirma atsižvelgtina į pačio kaltinamojo parodymus, kad „...tie rėkavimai vyksta pastoviai tiek dieną, tiek naktį...jo rėkavimus dažniausiai girdi žmona, kuri paskambinus klausia ką daryti...dujų balionėlius buvo įsigijęs dėl savigynos“. Šie kaltinamojo parodymai, kad rėkavimai vyksta pastoviai, o jiems apraminti jis kviečiasi tik policiją nesutampa su byloje esančiu administracinių teisės pažeidimo išrašu, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis administracine tvarka už viešosios rimties trikdymą per visus 2015 metus baustas keturis kartus, nors kaltinamasis teigė parašęs dešimt pareiškimų policijai, vėlesniuose parodymuose teismui teigė parašantis po tris penkis pareiškimus į mėnesį. Be to, vertintina ir tai, kad minimi konfliktai kaltinamojo šeimoje, sutuoktinei tariantis dėl rėkavimų su kaltinamuoju (kaip teigė pats kaltinamasis, jog žmona telefonu su juo tariasi dėl kaimyno rėkavimų ką daryti) buvo sprendžiami ne tik policijos pagalba, tačiau pasitelkiant pagalbon ir tokias priemones kaip dujų balionėliai, kas matyti iš administracinių registro išrašo (II t., b. l. 87-88, 123).

Kaltinamojo pateiktas sąskaitos išrašas nepatvirtina, kad būtent toje parduotuvėje jis pirko jo nurodytus daiktus, t.y. lazdą, dujų balionėlius ir prožektorių (II t., b. l. 43). Minėtas sąskaitos išrašas negali būti vertinamas objektyviai, nes jame nesimato pirktos prekės, tai ne sąskaita ar kvitas su prekių sąrašu, todėl kaltinamasis galimai toje parduotuvėje galėjo pirkti ir kitas prekes nei nurodė, o kratos metu rastus daiktus jis galėjo įsigyti ir anksčiau nei sąskaitos išraše nurodytą dieną, t.y. vieną dieną po įvykio. Minėtas sąskaitos išrašas negali būti laikomas objektyviu įrodymu, patvirtinančiu kaltinamojo versiją dėl būtent tą dieną (vieną dieną po įvykio) pirktų dujų balionėlių, lazdos ir prožektoriaus, kadangi pateiktas sąskaitos išrašas yra atliktas tik už vieną pasirinktą dieną, o pats kaltinamasis negalėjo konkrečiai pasakyti kiek kainuoja dujų balionėliai, lazdos, prožektoriai. Be to, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nurodė, jog pirko pagal pateiktą sąskaitą dujų balionėlius su lazda, o teisme aiškinantis šių daiktų kainas nurodė, kad pirko dar prožektorių, nes priešingu atveju daiktų suma nesiektų sąskaitos sumos. Darytina išvada, kad kaltinamasis parodymus derina prie tyrimo eigos. Be to, kaip pats teigė kaltinamasis savo parodymuose, jis visada gynybos tikslais turėdavo dujų balionėlių, lazdą įsigijo irgi gynybos tikslais. Nesutiktina su kaltinamuoju, kad kiekvienas asmuo gynybos tikslais turėtų visada turėti minėtas priemones, tokias kaip dujų balionėliai. Šią teismo nuomonę patvirtina pats kaltinamasis prieštaraudamas savo anksčiau išsakytai nuomonei dėl šių daiktų būtinumo, kad šiai dienai dujų balionėlių neturi, kadangi laukia kada grąžins, žmona taip pat neturi dujų balionėlio. Pastebėtina, kad minėti kaltinamojo nuomone privalomai visada turėtini daiktai- dujų balionėliai bei lazda, skirti išimtinai pagal kaltinamąjį tik savigynai buvo kratos metu iš jo paimti 2016 m. kovo 25 d., ir iki šios dienos kaip paaiškėjo iš kaltinamojo jis šių būtinų daiktų neįsigijo.

Kaltinamasis neigdamas savo kaltę dėl įvykdyto nusikaltimo nurodė, kad jis įvykio vietoje išviso nebuvo, kadangi tą dieną jis apie 13 val. išvažiavo į Kauną pirkti automobilių turguje antro automobilio ir susitikęs su V. B. turguje prabuvo iki 17-18 val., o po to grįžo į Prienus. Šiai gynybos versijai patvirtinti nurodo, kad tai, kad jis buvo Kaune patvirtina liudytojo V. B. parodymai. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. B. konkrečiai ir pakankamai kategoriškai nurodė, kad būtent 2015 m. lapkričio 23 d. jis nuo pat ryto iki vakaro buvo Kaune automobilių turguje, kur apie 14 val. susitiko P. Č., kuris apie 17 val. išvyko iš automobilių turgaus (I t., b. l. 172-173). Teismo posėdžio metu liudytojas parodė, jog su kaltinamuoju automobilio ieškojo keletą kartų ir prieš tą įvykio dieną. Pažymėtina, kad minėto liudytojo parodymai duoti 2015 m. gruodžio 10 d., nuo įvykio praėjus nepilnai mėnesiui laiko. Minėtas liudytojas nenurodė kodėl tą dieną prisimena kaip išskirtinę ir prisimena visą dieną nuo pat ryto iki vakaro ką ir su kuo veikė, bei nurodydamas netgi konkrečias valandas. Minėto liudytojo parodymai vertintini kritiškai, kadangi ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, jog automobilių turguje jis būną kiekvieną dieną nuo ryto iki vakaro, tuo tarpu teisminio nagrinėjimo metu parodė, jog turguje nebūna nuolat, užsuka kartais. Šis liudytojas teisminio nagrinėjimo metu jį apklausiant dauguma aplinkybių negalėjo prisiminti, negalėjo prisiminti kas buvo kelių savaičių bėgyje, nors teigė, jog sveikatos problemų neturi, todėl tokie aiškūs detalūs kaltinamojo versiją patvirtinantys parodymai kelia abejonių, juolab kad minėtą liudytoją su kaltinamuoju sieja artimi giminystės ryšiai. Teismas netiki šio liudytojo parodymais ir jais nesivadovauja, laiko juos šališkais, duotais, siekiant padėti kaltinamajam išvengti atsakomybės, prieštaringais tarpusavyje, kitai bylos medžiagai.

Kaltinamojo gynybos versija, kad jis įvykio metu buvo Kaune, atmestina taip pat kaip neatitinkanti faktinių bylos aplinkybių, kurią paneigia teismo posėdyje ištirti ir aukščiau aptarti įrodymai. Teismas tokią pasirinktą kaltinamojo gynybinę taktiką vertina siekimu išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamojo versiją, kad įvykio metu jis buvo Kaune, taip pat paneigia telefonų išklotinės, liudytojo E. B. parodymai. Kaip matyti iš rašytinių byloje esančių įrodymų, kaltinamojo mobilaus ryšio telefonas, kuriuo kaip kaltinamasis teigė ir dabar juo naudojasi, įvykio metu veikė Prienuose, apie 15 val. liudytojas V. B. skambino kaltinamajam, nors teigė, kad abu vaikščiojo turguje (I t., b. l. 42-43, 44-49). Liudytojas E. B. nurodė, kad skambinant P. Č. atsiliepia tik jis pats ir niekas daugiau. Šių aukščiau aptartų duomenų visuma paneigia versiją, kad kaltinamasis įvykio metu buvo Kaune.

Abejoti nukentėjusiojo, liudytojų A. G., G. M., E. B. parodymais, telefonų išklotinėmis ir specialisto išvada nėra pagrindo, jie sutampa dėl esminių aplinkybių, papildo vieni kitus ir visiškai patvirtina P. Č. kaltę. Ištyrus ir įvertinus aptartų įrodymų visumą teismas daro išvadą, kad būtent P. Č., veikdamas tiesiogine tyčia, nustatytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis papurškė dujų balionėliu į veidą, spyrė koja į šonkaulius bei sudavė smūgius su strypu į šonus ir ranką nukentėjusiajam V. M., taip padarydamas jam dešinio žastikaulio lateralinio galo lūžimą, todėl jis privalo atsakyti už atsiradusius padarinius. Kadangi tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys, kaltė, kaltinamojo veiksmai atitinka BK 138 str. 1 d. įtvirtintą nusikaltimo požymių visumą.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo P. Č. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 str., BK 60 str.).

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskirtas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), veika smurtinė, tyčinė, nusikaltimas baigtas. Kaltinamasis ankščiau neteistas (II t., b. l. 8), baustas administracine tvarka (II t., b. l. 9-16), Prienų r. Psichikos sveikatos centro narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (1 t., b. l. 105, 107). Kaltinamasis dirba, įsteigęs MB „Kroviniai“, liudytojo V. B., liudytojo E. B. charakterizuojamas teigiamai, turi sutuoktinę ir mažametį vaiką, kas rodo, kad jis nėra linkęs sistemingai nusikalsti asmuo (2 t., b. l. 117, 121-122, 128 - 131).

Baudžiamojo įstatymo numatyta bausmė už BK 138 str. 1 d. nurodytos nusikalstamos veikos padarymą – laisvės apribojimas, areštas ar laisvės atėmimas iki trejų metų. Aukščiau išdėstytų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina švelniausia savo rūšimi iš visų BK 138 str. 1 d. sankcijoje numatytų bausmių - laisvės apribojimo bausmė, savo dydžiu artima šios bausmės galimo nustatyti dydžio vidurkiui (pagal įstatymą laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo 3 mėnesių iki 2 metų laikotarpiui).

P. Č. nebuvo paskirta kardomųjų priemonių.

Civilinis ieškinys

Nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį šioje byloje, prašė priteisti iš kaltinamojo 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo, nurodydamas teismo posėdžio metu, kad ant rankos buvo uždėtas gipsas tris mėnesius, nuo smūgių šonkaulius skaudėjo, ranką pastoviai skauda, dėl pripurkštų akių buvo išrašyti lašiukai, bet jie nieko nepadeda, kaltinamasis sukėlė skausmą ir baimę, kaltinamojo bijo, nes sakė, kad užmuš, dabar bijo gyventi.

Nukentėjusiojo teisė gauti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, įtvirtinta BPK 119 str. Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo šis baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str. 1 ir 2 d.).

CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 str., 6.263 str. 2 d.), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.). Kiekvienu atveju spręsdamas, ar nukentėjusiam asmeniui padaryta žala, teismas privalo atsižvelgti ne tik į formaliai įstatyme numatytas sąlygas, bet ir į kitas aplinkybes.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 str. 2 d. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Pagaliau, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo būtina atsižvelgti ir į teisingumo kriterijų, kurio tikslas – skirtingų interesų pusiausvyros siekimas, bei kuris įpareigoja, kad būtų atlyginta asmeniui padaryta žala, tačiau taip pat turi būti atsižvelgta į žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, kitas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209/2007).

Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, jam buvo sutrikdyta sveikata, jis be abejonės patyrė ir dvasinius išgyvenimus. Pažymėtina, kad tokių absoliučių vertybių kaip gyvybė, sveikata gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas sveikatos sutrikdymo sunkumas, jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai. Taigi, nagrinėjamu atveju vertinant P. Č. padaryto nusikaltimo pasekmes nukentėjusiojo V. M. sveikatai, turi būti atsižvelgta į tai, kad nukentėjusiajam buvo diagnozuotas kaulų lūžimas - dešinio žastikaulio lateralinio galo lūžimas. Nukentėjusysis dėl to tam tikrą laiką jautė stiprų skausmą, kuris pasak nukentėjusiojo jaučiamas iki šiolei, dėl to patyrė nepatogumą ir diskomfortą. Dėl padaryto lūžimo jam buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir taikomas skausmingas, nepatogus gydymo metodas gipsavimas, trukęs pasak nukentėjusiojo tris mėnesius, dėl ko buvo sumažėjusios jo apsitarnavimo bei kitos veiklos galimybės. Taigi yra duomenys apie nukentėjusiojo patirtus tam tikrus nepatogumus, skausmą, išgyvenimus, taip pat yra nustatyta duomenų apie tam tikrus liekamuosius reiškinius nukentėjusiojo sveikatai dėl patirto sveikatos sutrikdymo. Kaip nurodė nukentėjusysis, po šio sužalojimo jis jaučia pastovius rankos skausmus, išgyvena baimės jausmą. Teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę, turtinę padėtį, jis yra jauno darbingo amžiaus, sveikas, šiuo metu dirba, todėl jis turi realią galimybę atlyginti nukentėjusiajam patirtą žalą. Teismas taip pat atsižvelgia į teismų formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos priteisimo: nuo 579,24 EUR (2 000 Lt) iki 5792,40 EUR (20 000 Lt) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-557/2010, 2K-420/2010; 2K-325/2010, 2K-463/2009, 2K-29/2011, 2K-35/2014). Taigi, įvertinus tai, kad nors nukentėjusiojo patirtų sužalojimų gydymas vyko pakankamai sklandžiai, lūžis sugijo, tačiau nepavyko visiškai išvengti liekamųjų reiškinių, įvertinus dar ir sužalojimo pobūdį, nepatogumus, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, patiriamą baimę, taip pat ir kaltinamojo turtinę padėtį, yra pagrindas spręsti, kad nukentėjusiojo prašoma 500 Eur suma neturtinei žalai atlyginti teismo nuomone, atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, ir neprieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinis įrodymas – dujų balionėliai (3 vienetai) grąžintini kaltinamajam, kadangi jog nenustatyta, jog būtent jie buvo panaudoti nusikalstama veikai įvykdyti, kartu pažymint jog tai nepaneigia paties kaltinamojo nurodytų aplinkybių, kad jis šiuos daiktus pastoviai įsigyja, disponuoja (I t., b. l. 127). Kadangi nukentėjusysis atpažino lazdą, ji sunaikintina (I t., b. l. 91). Kompaktinis diskas su garso įrašu paliktini saugoti prie bylos (I t., b. l. 22, 41) (BPK 155 str.).

Duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 str., 298 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str.,

nusprendžia:

P. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 1 metams, įpareigojant jį bausmės atlikimo metu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, tęsti darbą, uždrausti bendrauti su V. M. ir G. M..

Nukentėjusiojo V. M. civilinį ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš P. Č. 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo V. M. naudai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus – dujų balionėlius (3 vienetai) grąžinti kaltinamajam P. Č., lazdą – sunaikinti, kompaktinį diską su garso įrašu palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.

Teisėja (parašas) Vaida BaumilėNuorašas tikrasTeisėja Vaida Baumilė2016 m. rugsėjo 13 d.