Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1.; 2.5.7.; 2.6.1.3.6.; 2.6.1.5.; 2.6.9.1.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.1.7.11.; 3.2.3.2.; 3.2.6.1.

2022 m. kovo 10 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. V. ieškinį atsakovui A. V., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, A. V. dėl laidojimo, kapo sutvarkymo išlaidų bei dėl išlaidų bendram daiktui išlaikyti priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovė I. V. (toliau taip pat - ieškovė) ieškiniu (el. b. medž. 1 t., 1-5 l.) prašė priteisti iš atsakovo A. V. 736,37 Eur laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidų, 709,27 Eur bendro turto sutvarkymo ir išlaikymo išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mirė šalių ir trečiojo asmens mama D. V., po kurios mirties atsiradusį palikimą įpėdiniai paveldėjo lygiomis dalimis po 1/3 dalį. Ieškovė nurodė, kad ji savo lėšomis palaidojo mamą ir turėjo šias išlaidas: Šiaulių Švenčiausiosios Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo laidojimo namams už paslaugas sumokėjo 1000 Eur (pritaikius nuolaidą), o būtent už karstą - 435 Eur, už karsto pervežimą į šarvojimo salę (Kuršėnai-Šiauliai) - 30 Eur, už karsto pervežimą į šarvojimo salę (Šiauliai-Gruzdžiai) - 30 Eur, velionės aprengimą - 100 Eur, suknelę - 58 Eur, apatinius rūbus - 10 Eur, batelius - 16 Eur, rožančių - 13 Eur, šventą paveikslėlį - 0,60 Eur, duobės iškasimą - 170 Eur, duobkasių kelionės išlaidas - 20 Eur, karsto nešimą - 120 Eur. Už šarvojimo salės nuomą ir karsto nuvežimą į kapines - 150 Eur, už gėles, kurias pirko turguje - 400 Eur, už bažnytinius patarnavimus - 50 Eur, už mišias, praėjus 1 mėnesiui po mirties - 50 Eur, kapavietės uždengimą plokšte - 2300 Eur. Nurodė, kad iš viso patyrė 3950 Eurų laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidų. Paaiškino, kad kai kurias išlaidas patvirtinančių dokumentų neturi, tačiau šermenys ir laidotuvės buvo organizuotos kiek įmanoma gražiau, pagal lietuviškas tradicijas, todėl jų nepripažinimas laidojimo išlaidomis prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams.

2. Mama turėjo šuniuką, kurio nei vienas iš paveldėtojų nenorėjo pasiimti, todėl šuniuką patalpino į gyvūnų prieglaudą „Letenėlė“. Už tai sumokėjo 50 Eur.

3. Dėl mamos mirties ieškovei Šiaulių rajono savivaldybės administracija išmokėjo 139,08 Eur laidojimo pašalpą, 513,15 Eur išmokėjo SoDra, bei mamai esant gyvai jai buvo išmokėta pensija, pensijos likutis jos mirties dieną buvo 1,64 Eur, 312 Eur pašalpą išmokėjo Gruzdžių seniūnija, 225 Eur paaukojo laidotuvėse dalyvavę asmenys, iš viso gauta 1190,87 Eur. Pardavus mamos turtą, gauta 100 Eur už trimerį ir 500 Eur už skuterius. Iš viso laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidos, atskaičius gautas pašalpas, paaukojimą ir parduotą turtą sudaro 2209,13 Eur (4000 - 1790,87= 2209,13). Šias išlaidas ieškovė padengė iš savo asmeninių lėšų. Atsakovas, kaip mirusiosios 1/3 dalies turto paveldėtojas turi atlyginti 1/3 dalį laidotuvių, kapo sutvarkymo ir kitų išlaidų, t. y., 736,37 Eur.

4. Nurodė, kad turėjo 1874,73 Eur išlaidų (prašo priteisti iš atsakovo 709,27 Eur), susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimu, kurias sudaro šios išlaidos:

4.1. paveldėtų nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini) kuriuos paveldėtojai nusprendė parduoti, vidutinė rinkos vertė 22 044 Eur buvo per maža, todėl visi trys paveldėtojai bendrai sutarė atlikti individualų turto vertinimą. 2020-08-04 ieškovė sudarė sutartį su UAB korporacija „Matininkai“ dėl gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių rinkos vertės nustatymo. Rinkos vertė buvo nustatyta, pagal ją paveldėtojams buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Už paslaugas ieškovė sumokėjo 200 Eur (atsakovui tenkanti išlaidų dalis 66,66 Eur);

4.2. paveldėtas žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) nebuvo suformuotas ir privatizuotas. Bendru sutarimu ieškovė 2020-05-18 sudarė sutartį su UAB „Geodezijos linija“, kuri parengė žemės sklypo formavimo pertvarkymo projektą ir atliko kadastrinius matavimus. Už šias paslaugas ieškovė sumokėjo 1000 Eur. Sutvarkius dokumentus, paveldėtojai išsipirko valstybinę žemę: 2021-06-03 pirkimo - pardavimo sutartimi atsakovas nusipirko iš valstybės 800/2402 dalis, A. V. nusipirko 801/2402 dalis, o ieškovė 2021-05-27 nusipirko 801/2402 dalis šio žemės sklypo (atsakovo išlaidų dalis 333,33 Eur);

4.3. prieš parduodant nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini) buvo būtina sertifikuoti gyvenamąjį namą ir notarui pateikti gyvenamojo namo energetinio sertifikavimo pažymėjimą. Už sertifikavimą ieškovė sumokėjo 145 Eur (atsakovo išlaidų dalis 48,33 Eur);

4.4. šalių ir trečiojo asmens 2007-11-11 mirusiam tėvui S. V. nuosavybės teise priklausė pastatas - sandėlis-garažas, esantis (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 0,2500 ha ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), prie šio garažo nebuvo privatizuotas, juo tėvas naudojosi pagal 2004-03-18 valstybinės žemės nuomos sutartį, kuri mirus tėvui nebuvo pakeista. Mirus mamai, į paveldėjimo teisės liudijimus buvo įrašyta, kad šalys ir tretysis asmuo paveldi mamai priklausiusias 5/8 dalis teisių ir pareigų, susijusių su 2004-03-18 valstybinės žemės sklypo sutartimi Nr. N91/04-0435. Kad tokią turtinę teisę galėtų paveldėti, iš VĮ „Registrų centras“ turėjo gauti atitinkamus dokumentus, kuriuos ieškovė sutvarkė ir sumokėjo 23,49 Eur (atsakovo išlaidų dalis 7,83 Eur);

4.5. po tėvo mirties, nuo 2007 metų, ieškovei buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į 1/8 dalį garažo, esančio (duomenys neskelbtini). Po mamos mirties šalys ir tretysis asmuo paveldėjo mamai priklausiusias 5/8 dalis šio pastato, kiekvienam nuosavybės teise teko po 1/3 dalį šio pastato. 2021-09-24 ieškovė jai priklausančią 1/3 šio pastato dalį padovanojo broliui A. V.. Tačiau faktiškai iki 2021-09-24 minėtu pastatu naudojosi ieškovė ir atsakovas, nes tretysis asmuo gyvena Jungtinėje Karalystėje ir pastatu nesinaudoja. Nurodė, kad nuo 2020-01-01 iki 2021-08-31 ieškovė sumokėjo už elektros energiją 506,24 Eur, tiektą minėtam pastatui, o būtent: 2020 metais už sausį - 28,65 Eur, vasarį - 25,76 Eur, balandį - 50,92 Eur, birželį - 46,93 Eur, liepą - 25,55 Eur, rugpjūtį - 26,16 Eur, rugsėjį - 23,23 Eur, spalį - 21,30 Eur, gruodį - 49,15 Eur (26,97 Eur +22,18 Eur); 2021 metais už sausį - 24,37 Eur, vasarį - 24,15 Eur, kovą - 24,21 Eur, balandį - 24,25 Eur, gegužę - 24,36 Eur, birželį - 25,06 Eur, liepą - 36,95 Eur, rugpjūtį - 25,24 Eur. Kadangi elektros suvartojimo skaitliukas yra tik vienas, sandėlio -garažo patalpos nėra padalintos, todėl už suvartotą elektros energiją privalo mokėti abu su atsakovu lygiomis dalimis. Todėl prašo priteisti iš atsakovo ½ dalį patirtų išlaidų, t. y., 253,12 Eur.

5. Ieškovė taip pat pateikė rašytinius paaiškinimus (el. b. medž. 2 t., 56-58 l.), kuriuose nurodė, jog tėvui S. V. nuosavybės teise priklausė pastatas sandėlis-garažas, esantis (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šalia šio pastato stovi kitas garažas ((duomenys neskelbtini)), kuris nuosavybės teise priklausė mamai D. V. (jį gavo už pajų). Šiuo garažu D. V. leido naudotis ieškovės šeimai. Nei viename, nei kitame pastate elektros nebuvo. 1998 metais į mamai priklausantį garažą ((duomenys neskelbtini)) ieškovė I. V. savo lėšomis įvedė elektros energiją, sumokėjo už įvadą ir prijungimą ir visą laiką už ją mokėjo. Elektros tiekimo sutartis buvo sudaryta S. V. vardu, elektros skaitliukas buvo įrengtas kieme, ant elektros stulpo. Praėjus kuriam laikui, tėvas S. V. paprašė, kad ir į jam priklausantį garažą, esantį (duomenys neskelbtini), būtų įvesta elektra. Nuo esamo įvado elektra buvo įvesta į S. V. priklausantį garažą, elektros apskaitos skaitliukas tapo bendras abiems pastatams. Už abiejų pastatų suvartotą elektros energiją mokėjo viena I. V.. Maždaug 2017 metais atsakovas ieškovės sutuoktiniui V. V. pasakė, kad jam yra negražu, kad ieškovė viena moka už elektros energiją. Sakė, kad jis įsirengė elektros skaitiklį, kuris apskaitys jo suvartotą elektros energiją. Atsakovas skaitiklį pasikabino pats ir tik pagal jam vienam žinomus duomenis ir rodmenis sumokėjo už tris metus. Paskutinį kartą atsakovas už elektrą sumokėjo 2019 m. gruodžio mėnesį. Ieškovė netikrino nei skaitiklio parodymų, nei atsakovo sumokamų sumų teisingumo, mokėjo už elektrą pagal lauke ant stulpo įrengto skaitiklio parodymus.

6. 2004 metais D. V. sudarė dovanojimo sutartį, kuria padovanojo garažą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovei I. V.. 2014-08-27 ieškovei buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į 1/8 dalį garažo, esančio (duomenys neskelbtini) Po mamos D. V. mirties (duomenys neskelbtini) visi vaikai paveldėjo mamai priklausiusias 5/8 dalis garažo, esančio (duomenys neskelbtini) kiekvienam iš jų nuosavybės teise teko po 1/3 dalį šio pastato. Ieškovė 2021-09-24 jai priklausančią 1/3 šio pastato dalį padovanojo broliui A. V..

7. Teismo posėdyje ieškovė I. V. ir jos atstovė advokatė Eugenija Povilaitienė ieškinio reikalavimus palaikė, prašė ieškinį tenkinti visiškai. Papildomai nurodė, kad mama apie 2 mėnesius iki mirties praleido ligoninėje, 1 mėnesį VšĮ Šiaulių respublikinės ligoninės chirurginiame skyriuje, kur buvo operuota, po to apie 1 mėnesį – Slaugos ligoninėje. Nors buvo karantinas ir į ligoninę neįleido, tačiau ji nuolat bendravo su mama telefonu, su ligoninės personalu, teiravosi, ką reikėtų papildomai atvežti nupirkus. Ypač daug pirko mamai įvairaus dydžio sauskelnių, nes mama nelaikė šlapimo, jos svoris ligoninėje kito, nepakako ligoninės skiriamų sauskelnių, jos praleisdavo skysčius. Nurodė, kad ji pirko mamai 3 pakuotes sauskelnių po 25,12 Eur, 3 pakuotes po 24,82 Eur, 3 pakuotes po 16,87 Eur, 3 pakuotes po 18,28 Eur, 2 pakuotes po 46,98 Eur, 2 pakuotes po 21,66 Eur. Pirko 1 pakuotę paklotėlių už 9,24 Eur. Mamai buvo reikalingi maisto papildai, gerosios bakterijos, todėl ji pirko Linex maisto papildų 3 pakuotes po 6,69 Eur, 2 pakuotes po 9,83 Eur, 3 pakuotes po 8,79 Eur, maisto papildų už 23,99 Eur, Decatylen gerklei, pirko 1 popierinių rankšluosčių pakuotę už 3,49 Eur, pirko maistą. Visas šias išlaidas padengė iš pradžių už savo pinigines lėšas, po to atsakovas jai davė 2020 m. kovo mėnesį mamos gautą 486,97 Eur pensiją, iš kurios liko 1,64 Eur nepanaudota mamos reikmėms. Mamos pensijos už 2020 m. balandžio mėnesį atsakovas ieškovei neperdavė. Mama mirė ryte. Mirus mamai, ji paskambino atsakovui ir paprašė, kad jis pasiteirautų D. M. dėl šarvojimo salės. Dėl šarvojimo salės susitarė atsakovas. Visa kita organizavo ir apmokėjo ieškovė, tuo metu ji neinformavo atsakovo apie laidojimo kainas, atsakovas sakė, kad jam bus gerai, kaip ji padarys. Jai padėjo, buvo kartu ir ją visur vežė jos sutuoktinis V. V.. Ji telefonu užsakė turguje 4 dideles puokštes iš „Orchidėjos“ gėlių salono. Tuo metu buvo karantinas, viskas uždaryta, gėles jai išnešė į kiemą. Ji užsakydama gėles telefonu dėl kainos nesiteiravo, tuo metu buvo sunku gauti gėlių. O atvykus jų pasiimti – paaiškėjo, kad puokščių kaina 400,00 Eur, šią kainą sumokėjo, nesiderėjo. Atsakovas laidojant mamą ar iš karto po laidotuvių pretenzijų dėl gėlių kainos nereiškė.

8. Laidotuvėse dalyvavo nedaug žmonių, jų skaičiaus nežino, neskaičiavo, buvo karantinas, buvo ribojamas jų skaičius. Žmonės, atėję į laidotuves aukas metė į aukų dėžutę. Atsakovas gal ir gavo aukų „į rankas“. Atsakovas ieškovei neperdavė žmonių aukotų pinigų, taip pat nedavė ir mamos pensijos už 2020 m. balandžio mėnesį, mama mirė (duomenys neskelbtini), o pensiją moka iki mėnesio 15 d. Už vasarį pensiją mama pasiėmė pati. Pinigus iš aukų dėžutės skaičiavo jo su savo sutuoktiniu ir atsakovas. Iš viso aukų dėžutėje buvo 225,00 Eur.

9. Ieškovė pasikvietė atsakovą dėl kapo uždengimo plokšte prie mamos kapo. Susitikime dalyvavo ji, atsakovas ir meistras M.. Jie aptarė plokštės parametrus, kainą, dėl jos atsakovas pretenzijų nereiškė. Paminklo plokštėje buvo iškaltas mamos portretas, raidės.

10. Prie mamos namo kieme buvo šuniukas, kurį mirus mamai reikėjo šerti. Mamos name, esančiame (duomenys neskelbtini) apsigyvenę pirkėjai J. ne kartą skundėsi ieškovei, kad šuniukas nusitraukia ir bėga iš kiemo, naktimis kaukia. Ji siūlė atsakovui pasiimti šuniuką, tačiau jis atsakė, kad šuo yra senas, paimtų jauną šunį. Todėl ieškovė atidavė šuniuką gyvūnų prieglaudai „Letenėlė“, sumokėjo 50,00 Eur paramą prieglaudai.

11. Tarp mamos ir paveldėtojų buvo žodinis susitarimas dėl turto po mamos mirties padalinimo. Mamos valia buvo palikti žemės sklypus atsakovui, o gyvenamąjį namą ieškovei ir trečiajam asmeniui, tačiau šios valios mama neužfiksavo testamente. Todėl palikimą visi paveldėtojai priėmė lygiomis dalimis po 1/3 dalį. Po mamos mirties labai greitai atsirado namo pirkėjai J., su kuriais gegužės 15 d. buvo pasirašyta preliminarioji sutartis dėl namo pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo. Pasirašant preliminariąją sutartį dalyvavo J., atsakovas ir ieškovė. Ji kalbėjo su J., o atsakovas tuo metu stovėjo tarpduryje, viską girdėjo. Su namo pirkėjais susitarė, kad namo ir žemės sklypo kaina yra 35000,00 Eur, J. padavė ieškovei 15 000,00 Eur avansą grynaisiais pinigais, kuriuos ji perskaičiavo, o atsakovas viską matė. Po to J. dalimis pervedė jai į banko sąskaitą likusią kainą už nekilnojamuosius daiktus, ji 11 667,00 Eur (atsakovo dalį) grąžino pirkėjams, kad šie perduotų atsakovui. Jie nesitarė, kad į nekilnojamųjų daiktų kainą yra įskaičiuoti žemės sklypo dokumentų sutvarkymo ir įregistravimo išlaidos, namo sertifikavimas. Šios išlaidos tenka pardavėjams kaip nekilnojamųjų daiktų savininkams. Tarp namo pirkėjų ir jos kilo konfliktas dėl žemės sklypo prie namo, bet iš tikrųjų paaiškėjo, kad atsakovas nebuvo susitvarkęs savo tėčio paveldėtos dalies, todėl užtruko žemės sklypo duomenų įregistravimas. Už žemės sklypo dalį buvo sumokėta investiciniais čekiais ir atsakovas turėjo užpildyti tam tikras formas Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT), atsakovą reikėjo raginti susitvarkyti savo palikimo dalį. Jei ieškovė nebūtų tvarkiusi dokumentų, reikalingų parduoti namą ir žemės sklypą, tai jie niekada nebūtų pardavę nekilnojamųjų daiktų J..

12. Nurodė, kad nežino, kada buvo įrengtas kontrolinis skaitliukas garaže, jis įrengtas toje patalpoje, į kurią ji negalėjo patekti, šią patalpą atsakovas laikė užrakintą. Tik nuo 2021 m. vasaros galėjo patekti į minėtą patalpą. Nors atsakovas nurodė atsiliepime, kad skaitliukas įrengtas 2011 m., tačiau jis buvo įrengtas tikrai ne tuo laiku, skaitliuko įrengimo laiką atsakovas nurodė jos sutuoktiniui, galėjo pasakyti 2017 m. Nepripažino, kad užrašai ant garažo sienos prie skaitliuko reiškia elektros sunaudojimą, ji skaitliuko rodmenų niekada nematė. Iki 2020 m. ji padalindavo elektros galios dedamąją kainą, atsakovas ar atsakovo sutuoktinė ateidavo ir pasakydavo, kiek sunaudojo elektros bei sumokėdavo. Atsakovas už elektros energiją mokėjo 2017-2019 m., tačiau vėliau nebemokėjo. Garažas nėra atidalintas, po tėvo mirties atsakovas naudojosi didesne garažo dalimi, 2021 m. liepą - rugpjūtį pradėjo naudotis vidurine garažo dalimi, ją atsitvėrė pertvaromis. Garažą atsakovas naudojo bulvėms rūšiuoti ir sandėliuoti, jo sutuoktinė yra ūkininkė, garaže laikė bulvių rūšiavimo mašiną, elektrinį keltuvą, taisydavo traktorių, yra įvesta signalizacija, apšvietimas, atsakovas pasijungia šildytuvus, taigi naudoja elektros energiją. Ji sąskaitas elektrai padalino pusiau.

13. Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau teismo posėdyje nurodė, kad palaiko ieškinį. Paaiškino, kad mirus mamai buvo paskelbtas karantinas, o jis nuo 2007 m. nuolat dirba ir gyvena užsienyje. Tada jam sesuo liepė negrįžti į Lietuvą, buvo sudėtinga keliauti, sesuo sakė, kad jie viską sutvarkys. Ieškovė derino su juo klausimus dėl laidotuvių ir dėl kapo, žino, kad plokštė apie 2000,00 Eur kainavo. Jis su viskuo sutiko, pasitiki savo seserimi. Laidotuvėse jis nedalyvavo. Jis ieškovei sumokėjo 1/3 laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidų – nuolat ieškovei nuperka ir atsiunčia kokių daiktų, pirko kavos aparatą už 800,00 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų. Neprisimena, kiek reikėjo mokėti už laidotuves.

14. Žino, kad jų mama buvo susitaupiusi laidotuvėms apie 4 500,00 Eur, tačiau šie pinigai nebuvo panaudoti laidotuvėms, juos lygiomis dalimis paveldėjo šalys ir tretysis asmuo. Nors atsakovas paveldėjo savo dalį pinigų, tačiau, kaip jam sakė sesuo, savo dalies laidojimo išlaidų ieškovei neatlygino.

15. Jis buvo surašęs įgaliojimą ieškovei jo vardu sutvarkyti visus dokumentus ir visus klausimus dėl namo ir žemės sklypo pardavimo. Jį ieškovė informuodavo apie tai, kad atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai, kad kreipėsi į NŽT. Žemės sklypo dokumentai nebuvo iki galo sutvarkyti. Jis dalyvavo sudarant pirkimo – pardavimo sutartį. Į nekilnojamųjų daiktų kainą (35 000,00 Eur) nebuvo įtrauktos dokumentų sutvarkymo išlaidos.

16. Dėl garažo paaiškino, kad garažas nėra atidalintas, nors garažo dalis priklauso ir trečiajam asmeniui, tačiau juo jis nesinaudoja, jo daiktų garaže nėra. Garažu faktiškai naudojasi atsakovas. Jam sesuo sakė, kad atsakovas garaže rūšiuoja bulves, yra elektrinis keltuvas, kad atsakovas padarė pertvaras. Mama jam taip pat sakydavo, kad atsakovas pila bulves garaže, buvo paėmęs garažo raktus ir jų neatidavė mamai. Dėl kontrolinio skaitiklio nieko nežino.

17. Atsakovas A. V. pateikė atsiliepimą į ieškinį, su kuriuo nesutiko, prašė atmesti (el. b. medž. 1 t., 162-165 l.). Nurodė, kad į laidotuves atvykusių žmonių paaukoti pinigai padengė absoliučiai visas laidojimo išlaidas, nes 225,00 Eur gavo pati ieškovė ir dar 500,00 Eur paaukotų pinigų atsakovas perdavė ieškovei. Be to, ieškovei buvo atiduotos 2 mamos pensijos.

18. Nesutiko su laidojimo išlaidų dydžiu. Nurodė, kad praėjus 5 mėnesiams po mamos mirties, mirė jo sutuoktinės motina. Laidotuves organizavo atsakovas su sutuoktine L. V.. Todėl atsakovas žino, kiek kainuoja laidojimo paslaugos, ir nesutiko, kad gėlės mamos laidotuvėms kainavo 400 Eur, jos turėjo kainuoti ne daugiau kaip 200 Eur. Nesutiko su išlaidomis, susijusiomis su šuniuku, nes apie tai, kad nėra kam pasirūpinti šunimi, jis nežinojo, sesuo apie ketinimą patalpinti prieglaudoje mamos augintinį jam nieko nesakė, jis mielai būtų pats priglaudęs šuniuką ir jį auginęs. Todėl už savo asmeninius sprendimus ieškovė turi prisiimti asmeninę atsakomybę ir patirtas išlaidas pati. Neginčijo, kad antkapis yra įrengtas, tačiau pabrėžė, kad ieškovė su juo nederino visiškai jokių klausimų, susijusių su kapavietės sutvarkymu, antkapio pastatymu, paslaugų tiekėjo pasirinkimu, mano, kad atsakovas būtų sutvarkęs kapavietę daug pigesniais kaštais.

19. Nurodė, kad po mamos mirties iškart buvo sutarta, kad namas adresu (duomenys neskelbtini) bus parduotas ir pirkėjams R. J. ir A. J., jiems buvo leista gyventi jame tol, kol bus sutvarkyti palikimo klausimai. Ieškovė su pirkėjais 2020-05-15 pasirašė susitarimą, kuriame buvo aptartas nekilnojamojo turto pardavimas. Pirkėjų prašymu buvo tvarkomi visi ieškovės minėti klausimai - turto vertinimas, žemės sklypo formavimo pertvarkymo projekto ir kadastrinių matavimų atlikimas, valstybinės žemės išpirkimas, gyvenamojo namo energetinio sertifikavimo pažymėjimo įgijimas, dokumentų gavimas iš VĮ Registrų centro dėl tėvo turto palikimo. Už šias paslaugas apmokėjo patys pirkėjai R. J. ir A. J. pirkdami namą, t. y., dokumentų sutvarkymo kaštai buvo įtraukti į namo kainą. Jis už dokumentų sutvarkymą nieko nemokėjo.

20. Nepripažino skolos už elektros suvartojimą sandėlyje - garaže, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad jis už savo pastato dalyje sunaudotą elektros energiją yra sumokėjęs, savo garažo dalimi naudojasi minimaliai, ten sandėliuoja savo daiktus, bulves, pastatas nėra pritaikytas gamybiniams poreikiams, todėl ir elektros energijos sąnaudos yra minimalios. A. V. už metus savo seseriai sumoka 120 Eur ir taip moka jau keletą metų. Atsakovo žiniomis ieškovės naudojamoje pastato dalyje yra įrengtas kontrolinis elektros skaitiklis, kuris apskaito I. V. naudojamos pastato dalies suvartotą elektros energiją. Atsakovo manymu, ieškovės sutuoktinis V. V. yra neteisėtai prisijungęs prie šalių pastate įrengto elektros skaitiklio ir eksploatuoja elektros energiją savo pastate, esančiame gretimai, kur yra įrengtos dirbtuvės.

21. Teismo posėdyje atsakovas A. V. ir jo atstovė advokatė Vlada Buivydienė palaikė atsiliepimą į ieškinį. Atsakovas papildomai paaiškino, kad mamai būnant ligoninėje ir jis kažką yra pirkęs ir vežęs, kad atidavė ieškovei 2 mamos pensijas: už kovo mėnesį atidavė pas save namuose, o už balandį atidavė ieškovei jos namuose mamos mirties dieną iki pietų, mama dar nebuvo pašarvota. Po to patikslino, kad antrą kartą pensiją atidavė ieškovei savo kieme, matė jo sutuoktinė. Mirus mamai, ieškovė prašė pasirūpinti mamos pašarvojimu ir pervežimu. Tuomet jis paskambino savo pažįstamai D. M., nurodė, kokia situacija, paaiškėjo, kad salė laisva, bus automobilis pervežimui, tada davė D. M. telefono numerį ieškovei. Jis nesidomėjo dėl laidojimo paslaugų kainos. Sesuo jam nesakė, kokios buvo laidojimo išlaidos, jis neklausė, nesidomėjo. Laidotuvių organizavimu užsiėmė ieškovė. Mama buvo pašarvota, buvo laidojama su karstu, buvo suteiktos bažnytinės paslaugos, karstas buvo pervežamas, salė buvo papuošta gėlėmis. Laidotuvėse dalyvavo daugiau nei 20 žmonių, jis vokeliuose gavo 500,00 Eur aukų: 200,00 Eur skyrė turgaus bendruomenės atstovai, darbovietė – 100,00 Eur, svainis – 50,00 Eur. Grįžus namo po laidotuvių pas ieškovę valgomajame suskaičiavo pinigus iš aukų dėžutės, jis padavė ieškovei pinigus vokelyje, neatsimena, ar kas matė, kaip jis padavė. Mano, kad iš viso gauta 700,00-800,00 Eur aukų. Tada paklausė ieškovės, ar jie yra skolingi už laidotuves, ir kiek. Ieškovė nurodė, kad neskolingi. Jis paveldėjo savo dalį pinginių lėšų, nežino, ar šie pinigai buvo mamos sutaupyti laidotuvėm, jam niekas nieko nesakė.

22. Žinojo, kad šuniukas, mirus mamai, nuolat nusitraukdavo ir bėgiodavo po visą miestelį. Jis savo kieme turi šunų, jei sesuo būtų pasiūliusi pasirūpinti šuniuku, tai jis būtų galvojęs, ką toliau daryti. Jam sesuo apie šuniuką nieko nesakė, jis pats pasiūlymų dėl šuniuko sesei neteikė.

23. Dėl paminklinės plokštės paaiškino, kad jam dirbant su traktoriumi laukuose paskambino sesuo ir paprašė atvažiuoti į kapines. Prie mamos kapo buvo jis, sesuo ir kažkoks vyras. Jis nesuprato, kodėl jį kvietė, su juo nieko nesitarė, plokštės kainos nenurodė, skirtingų rūšių plokščių kainos skiriasi. Sakė kaina bus apie 2900,00 Eur – 3000,00 Eur. Anytos kapo sutvarkymas kainavo 2000,00 Eur – buvo suleisti pamatai, pastatyti borteliai, klinkeris. Tuo tarpu mamos kapui buvo tik uždėta paminklinė plokštė. Anytos paminklinėje plokštėje nėra anytos portreto, o mamos paminklinėje plokštėje yra jos portretas.

24. Jis dalyvavo sudarant avansinį susitarimą su J., J. grynaisiais pinigais padavė 15 000,00 Eur ieškovei, o likusią dalį žadėjo sumokėti dalimis. Ieškovė tuomet pažadėjo sutvarkyti visus dokumentus, tačiau neatsimena, kokius, suprato, kad dokumentų sutvarkymas įeis į nekilnojamųjų daiktų kainą, dokumentų sutvarkymo išlaidas išskaičiuos iš pirkėjų sumokėtų pinigų už nekilnojamuosius daiktus. Jam J. sumokėjo iš viso 11 667,00 Eur, iš šios sumos nebuvo išskaičiuotos išlaidos dokumentams sutvarkyti. Jis nedalyvavo atliekant kadastrinius matavimus, negavo pranešimo, matininkas buvo pas jį atvažiavęs. Dalį dokumentų sutvarkymo išlaidų jis apmokėjo, pvz., išlaidos sudarant pirkimo – pardavimo sutartį pas notarą, taip pat jis už tėčio investicinius čekius išpirko dalį žemės sklypo, buvo rengiamas žemės sklypo formavimo projektas, jis mokėjo už paslaugas UAB „Geodezijos linija“, tačiau neprisimena, kiek sumokėjo. Šių išlaidų dalies iš ieškovės jis neprašė priteisti.

25. Elektra į garažą buvo įvesta dar tėčiui esant gyvam, jo vardu. Atsakovas prieš 6 m. pradėjo auginti bulves, kurias rūšiuodavo ir laikė garaže, šildytuvų neturi, signalizacijos neturi. Bulvėms rūšiuoti naudojamas 1,5 kW galios varikliukas. Turi keltuvą, tačiau per kelis metus jį naudojo tik 1 kartą traktoriui remontuoti. Po kurio laiko ieškovės sutuoktinis V. V. gretimame garaže pradėjo vykdyti transporto priemonių remonto veiklą, o kadangi iš ginčo garažo ėjo elektros kabelis į V. V. naudojamą garažą, atsakovas nusprendė garaže įrengti kontrolinį elektros skaitiklį. Jį įrengė elektrikas prieš 6-7 m., atskiroje garažo dalyje, ieškovės ir brolio apie skaitiklio įrengimą neinformavo, skaitiklis buvo veikiantis, jo patikra neatlikta, skaitiklio įregimo dokumentų neturi. Jis turėjo raktus nuo šios garažo dalies, dabar raktus turi ieškovės sutuoktinis, kuris 2021 m. rudenį pakeitė garažo durų spynas, atjungė jam elektrą. Už elektrą mokėjo tiek, kiek parodydavo skaitiklis. Po kurio laiko prisidėjo ir abonemento mokestis, kuris metams buvo apie 100,00 Eur. Sesei mokėjo 100,00-120,00 Eur per metus, vien elektra kainavo 18,00-20,00 Eur. Jam ieškovė pasakydavo, kiek abonementinio mokesčio reikia sumokėti. Pagrindinio skaitiklio parodymų nežino, nefiksavo. Paskutinį kartą už elektrą mokėjo prieš 2 m. Kontrolinio skaitiklio parodymus kiekvienais metais metų pabaigoje rašė ant plytų garaže. Jis 2 metus nenaudoja elektros garaže, jo naudojami įrankiai yra akumuliatoriniai, šviesos nereikia, nes yra langai ir durys, bulvių praėjusiais metais neturėjo. Prieš metus jis pertvaromis atsitvėrė naudojamą garažo dalį.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Faktinės bylos aplinkybės.

26. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų, duotų teismo posėdyje, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė šalių ir trečiojo asmens mama D. V. (el. b. medž. 1 t., 8 l.), po kurios mirties atsiradusį palikimą lygiomis dalimis po 1/3 dalį paveldėjo šalys ir tretysis asmuo. Paveldimą turtą be kita ko sudarė statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) (toliau statiniai ir 0.2402 ha ploto žemės sklypas minėtu adresu – Nekilnojamieji daiktai), pastatas - garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Garažas), 5/8 dalis teisių ir pareigų, susijusių su valstybinės žemės sklypo nuomos 2004-03-18 sutartimi Nr. N91/04-0435 į 0,2500 ha ploto žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 4529,50 Eur terminuotas indėlis kredito unijoje „Žemdirbio gerovė“, 5/8 dalys 4594 investicinių čekių, kuriuos S. V. 1992-09-22 sumokėjo už 0,2500 ha žemės plotą, esantį (duomenys neskelbtini) ir kt., paveldėjimo teisės liudijimas ieškovei išduotas 2020-09-01, atsakovui – 2020-09-28 ir 2020-11-23, trečiajam asmeniui - 2020-09-01 (el. b. medž. 1 t., 16-32, 33-37 l., 2 t., 95-110 l.). Šiuo metu 1/3 dalis Garažo nuosavybės teise priklauso atsakovui, nuo 2021-09-14 13/24 dalių Garažo nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui ir 1/8 dalis Garažo nuo 2015-04-28 priklauso trečiajam asmeniui (el. b. medž. 1 t., 40-44 l.).

27. Iš (duomenys neskelbtini) prašymo dėl leidimo laidoti išdavimo (el. b. medž. 1 t., 9 – 11 l.) ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad velionė D. V. buvo laidojama pagal papročius, todėl nėra pagrindo abejoti, kad už religines paslaugas buvo sumokėta iš viso 100,00 Eur.

28. Iš užsakymo A. G. įmonei, 2020-04-17 PVM sąskaitos faktūros serija AG Nr. 293/1, 2020-04-17 pinigų priėmimo kvito serija GLA Nr. 137/1 (el. b. medž. 2 t., 19-21 l.) ir ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad už karstą, velionės aprangą ir reikalingus atributus bei aprengimą, karsto pervežimą, nuotrauką, duobės iškasimą, karsto nešimą ieškovė sumokėjo iš viso 1000,00 Eur.

29. Kaip matyti iš D. M. skelbimo gedulo namų nuomos kaina parai yra 120,00 Eur, o katafalko nuoma į kapines – 30,00 Eur (el. b. medž. 2 t., 22 l.), atsakovui, kuris tarėsi su D. M. dėl šarvojimo salės, nenurodžius, kad su D. M. susitarė dėl mažesnės šarvojimo salės ir katafalko vežimo į kapines kainos, nėra pagrindo abejoti ieškovės paaiškinimais, kad už šarvojimo salės nuomą ir karsto pervežimą ji sumokėjo 150,00 Eur.

30. Ieškovė nurodė, kad už 4 gėlių kompozicijas prie karsto jis gėlių salonui „Orchidėja“ sumokėjo 400,00 Eur. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas V. V.. Nors atsakovas neneigė, kad prie karsto buvo padėtos gėlių kompozicijos, tačiau nurodė, kad už gėles sumokėta kaina nėra protinga, kad už anytos laidotuvėms pirktas gėles buvo sumokėta 200,00 Eur, tačiau tai patvirtinančio pirkimo kvito ar kito buhalterinės apskaitos dokumento nepateikė. Ieškovė gėlių kainą motyvavo tuo, kad mirus mamai buvo paskelbta ekstremalioji situacija dėl Covid-19 pandemijos (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimas Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ (TAR, 2020-02-26, Nr. 2020-04023; 2020-06-11, Nr. 2020-12822; 2020-11-04, Nr. 2020-22950; 2021-06-29, Nr. 2021-14469)), dėl ko buvo didesnės kainos už prekes ir paslaugas, o jų pasirinkimas apribotas, nes leidžiama tik parduotuvių, prekybos ir (arba) pramogų centrų, kurių pagrindinė veikla yra maisto, veterinarijos, vaistinių, optikos prekių ir ortopedijos techninių priemonių pardavimo veikla (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 23 d. sprendimas Nr. V-494 „Dėl sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. kovo 16 d. sprendimo Nr. V-381 „Dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) valdymo priemonių“ pakeitimo“ (TAR, 2020-03-24, Nr. 2020-05923) su pakeitimais ar papildymais), ir šios aplinkybės pripažintinos visiems žinomomis. Dar daugiau, paminėtina tai, kad gėlių salono „Orchidėja“ tinklapyje yra skelbiamos gėlių ir gėlių kompozicijų, puokščių kainos (https://www.orchid.lt/), kad yra ir gedului skirtų gėlių kompozicijų, kurių kaina yra 100,00 Eur. Esant šioms aplinkybėms, spręstina, kad ieškovė įrodė, jog už gėlių kompozicijas prie karsto ji sumokėjo iš viso 400,00 Eur (CPK 178 str.).

31. 2020-05-01 pirkimo - pardavimo sutartis, sudaryta tarp ieškovės (pirkėjo) ir M. M. (pardavėjo), 2020-06-01 prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitas Nr. 8 (el. b. medž. 2 t., 23 l.), ieškovės paaiškinimai, kurių neginčijo atsakovas, patvirtina, kad ant šalių ir trečiojo asmens mamos kapo buvo uždėta paminklinė plokštė su portretu ir raidėmis, už prekes ir paslaugas pardavėjui sumokėta iš viso 2300,00 Eur.

32. Iš ieškovės paaiškinimų, banko sąskaitos išrašo matyti, kad ieškovė patalpino mamos šuniuką į prieglaudą ir 2020-06-03 sumokėjo 50,00 Eur paramą VšĮ Šiaulių letenėlė (el. b. medž. 2 t., 2 l.).

33. Ieškovei Šiaulių rajono savivaldybės administracija 2020-04-16 išmokėjo 312,00 Eur išmoką, 2020-05-07 išmokėjo 139,08 Eur išmoką pagal 2020-05-05 sprendimą mirus tikslinės kompensacijos gavėjui (el. b. medž. 1 t., 12 l.), VSDFV 2020-04-23 išmokėjo 124,12 Eur ir 389,03 Eur laidojimo pašalpas (el. b. medž. 1 t., 13-14, 15 l.), iš viso ieškovei išmokėta 964,20 Eur išmokų ir pašalpų.

34. Ieškovė paaiškino, kad ji gavo 486,97 Eur mamos pensiją už 2020 m. kovo mėnesį, ką patvirtina ir 2020-03-13 mokėjimo kvitai (el. b. medž. 2 t., 24 l.). Atsakovui nepateikus kvito, patvirtinančio, kad buvo išmokėta mamos pensija už 2020 m. balandžio mėnesį, taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovo paaiškinimai dėl mamos pensijos už 2020 m. balandžio mėnesį perdavimo ieškovei aplinkybių nėra nuoseklūs (iš pradžių nurodė, kad ji buvo perduota jo namuose, vėliau teigė, kad pensiją perdavė ieškovei jos namuose), kad pensijos perdavimo aplinkybių nepatvirtino liudytojas V. V., kuris pasak ieškovės ir paties liudytojo, D. V. mirties dieną visą laiką buvo šalia ieškovės, ją visur vežė, padėjo organizuoti laidotuves, atsakovo teiginys, kad jis perdavė ieškovei mamos pensiją už 2020 m. balandžio mėnesį vertintini kritiškai ir atmestini. Todėl įvertinus tai, kad ieškovė nurodė, jog beveik visą mamos pensiją už 2020 m. kovo mėnesį panaudojo mamos poreikiams ligoninėje tenkinti, nuosekliai ir detaliai paaiškino, kokios prekės buvo reikalingos tuo metu mamai, kokios prekės ir už kokią sumą buvo pirktos, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo abejoti ieškovės paaiškinimais, kad mamos pensijos likutis mamos mirties dieną buvo 1,64 Eur.

35. Ieškovė nurodė, kad ji laidotuvėse gavo 225,00 Eur paramos iš į laidotuves atvykusių asmenų. Ieškovės teiginį apie 225,00 Eur paramą patvirtino teismo posėdyje liudytoju apklaustas V. V., kuris taipogi patvirtino, jog laidotuvėse dalyvavo nedaug asmenų dėl taikomų apribojimų dėl Covid-19 pandemijos. Atsakovo teigimu, jis perdavė ieškovei dar 500,00 Eur paramos, kurią jam davė į laidotuves atvykę asmenys vokeliuose, tačiau šio atsakovo teiginio nepatvirtino jokie kiti įrodymai (CPK 178 str.). Todėl įvertinus visiems žinomą aplinkybę, jog dėl Covid-19 pandemijos buvo ribojami asmenų srautai ir laidotuvėse dalyvaujančių asmenų skaičius, kad ieškovės paaiškinimus patvirtino teismo posėdyje liudytojas, teismas sprendžia, kad labiau tikėtina, kad ieškovė kaip paramą iš kitų asmenų per laidotuves gavo 225,00 Eur.

36. 2020-07-03, 2020-08-27, 2020-08-03 išankstinės sąskaitos ir kvitai patvirtina, kad ieškovė sumokėjo VĮ Registrų centras iš viso 23,49 Eur už duomenų pateikimą ir pakeitimą (el. b. medž. 1 t., 91-97 l.).

37. 2020-08-04 turto vertinimo paslaugų teikimo sutartis Nr. 20/KMS000826, 2020-08-20 pinigų priėmimo kvitas serija MSP Nr. 006323 (el. b. medž. 1 t., 45-46 l.) ir ieškovės paaiškinimai patvirtina, kad ieškovė UAB korporacijai „Matininkai“ sumokėjo 200,00 Eur už statinių, esančių (duomenys neskelbtini) rinkos vertės nustatymą.

38. Ieškovė su UAB „Geodezijos linija“ sudarė 2020-05-18 sutartį Nr. GL_2020_Š_819 dėl žemės sklypo formavimo pertvarkymo projekto parengimo ir žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo po projekto adresu (duomenys neskelbtini) pagal kurią įsipareigojo sumokėti 300,00 Eur avansinį mokėjimą ir 700,00 Eur perdavus suderintą projektą ir suderintą kadastrinių matavimų bylą (el. b. medž. 1 t., 51-52 l.). 2021-03-30 PVM sąskaita faktūra serija GL Nr. 05245, 2021-03-30 kasos pajamų orderio kvitas serija GL Nr. 2610 (el. b. medž. 1 t., 53, 54 l.) ir ieškovės paaiškinimai patvirtina, kad ieškovė sumokėjo UAB „Geodezijos linija“ už atliktus darbus iš viso 1000,00 Eur, kadastro duomenys užfiksuoti 2021-01-08. Atsakovas nuosavybės teisę į 800/2402 dalis 0,2402 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) įgijo 2021-06-03 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2888/2021 pagrindu, ieškovė 801/2402 dalis minėto žemės sklypo įgijo 2021-05-27 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2711/2021 pagrindu, tretysis asmuo 801/2402 dalis minėto žemės sklypo įgijo 2021-05-27 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2716/2021 pagrindu (el. b. medž. 1 t., 38-39 l.).

39. 2021-06-30 išankstinė sąskaita faktūra ir 2021-06-30 mokėjimo nurodymas Nr. 8 (el. b. medž. 1 t., 55-56 l.) bei ieškovės paaiškinimai patvirtina, kad ieškovė sumokėjo M. R. 145,00 Eur už pastato, esančio (duomenys neskelbtini) sertifikavimą, 2021-07-02 gyvenamajam namui buvo išduotas pastato energinio naudingumo sertifikatas (el. b. medž. 1 t., 60 l.).

40. 2020-05-15 ieškovė ir R. J. bei A. J. sudarė avansinį susitarimą (preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį) dėl Nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo, pagal kurį pirkėjai perdavė ieškovei 15 000,00 Eur avansą už perkamus Nekilnojamuosius daiktus, visa daiktų kaina 35 000,00 Eur (el. b. medž. 1 t., 175 l.). Kaip matyti iš R. J. susirašinėjimo su ieškove SMS žinutėmis (el. b. medž. 1 t., 167-174, 180-200 l., 2 t., 1 l.), ieškovės banko sąskaitos išrašo (el. b. medž. 2 t., 2-14 l.), liudytojų R. J. ir A. J. parodymų, šalių paaiškinimų, R. J. ir A. J. likusią pinigų sumą už Nekilnojamuosius daiktus mokėjo dalimis, atlikdami pavedimus į ieškovės banko sąskaitą ir už Nekilnojamuosius daiktus buvo visiškai atsiskaityta iki 2021-08-20 pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. 2021-04-16 ieškovė grąžino A. J. 11 667,00 Eur už perkamus Nekilnojamuosius daiktus, kad jis šią sumą (1/3 dalį kainos už Nekilnojamuosius daiktus) sumokėtų atsakovui (el. b. medž. 2 t., 11 l.), o atsakovas, liudytojai R. J. ir A. J. teismo posėdyje patvirtino, kad minėta pinigų suma atsakovui buvo sumokėta. 2021-08-20 tarp šalių ir trečiojo asmens (pardavėjai) ir R. J. ir A. J. (pirkėjai) buvo sudaryta Nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią R. J. ir A. J. įgijo nuosavybės teisę į Nekilnojamuosius daiktus. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad pardavėjams pagal minėtą sutartį buvo sumokėta iš viso 35 000,00 Eur už Nekilnojamuosius daiktus (el. b. medž. 1 t., 57-89 l.).

41. PVM sąskaitos faktūros, mokėjimo nurodymai ir ieškovės paaiškinimai patvirtina, kad už elektrą, tiektą S. V. sandėliui – garažui (Garažas) už laikotarpį nuo 2020-01-31 iki 2021-08-30 ieškovė sumokėjo iš viso 506,24 Eur (el. b. medž. 1 t., 103-150 l.).

42. Tarp šalių kilo ginčas dėl laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidų pagrįstumo, dėl skolos už dokumentų sutvarkymą priteisimo bei atsiskaitymo už elektros energiją, tiekiamą bendram daiktui.

Dėl laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidų pagrįstumo.

43. Pagal Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo 21 straipsnį, mirus asmeniui, kuris CK nustatyta tvarka sudarytame testamente arba notaro ar kito įstatymų įgalioto asmens patvirtintame rašytiniame valios pareiškime nepaskyrė laidojančio asmens arba kurio paskirtas laidojantis asmuo dėl objektyvių priežasčių negalėjo organizuoti laidojimo arba atsisakė organizuoti laidojimą, laidojimą organizuoja mirusio asmens sutuoktinis, pilnamečiai vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), o jeigu jų nėra, – kiti giminaičiai ar kiti veiksnūs asmenys, galintys organizuoti laidojimą. Jeigu tokių asmenų nėra arba nežinoma, kur tokie asmenys yra, laidojimą organizuoja savivaldybė, kurios teritorijoje asmuo nuolat gyveno. Laidojantis asmuo turi teisę Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl paramos mirties atveju“ nustatyta tvarka gauti laidojimo pašalpą ir privalo palaidoti palaikus asmens, kuriam laidoti išmokėta laidojimo pašalpa.

44. Teismų praktikoje pasisakyta, jog nėra specialaus teisinio reglamentavimo skirto laidojimo išlaidoms atlyginti, todėl dėl tokių išlaidų kilęs ginčas turi būti sprendžiamas vadovaujantis bendraisiais teisės principais, t. y. taikant teisės analogiją. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punktas įtvirtina įpėdinio teisę panaudoti paveldimo turto dalį palikėjo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidoms. Kai vienas iš įpėdinių įgyvendina tokią teisę, tai nulemia kiekvienam iš įpėdinių tenkančios paveldimo turto dalies sumažėjimą. Tačiau yra galimos situacijos, kai įpėdinis dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, kai paveldimo turto masę sudaro vien tik nekilnojamasis turtas ar kt., neįgyvendina (objektyviai negali įgyvendinti) CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintos teisės, o palikėją palaidoja ir jo kapą sutvarko savo lėšomis. Tokiais atvejais aiškinimas, kad šis asmuo neturi teisės iš kitų įpėdinių (paveldėtojų) atgauti dalį tokių turėtų išlaidų, kurios pagal įstatymą dengiamos iš paveldimo turto, prieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo principams (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnis). Dėl minėto, jeigu vienas iš įpėdinių (paveldėtojų) palaidojo palikėją savo lėšomis, tai jis turi teisę atgauti tas lėšas iš paveldimo turto, t. y. iš visų įpėdinių, nes tokioms išlaidoms, kurios pagal įstatymą dengiamos iš paveldimo turto, jis panaudojo savo asmenines lėšas. (...) toks ginčas spręstinas taikant teisingumo, protingumo, proporcingumo principus ir, atsižvelgiant į faktinius bylos duomenis bei nustatytas faktines bylos aplinkybes, konstatuotina, jog tarp šalių egzistuoja prievolinis teisinis santykis (...) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2012).

45. Teismų praktikoje išaiškinta, jog ginčo teisinius santykius dėl laidojimo išlaidų priteisimo reglamentuoja prievolių teisės normos ir būtent jos taikytinos tarp šalių kilusiam ginčui išspręsti. Tokiu atveju taikytinos CK 6.50 straipsnio nuostatos, o palaidojęs mirusįjį asmuo tampa įpėdinio kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 171/2012, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1791-661/2019).

46. Kasacinio teismo išaiškinta, kad atlyginamos tik tos laidojimo išlaidos, kurios yra būtinos ir kurias patvirtina ieškovų pateikti įrodymai; teismas, spręsdamas laidojimo išlaidų atlyginimo klausimą, turi vadovautis teisingumo ir protingumo principais, įvertinti konkrečias bylos aplinkybes; nuostata, jog atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos, šiuo metu tiesiogiai įtvirtinta CK 6.291 straipsnyje. Teismų praktikoje laidojimo išlaidomis laikomos karsto įgijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, gedulingų pietų, kapo tvarkymo išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2006).

47. Visos ieškovės prašomos priteisti laidojimo išlaidos, t. y., 1000,00 Eur suma, sumokėta A. G. įmonei, 150,00 Eur suma, sumokėta gedulo namams (D. M.), 400,00 Eur išlaidos gėlėms ir 100,00 Eur išlaidos religinėms apeigoms, iš viso 1650,00 Eur, patenka į priteistinų laidojimo išlaidų sąrašą ir, išskyrus išlaidas gėlėms, yra pagrįstos ne tik ieškovės paaiškinimais ir liudytojo V. V. parodymais bet ir rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais atsiskaitymo faktą už suteiktas paslaugas ar prekes. Teismas taip pat ir 400,00 Eur išlaidas gėlėms pripažino įrodytomis ir be abejonės šios išlaidos buvo būtinos ir atitiko teisingumo ir protingumo kriterijus. Ieškovė patirtas laidojimo išlaidas mažino mamai išmokėtomis išmokomis ir pašalpomis, laidojimo pašalpa, pensijos likučiu ir į laidotuves atvykusių asmenų parama bei pajamomis, gautomis pardavus mamai priklausiusius kilnojamuosius daiktus, ir iš atsakovo prašo priteisti laidojimo išlaidas tik jo priimto palikimo apimtyje (1/3 dalį).

48. Atsakovas, nesutikdamas su prašomu priteisti išlaidų dydžiu, nurodė, kad niekas su juo klausimų dėl mamos laidojimo nederino, nesiūlė organizuoti laidotuvių, prašymas dėl išlaidų atlyginimo atsirado po to, kai tarp įpėdinių kilo nesutarimai dėl palikimo priėmimo, iškart po laidotuvių ieškovė nurodė, kad jis nėra skolingas už laidotuves, anytos laidotuvėse buvo išleista mažiau. Paminėtina tai, kad atsakovas, lygiai kaip ir ieškovė yra įpėdinis, o įstatymas nustato vienodas pareigas visiems įpėdiniams, taip pat ir pareigą organizuoti artimojo laidojimą. Šiuo atveju atsakovas nerodė iniciatyvos organizuoti mamos laidotuves, prie jų organizavimo prisidėjo minimaliai, t. y., pasiteiravo, ar laisva šarvojimo salė, tačiau klausimą dėl jos nuomos, karsto pervežimo į šarvojimo salę ir visų kitų organizacinių klausimų perleido ieškovei, taigi ieškovė įvykdė ir atsakovo prievolę laidoti mamą.

49. CK 6.230 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmens sutikimas ar nesutikimas, kad jo reikalus tvarkytų kitas asmuo, neturi reikšmės, jeigu be tokio sutikimo visuomenės interesus atitinkanti prievolė (...) nebūtų laiku įvykdyta (...). Teismo nuomone, yra akivaizdu, jog šiuo atveju ieškovė įvykdė visuomenės interesus atitinkančią prievolę, kurios esant būtinybei nesiėmė vykdyti atsakovas, t. y. organizavo mamos laidotuves, ir už suteiktas paslaugas ir prekes sumokėjo iš savo lėšų.

50. CK 6.230 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog veiksmai, kuriuos asmuo atliko sužinojęs, kad asmuo, kurio interesais veikiama, šiems veiksmams nepritaria, nesukuria pastarajam asmeniui jokių prievolių nei tuos veiksmus atlikusiam asmeniui, nei tretiesiems asmenims. Nagrinėjamu atveju, atsakovas nebuvo aktyvus organizuojant laidotuves. Taigi šiuo atveju laikytina, kad atsakovas savo pasyviais veiksmais priėmė neprieštaraujančio asmens poziciją, niekam neišsakė savo prieštaravimų, ką teismas pripažįsta, jog atsakovas konkliudentiniais veiksmais sutiko su tuo metu atliekamais ieškovės veiksmais. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad atsakovas turėjo teisę reikšti, jog jis irgi gali pasirūpinti laidotuvėmis, kad to nedarytų ieškovė savo iniciatyva, tačiau bylos duomenys tokių aplinkybių nepatvirtinta.

51. CK 6.233 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog jeigu asmuo kito asmens reikalus tvarkė teisingai ir tai atitiko pastarojo interesus, tai visos atsiradusios prievolės tampa privalomos asmeniui, kurio reikalai buvo tvarkomi. Be to, asmeniui, tvarkiusiam kito asmens reikalus, pastarasis turi atlyginti visas turėtas naudingas ir būtinas išlaidas bei dėl reikalų tvarkymo patirtus nuostolius nepaisant to, ar toks reikalų tvarkymas davė laukiamų rezultatų. Vadovaujantis CK 6.233 straipsnio 2 dalimi, CK 6.230 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais turėtos išlaidos neatlyginamos, t. y., ,,jeigu asmuo tvarko kito asmens reikalus prieš pastarojo valią tą žinodamas“. Šiuo atveju atsakovas nenurodė ir nepateikė jokių duomenų, kad jis siūlė ieškovei perimti iniciatyvą dėl laidotuvių organizavimo, teikė pasiūlymus dėl konkrečių laidojimo paslaugų ar prekių, kitokio paslaugų teikėjo pasirinkimo ar prieštaravo dėl ieškovės organizuojamų laidotuvių. Prieštaravimas dėl laidotuvių organizavimo pateiktas tik pradėjus bylą teisme. Kadangi jokie bylos duomenys nepatvirtina, jog ieškovė ėmėsi laidotuvių organizavimo prieš atsakovo valią ir tą valią žinodama, teismas daro išvadą, kad turtą paveldėjęs atsakovas priimto palikimo dalimi turi pareigą atlyginti ieškovės patirtas išlaidas organizuojant laidotuves (CK 6.233 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

52. Atsakovo teiginys, kad anytos laidotuvėse buvo išleista mažesnė suma yra visiškai nepagrįsta jokiais kitais įrodymais, išskyrus atsakovo paaiškinimais. Įrodymų, kad anytos laidotuvėms buvo pasitelkti tie patys paslaugų teikėjai ar pardavėjai, kad anytos laidotuvėse buvo suteiktos analogiškos paslaugos ar pirktos analogiškos prekės, kaip ir kitų įrodymų, patvirtinančių atsiskaitymą už suteiktas paslaugas ar parduotas prekes, atsakovas nepateikė. Dėl šios priežasties teismas neturi objektyvių galimybių nustatyti atsakovo anytos laidotuvėse patirtų išlaidų dydžio, jų pagrįstumo bei palyginti su šalių mamos laidotuvėms patirtomis išlaidomis bei atitinkamai spręsti dėl ieškovės prašomų priteisti iš atsakovo išlaidų protingumo. Todėl esant šioms aplinkybėms, atsakovo teiginys, kad išlaidos šalių mamos laidotuvėms turėtų būti mažinamos atsižvelgiant į atsakovo anytos laidotuvėms patirtas išlaidas, atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 str.).

53. Atsakovas taip pat teigė, kad visos laidojimo išlaidos buvo padengtos gautomis pašalpomis, išmokomis, mamos pensija už 2020 m. balandžio mėnesį ir iš laidotuvėse dalyvavusių asmenų gauta parama, todėl ieškovė iškart po laidotuvių, suskaičiavus gautas lėšas pasakė atsakovui, jog jis nieko neskolingas, ir galimai reikalavimas dėl laidojimo išlaidų priteisimo kilo dėl to, kad tarp šalių kilo konfliktai dėl paveldimo turto.

54. Paminėtina, kad ieškovės nurodytos aplinkybės apie gautas pašalpas ir išmokas (139,08 Eur laidojimo pašalpa, 513,15 Eur SoDra išmoka, 312,00 Eur Gruzdžių seniūnijos išmokėta pašalpa) yra patvirtintos rašytiniais byloje esančiais įrodymais, atsakovas neginčijo, kad ieškovė gavo 600,00 Eur už parduotus mamai priklausiusius kilnojamuosius daiktus bei neginčijo, kad iš 2020 m. kovo mėnesio pensijos buvo likę 1,64 Eur, todėl šios aplinkybės yra visiškai įrodytos, o atsakovo nurodyti teiginiai apie 2020 m. balandžio mėnesio pensiją bei 500,00 Eur paramą, gautą iš laidotuvėse dalyvavusių asmenų, buvo atmesti. Taigi šioje byloje įrodyta, kad laidojimo išlaidos mažintinos 1 790,87 Eur suma.

55. Ieškovė nepatvirtino teismo posėdyje, kad iškart po laidotuvių nurodė, jog atsakovas nėra skolingas už laidotuves. Iš ieškovės ir atsakovo susirašinėjimo SMS žinutėmis (el. b. medž. 2 t., 17 l.) matyti, kad ieškovė 2020-10-23 rašė atsakovui, jog siuntė išlaidų suvestinę į atsakovo sutuoktinės elektroninį paštą. 2020-10-29 ieškovė klausė, kada atsakovas grąžins skolą, o atsakovas pasiūlė skolą išskaičiuoti iš parduodamų Nekilnojamųjų daiktų dalies, taigi atsakovas iki bylos iškėlimo teisme neneigė, jog yra skolingas ieškovei. Pažymėtina, kad šis susirašinėjimas tarp šalių vyko po to, kai šalims buvo išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimai (2020-09-01, 2020-09-28), nei viename šalių susirašinėjime nėra minimi konfliktai dėl palikimo priėmimo, jo apimties, ieškovė tik ragina atsakovą susitvarkyti tėčio palikimo dalį, kad būtų galima parduoti visus Nekilnojamuosius daiktus. Dar daugiau, ieškovė registruotu laišku siuntė atsakovui 2021-09-08 raginimą sumokėti skolą, jis atsakovui buvo įteiktas 2021-09-09 (el. b. medž. 1 t., 98-102 l.), tačiau atsakovas į šį raginimą neatsakė, skolos tuo metu neneigė. Taigi atsakovas neįrodė, jog ieškovės reikalavimas dėl laidojimo išlaidų ir kapo sutvarkymo išlaidų kilo dėl to, jog tarp įpėdinių kilo konfliktai dėl palikimo priėmimo ar jo apimties, o iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ne kartą atsakovą ragino savo dalimi prisidėti prie laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidų, atsakovas jų iki bylos iškėlimo teisme neginčijo, tačiau ieškovei jų neatlygino.

56. Atsakovas taip pat nesutiko su kapo sutvarkymo išlaidų dydžiu, nurodė, kad niekas su juo nederino klausimų dėl kapo sutvarkymo, teigė, jog jo anytos kapo sutvarkymas kainavo mažiau (2000,00 Eur), nors suteikta daugiau paslaugų ir prekių. Atsakovo teiginys, kad niekas su juo nederino kapavietės sutvarkymo klausimų, atmestinas kaip nepagrįstas, nes atsakovas patvirtino, kad jis dalyvavo susitikime su kapavietę plokšte uždengusiu meistru, šio susitikimo metu būdamas rūpestingu ir atidžiu įpėdiniu, turinčiu pareigą pasirūpinti velionės kapo sutvarkymu, turėjo galimybę išsiaiškinti, kokios bus suteiktos paslaugos ir prekės, kokia yra kaina, derėtis dėl išmatavimų, akmens plokštės rūšies ir kainos, užrašų ir nuotraukos iškalimo kainos, prieštarauti dėl paslaugų apimties ar kainos, tačiau šių veiksmų neatliko, išliko pasyvus stebėtojas. Taip pat atsakovas nesiūlė ieškovei kito meistro paslaugų, nesiėmė iniciatyvos organizuoti kapavietės uždengimą plokšte ir/ar kitų darbų atlikimą ar paslaugų suteikimą. Taigi iš esmės atsakovas veikė pasyviai ir prisiėmė riziką dėl savo veiksmų pasekmių.

57. Ieškovė pagrindė kapavietės sutvarkymo išlaidas savo paaiškinimais bei rašytiniais įrodymais, kurie patvirtina, jog už kapavietės uždengimą plokšte, raidžių ir nuotraukos iškalimą plokštėje buvo sumokėta iš viso 2300,00 Eur suma, šią sumą ieškovė sumokėjo iš savo lėšų. Tuo tarpu atsakovas nepateikė kitų įrodymų, išskyrus savo paaiškinimus, patvirtinančių, kad už anytos kapo sutvarkymą buvo sumokėta iš viso 2000,00 Eur, o iš atsakovo paaiškinimų matyti, kad šalių mamos kapas ir anytos kapas skiriasi dydžiu ir buvo suteiktos ne analogiškos paslaugos (šalių mamos kapas uždengtas plokšte, o atsakovo anytos kapas turi įleistus pamatus, bortelius, kapas dengtas klinkeriu; šalių mamos kapo plokštėje iškaltos raidės ir nuotrauka, o atsakovo anytos kapo plokštėje tik raidės), todėl nėra pagrindo mažinti ieškovės nurodytas kapavietės sutvarkymo išlaidas vadovaujantis protingumo principu. Juo labiau, kad atsakovas iki šios bylos iškėlimo teisme neprieštaravo dėl kapavietės sutvarkymo išlaidų dydžio. Taigi ieškovė visiškai įrodė, jog mamos kapavietei sutvarkyti buvo išleista 2 300,00 Eur.

58. Apibendrinant tai, kas pasakyta, nustačius, jog ieškovė patyrė 1650,00 Eur laidojimo išlaidų ir 2300,00 Eur kapavietės sutvarkymo išlaidų, kurios mažintinos 1 790,87 Eur suma, kad ieškovė prašė atsakovo atlyginti patirtų laidojimo ir kapavietės sutvarkymo išlaidų dalį (1/3), tačiau atsakovas išlaidų dalies ieškovei neatlygino, todėl ieškovės ieškinys šioje tenkintinas visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistina 719,71 Eur laidojimo ir kapavietės sutvarkymo išlaidų (CK 5.63 straipsnis, 6.233 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl skolos už dokumentų sutvarkymą ir kito turto sutvarkymą priteisimo

59. Ieškovė nurodė, kad ji sutvarkė dokumentus, reikalingus mamos palikimui priimti ir Nekilnojamiesiems daiktams parduoti, dėl to patyrė išlaidų, kurių 1/3 dalį prašo priteisti iš atsakovo. Atsakovas teigė, jog į Nekilnojamųjų daiktų kainą buvo įskaičiuotus išlaidos dokumentams sutvarkyti, kad šias išlaidas atlygino Nekilnojamųjų daiktų pirkėjai, bei kad ir pats turėjo išlaidų dokumentų tvarkymui. Byloje nėra ginčo dėl to, kad šalys ir tretysis asmuo iki 2021-08-20 pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo su R. J. ir A. J. buvo Nekilnojamųjų daiktų bendraturčiai, kai kiekvienam bendraturčiui nuosavybės teise priklausė 1/3 dalis Nekilnojamųjų daiktų.

60. Iš byloje esančių šalių paaiškinimų, liudytojų R. J. ir A. J. parodymų nustatyta, kad 2020-05-15 sudarant avansinį susitarimą tarp ieškovės ir R. J. bei A. J. buvo susitarta, kad Nekilnojamųjų daiktų kaina yra 35 000,00 Eur ir kad dokumentus, reikalingus Nekilnojamiesiems daiktams parduoti, tvarkys ieškovė. Ieškovė nenurodė pirkėjams, kad reikės papildomai mokėti už dokumentų tvarkymą ir pirkėjai papildomai už dokumentų tvarkymą nemokėjo ieškovei. Nors atsakovas teigė, jog dokumentų tvarkymo kaina buvo įskaičiuota į Nekilnojamųjų daiktų kainą, tačiau ieškovė tai neigė, o kiti byloje esantys įrodymai nepatvirtina buvus atsakovo nurodytą susitarimą dėl dokumentų tvarkymo išlaidų įskaičiavimo (išskaičiavimo) į Nekilnojamųjų daiktų kainą. Šiuo atveju yra aktualus ir 2021-08-20 pirkimo – pardavimo sutarties 3.3. punktas, kuriuo pardavėjai pareiškė ir patvirtino, kad visi pardavėjų (šalių ir trečiojo asmens) mokami tiesioginiai ir netiesioginiai mokesčiai, susiję su Daiktų pardavimu, išskyrus visus mokesčius, mokamus notarui, susijusius su Sutarties sudarymu ir patvirtinimu, yra besąlygiškai įtraukti/įskaičiuoti į nurodytą Daiktų Kainą (35 000,00 Eur). Ieškovė minėtą sutarties sąlygą aiškina, kad esą visi komunaliniai mokesčiai buvo sumokėti, tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad šalys ar tretysis asmuo mokėjo komunalinius mokesčius ar kad dėl jų mokėjimo ar nemokėjimo būtų kilęs ginčas iki sutarties sudarymo. Pažymėtina, kad minėtas sutarties punktas nekalba apie komunalinius mokesčius, priešingai minėtas sutarties punktas aptaria mokesčius, kuriuos pardavėjai, būdami Nekilnojamųjų daiktų savininkais, privalo mokėti (ar kurie buvo sumokėti) tam, kad būtų sudaryta Nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutartis. Todėl ieškovė, neturėdama teisinio išsilavinimo, netinkamai suprato sutarties 3.3. punktą, kuris teismo vertinimu reglamentuoja pirkėjų ir pardavėjų teisinius santykius, tačiau nereglamentuoja pardavėjų kaip bendrasavininkių tarpusavio santykių dėl patirtų išlaidų suformuojant naują daiktą (žemės sklypą), nustatant Nekilnojamųjų daiktų rinkos vertę ir sertifikuojant pastatą padalinimo/atlyginimo.

61. Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą (CK 4.76 str.). CK ketvirtosios knygos V skyriaus ketvirtojo skirsnio normose bendraturčių tarpusavio teisiniams santykiams reguliuoti įtvirtintas proporcingumo principas, t. y. nustatyta, kad iš bendrosios dalinės nuosavybės teisinių santykių bendraturčiams kilusios teisės ir pareigos paskirstomos proporcingai kiekvieno jų turimai turto daliai, jeigu bendraturčiai nesusitaria kitaip. Minėta, kad CK 6.233 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog jeigu asmuo kito asmens reikalus tvarkė teisingai ir tai atitiko pastarojo interesus, tai visos atsiradusios prievolės tampa privalomos asmeniui, kurio reikalai buvo tvarkomi. Be to, asmeniui, tvarkiusiam kito asmens reikalus, pastarasis turi atlyginti visas turėtas naudingas ir būtinas išlaidas bei dėl reikalų tvarkymo patirtus nuostolius nepaisant to, ar toks reikalų tvarkymas davė laukiamų rezultatų.

62. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas teisės normas, akivaizdu, kad teisės aktai nustato vienodas pareigas bendraturčiams (šalims ir trečiajam asmeniui) rūpintis Nekilnojamaisiais daiktais ir atitinkamai atlikti būtinus veiksmus/procedūras, reikalingas Nekilnojamiesiems daiktams parduoti. Šiuo atveju iniciatyvos atlikti reikalingus veiksmus ar procedūras ėmėsi ieškovė, o kiti bendraturčiai (atsakovas ir tretysis asmuo) tam neprieštaravo.

63. Nepaisant to, kad ieškovė ėmėsi iniciatyvos tvarkyti dokumentus, byloje nėra įrodymų, kad šalys ir tretysis asmuo būtų susitarę, kad išlaidas, susijusias su bendro daikto tvarkymu, patirs tik ieškovė. Ieškovės banko sąskaitos išrašas, liudytojų R. J. ir A. J. parodymai patvirtina, ko atsakovas ir neginčijo, patvirtina, kad 2021-04-16 ieškovė grąžino A. J. 11 667,00 Eur už perkamus Nekilnojamuosius daiktus, kad jis šią sumą (1/3 dalį kainos už Nekilnojamuosius daiktus) sumokėtų atsakovui, o atsakovui A. J. perdavė 11 667,00 Eur sumą. Taigi bendro daikto tvarkymo išlaidos nebuvo išskaičiuotos iš Nekilnojamųjų daiktų kainos, priešingai – byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šalys ir tretysis asmuo už Nekilnojamuosius daiktus kiekvienas gavo po lygiai 1/3 dalį kainos. Todėl esant šioms aplinkybėms, ieškovė turi teisę reikalauti, kad atsakovas atlygintų 1/3 dalį bendro daikto tvarkymo išlaidų.

64. Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovės atlikti veiksmai, susiję su Nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutarties sudarymu buvo būtini bei kad ji dėl dokumentų tvarkymo turėjo išlaidų, o būtent 200,00 Eur sumokėjo UAB korporacijai „Matininkai“ už gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini) rinkos vertės nustatymą, 1000,00 Eur UAB „Geodezijos linija“ už žemės sklypo pertvarkymo projekto parengimą ir kadastrinius matavimus bei 145,00 Eur už gyvenamojo namo sertifikavimą. Kad minėtos paslaugos buvo faktiškai suteiktos patvirtina paveldėjimo teisės liudijimų pastabose nurodyta pastaba, kad pagal UAB korporacijos „Matininkai“ nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitos Nr. 40A0-2008-0063 santrauką, gyvenamojo namo, pagalbinio ūkio pastatų, kitų statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini) rinkos vertė turto vertinimo dieną yra 41 100,00 Eur, t. y., nežymiai viršijo Nekilnojamųjų daiktų kainą, bei išrašai iš Nekilnojamojo turto registro, kuriuose yra įrašas, jog rinkos vertė nustatyta 2020-08-20, ieškovės susirašinėjimas su R. J., liudytojos R. J. parodymai, iš kurių matyti, jog žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti, išrašas iš Nekilnojamojo turto registro, iš kurio matyti, kad 2021-05-27 ir 2021-06-03 prikimo – pardavimo sutarčių pagrindu buvo registruota šalių ir trečiojo asmens bendroji dalinė nuosavybės teisę į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) žemės sklypo kadastro numeris (duomenys neskelbtini), 2021-08-20 pirkimo – pardavimo sutartis.

65. Minėtų dokumentų sutvarkymas buvo būtinas, nes visų pirma, pagal CK 6.394 straipsnio 2 dalį jeigu pardavėjas yra žemės sklypo, kuriame yra parduodamas nekilnojamasis daiktas, savininkas, tai pirkėjui perduodama nuosavybės teisė į tą žemės sklypą arba žemės nuomos ar užstatymo teisė, atsižvelgiant į tai, ką numato sutartis. Sutartis, kurioje neaptartos pirkėjo teisės į žemės sklypą, negali būti notaro tvirtinama, o jeigu patvirtinta, – yra negaliojanti. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad už žemės sklypą prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) buvo sumokėta šalių ir trečiojo asmens tėvo S. V. investiciniais čekiais, tačiau minėto žemės sklypo pirkimo – pardavimo procedūra nebuvo iki galo pabaigta pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, žemės sklypas nebuvo suformuotas. Taigi nepabaigus minėtų procedūrų ir nesuformavus žemės sklypo, šalys ir tretysis asmuo nebūtų galėję sudaryti 2021-08-20 pirkimo – pardavimo sutarties. Antra, sutarties šalys gali savo nuožiūra susitarti dėl parduodamo daikto kainos ir ji neprivalo atitikti rinkos vertę, tačiau esant žymiam turto vertės ir kainos neatitikimui (kaip šiuo atveju buvusi Nekilnojamųjų daiktų vertė - 22 044,00 Eur, o Nekilnojamųjų daiktų kaina – 35 000,00 Eur) 41 100,00 Eur esant sutarties šalių valios neatitikimui dėl kainos būtų pagrindas ginčyti sutartį dėl šalių valios neatitikimo ar kitais pagrindais. Šiuo atveju taip pat aktualu tai, kad šalys ir tretysis asmuo pardavė Nekilnojamuosius daiktus J. nepraėjus net 1 metams nuo paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo, ir jeigu šalys būtų nurodę prikimo - pardavimo sutartyje, kad Nekilnojamieji daiktai parduodami už 35 000 Eur, nors paveldėjimo teisės liudijimuose būtų užfiksuota Nekilojamųjų daiktų vertė 22 044,00 Eur, šalys ir tretysis asmuo, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsniu, pardavę Nekilnojamuosius daiktus būtų turėję sumokėti gyventojų pajamų mokestį. Trečia, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597; TAR, 2016-07-13, Nr. 2016-20300) 51 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad pastatų energinio naudingumo sertifikavimas privalomas parduodant ar išnuomojant pastatus ir (ar) jų dalis (butus, kitos paskirties atskiro naudojimo patalpas); statytojas (užsakovas) ar savininkas galimam naujam nuomininkui arba galimam pirkėjui privalo pateikti susipažinti, o pirkėjui arba naujam nuomininkui perduoti galiojantį pastato ar jo dalies energinio naudingumo sertifikatą arba jo kopiją.

66. Atsakovas teigdamas, kad jis taip pat turėjo išlaidų, susijusių su Nekilnojamųjų daiktų pardavimu, pateikė 2021-01-08 UAB „Patikimas matininkas“ sąskaitą faktūrą serija PM Nr. 597 (el. b. medž. 2 t., 116 l.) ir kasos pajamų orderio kvitą (el. b. medž. 2 t., 113 l.), iš kurio matyti, kad jis UAB „Patikimas matininkas“ sumokėjo 150,00 Eur už žemės sklypo kadastrinius matavimus adresu (duomenys neskelbtini), tačiau J. parduoto žemės sklypo kadastro numeris yra (duomenys neskelbtini), taigi atsakovo pateikti įrodymai nepatvirtina, kad jis sumokėjo už kadastrinius matavimus, atliktus žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini)

67. Atsakovas taip pat pateikė 2021-05-24 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 31VĮ-552-(14.31.2.) ir 2021-06-03 prikimo - pardavimo sutartį (jos pirmą lapą), kuria atsakovui Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pardavė 400/1201 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) bei Šiaulių rajono 1-ojo notarų biuro notarės Nijolės Masiliūnienės 2021-06-03 kvitą Nr. 3179, patvirtinantį, kad už notaro paslaugas perkant minėtą žemės sklypo dalį buvo sumokėta iš viso 114,37 Eur (el. b. medž. 2 t., 114, 115, 117 l.), tačiau ieškovė iš atsakovo neprašo priteisti jos turėtas notaro išlaidas sudarant analogišką pirkimo – pardavimo sutartį dėl 801/2402 dalies minėto žemės sklypo įsigijimo, ginčo dėl šių išlaidų atlyginimo nėra. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad nėra pagrindo mažinti ieškovės prašomą priteisti iš atsakovo sumą atsakovo patirtomis notaro išlaidomis.

68. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Ieškovė bendraturčių susitarimu atliko būtinus veiksmus bendram daiktui (Nekilnojamiesiems daiktams) tvarkyti, patyrė su atliktais veiksmais susijusias išlaidas (iš viso 1345,00 Eur), todėl atsakovui, kaip bendraturčiui, atsirado pareiga atlyginti 1/3 dalį ieškovės patirtų išlaidų (448,33 Eur). Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas gera valia atlygino ieškovei 1/3 dalį jos patirtų išlaidų, todėl ieškovės reikalavimas dėl skolos už dokumentų sutvarkymą priteisimo tenkintinas visiškai, ir iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 448,33 Eur skola (CPK 270 str.).

69. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 7,83 Eur išlaidų už iš VĮ Registrų centras gautus duomenis nustatant įpėdinių teisių ir pareigų pagal 2004-03-18 valstybinės žemės sklypo sutartį Nr. N91/04-0435 atlyginimą. Iš minėtos sutarties matyti, kad S. V. buvo suteikta teisė naudotis 0,25 ha ploto žemės sklypu Nr. 1036, esančiu (duomenys neskelbtini) kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. medž. 1 t., 91-92 l.). 2020-07-31 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 31VĮ-1074-(14.31.2.) (el. b. medž. 1 t., 93 l.) nustatyta, kad pagal minėtą sutartį 1/8 dalis žemės sklypo išnuomota ieškovei, 1/8 dalis minėto žemės sklypo yra išnuomota A. V., 1/8 dalis – S. V. ir 5/8 dalys – D. V.; įsakymas priimtas vadovaujantis gautu ieškovės prašymu ir D. V. nuosavybės teisės liudijimu bei paveldėjimo pagal įstatymą liudijimu, ieškovės ir trečiojo asmens paveldėjimo teisės liudijimais. Taigi remiantis šiuo įsakymu nebuvo nustatyta atsakovo valstybinės žemės sklypo nuomos teisių ir pareigų apimtis, įsakymui priimti nebuvo pateikti duomenys iš VĮ Registrų centras. Dar daugiau iš 2020-07-03 išankstinės sąskaitos Nr. 24200232-2 matyti, kad ieškovė teikė prašymus VĮ Registrų centras dėl duomenų paieškos ir duomenų pakeitimo objektui, kurio kadastrinis numeris yra (duomenys neskelbtini) (el. b. medž. 1 t., 94 l.). Analogiški kadastro numeriai nurodyti ir kitose išankstinėse sąskaitose (el. b. medž. 1 t., 95-96 l.), kurias ieškovė apmokėjo. Ieškovė nepateikė prašymų, kuriuos teikė VĮ Registrų centras kopijų. Todėl esant šioms aplinkybėms spręstina, kad ieškovė neįrodė, jog ji į VĮ Registrų centras kreipėsi su prašymais dėl duomenų apie žemės sklypą Nr. 1036, esantį (duomenys neskelbtini) kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), gavimo ir/ar pakeitimo, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 7,83 Eur atmestinas (CPK 270 str.).

70. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaidas, turėtas patalpinus be priežiūros likusį mamos šuniuką į gyvūnų prieglaudą. Nurodė, kad ji sumokėjo 50,00 Eur paramą VšĮ Šiaulių letenėlė, ir šias išlaidas ieškovė priskyrė prie laidojimo ir kitų būtinųjų išlaidų. Visgi pagal CK 4.61 straipsnį klausimai, susiję su be priežiūros likusiais gyvūnais yra reglamentuojami daiktinės teisės, gyvūnai yra civilinių teisinių santykių objektai (pvz. sudarant gyvūno pirkimo – pardavimo sutartį), todėl ieškovės reikalavimas priteisti išlaidas, susijusias su be priežiūros likusiu gyvūnu, kvalifikuotinas ne kaip reikalavimas, susijęs su laidojimo ar kitomis būtinosiomis išlaidomis, o kaip reikalavimas atlyginti bendro daikto tvarkymo išlaidas.

71. Minėta, kad šalys ir tretysis asmuo lygiomis dalimis po 1/3 dalį paveldėjo po mamos mirties atsiradusį palikimą, taip pat ir Nekilnojamuosius daiktus. Žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) šalių ir trečiojo asmens mama augino ir prižiūrėjo šuniuką. D. V. mirus, gyvūnas dažnai nusitraukdavo, bėgiodavo po visą miestelį, naktimis kaukė, ką patvirtina šioje byloje esantys įrodymai - šalių paaiškinimai, liudytojų R. J. ir A. J. parodymai, ieškovės ir R. J. susirašinėjimas SMS žinutėmis. Apie problemą, susijusią su šuniuku, atsakovui buvo žinoma, tačiau jis, būdamas bendraturčiu, iniciatyvos išspręsti minėtą problemą nesiėmė, nesiūlė pasiimti šuniuką ar kitaip pasirūpinti jo priežiūra, elgėsi pasyviai, nors jis kaip ir kiti bendraturčiai turėjo vienodą pareigą pasirūpinti gyvūnu. Todėl esant šioms aplinkybėms, atsakovas turėtų prisiimti visą riziką, susijusią su neatsakingu neveikimu.

72. Pažymėtina, kad nors 50,00 Eur parama VšĮ Šiaulių letenėlė nėra privaloma, taip pat teisės aktai nenustato konkretaus paramos dydžio (Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymas (Žin., 1993, Nr. 21-506; 2000, Nr. 61-1818; TAR, 2015-12-30, Nr. 2015-21003) 2 str. 2 d.), tačiau parama yra naudojama taip, kaip nurodyta jos teikėjo (Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo 8 str. 1 d. 3 p.). Šiuo atveju parama neabejotinai buvo skirta šuniuko priežiūrai (šėrimui ir kt.), ieškovės sumokėtas paramos dydis nėra per didelis ir laikytinas protingu atsižvelgiant į tai, kad šuniukas nebuvo jaunas, todėl tikimybė, kad iš prieglaudos jį pasiims auginti kitas asmuo, yra nedidelė. Esant šioms aplinkybėms, nustačius, kad ieškovė dėl gyvūno priežiūros (bendro daikto tvarkymo) turėjo 50,00 Eur išlaidas, ir nenustačius, kad atsakovas 1/3 dalimi prisidėjo prie bendrų išlaidų, spręstina, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 1/3 dalį bendro daikto tvarkymo išlaidų (16,67 Eur) yra pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai (CPK 270 str.).

Dėl atsiskaitymo už elektros energiją, tiekiamą bendram daiktui

73. Byloje kilo ginčas dėl bendraturčių atsiskaitymo už elektros energiją, tiektą į Garažą.

74. Ieškovė nurodė, kad atsakovas naudojo elektrą, tiekiamą Garažui, tačiau už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2021-08-31 viena ieškovė sumokėjo už elektros energiją 506,24 Eur. Savo teiginius ieškovė grindė liudytojo V. V. parodymais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Nustatyta, kad energijos tiekimo sutartis 2003-12-01 buvo sudaryta su šalių tėvu S. V. (sąskaitose nurodytas klientas – S. V. sandėlis-garažas, sutarties data – 2003-12-01), elektros energiją apskaito prie Garažo energijos tiekėjo įrengtas skaitiklis, kurio parodymus ieškovė deklaruodavo ir pagal kuriuos buvo paskaičiuojama elektros energijos tiekėjui mokėtina suma, ir ginčo tarp šalių dėl šių aplinkybių nėra.

75. Tuo tarpu atsakovas nurodė, kad ieškovės minėtu laikotarpiu elektros nenaudojo, tačiau pripažino, jog naudojosi dalimi Garažo. Teiginį, kad už ankstesnius laikotarpius jis su ieškove yra atsiskaitęs, grindė tuo, jog Garaže yra įrengtas kontrolinis skaitiklis, kurio duomenis jis kiekvienais metais užrašydavo ant sienos pieštuku ir pagal šiuos duomenis mokėjo ieškovei už elektros energiją, taip pat grindė 2021-12-22 antstolio Ričardo Kudrausko faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (el. b. medž. 2 t., 45-55 l.). Iš minėto antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir prie jo pridėtų nuotraukų matyti, kad prie stulpo yra elektros skydinė KAS-4049, iš kurios kabeliais elektra pajungta į prie Garažo sumontuotą paskirstymo dėžutę, iš kurios vienas labelis nuvestas į Garažą, o kitas nuvestas į už gatvės esančias patalpas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pastarasis elektros kabelis yra nuvestas į liudytojo V. V. naudojamą garažą. Ginčo Garaže yra kontrolinis skaitiklis, kurį įrengė atsakovas. Iš nuotraukų matyti, kad kontrolinis skaitiklis neturi plombų, šalia skaitiklio pieštuku užrašyti skaičiai, iš jų kai kurie žymi metus (2013, 2014, 2015, 2017, 2018).

76. Taigi byloje nustatyta, kad Garažui tiekiama elektra yra apskaitoma elektros energijos tiekėjo įrengtu skaitikliu ir pagal jo parodymus ieškovė mokėjo už elektros energiją. Garaže taip pat yra atsakovo įrengtas kontrolinis skaitiklis, ir iš paskirstymo dėžutės (t. y., iš tos pačios elektros tiekimo linijos) išeina dar vienas kabelis, kuriuo tiekiama elektros energija naudojasi liudytojas V. V. kitame garaže. Galiausiai, ginčo laikotarpiu Garažas po 1/3 dalį nuosavybės teise priklausė šalims ir trečiajam asmeniui.

77. CK 6.383 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymo Nr. 1-38 „Dėl Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 20-957; 2013, Nr. 125-6396; akto redakcija, galiojusi nuo 2019-10-01) (toliau – Taisyklės1) 93. punktą vartotojas už elektros energiją, elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas atsiskaito vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis, sudarytomis elektros energijos pirkimo-pardavimo ir (ar) elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartimis. Taisyklių1 103. punktas nustato, kad vartotojui patiekta elektros energija, suteiktos elektros energijos persiuntimo paslaugos ir (ar) reaktyvioji elektros energija apskaitomi pagal įrengtų elektros apskaitos prietaisų rodmenis ir (ar) kitais Taisyklėse1 ar sutartyje nurodytais būdais. Tuo atveju, kai objektas yra perleidžiamas kito asmens nuosavybėn, tačiau objektą perleidusio asmens su tiekėju ir (ar) operatoriumi sudarytos sutartys nėra nutrauktos Taisyklių1 48 punkte nustatyta tvarka arba buvęs ir naujasis savininkai nėra sudarę rašytinio susitarimo, kurio pagrindu gali būti nustatyti kiekvieno iš nurodytų asmenų įsipareigojimai tiekėjui ir (ar) operatoriui, naujasis objekto savininkas atsako už perleidusio objektą asmens prievolės atsiskaityti su tiekėju ir (ar) operatoriumi už patiektą elektros energiją, reaktyviąją elektros energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo bei kitas su tuo susijusias paslaugas įvykdymą (Taisyklių1 98. p.). Taigi atsiskaitymas už tiektą elektros energiją ir kitas paslaugas, nepaisant to, kad pasikeitė objekto savininkas, vykdomas atsižvelgiant apskaitos prietaisų rodmenis ir taisyklių ar sutarčių reikalavimus.

78. Vartotojams elektros apskaita įrengiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1-22 patvirtintomis Elektros įrenginių įrengimo bendrosiomis taisyklėmis (Žin., 2012, Nr. 18-816; toliau – Taisyklės2). Pagal Taisyklių2 140 punktą visi skaitiklių gaubtai privalo būti plombuojami gamintojo žymeniu. Taisyklių2 141 punktas numato, kad elektros skaitikliai metrologiškai tikrinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymu ir kitų teisės aktų reikalavimais. Be to, visi elektros skaitikliai turi būti įrengiami operatoriui lengvai prieinamose apžiūrėti ir nuskaityti rodmenis vietose (Taisyklių2 154. p.). Kontroliniai elektros skaitikliai turi būti įrengiami transformatorių pastočių ir skirstomųjų punktų narvelių žemosios įtampos dalyje ir kontrolinės (technologinės) apskaitos spintose (toliau – TAS). TAS įrengiamos operatoriaus ir įmonių technologų parinktoje vietoje. Taisyklių2 161 punktas nustato atvejus, kada gali būti įrengiami kontroliniai skaitikliai.

79. Byloje nustatyta, kad atsakovo įrengtas kontrolinis skaitiklis neturi plombos, atsakovas teismo posėdyje neteigė ir neteikė įrodymų, kad minėtas skaitiklis yra periodiškai tikrinamas, duomenų, kad minėtas skaitiklis yra įrengtas laikantis aukščiau nurodyto teisės aktų reikalavimų byloje nėra. Atsakovas skaitiklio parodymus fiksavo Garaže ant plytų rašydamas skaitmenis pieštuku, tačiau šių parodymų, mokėdamas už tiektą elektros energiją ieškovei, neteikė, jų kitaip neviešino, elektros energijos apskaitos dokumentų, kurie atitiktų teisės aktų reikalavimus, nevedė, daugiau įrodymų, patvirtinančių skaitiklio parodymų teisingumą byloje nėra. Dar daugiau atsakovo pozicija tiek dėl kontrolinio skaitiklio įrengimo aplinkybių, tiek ir dėl to, kieno naudojamą elektros energiją jis apskaito, yra nenuoseklūs – atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad jis savo naudojamoje Garaže dalyje skaitiklio nėra įsirengęs, o jo sesers naudojamoje dalyje yra įrengtas kontrolinis skaitiklis, kuris apskaito ieškovės naudojamą elektros energiją. Tuo tarpu faktinių aplinkybių konstatavimo metu nurodė, kad minėtas skaitiklis apskaitė jo naudotą elektros energiją, jis minėtą skaitiklį įrengė. Todėl esant šioms aplinkybėms, spręstina, kad atsakovo pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas bei paties atsakovo paaiškinimai, ieškovei pateikus prieštaravimus, neįrodo, kad atsakovas nuo 2020-01-01 iki 2021-08-31 nevartojo elektros energijos.

80. Atsakovo nurodytos aplinkybės apie tai, kad jis nevartojo elektros energijos ginčo laikotarpiu taip pat nėra nuoseklios. Nors atsakovas atsiliepime į ieškinį pripažino, kad naudojasi bent 1/3 dalimi Garažo – sandėliuoja daiktus, bulves, tačiau teismo posėdyje nurodė, kad bulvių nebelaiko, nes jų derlius buvo menkas. Teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad jis turi Garaže bulvių rūšiavimo įrenginį, keltuvą, kurį naudojo traktoriui pakelti ir remontuoti, daugiau kiti įrankiai yra akumuliatoriniai, generatoriaus garaže nėra. Visgi prašyme prie bylos prijungti antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą atsakovas nurodė, kad Garaže yra įsirengęs generatorių. Pažymėtina, kad byloje nėra kitų įrodymų, išskyrus atsakovo paaiškinimus, apie jo naudojamus ar nenaudojamus įrenginius (generatorių, akumuliatorinius įrenginius). Šių aplinkybių nenuoseklumas, įvertinus tai, kad atsakovas Garažą naudojo ne tik sandėliavimui, bet ir kitai veiklai, kuriai reikalinga elektros energija, leidžia spręsti, kad ir ginčo laikotarpiu atsakovas elektros energiją naudojo.

81. Minėta, kad atsiskaitymas už sunaudotą elektros energiją vyksta pagal elektros energijos prietaisų rodmenis. Nagrinėjamu atveju atsakovo sunaudotos elektros energijos laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2021-08-31 objektyviai neįmanoma nustatyti. Ieškovė elektros tiekėjui sumokėtą sumą dalino pusiau ir prašė jos dalį priteisti iš atsakovo, motyvuodama tuo, kad Garažu naudojosi tik ji ir atsakovas. Tačiau visiškas tokio ieškovės reikalavimo tenkinimas neatitiktų teisės aktų reikalavimų atsiskaityti už naudotą elektros energiją pagal apskaitos prietaisų rodmenis, kai nėra objektyvių duomenų, kiek atsakovas naudojo elektros energijos ginčo laikotarpiu (šią aplinkybę turėjo įrodyti ieškovė), bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų, nes Garažas ginčo laikotarpiu nuosavybės teise priklausė 3 bendraturčiams ir visi jie savo dalimi privalo prisidėti prie bendram daiktui paskaičiuotų mokesčių mokėjimo.

82. Iš ieškovės pateiktų PVM sąskaitų faktūrų (el. b. medž. 2 t., 73-92 l.) matyti, kad elektros kainą sudaro kelios prekės: 1) elektros energijos sunaudojimo vienos laiko zonos tarifu, VIAP kaina (persiuntimo paslauga); 2) elektros energijos sunaudojimo vienos laiko zonos tarifu, persiuntimo paslauga; 3) elektros energijos sunaudojimo vienos laiko zonos tarifu, gamybos kaina; 4) lengvatinis akcizas už elektros energiją; 5) galios dedamoji. 1) – 4) prekių (paslaugų) kaina priklauso nuo suvartotos elektros energijos kiekio, o galios dedamoji už 18 kW/mėn. nekinta, ji kiekvieną mėnesį laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2020-12-31 – 17,10 Eur be PVM, nuo 2021-01-01 iki 2021-08-31 – 19,62 Eur be PVM. Deklaruotos sunaudotos elektros energijos kiekis kiekvieną mėnesį skyrėsi, pvz., 2020 m. sausio mėnesį – 70 kWh, vasario – balandžio mėnesiais – 50 kWh, gegužės - birželio mėnesiais – 30 kWh ir t.t.

83. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2019 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. O3E-750 „Dėl AB „Energijos skirstymo operatorius“ elektros energijos persiuntimo paslaugos kainų ir jų taikymo tvarkos paskelbimo“ (TAR, 2019-11-18, Nr. 2019-18374 su vėlesniais pakeitimais ar papildymais; toliau - Nutarimas) 3 punkte nustatyta, kad galios dedamoji – vieno leistinosios naudoti galios kilovato (kW) kaina vienam kalendoriniam mėnesiui, mokama už kiekvieną vartotojo objektą nepriklausomai nuo persiųsto elektros energijos kiekio ir elektros energijos persiuntimo ir elektros energijos pirkimo-pardavimo ar persiuntimo paslaugos sutarties sudarymo fakto. Nutarimo 4.2. punktas nustato, kad antrosios grupės vartotojai – vartotojai (išskyrus pirmosios grupės (buitinius) vartotojus), kurių objekto leistinoji naudoti galia yra 30 kW ir mažiau, o pagal Nutarimo 14.1. punktą antrosios grupės vartotojai, gaunantys elektros energiją iš žemosios įtampos elektros tinklų, už elektros energijos persiuntimo paslaugą pagal I planą moka 0,95 EUR/kW/mėn. galios dedamąją. Taigi vienintelis nekintamas kainos už elektros energiją dydis, kurį privalo mokėti visi bendraturčiai, nepriklausomai nuo to, ar buvo naudota elektros energija, ar ne, yra galios dedamoji.

84. Nustačius, kad visi bendraturčiai privalo mokėti PVM sąskaitose faktūrose nurodytą galios dedamąją, ji ginčo laikotarpiu buvo skaičiuojama ir fiksuojama PVM sąskaitose faktūrose, spręstina, kad už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2020-12-31 ieškovė sumokėjo iš viso 248,29 Eur ((17,10*0,21 (PVM)+17,10)*12) vien už galios dedamąją, o už laikotarpį nuo 2021-01-01 iki 2021-08-31 ieškovė sumokėjo 189,92 Eur ((19,62*0,21 (PVM)+19,62)*8) už galios dedamąją, iš viso sumokėta 438,21 Eur, todėl 1/3 dalis mokėtinos sumos yra 146,07 Eur.

85. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatyta, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2021-08-31 viena mokėjo už elektros energiją, atsakovas šios aplinkybės neginčijo, kaip kad ir neteigė, jog jis už minėtą laikotarpį bent dalį išlaidų už elektros energiją ieškovei yra sumokėjęs, taip pat ieškovei neįrodė, kiek atsakovas per minėtą laikotarpį vartojo elektros energijos, todėl atsakovui, kaip bendraturčiui, atsirado pareiga atlyginti 1/3 dalį ieškovės sumokėtos elektros energijos tiekėjui kainos už galios dedamąją (146,07 Eur), ieškovės reikalavimą dėl skolos už elektros energiją priteisimo tenkinant iš dalies (CPK 270 str.). Iš viso iš atsakovo ieškovei priteistina 1 330,78 Eur laidojimo ir kapo sutvarkymo, bendrų daiktų tvarkymo ir išlaikymo išlaidų.

Dėl kitų procesinių klausimų ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

86. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Remiantis minėtu reglamentavimu ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo jos naudai priteistos sumos 1 330,78 Eur (719,71+448,33+16,67+146,07) nuo bylos iškėlimo teisme 2021-10-01 (ieškovei pašalinus ieškinio trūkumus ieškinio priėmimo diena laikoma jo pateikimo diena) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

87. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

88. Ieškinys patenkintas iš dalies (92 proc.). Ieškovė byloje sumokėjo valstybei 33,00 Eur žyminį mokestį bei turėjo 500,00 Eur išlaidų advokatės Eugenijos Povilaitienės teisinei pagalbai apmokėti (el. b. medž. 1 t., 152 l.). Atsakovas taip pat prašė priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas, pateikė įrodymus, kad šioje byloje turėjo 1900,00 Eur išlaidų advokatės Vlados Buivydienės teisinei pagalbai apmokėti (el. b. medž. 2 t., 119-122 l.). Pažymėtina, kad šalių prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos rašytiniais byloje esančiais įrodymais, ir nėra per didelės, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, bylos pobūdį, teiktų procesinių dokumentų ir jų priedų apimtį, teismų praktikos ir teisės normų analizę, bylos nagrinėjimo trukmę ir teismo posėdžių trukmę, kad prašomas priteisti advokato pagalbos išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nustatyto maksimalaus už advokato teikiamas teisines paslaugas užmokesčio dydžio koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

89. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas 92 proc., ieškovei proporcingai patenkintiems reikalavimams, priteistina iš atsakovo 30,36 Eur žyminio mokesčio ir 460,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, iš viso 490,36 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 2 d., 98 str.). Atsižvelgiant į ieškinio atmestų reikalavimų apimtį iš ieškovės atsakovui priteistina 152,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

90. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 33,90 Eur. Kadangi ieškinys iš esmės tenkintinas, iš atsakovo priteistina valstybei 33,90 Eur išlaidų, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ su vėlesniais papildymais ir pakeitimais, CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 - 270 straipsniais, 279 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 330,78 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų trisdešimties eurų, 78 ct) laidojimo ir kapo sutvarkymo, bendrų daiktų tvarkymo ir išlaikymo išlaidų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 330,78 Eur sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2021-10-01, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir 490,36 Eur (keturių šimtų devyniasdešimties eurų, 36 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 152,00 Eur (vieno šimto penkiasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 33,90 Eur (trisdešimt trijų eurų, 90 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5662).

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.