Kauno apygardos teismo nutartis

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 3438,00 Eur žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad atsakovas 2016 m. vasario 7 ir 8 dienomis (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas Alytaus rajono savivaldybės išduoto leidimo saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams atlikti išpjovė tris beržus ir septyniolika liepų, kurie augo nedeklaruotame lauke. Beržų skersmenys kelme: 26 cm - 2 vnt., 20 cm - 1 vnt., liepų skersmenys kelme: 13 cm - 2 vnt., 15 cm -1 vnt., 27 cm - 1 vnt., 28 cm - 2 vnt., 29 cm - 3 vnt., 32 cm -1 vnt., 35 cm - 4 vnt., 36 cm -1 vnt., 40 cm -1 vnt., 42 cm -1 vnt. Atsakovas tokiais veiksmais pažeidė LR Aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atveju, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 9 punktą ir Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. K-134 patvirtintų Saugotinų želdinių, augančių ne miškų ūkio paskirties žemėje, apsaugos, priežiūros ir priskyrimo saugotiniems Alytaus rajone taisyklių 15 punktą. 2016 m. vasario 17 d. atsakovui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. AM-ALYP-51588475-16. Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. kovo 16 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. AM-ALYN-54294270-16 atsakovas pripažintas kaltu, padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 78 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta 129 Eur bauda. Aplinkai padaryta žala, sunaikinus želdinius, apskaičiuota vadovaujantis Žalos aplinkai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus, skaičiavimo metodika, patvirtinta LR Aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269 „Dėl žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo“, Želdinių atkuriamos vertė įkainiais, patvirtintais LR aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343, ir sudarė 3438 Eur. Padarytos gamtai žalos atsakovas neatlygino.Atsakovas J. S. su ieškiniu sutiko iš dalies, prašė priteistiną iš jo žalą sumažinti iki 400 Eur. Nurodė, kad 2016 m. vasario 7-8 d. (duomenys neskelbtini), jis pjovė pakelės medžius, trukdančius pravažiuoti su žemės ūkio technika prie jo sodybos. Nežinojo, kad medžių pjovimui reikalingas leidimas. Medžius pjovė ne savo žemėje. Jo veiksmai nebuvo tyčiniai ir buvo sąlygoti dėl netinkamo išprusimo ir nežinojimo teisės aktų. Išpjautus medžius automobiline priekaba parsivežė namo ir juos sunaudojo malkoms. Nesutiko su žalos dydžiu, nes atsodinus medžius savo noru atlygintų žalą iš dalies natūra.

Apeliaciniame skunde atsakovas J. S. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, arba pakeisti skundžiamą sprendimą, sumažinant iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos žalos dydį iki 400 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apelianto prašomus prijungti prie nagrinėjamos bylos rašytinius įrodymus, tokiu būdu pažeisdamas rungtyniškumo bei šalių lygiateisiškumo procese principus, užkirto apeliantui galimybę įrodyti ir paneigti ieškovo reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Žemės sklypo (kuriame buvo iškirsti medžiai) teisėtam naudotojui (nuomininkui M. M.) po to, kai atsakovas iškirto tame sklype dalį medžių, dėl kurių buvo apskaičiuota tariama žala, buvo išduotas savivaldybės leidimas iškirsti dar daugiau negu buvo iškirsta prieš tai (amžiaus ir kt. charakteristikų prasme visiškai vienodų atsakovo iškirstiems medžiams) medžių, už kuriuos valstybė nereikalauja jokio papildomo atlyginimo ir (ar) tokių medžių atsodinimo. Nurodytas dokumentas patvirtino(-a) faktą, jog apeliantui kreipusis į atsakingą instituciją dėl leidimo kirsti jo iškirstus medžius išdavimo, toks leidimas galėjo būti jam išduotas tomis pačiomis sąlygomis. Ši aplinkybė, apelianto įsitikinimu, buvo esminė sprendžiant klausimą, ar realiai kokia nors žala gamtiniams objektams buvo padaryta ir kaip ji turėtų būti vertinama. Šiuo atveju ieškovo vertinimas dėl apelianto veiksmų teisėtumo ir žalos aplinkai buvo siejamas išimtinai su aplinkybe ne dėl objektyvaus, pačios žalos padarymo fakto, tačiau dėl to, kad apelianto veiksmai, kertant medžius negavus leidimo, buvo (ne)teisėti, o toks vertinimas yra asmens veiksmų teisėtumo/neteisėtumo, tačiau ne padarytos žalos dydžio nustatymo klausimas. Apelianto atsakomybės (kaltės) klausimas jau buvo išspręstas administracinio teisės pažeidimo byloje, jo atžvilgiu priimto nutarimo apeliantas neginčijo, su juo sutiko ir sumokėjo jam skirtą baudą, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje turėjo būti sprendžiamas klausimas, kokia žala aplinkai apelianto neteisėtais veiksmais buvo padaryta ir kokiu būdu bei apimtimi ji galėtų būti atlyginta.Skundžiamu sprendimu, teismas žalos įrodymo faktą susiejo su aplinkybe, jog apelianto atžvilgiu yra priimtas nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo. Nutarimu pripažinta apelianto kaltė dėl neteisėtų veiksmų bei nurodytas padarytos aplinkai žalos dydis, kurio skaičiuotės, kaip nurodė teismas, apeliantas neginčijo, tačiau nevertintas faktas, jog tokia skaičiuotė tėra formali, o ja remiantis apskaičiuotas žalos dydis neatspindi tikrosios aplinkai padarytos žalos dydžio. Žalos atlyginimo ir teisinės atsakomybės asmeniui taikymo klausimai yra visiškai skirtingi tiek pagal savo turinį, tiek pagal prasmę, todėl teismas automatiškai susieti pastarųjų aplinkybių į vieną visumą savo iniciatyva negalėjo, neturėjo tam teisinio pagrindo. Kilus teisminiam ginčui, kiekvienai iš šalių pateikus išsamius paaiškinimus paruošiamuosiuose procesiniuose dokumentuose, tai pat teisminio bylos nagrinėjimo metu, teismas privalėjo įvertinti, ar ieškovo reikalaujama žala aplinkai iš tiesų buvo padaryta, ar nėra tik deklaratyvus iš administracinės atsakomybės taikymo keliamas išvestinis reikalavimas.Teismas nepagrįstai ir deklaratyviai konstatavęs žalos gamtai padarymą, nevertino ir neatsižvelgė į apelianto galimybes atkurti aplinkos būklę. Tuo tarpu LR aplinkos apsaugos įstatymas sugretina žalos atlyginimo natūra ir pinigais kompensavimo mechanizmus, kas leidžia daryti išvadą, jog aplinkai padaryta žala kiekvienu atveju atlyginama arba natūra arba pinigine kompensacija, tačiau ne abejais būdais vienu metu. Ieškovas, reikalaudamas žalos atlyginimo, netgi neatsižvelgė į faktą, jog prašoma atlyginti ir tariamai padaryta žala buvo padaryta apeliantui iškirtus medžius, kuriuos prieš daugelį metų tame žemės sklype jis pats ir pasodino. Be to, apeliantas iškirto laukymėje esančius medžius, tačiau ne miško sklype esančius medžius, kuriuos valstybės įgaliotoms institucijoms samdant darbuotojus pastarieji „yra sukuriami“ jų veiksmais. Apelianto iškirstų medžių tame žemės sklype apskritai galėjo niekuomet nebūti, jeigu ne jo paties atlikti aktyvūs veiksmai. Apeliantas ne kartą siūlė ieškovei nukirstus medžius atsodinti, vėliau juos prižiūrėti, tačiau į tai atsižvelgta nebuvo. LR aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtintame saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo apraše 111 skyriaus 12 punkte pažymėta, jog saugotinų medžių ir krūmų vertė neatlyginama, kai: pareiškėjas įsipareigoja ne vėliau kaip per metus pasodinti savivaldybės nurodytoje vietoje kertamų ar kitokiu būdu pašalinamų medžių ir krūmų atkuriamąją vertę atitinkantį nurodytų rūšių ir matmenų medžių ar krūmų kiekį ir įsipareigoja prižiūrėti juos 3 metus (12.3 p.). Šiuo atveju, nors apeliantas nurodė ir aptarė pastarąją teisės aktuose nustatytą teisės normą tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek teikiant paaiškinimus teisme, teismas dėl tokių argumentų visiškai nepasisakė. Nors skundžiamu sprendimu teismas sumažino ieškovo reikalaujamą atlyginti žalos dydį, tačiau vertinant tai, jog teismas visiškai nepasisakė kodėl negalėtų būtų taikomas žalos atlyginimo natūra principas, o prašomą priteisti žalą, įvertinus tiek atsakovo kaltės turinį, tiek jo amžių, jo paties bei sutuoktinės gaunamas pajamas bei esamą sveikatos būklę, sumažino nežymiai bei kaip atlygintiną žalą priteisė sumą, kuri vis viena apeliantui yra nepakeliama našta. Nagrinėjamu atveju nustatant atlygintinos žalos dydį, privalėjo būti įvertinta aplinkybė, kad apeliantas medžius išpjovė ne vedamas nesąžiningų ketinimų, bet dėl nepakankamo išprusimo, teisės normose numatytų reikalavimų nežinojimo, po pažeidimo jis elgėsi geranoriškai, nesiekė išvengti atsakomybės, o tik ieškojo būdų kaip atlyginti reikalaujamą atlyginti žalą fiziniu darbu (natūra atsodinant medžius), tačiau kuo mažesniais finansiniais kaštais. Teismas privalėjo atsižvelgti į apelianto garbų amžių, jo sveikatos būklę, tai pat į tai, jog jis rūpinasi ligota žmona. Apelianto pajamos per mėnesį sudaro 300 Eur sumą, kuri nesiekia netgi minimalios mėnesinės algos dydžio. Šiuo atveju net ir sumažinus priteistiną sumą iki 1719 Eur, toks dydis atitinka beveik per 6 mėnesius apelianto gaunamų pajamų dydį, kas tik patvirtina, jog objektyvių galimybių atlyginti tokią žalą apeliantas neturi bei, kad ji yra akivaizdžiai neteisinga ir neprotinga. Apelianto teigimu, tokių, jo iškirstų medžių (medienos) vertė rinkoje siektų apie 300 Eur sumą, taigi, būtent tokių tiesioginių nuostolių atlyginimas aptariamu atveju, jeigu teismas juos būtų priteisęs, ir tegalėjo būti pateisinamas, tačiau minėta aplinkybė nebuvo nei patikrinta, nei įvertinta.Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas LR aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Nagrinėjamu atveju ginčas dėl neteisėto medžių nukirtimo fakto nekilo, šis faktas nustatytas administracinio teisės pažeidimo byloje. Ginčas kilo dėl apelianto aplinkai padarytos žalos atlyginimo. CK 6.245-6.249 straipsnių pagrindu civilinė atsakomybė yra galima esant visoms būtinoms jos atsiradimo sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) ir privalančio atsakyti subjekto kaltei. Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismo nustatytos visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti, teismas pagrįstai konstatavo esant apelianto atsakomybę atlyginti už jo veiksmais aplinkai padarytą žalą. Apeliantas pats sutiko, kad aplinkai buvo padaryta žala, tačiau nesutiko tik su jos dydžiu.Nepagrįstas apelianto argumentas, kad esant galimybėms ir sąlygoms bei poreikiui pašalinti žemės sklype esančius medžius neatlygintinai, toks leidimas vienodomis sąlygomis būtų išduotas bet kuriam besikreipiančiam asmeniui, kas reiškia, jog toks leidimas būtų buvęs išduotas ir apeliantui. Apeliantas iškirto medžius valstybinės žemės sklype. Alytaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. K-134 patvirtintų Saugotinų želdinių, augančių ne miškų ūkio paskirties žemėje, apsaugos, priežiūros ir priskyrimo saugotiniems Alytaus rajone taisyklių 14 punkte numatyta, kad teritorijų naudotojai, norintys kirsti, genėti ar kitaip pertvarkyti želdinius, pateikia Alytaus rajono savivaldybės administracijai argumentuotą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtintą nustatytos formos prašymą. Apeliantas nebuvo teritorijos, t. y. žemės sklypo, kuriame iškirto medžius, naudotojas, todėl jis neturėjo teisės kreiptis dėl leidimo išdavimo ir leidimas jam nebūtų išduotas.Pirmos instancijos teismas pagrįstai taikė žalos atlyginimo būdą - atlyginti padarytus nuostolius pinigais, nes šiuo atveju nėra įstatyme įtvirtintos ir realios galimybės aplinkai padarytą žalą atlyginti natūra. Apeliantas žalą aplinkai padarė nukirsdamas medžius. Taigi, šiuo atveju atlyginimas natūra negalimas, nes medžiai yra nukirsti, o juos atstatyti į pirminę padėtį, kaip kad pateikiant tos pačios rūšies ir kokybės daiktą, pataisant sužalotą daiktą ir pan., kaip numatyta CK 6.281 straipsnyje nėra įmanoma. Be to, konkrečiu atveju padarytos gamtai žalos atlyginimas, t. y. medžių nukirtimas, atsodinimu įstatymiškai taip pat nenumatytas. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atveju, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 12.3 punktą, saugotinų medžių ir krūmų vertė neatlyginama, t. y. atsodinimas taikomas tik tuo atveju, kai fizinis asmuo prieš gaunat leidimą medžių kirtimui vietoje kompensavimo būdo atlyginti želdinių atkuriamąją vertę, kuri apskaičiuojama pagal Želdinių atkuriamosios vertės įkainius, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-11-2 įsakymu Nr. D1-921, pasirenka atsodinimą pagal savivaldybės saugotinų medžių ir krūmų persodinimo darbai vykdomi pagal nustatytąja tvarka parengtą ir patvirtintą želdinių pertvarkymo projektą ar schemą (6.2 p.) ir pareiškėjas įsipareigoja ne vėliau kaip per metus pasodinti savivaldybės nurodytoje vietoje kertamų ar kitokiu būdu pašalinamų medžių ir krūmų atkuriamąją vertę atitinkantį nurodytų rūšių ir matmenų medžių ir krūmų kiekį ir juos prižiūrėti 3 metus. Nagrinėjamu atveju minėtos teisės akto nuostatos netaikytinos, kadangi pažeidimo (medžių nukirtimo) faktas jau yra konstatuotas ir yra paskaičiuotas žalos gamtai dydis.