Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ramunės Čeknienės, Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Birutės Valiulienės, viešame teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. C. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019-10-25 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5704-956-2019 pagal ieškovo A. S. ieškinį dėl skolos priteisimo atsakovei J. C.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Registruotu laišku pranešė atsakovei apie reikalavimo teisių perleidimą. Po reikalavimo perleidimo, pas jį buvo atėjusi atsakovė ir siūlė sumokėti skolą dalimis, tačiau jis nesutiko. (duomenys neskelbtini) suėjo 10 metų terminas, per kurį atsakovė turėjo atsiskaityti už butą, t. y. sumokėti 11 005,56 Eur. Atsakovė nėra sumokėjusi jokios įmokos už butą, motyvuodama tuo, kad neturi lėšų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13. Apeliantė toliau analizuoja CK 6.46 straipsnio nuostatas, kad esant abejonių apie reikalavimo perleidimo sutarties teisėtumą, jos prievolė turėtų būti sustabdyta iki ieškovas nepateiks įrodymų, kurie pagrįstų, kad jis turėjo lėšų sumokėti 8109,36 Eur R. K. Nurodo, kad ji planuoja pradėti baudžiamąjį procesą dėl ieškovo veiksmų - sukčiavimo.

17. Nei garso įrašas nei ieškovo turėtos lėšos negarantuotų, kad reikalavimo perleidimo sutartis galėtų būti pripažinta negaliojančia. Su atsakove vyko derybos sumokėti skolą geruoju, tačiau ji savo prievolės nevykdė. Be to, ieškovė neneigė, kad ji už butą nėra sumokėjusi.

18. Nėra pagrindo ir sustabdyti prievolės vykdymą. Ieškovas laiku ir tinkamai pranešė atsakovei apie reikalavimo perleidimą, sutartis įregistruota viešajame registre, atsakovė nekvestionuoja, kad ieškovas yra tinkamas kreditorius, todėl minima teisės norma yra tik galimybė sustabdyti vykdymą, bet ne ją panaikinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas atsakovės apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (329 straipsnis).

21. Atsakovė su apeliaciniu skundu pateikė 2019-11-15 pažymą apie gaunamą darbo užmokestį, kuria grindžia savo sunkią finansinę padėtį. Ribojimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pažyma yra susijusi su apeliaciniame skunde keliamais klausimais ir gali turėti įtakos nagrinėjamos bylos baigčiai. Kadangi ieškovas turėjo galimybes dėl šio dokumento pasisakyti atsiliepime į apeliacinį skundą, kolegija sprendžia, kad jo priėmimas civilinės bylos nagrinėjimo neužvilkins, todėl ją priima ir vertina kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais (CPK 314 straipsnis). Panevėžio apylinkės Panevėžio rūmų 2019-09-27 nutarties, kuria atsakovės motinai nustatyta rūpyba ir rūpintoja, paskirta atsakovės sesuo, teismas nepriima, nes šiame procesiniame dokumente nėra fiksuoti duomenys dėl atsakovės turtinės padėties ar įsipareigojimo teikti išlaikymą kitam asmeniui. Taip pat teismas atsisako priimti ir 2019-01-17 garso įrašą kaip nesusijusį su nagrinėjamos bylos dalyku.

22. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. K. (duomenys neskelbtini) ir atsakovė J. C. sudarė fiziniam asmeniui priklausančio buto pirkimo ir pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurią R. K. pardavė, o atsakovė asmeninės nuosavybės teise nupirko butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), už 11 584,80 Eur (40 000 Lt). Sutarties 3 punkte nurodoma, kad pardavėjas iš pirkėjos prieš pasirašant sutartį gavo 2000 Lt (579,24 Eur), o likusią sumą 38 000 Lt (11 005,56 Eur) atsakovė įsipareigojo sumokėti R. K. per 10 metų. Sutartyje pažymėta, kad galutinis atsiskaitymas turi būti patvirtintas notaro. (duomenys neskelbtini) R. K. ir A. S. sudarė sutartį dėl reikalavimo teisių perleidimo (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Šia sutartimi R. K. perleido ieškovui reikalavimo teisę į atsakovės pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą Fiziniam asmeniui priklausančio buto pirkimo ir pardavimo sutartį mokėtiną R. K. pinigų sumą, kuri sutarties dėl reikalavimo teisių perleidimo sudarymo dieną sudarė 11 005,56 Eur. Sutarties 3 punkte nurodoma, kad reikalavimo teisė A. S. perleidžiama už 28 000 Lt, kuriuos A. S. R. K. jau yra sumokėjęs pasirašant sutartį. Sutarties 4 punkte numatyta, kad teisė į iš J. C. gautinas sumas A. S. perėjo nuo šios sutarties, 2009-05-22 pirkimo ir pardavimo sutarties ar jos patvirtintos kopijos perdavimo ieškovui. Ieškovas (duomenys neskelbtini) registruota pašto siunta atsakovei (suklysdamas vardą ir vietoje (duomenys neskelbtini) nurodydamas (duomenys neskelbtini)) pranešė apie reikalavimo perleidimą. Pašto siunta įteikta atsakovės dukrai A. C.. Viešame registre nuo (duomenys neskelbtini) galiojo įrašas apie įsiskolinimą už įsigytą turtą pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), o nuo (duomenys neskelbtini) galioja įrašas apie įsiskolinimą kreditoriui A. S. pagal (duomenys neskelbtini) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro departamento išrašas patvirtina, kad R. K. mirė (duomenys neskelbtini).

23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl skolos pagal buto pirkimo – pardavimo sutartį, atsakovei teigiant, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės į ją, kadangi galimai ieškovas neatsiskaitė su pradiniu kreditoriumi pagal reikalavimo teisių perleidimo sutartį.

24. Pirmiausia pabrėžtina, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismą besikreipiančio asmens dispozityvumo principu pasirinktas ir ieškinyje nurodytas pagrindas bei dalykas. Antra, pagal byloje esančius duomenis pripažinti, kad reikalavimo teisių perleidimo sutartis, kurios pagrindu ieškovas reikalauja skolos priteisimo, akivaizdžiai prieštaraujančia imperatyvioms įstatymo nuostatoms, viešajai tvarka ar gerai moralei, kas sudarytų pagrindą tokią sutartį teismui ex officio pripažinti niekine, nebuvo teisinio pagrindo.

25. Apeliantei turint abejonių dėl sandorio, kurio pagrindu reiškiamas reikalavimas, teisėtumo, ji turėjo teisę įstatymų nustatyta tvarka ginčyti tokį sandorį pareikšdama priešieškinį, tačiau šia teise nepasinaudojo. Atsižvelgiant į ieškiniu suformuotas bylos nagrinėjimo ribas, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pasisakyti ir vertinti subjektyvios ir iš esmės jokiais argumentais nepagrįstos nuomonės, apie tai koks buvo R. K. santykis su ieškovu, kaip faktiškai vyko atsiskaitymas pagal jų sudarytą reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kai sutartis yra patvirtinta notariškai ir joje aiškiai fiksuota, kad reikalavimo teisė perleidžiama už 28 000 Lt (8109,36 Eur), kuriuos A. S. R. K. jau yra sumokėjęs pasirašant sutartį (Sutarties 3 punktas). Be to, ieškovas dėl skolos priteisimo kreipėsi suėjus pirkimo – pardavimo sutartimi atsakovės prisiimtos prievolės (sumokėti likusius 38 000 Lt) terminui, todėl jo reikalavimo pagrįstumo nepaneigia ir atsakovės nurodoma aplinkybė, kad reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta ne suėjus šiam terminui, o netrukus po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo.

26. Kartu, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad reikalavimo teisių perleidimo sutarties nuostatų, kuriose pradinis ir naujasis kreditorius susitarė dėl konkrečios sutarties kainos, tarpusavio atsiskaitymo tvarkos, sutarties įvykdymo/neįvykdymo teisinė analizė ir atitinkamai, ieškovo finansinių galimybių reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu vertinimas, nėra šios bylos dalykas.

27. Apeliantės argumentai dėl ribotų finansinių galimybių pasinaudoti teisine pagalba, kai jos interesus atstovavo profesionali teisininkė – advokatė, o esant sunkiai finansinei padėčiai ji turėjo galimybes kreiptis ir dėl nemokamos ar iš dalies mokamos teisinės pagalbos, prašyti atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir pan. pirmosios instancijos teismo išvadų šiuo klausimu nepaneigia ir nesudaro pagrindo peržengti ieškiniu suformuluotų bylos nagrinėjimo ribų - vertinant reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo aplinkybes ir kita.

28. Dėstoma pozicija kaip ateityje apeliantė ketina ginti savo interesus, nesudaro pagrindo taikyti CK 6.46 straipsnio nuostatas dėl prievolės vykdymo sustabdymo. Tai, kad apeliantė mokėjo mokesčius už ginčo butą, jį remontavo, tvarkėsi, atliko tam tikras investicijas ar nežinojo apie R. K. ketinimus perleisti reikalavimo teisę praeityje teistam asmeniui, jokios reikšmės nagrinėjamai bylai neturi ir neleidžia spręsti apie jos prievolės ieškovui sumažinimą. Priimamas šioje byloje procesinis sprendimas neriboja apeliantės galimybių kreiptis tiek civilinio proceso, tiek baudžiamojo proceso tvarka dėl jos nuomone pažeistų teisių ir teisėtų interesų.

29. Pritariant pirmosios instancijos teismo vertinimui apie tinkamą skolininkės informavimą apie reikalavimo perleidimą dar (duomenys neskelbtini) pranešimu ir šio fakto išviešinimo Nekilnojamojo turto registre, reikšminga ir tai, kad atsakovė iki ieškovo kreipimosi į teismą, per pakankamai ilgą laikotarpį Reikalavimo teisių perleidimo sutarties teisėtumo nekvestionavo, bendro ūkio vedimo su R. K. neįrodinėjo. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nesant akivaizdžių aplinkybių, suponuojančių sandorio negaliojimą, apeliantei nesuformulavus tokio reikalavimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ieškovo teisę reikalauti skolos priteisimo iš atsakovės.

30. Kita vertus, apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo konstatuotų faktinių aplinkybių dėl ginčo buto pirkimo ir pardavimo sutarties sudarymo. Taip pat nepaneigė, kad sutartyje nurodytos sumos ar jos dalies per 10 metų taip ir nesumokėjo nei R. K. ar po pastarojo mirties jo įpėdiniams, nei ieškovui. Kaip pagrįstai vertino pirmosios instancijos teismas, nenustatyta, kad reikalavimo perleidimo sutartis suvaržė atsakovės teises ar sukūrė naujas prievoles. Atsakovė turi pareigą atsiskaityti už įsigytą butą, nepaisant to, kad reikalavimo teisė į buto pirkimo ir pardavimo sutartyje nurodytą sumą yra perleista kitam asmeniui – ieškovui.

31. Pirmosios instancijos teismo vertinimas dėl buto atsakovei pardavimo palankesnėmis nei įprastai sąlygomis (žemesne nei vidutinė rinkos kaina ir leidžiant už jį atsiskaityti per 10 metų laikotarpį) pagrįstas atsakovės pirmosios instancijos teisme teiktų paaiškinimų turiniu dėl jos artimų santykių su R. K. bei sudarytos buto pirkimo – pardavimo sutarties turiniu, kurioje pardavimo kaina yra ženkliai mažesnė nei masinio vertinimo metu nustatyta buto vidutinė rinkos vertė, todėl apeliantės nesutikimas su šia išvada prieštarauja jos pačios pozicijai pirmosios instancijos teisme ir rašytiniams įrodymams.

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįsti apeliantės argumentai, kad teismas priėmė sprendimą skubotai, neišsiaiškinęs visų bylai reikšmingų aplinkybių, nesudaręs galimybės atvykti atsakovės liudytojoms, kartu nurodydama, kad jos galimai bijojo atsakovo. 2019-09-05 parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad į ieškinio reikalavimus atsikirs savo paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga ir liudytojų G. P., V. J. parodymais, kurių dalyvavimą teismo posėdyje užtikrins pati. Taigi atsakovei buvo sudarytos visos sąlygos pasisakyti ir teikti įrodymus bei užtikrinta galimybė kviesti į teismą liudytojus. Liudytojos savo neatvykimo priežasčių nepaaiškino, o joms neatvykus į 2019-10-10 teismo posėdį, teismas neturėjo teisinio pagrindo dar kartą atidėti bylos nagrinėjimo, nes tai neatitiktų proceso koncentracijos ir operatyvumo principų.

33. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad atsakovei nepateikus įrodymų, kad ieškiniu reikalaujamą įsiskolinimą ar jo dalį ji yra padengusi, pirmosios instancijos teismas priešingai nei teigia apeliantė, tenkindamas ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo tinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas.

34. Apeliantės nuomone, procesinės palūkanos priteistos nepagrįstai. Procesinės palūkanos mokamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Joms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Bylos proceso metu tinkamai pareikšta kreditoriaus valia dėl procesinių palūkanų priteisimo suponuoja teismo pareigą priteisti procesines palūkanas nuo įstatyme nustatyto termino, t. y. nuo bylos iškėlimo teisme dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), todėl pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ir šį ieškinio reikalavimą, teisės normų nepažeidė.

35. Apeliantė prašo atsižvelgti į jos sudėtingą finansinę padėtį ir išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, termino kuriam prašo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą nenurodė. Ieškovas su tuo nesutinka.

36. CPK 284 straipsnio, numatančio galimybę sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, taikymas galimas tik dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių ir tik išimtiniais atvejais. Taikant šią normą reikšmingas tiek šalių interesų pusiausvyros principas, tiek įstatymo leidėjo reikalavimas, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas per kiek įmanoma trumpesnį laiką, nes jo vykdymo delsimas šalims gali turėti neigiamų padarinių.

37. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo <...> išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į turtinę abiejų šalių padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis bendraisiais – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo – teisės principais (LAT 2011-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

38. Apeliantė gauna minimalaus dydžio atlyginimą, registruotų transporto priemonių neturi, be paminėto nekilnojamojo turto objekto, jai priklauso (duomenys neskelbtini) buto, esančio (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu byloje duomenų, pagrindžiančių sunkią ieškovo finansinę padėtį, nėra, todėl vertintina, kad ieškovui teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas neturėtų sukelti didelių neigiamų pasekmių, o išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, ieškovas skolą atgautų laipsniškai, per ilgesnį laiko tarpą.

39. Teismo vertinimu, priteista skola yra pakankamai didelė, todėl darytina išvada, kad sprendimo nukreipimas priverstinai vykdyti iš karto po jo įsiteisėjimo neabejotinai apsunkintų atsakovės padėtį ir tai jai taptų itin sunkia finansine našta. Siekiant sudaryti atsakovei sąlygas realiai įvykdyti teismo sprendimą, t. y. tuo pačiu užtikrinti ieškovo teises ir teisėtus interesus, teismas pripažįsta, kad yra tikslinga atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo tenkinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju teisinga ir išlaikančia ieškovo ir atsakovės teisėtų interesų pusiausvyrą laikytinas priteistos skolos vykdymo išdėstymas 24 mėnesių laikotarpiui. Pažymėtina, kad tuo atveju jei atsakovė nesilaikys teismo nustatytos sprendimo įvykdymo tvarkos, ieškovui nėra atimta galimybė iškart inicijuoti priverstinį sprendimo įvykdymą.

40. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo ieškovui priteistų atstovavimo išlaidų dydžiu. Ieškovas pateikė įrodymus, kad už ieškinio parengimą ir atstovavimą pirmosios instancijos teisme jis patyrė 1200 Eur atstovavimo išlaidų. Reikalauti papildomų tokias išlaidas pagrindžiančių duomenų pagrindo nėra, nes atstovas pagrindė suteiktų teisinių paslaugų ieškovui apimtis. Pagal 2004-04-02 Teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeisto 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77, 8.2 punktą už ieškinio parengimą maksimali mokėtina suma 2019 m. gegužės mėnesį buvo 2425,75 Eur (970,30 Eur vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis užpraeitą 2018 m. IV ketvirtį x 2,5), pagal 8.19 punktą už vieną valandą atstovavimo teisme toks užmokestis siekia 97 Eur. Kolegija apeliantės argumentus, kad bylinėjimosi išlaidos turi būti atsižvelgiant į konkrečios vietovės ekonominius rodiklius, laikytini teisiškai nepagrįstais. Sutiktina su apeliante, jog nagrinėjama byla nebuvo sudėtinga teisės požiūriu, procesas neužsitęsė, tačiau realiai ieškovo patirta bylinėjimosi išlaidų suma ir sudaro mažiau nei pusę galimos maksimalios priteistinų bylinėjimosi išlaidų pagal Rekomendacijas sumos. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatė pagrindo mažinti priteistas bylinėjimosi išlaidas ar apskritai jų iš atsakovės nepriteisti.

41. Ieškovas pateikė į bylą įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šias išlaidas, atsižvelgus į suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, teismas vertina pagrįstomis, atitinkančiomis CPK 98 straipsnio reikalavimus bei Rekomendacijų nustatytas ribas, todėl jas ieškovo naudai priteisia iš atsakovės pilna apimtimi (CPK 93 ir 98 straipsniai).

42. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas - atsakovės prašymas dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo tenkinamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 284 straipsniu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019-10-25 sprendimą pakeisti:

Panaikinti sprendimo dalį, kuria netenkintas J. C., a. k. (duomenys neskelbtini) prašymas dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, ir ieškovės prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo tenkinti.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019-10-25 sprendimu iš atsakovės J. C. ieškovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteistos 11 005,56 Eur (vienuolikos tūkstančių penkių eurų 56 ct) skolos mokėjimą išdėstyti 24 (dvidešimt keturių mėnesių) laikotarpiui, įpareigojant atsakovę J. C. kas mėnesį mokėti ieškovui A. S. po 458,57 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus 57 ct), pirmąją įmoką pradedant mokėti nuo šio mėnesio paskutinės dienos.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės J. C., a.k. (duomenys neskelbtini), ieškovui A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.