Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

S. S. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atviroje kolonijoje, teistas:

1) 1998 m. balandžio 20 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – 1961 m. BK) 271 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 2 dalį, 111 straipsnio 1 dalį, 42 straipsnį – laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams su ¼ turto konfiskavimu;

2) 1999 m. rugsėjo 15 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį, 42 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams su ¼ turto konfiskavimu; 2000 m. sausio 25 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis Lietuvos Respublikos 1999 m. lapkričio 25 d. įstatymu Nr. VIII-1439, Nr. VIII-1440 paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta 6 mėnesiais, galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams; 2000 m. birželio 16 d. pritaikius Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 11 d. įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 1 straipsnio 1 dalies 1 punktą nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės atleistas;

3) 2001 m. gruodžio 4 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 241 straipsnio 1 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 2 dalį, 42 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams su ½ turto konfiskavimu; 2002 m. balandžio 10 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos neatlikus 5 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmės; 2002 m. birželio 6 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nutartimi grąžintas į laisvės atėmimo vietą 5 mėnesiams 15 dienų;

5) 2009 m. lapkričio 26 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 metams; 2010 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos A. T. nutartimi nuosprendis pakeistas, paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams;

6) 2013 m. balandžio 11 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu, iš dalies pakeistu 2013 m. birželio 27 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (3 veikos) – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;

7) 2015 m. balandžio 30 d. Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 30 parų areštu;

8) 2016 m. vasario 18 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmė ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams 30 dienų;

9) 2017 m. liepos 26 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį – 1 metų laisvės atėmimo bausme; bausmė atlikta 2018 m. spalio 31 d.;

10) 2019 m. spalio 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį - 1 metų 9 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme;

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta nusikalstama veika.

S. S. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą kitam žmogui, o būtent: 2020 m. gegužės 28 d. apie 07 val. 20 min., atlikdamas bausmę Marijampolės pataisos namuose, esančiuose J. B. g. 14, Kybartų m., Vilkaviškio r. sav., tiksliai nenustatytoje vietoje, t.y. (duomenys neskelbtini) nuteistųjų poilsio kambaryje ir (ar) koridoriuje, kilusio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą nuteistojo J. V. atžvilgiu, tai yra jis tyčia ranka sudavė ne mažiau kaip du smūgius nukentėjusiajam J. V. į veidą, padarydamas jam kraujosruvą po kaire akimi, viršutinio žandikaulio dviejų priekinių dantų išmušimą, taip sukeldamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl dviejų dantų išmušimo netenkant 5% bendro pastovaus darbingumo. Tokiais savo veiksmais S. S. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

II. Faktiniai duomenys, kuriais teismas grindžia savo išvadas.

K. S. S. teisiamajame posėdyje kaltu neprisipažino visiškai, ir parodė, kad kai jį perkėlė į pirmą būrį ir nuėjęs ten, tai iš karto V. pradėjo prašinėti tai arbatos, tai parūkyti. Pasakęs, kad nerūkantis, o arbatos davęs. Tada pradėjo sakyti, kad jam reikia susimokėti už tvarkymą. Sakęs, kad jis nieko neturintis, pats susitvarkysiąs ir tas jam labai nepatiko, pradėjo šokinėti, su šluota varyti jį lauk iš būrio. Jis nuėjęs pas M. R. pakalbėti, sakęs jam, kad jį puola. Dar tokį senelį B.į įmetė pas juos į būrį, ir V. pradėjo jį spardyti, tampyti. Kai su M. pakalbėjęs, tai viskas nurimo. Po to nuėjęs ir parduotuvėje prisipirkęs maisto, arbatos, ir vėl jis su kompanija pradėjo reikalauti visko, sakė, kad jam bus blogai, gausiąs mušti. Davęs arbatos du pakelius, juodos ir žalios, už tą tvarkymą. Po kiek laiko vėl jis pradėjo reikalauti arbatos, saldainių, lašinių, pradėjo grasinti, kad jei neduosiąs sumuš ir supratęs tai kaip reketą. Ir paskui jis jam jau daugiau nedavęs. Jis su šluota vėl pradėjo šokinėti ir grasinti. Po to jam pradėjo dingti daiktai iš spintelės, smulkmenos visokios, ir vieną kartą užgaudęs jį prie savo spintelės, sakęs jam baigti durnavoti. Jis apsimetė, kad nieko nedarė, nieko nežino. Ryte atsikėlę, jis vėl arbatos pradėjo reikalauti. Pasakęs, kad neduosiąs, pats užsidirba, o jam atsiunčia pinigų mama. Jis vėl pradėjo grasinti, kad gausiąs į galvą, jei neduosiąs, vėl eisiąs į kamerą, jei neduodantis. Ryte užsipylęs arbatos, išmetęs į šiukšlių dėžę, ir jam buvo pretekstas prisikabinti, pasiėmė šluotą ir norėjo smogti jam. Jis išėjęs į koridorių ir jis iš paskos jam išėjo. Sakė, jei neduosiąs, pradėjo reikalauti jau poilsio kambaryje, gausiąs į galvą, ir jis norėdamas išvengti konflikto, nustūmęs jį, ir išėjęs iš poilsio kambario į koridorių. V. iš paskos ir ant jo puolė, rankos buvo sugniaužtos, ir nieko nelaukęs vieną kartą sudavęs jam į dantis. Atėjo pareigūnai ir išvedė rašyti pasiaiškinimą. Jis prašęs, kad jo į tą būrį negrąžintų. P. R. B. naudodamas smurtą, spardydamas kojomis nutempė jį atgal į tą patį būrį, tą pačią sekciją. Po kelių minučių atėjo penki nuteistieji, ir V.ten buvo, liepė sumokėti 200 Eurų. V. iš jo spintelės susirinko dribsnius, parfumeriją, arbatą iš tašės ištraukė paskutinę, viską susirinko ir išėjo. Po 5 minučių atėjo R. B. ir sakė, kad jis dar mažai gavęs, ir išvedė jį visą sumuštą, apiplėšą. Tame būryje prabuvęs savaitę ar dvi. Iš karto prasidėjo reketas, grasinimai. Arbatą žmonės geria tenai, tam ji ir reikalinga. V.tvarkydavo sekciją, virtuvėlę. Kiti jam duodavo, bet jis gaudavo kaip ir algą iš valdžios už tvarkymą. Jis tvarkė, buvo kaip tvarkinys puse etato, ir jam už tai mokėjo. Jis pasakęs jam, kad jis pats tvarkysiąs. Jis pats reikalaudavo pastoviai, jei neduodavęs, tai pradėdavo grasinti. Buvo sumuštas tą pačią dieną, kai buvo šis įvykis, o prieš tai turėjęs konfliktų su pareigūnais. Jie jį penki sumušė, po to dar grasino. N. V. vieną kartą, matęs, kad agresyviai nusiteikęs, nustūmęs, kad nusiramintų, ir smūgiavęs gindamasis. Jeigu nebūtų jis jam sudavęs, tai būtų pats gavęs. Jis buvo agresyviai nusiteikęs. Po savo smūgio, jis iš jo negavęs atgalinių smūgių. Jis priešinosi, ir jis jį apglėbęs, sakęs nusiraminti. Jis sąmonės po jo smūgio nebuvo praradęs. Jis viską meluoja, taip pat kaip sako, kad jis nebuvo sumuštas. Jam reikėtų už melagingus parodymus iškelti bylą. Kreipęsis į pareigūnus dėl pagalbos, ir buvo prašęs, kad jį perkeltų. Prieš tą įvykį dar rašęs, kad perkeltų į kitą būrį, nes yra konfliktai, bet pareigūnai į tokius prašymus nekreipia dėmesio, išmeta juos. Konfliktų visokių ten būna. Jam atrodo, kad vieno danties V. neteko, nežinantis, ten kažkoks išpuvęs jau buvo, nežinantis, ar išmušęs jam tą dantį. Nesutinkantis su jo pareikšta žala. Smūgį padaręs, vieną smūgį į veido sritį, į dantis iš kairės rankos, jis kairiarankis. Jis nepargriuvo, tik tiesiog atsitraukė. Buvo žmonių ten aplinkui, bet niekas nenori liudyti, bijo kažko. O ten buvo jų gauja ir reketuodavo. Anksčiau jį buvo sumušę pareigūnai, tai gal dėl to ir nusiteikę prieš jį. Jis nieko neturintis, iš ko atlyginsiąs jam žalą. Advokato išlaidų irgi neturintis iš ko atlyginti. Bausmės jam likęs mėnesis su trupučiu. Ekspertai nustatė, kad ir jis buvo sumuštas. Buvo naudojamasi tarnybine padėtimi ir nutraukė jam tyrimą, čia yra klanas prokurorų ir siekia su juo susidoroti. Dar prieš šį įvykį jis jam grasino. Jis norėjo suduoti jau sekcijoje, bet nesudavė. Buvo užsimojęs, davė, bet nepataikė, išsisukęs nuo to smūgio. Tai buvo pačiame kambariuke. Kiek suprantantis jis turi psichinę negalią, ir meluoja teismui, nes siekia pasipelnyti iš valstybės arba iš jo. Jo parodymai nenuoseklūs. Meluoja teismui, kad jis nebuvo sumuštas ir apiplėštas, nors buvęs. Jis siekia pasipelnyti. Jis negaunantis jokių pajamų, neturintis jokio turto. Jis jau sykį jo išvengęs. Jis jį nuolat pastoviai tas dvi savaites terorizuodavo, grasindavo, reketuodavo ir psichologinį smurtą patyręs, trūko kantrybė, buvo išprovokuotas. P. V. pradėti tyrimą dėl plėšimų, dėl melagingų parodymų davimo ir reketo (2 t., b.l. 92-94).

III. Faktinių duomenų vertinimas, pripažinimas įrodymais, įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija, teismo padarytos išvados.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis teigia, kad jis gindamasis sudavęs tik vieną smūgį nukentėjusiajam, tačiau šį jo teiginį paneigia tiek nukentėjusiojo parodymai, tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai. Medicininiu pažymėjimu nustatyta, kad 2020-05-28 J. V. konstatuotos viršutiniame žandikaulyje 2 šviežios skylės -11 ir 12 dantų centrinių kandžių, po kaire akimi stebima hematoma (1 t., b. l. 23). Specialisto išvada patvirtino šį sužalojimą, bei nurodė, kad sužalojimai buvo padaryti dviem poveikiais (1 t., b. l. 29). Teismui nėra pagrindo netikėti specialisto išvada, kad sužalojimai buvo padaryti ne mažiau kaip dviem smūgiais, sprendžiant iš sužalojimų lokalizacijos - išmušti centriniai kandžiai, kurie yra žmogaus viršutinio žandikaulio viduryje, bei padarytas sužalojimas po kaire akimi. Nėra pagrindo netikėti ir nukentėjusiojo parodymais, kad smūgių galėjo būti ir daugiau suduota, tačiau ne visi jie galėjo sukelti objektyviai matomus sužalojimus. Kadangi kaltinamajam inkriminuota tik dviejų smūgių sudavimas, kurie sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl teismas bylą nagrinėdamas kaltinimo ribose, kitų galimų smūgių nevertina. Liudytojas A. Š. patvirtino, kad matęs pas nukentėjusįjį išmuštus dantis, rankoje turėjo, bei pas S.matęs ant krumplių nubrozdinimą. L. R. B. patvirtino matęs kruviną nukentėjusįjį V., ant grindų buvo kraujo prispjaudyta, matėsi, kad jis akivaizdžiai sumuštas, sakė sumušė S.kuri stovėjo netoliese.

Liudytojų, tiesiogiai mačiusių konfliktą tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo nėra. Kaltinamasis teisminio nagrinėjimo metu prašė iškviesti ir apklausti liudytojus, kurie neva patvirtins jo nekaltumą. Jo prašymu iškviestas liudytojas buvęs nuteistasis A. B. parodė, kad jis su kaltinamuoju normaliai sutaręs, V. žmones necenzūriniais žodžiais vadindavo, tą dieną išvadino ir S., todėl ir gavo nuo jo, matęs, kad nukentėjusiajam lūpa buvo prakirsta, su ,,fonkėm“ sėdėjo, kažką S. pasakė nukentėjęs, ir išprovokavo. Vertinant šio liudytojo parodymus, matyti, kad jis nors ir labiau palankus kaltinamajam negu nukentėjusiajam, tačiau duoda ne kaltinamąjį teisinančius, o kaltinančius parodymus, kad kaltinamasis sumušė nukentėjusįjį ne už tai, kad jis jį užpuolė, o kad kažką ant jo pasakė, t. y. iš pykčio. Liudytojas nuteistasis E. J. teigė, kad šiuo metu jo santykiai su kaltinamuoju blogi, jį padūręs. J. V. yra sakęs, kad S. jam išmušė dantis, jis nematė nieko pats; kalėjime kas antras žodis yra keiksmažodis, čia normalu, kitas gerai, kitas blogai reaguoja. Vertinant šiuos liudytojo parodymus, darytina išvada, kad jis jokių teisinančių parodymų kaltinamojo atžvilgiu nedavė, tik nurodė, kad už keiksmažodžius vieni kaliniai reaguoja ir blogai. L. R. Ž.pataisos namų specialistas, teigė, kad jis neatsimenantis konflikto tarp V. ir S.; būna, kad už įžeidimą konfliktuoja; girdėjęs, kad vieni sako, kad S. konfliktiškas, kiti sako, kad ne. Vertinant šiuos liudytojo parodymus, darytina išvada, kad jo parodymai nėra nei teisinantys, nei kaltinantys. Liudytojas nuteistasis A. S. teigė, kad poilsio kambaryje, kur televizorius, V. šlavė, o S. norėjo atsisėsti, o V. jį vijo, sakė jis nori čia iššluoti ir V. su šluota jam norėjo suduoti; jis įvykio nematęs, tik girdėjęs, kad V. ir S. susiginčijo, paskui susimušė, S. kažkas kiti sumušė, V.nebuvo sumuštas; jis matęs kaip V. su šluota pataikė kaltinamajam, ir išėjęs; jis kiek girdėjęs, kad S.sumušė dėl to R., jis kažkam pasiskundė; jis nematęs, bet gal jam sudavė ar kažką, ir gal jis pasiskundė rimtesniems žmonėms; jis kiek matęs, tai V. jau buvo be dantų; S. sakė, kad V. jį sumušė. Teismas vertindamas šio liudytojo parodymus, atsižvelgia, kad jis su kaltinamuoju jau daug metų pažįstamas, nesipyksta, o su nukentėjusiuoju ne. Be to jis nurodė, kad poilsio kambaryje nukentėjęs šlavė, bei matęs kaip jis sudavė šluota kaltinamajam, ko nei vienoje apklausoje nenurodė pats kaltinamasis. Be to jis teigė, kad nukentėjusysis nebuvo sumuštas (nors tvirtina, kad kaltinamasis buvo sumuštas), jis jau buvo be dantų, kas prieštarauja tiek kaltinamojo parodymams, tiek nukentėjusiojo parodymams bei specialisto išvadai, todėl šiuos liudytojo parodymus teismas laiko nepatikimais, juos atmeta ir jais nesivadovauja. Liudytojas nuteistasis R. B. nurodė, kad jis pats buvo nukentėjęs nuo kitų nuteistųjų, S. buvo užsipuolęs pardavėją. Teigė, kad su kaltinamuoju problemų neturėjo, bet su nukentėjusiuoju buvo ne kartą susipykęs, jį jis buvo apvogęs, S. irgi buvo keistuolis, buvo užsipuolęs pardavėją. Nurodė, kad iš kitų nuteistųjų žinantis, kad V. du kartus gavo nuo S. į dantis televizijos žiūrėjimo kambaryje, vieną kartą televizionkėj į dantis gavo, o kitą kartą koridoriuje prie stebėjimo kamerų, tik nežinantis, ar į dantis, ar į krūtinę. V.sumušto nematęs, tik anksčiau jis buvo sakęs, kad vienas dantis jam trukdo valgyti, ir reikia pačiam jį išsitraukti, tai reiškia jam tą klibantį ir išmušė. S. sumušė kiti nuteistieji, nes jis būtų S.neįveikęs, S. buvo sumuštas už tai kad trenkė V.kad dantis išmušė. Nurodė, kad su nukentėjusiuoju turėjo konfliktą, jis iš jo prašė arbatos, kavos. Vertinant šiuos liudytojo parodymus, atsižvelgtina į tai, kad liudytojas buvo bloguose santykiuose su kitais nuteistaisiais, ir nukentėjusiuoju, todėl gali duoti melagingus kaltinamajam parodymus. Nepaisant to, jis patvirtino, kad tarp nuteistųjų buvo kalbama, kad nukentėjusysis nuo kaltinamojo gavo du kartus, t. y. poilsio kambaryje, bei koridoriuje, kas patvirtina nukentėjusiojo parodymus ir specialisto išvadą, kad buvo suduoti ne mažiau kaip du smūgiai. Be to jis patvirtino kitus byloje esančius duomenis, kad kaltinamasis yra impulsyvaus elgesio, nes yra užsipuolęs pardavėją. L. M. R. teigė, kad apie kaltinamojo ir nukentėjusioji santykius jis nieko nežinantis, kadangi tik iš pareigūnų sužinojęs, kad toks atvejis buvo. Jis paneigė kaltinamojo parodymus, kad jis pas jį kada nors prašė apginti nuo nukentėjusiojo ir jo draugų reketavimo.

K. S. S. teigė, kad sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į veidą gindamasis. Teismas jau aukščiau nuosprendyje konstatavo, kad sužalojimai nukentėjusiajam padaryti ne mažiau kaip dviem smūgiais, o ne vienu. Kaltinamojo poziciją, kad buvo jo savigyna, teismas vertina kritiškai, kaip kaltinamojo pasirinktą gynybinę versiją, ir atmeta dėl toliau nurodomų priežasčių. Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Šią teisę asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas (BK 28 straipsnio 1, 2 dalys). Norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Toks reguliavimas leidžia išskirti šias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos.

Teismas sprendžia, kad šioje situacijoje jokios savigynos nebuvo, o nukentėjusysis buvo sumuštas dėl jo išsakytų pastabų kaltinamajam, kurių tonas nepatiko kaltinamajam, ir jis dėl jų įsižeidė ir supyko. Kaltinamasis sakydamas teisme baigiamą žodį ir pabrėžė, kad jis gynė savo autoritetą, garbę. Nukentėjusysis J. V. su kaltinamuoju S. S. konfliktavo žodžiais, dėl to, kad pats kaltinamasis išpylė arbatą į šiukšlinę, ką kaltinamasis pats pripažino. Nukentėjusysis teigė, kad jau buvo anksčiau apie tai pasakęs kaltinamajam, tačiau jis jo neklausė. Kaltinamasis teigė, kad prieš jį nukentėjusysis jokio fizinio smurto nepavartojo, taip pat kai jis jam sudavė, iš jo smūgių atgal negavo, bei po įvykio, kai buvo sumuštas kitų kaltinamųjų, nukentėjusysis prieš jį smurto irgi nepavartojo. Kaltinamojo parodymai dėl nukentėjusiojo neva panaudoto smurto prieš jį irgi yra prieštaringi. Ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, kad nukentėjusysis kambaryje ant jo užsimojo šluota, jis išbėgęs į poilsio kambarį, kuriam jis vėl grasino panaudoti fizinį smurtą, nustūmęs, išėjęs į koridorių, kur jis vėl puolė ant jo, pakėlė ranką, dėl ko jam sudavęs nelaukdamas vieną kartą (b. l. 93). Teisminio nagrinėjimo metu jau parodė, kad kambaryje nukentėjusysis jam davė su šluota, tačiau jis išvengęs smūgio, nepataikė, ko nebuvo nurodęs ikiteisminio tyrimo metu. Nenurodė, kad būtų nukentėjęs jam bandęs suduoti poilsio kambaryje su šluota, o teigia, kad jį užsipuolė su rankomis, grasino smogti. Liudytojas A. Š. patvirtino, kad S. S. yra karštesnio būdo. Iš kaltinamojo S. S. teistumo matyti, kad jis yra teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimus: nesunkų sveikatos sutrikdymą, viešosios tvarkos pažeidimus, plėšimą (b. l. 62-87). Iš paskutinio nuosprendžio matyti, kad jis alaus bare plėšimo metu sudavė nukentėjusiajam 12 kartų į veidą ir 4 kartus spyrė (b. l.80). Marijampolės pataisos namų jis charakterizuojamas kaip impulsyvaus elgesio, taiko agresyvaus elgesio strategijas, grasinimus, lengvai ir greitai praranda savitvardą (b. l. 59-60). Byloje nėra jokių objektyvių patvirtinančių duomenų, kad nukentėjusysis pavojingai kėsinosi į kaltinamąją, siekdamas jam padaryti sužalojimą prieš pat kaltinamajam suduodant jam smūgius. Būtinoji gintis gali būti tik tuo momentu, kai vyksta pavojingas kėsinimasis, kadangi ji skirta jį atremti. Jeigu prieš tai vyko kambaryje konfliktas, jam pasibaigus, negali būti taikoma būtinoji gintis. Be to būtinosios ginties metu negali būti peržengtos jos ribos, t.y. ji turi būti proporcinga pavojingam kėsinimuisi. Šiuo atveju kaltinamasis sudavė smūgius nukentėjusiajam į veido sritį, išmušė dantis, kas negali būti laikoma būtinosios ginties veiksmais šioje situacijoje, ji galėjo būti nustūmimas, pargriovimas ir t.t., tuo labiau, kad nukentėjęs nebuvo atlikęs jokių smurtinių veiksmų prieš kaltinamąjį. Tuo labiau, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis vienas kitą pažinojo, žinojo vienas kito galimybes. Teismas įvertinęs šias nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamasis nukentėjusiajam sužalojimus padarė tyčia, nesuvaldęs savo emocijų dėl nukentėjusiojo jam išsakytų pastabų, nesant būtinosios ginties situacijos.

Aukščiau teismo nurodytos aplinkybės, nustatytos iš šiame nuosprendyje išdėstytų duomenų, kurie teismo ištirti ir įvertinti, yra gauti teisėtai įstatymų nustatyta tvarka, liečia byloje įrodinėtinas aplinkybes, yra nesuklastoti, neprieštaringi, vieni kitus papildo ir patvirtina, yra patikimi, pripažintini kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos buvimo ir jo kaltės įrodymais, todėl yra visiškai pakankami teismui konstatuoti, kad 2020 m. gegužės 28 d., apie 07.20 val., atlikdamas bausmę Marijampolės pataisos namuose, esančiuose J. B. g. 14, Kybartų m., Vilkaviškio r. sav., kaltinamasis S. S. tyčia suduodamas 2 smūgius smūgius nukentėjusiajam J. V. į veidą, padarydamas jam kraujosruvą po kaire akimi ir išmušdamas du priekinius dantis, jam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinime nurodyta, kad šie veiksmai buvo atlikti poilsio kambaryje, tačiau išnagrinėjus bylą nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo suduoti smūgiai tiek poilsio kambaryje, tiek koridoriuje prie jo, todėl nusikalstamos veikos aprašyme patikslintina nusikaltimo padarymo vieta, kad tai buvo poilsio kambarys ir (ar koridorius). Padaryta nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, dėl ko S. S. pripažintinas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirtina bausmė.

IV. Bausmės skyrimo pagrindai, motyvai.

Nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymas, yra baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Taip pat skiriama bausme turi būti pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį baigtinį nusikaltimą. Nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje pavojingumo dydis yra santykinai didesnis, kadangi buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, išmušti du dantys, suduoti smūgiai į veido sritį. Nusikaltimo tikslas buvo sužaloti nukentėjusįjį. Nusikaltimo motyvas buvo pyktis dėl nukentėjusiojo išsakytos pastabos dėl tvarkos. Kaltinamasis nusikaltimą padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamasis yra teistas už eilę smurtinio pobūdžio nusikaltimų, nusikaltimus periodiškai daro jau 23 metu, ne kartą atlikęs laisvės atėmimo bausmę, tačiau išvadų nepadarydavo, vėl padarydavo tuos pačius nusikaltimus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad švelnesnėmis negu terminuotas laisvės atėmimas nėra galimybės pasiekti bausmės tikslų, jų galima pasiekti skyrus tik laisvės atėmimo bausmę. Teismas, atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, daro išvadą, kad prokurorės prašoma 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė mažintina iki 5 mėnesių, tokia bausmė nėra per griežta, nes yra mažesnė negu bausmės vidurkis, atitinka tiek kaltinamojo asmenybę, tiek nusikaltimo pobūdį. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis ne kartą yra padaręs smurtinius nusikaltimus, dėl nusikaltimo neprisipažino, nesigailėjo, ne kartą baustas realiomis laisvės atėmimo bausmėmis, pakartotinai nusikalto, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, dėl ko bausmės vykdymo atidėjimas jo atžvilgiu nėra taikytinas.

Nusikaltimą kaltinamasis padarė atlikdamas 2019 m. spalio 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį paskirtą 1 metų 9 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę (1 t., b. l. 79-87). Bausmės pradžia 2020 m. vasario 16 d., pabaiga 2021 m. lapkričio 14 d. Nuosprendžio priėmimo dienai jis nėra atlikęs 1 mėnesio 3 dienų laivės atėmimo bausmės. Atsižvelgiant į tai, kad nauju nuosprendžiu paskirta bausmė yra didesnė, abiem nuosprendžiais paskirtos bausmės yra subendrintinos, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 d., 2 d. visiško sudėjimo būdu, kadangi neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už bausmės minimumą (3 mėnesius), remiantis BK straipsnio 64 straipsnio 3 dalimi. Prie nauju nuosprendžiu paskirtos 5 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmės, pridedama visa 1 mėnesių 3 dienų neatliktos laisvės atėmimo bausmės pagal 2019 m. spalio 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nuosprendį dalis, bei skirtina galutinė subendrinta 6 mėnesių 3 dienų laisvės atėmimo bausmė. Terminuoto laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio priėmimo dienos 2021-10-11.

IV. Dėl civilinio ieškinio.

Nukentėjusysis J. V. kaltinamajam yra pareiškęs civilinį ieškinį 3000 Eur turtinei ir 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 42-43).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.263 straipsnį, asmeniui, dėl kurio veiksmų ar neveikimo atsirado žala, kyla pareiga ją atlyginti. Tiek deliktinės, tiek sutartinės atsakomybės atveju įstatyme žalos sąvoka apibrėžta kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje išsprendžiamas laikantis pirmiausia BPK nuostatų ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis). Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalimi).

Pripažinus kaltinamąjį S. S. kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, jam atsirado pareiga nukentėjusiajam atlyginti jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Kaltinamasis padarytos žalos nėra atlyginęs visiškai. Nukentėjusysis prašo priteisti jam padarytą 3000 Eur turtinę žalą, kadangi jam reikės protezuoti 4 priekinius dantis, kurių du jam išmušė kaltinamasis. Išlaidos bus 3000 Eurų.. Nukentėjusysis prie ieškinio nepateikė jokių dokumentų, kad patyrė 3000 Eur turtinę žalą, to nepadarė ir po teismo pasiūlymo teisiamajame posėdyje pateikti šiuos dokumentus. Be to prašė atlyginti ne padarytą turtinę žalą, o būsimą. Atsižvelgiant į tai, pripažintina teisė nukentėjusiajam į civilinio ieškinio patenkinimą, dėl ko jis turėtų kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, kai turės turtinę žalą patvirtinančius dokumentus ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatydamas žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti ir į jau suformuotą teismų praktiką. Teismas turi nustatyti tokį protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, kad kaltinamasis būtų kuo labiau suinteresuotas kiek įmanoma operatyviau atlyginti neturtinę žalą. Tai reiškia, kad svarbu užtikrinti, jog žalą padaręs asmuo realiai galės sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir bus suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gaus jam priteistą sumą. Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros.

Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas objektyviai vertina, kad ieškovas nukentėjusysis nepilnametis J. V. neabejotinai nusikalstamos veikos jo atžvilgiu padarymo metu patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, nepatogumus dėl išmuštų dantų, baimę būti vėl sumuštam. Teismas nevertina nukentėjusiojo teisminio nagrinėjimo metu nurodytų aplinkybių, kad pas gydytojus lankosi kiekvieną diena, pas psichiatrę ir pas psichologę, kadangi jis šių aplinkybių teismo siūlymu nepagrindė rašytiniais duomenimis. Atsakovo prašoma 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma iš dalies neatitinka nei jam padarytos žalos dydžio, nei atsakovo pajamų, nei įvykio aplinkybių, nei teismų praktikos, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, mažintinas, iki 500 Eur.

V. Kiti teismo sprendimai.

Byloje yra pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. rugpjūčio 25 d. pažyma Nr. (12.33MR) PT-5543 dėl 722,04 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą kaltinamajam, išieškojimo iš kaltinamojo (2 t., b. l. 64).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Kaltinamojo gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, nes atlieka laisvės atėmimo bausmę, jo turtinė padėtis yra bloga, nes nuolat atlieka laisvės atėmimo bausmes, todėl teismas šių išlaidų iš kaltinamojo neišieško.

Kaltinamajam iki įsiteisės nuosprendis kardomoji priemonė neskirtina, kadangi atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis paminėtu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str., 297 - 302 straipsniais, 304 - 308 straipsniais, 312 str., 313 str.3 d.,

nusprendžia:

S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padariusiu nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti 5 (penkių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę;

subendrinti paskirtą 5 (penkių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, visiško sudėjimo būdu su neatlikta 2019 m. spalio 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi šio nuosprendžio priėmimo dienai - 1 (vieno) mėnesio 3 (trijų) dienų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir prieš šiuo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės 5 (penkių) mėnesių terminuotos laisvės atėmimo bausmės pridėti visą neatliktą bausmės pagal 2019 m. spalio 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nuosprendį dalį - 1 (vieno) mėnesio 3 (trijų) dienų terminuoto laisvės atėmimo, bei paskirti galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių 3 (trijų) dienų terminuoto laisvės atėmimo bausmę;

bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo (priėmimo) dienos.

Civilinio ieškovo nukentėjusiojo J. V., gimusio (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, ir iš nuteistojo S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jam priteisti 500 (penkis šimtus) eurų padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Pripažinti nukentėjusiajam J. V., gimusiam (duomenys neskelbtini) teisę į civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti patenkinimą, išaiškinant jam teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, kai turės turtinę žalą patvirtinančius dokumentus.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių teikiant gynybą kaltinamajam S. S., iš jo neišieškoti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo (suimtojo ar atliekančio laisvės atėmimo bausmę nuo nuorašo jam įteikimo, paskelbime nedalyvavusio asmens per 20 dienų nuo nuosprendžio kopijos jam išsiuntimo) dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose.