Kauno apygardos teismo sprendimas

2013-01-28 · Civilinė byla Nr. 2S-565-413/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2013-01-24Kauno apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundas2013-01-28Kauno apygardos teismas
  3. Pirmoji instancijaNutartis · 2013-03-22Kauno apylinkės teismas
  4. Pirmoji instancijaNutartis · 2013-12-04Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2013-01-28
Bylos Nr.
2S-565-413/2013
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-16001-2012-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintautas Koriaginas
Skolininkas
uždarosios akcinės bendrovės „Toruva“
Kreditorius
uždarosios akcinės bendrovės „Juodasis alksnis“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.13pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-565-413/2013;Teisminio proceso Nr. 2-05-3-16001-2012-3;
Pirmosios instancijos teismo teisėja: Vida Jegorovienė;(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1; 121.13; 122.3
KAUNO APYGARDOS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, apeliacine rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Toruva“ atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinimo civilinėje byloje Nr. L2-20529-429/2012 pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Juodasis alksnis“ pareiškimą skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „Toruva“ dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kreditorė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašė išieškoti jos naudai iš skolininkės 571 720,67 Lt skolą, 32 751,58 Lt delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo įsakymo įvykdymo ir 2 511,00 Lt žyminio mokesčio. Reikalavimų įvykdymui užtikrinti kreditorė prašė taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones – areštą skolininkės nekilnojamiesiems ir kilnojamiesiems daiktams, piniginėms lėšoms ir turtinėms teisėms bendrai 604 472,25 Lt sumai. Nurodė, kad susidariusio įsiskolinimo suma yra didelė ir nuolat didėja, paraginta sumokėti įsiskolinimą, skolininkė gera valia to nepadarė, todėl mano, kad skolininkė gali vengti teismo sprendimo vykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 4 d. nutartimi patenkino prašymą, kreditorės reikalavimų įvykdymo užtikrinimui areštavo skolininkei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bendrai 604 472,25 Lt sumai, uždrausdamas skolininkei kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus perleisti kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į juos (disponuoti), paliekant teisę kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus valdyti ir naudotis jais, o turto nesant ar esant nepakankamai - pinigines lėšas, priklausančias skolininkei, iš areštuotų piniginių lėšų leidžiant atsiskaityti su kreditore, mokėti darbo užmokestį, įstatymo nustatytus privalomus mokėjimus valstybei, privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokas. Teismas nurodė, kad reikalavimo suma yra didelė, skolininkė į raginimus atsiskaityti nereaguoja, nėra duomenų apie tai, kokį turtą turi, o tai objektyviai gali padidinti teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu skolininkė prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti (b. l. 2830). Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Kreditorė tikėtinai nepagrindė savo reikalavimo. Teismas pranešime dėl teismo įsakymo priėmimo nurodė, kad kreditorės reikalavimo pagrįstumas nebuvo tikrintas. Tačiau CPK 265 str. ir 270 str. draudžia teismų sprendimus ir nutartis grįsti prielaidomis. Pareiškimas skolininkei yra sąlygotas šalių vadovų asmeninių nesutarimų, nes UAB „Toruva“ ir UAB „Juodasis alksnis“ vadovai yra UAB „Juodasis alksnis“ akcininkai. Šio pareiškimo padavimas yra viena iš spaudimo priemonių.

2. Laikinosios apsaugos priemonės varžo skolininkės veiklą. Areštavus skolininkės turtą akivaizdžiai bus suvaržyta bendrovės veikla, nes įmonė užsiima baldų prekyba, todėl areštavus jos turtą ši veikla negalės būti vykdoma. Be to, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones skolininkės atžvilgiu, šie duomenys atsirado ir viešojoje erdvėje, todėl visi kontrahentai iš skolininkės reikalauja išankstinių apmokėjimų, kas sunkina ir taip nelengvą skolininkės padėtį.

3. Skolininkė veikia pelningai. Pateikiami finansiniai dokumentai rodo, kad skolininkė veikia pelningai, todėl negalima preziumuoti, kad nebegalės grąžinti kreditorei įsiskolinimo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorė prašo jį atmesti (b. l. 59-62). Nurodo, kad priimant teismo įsakymą yra suteikiama galimybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepaisant teismo įsakymo priėmimo specifikos. Be to, teismas, vadovaujantis CPK 435 straipsnio 2 dalimi atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jei nustato, kad jis akivaizdžiai nepagrįstas. Nors skolininkė nurodo, kad pareiškimo padavimą sąlygojo nesutarimai tarp šalių, tačiau ji pati pateikė galimai suklastotą susitarimą dėl skolos grąžinimo termino nustatymo. Skolininkės pateiktos finansinės ataskaitos nepatvirtina geros finansinės padėties, be to, lentelėse pateikta padėtis tikėtinai yra neobjektyvi, nurodytas pelnas visiškai nedidelis – 13,68 Lt. Taip pat nepagrįstais laikytini skolininkės argumentai apie jos veiklos suvaržymą, nes kilnojamojo turto areštas nedraudžia juo disponuoti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė (lot. periculum in mora – delsti pavojinga), kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Įstatyme neįtvirtintas kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašas. Apeliantė skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nutartį grįsdamas vien tik tariamai didele ieškinio suma, neįvertinęs, ar ieškinio suma, lyginant su bendrovės gaunamu pelnu ir apyvarta duoda pagrindą išvadai, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Pažymėtina, kad didelė ieškinio suma savaime nesudaro pagrindo byloje taikyti atsakovo turto areštą. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, tai yra ar jam ši ieškinio suma, palyginus ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje nutartyje Nr. 2-160/2012). Ieškinio sumos ir atsakovo turtinės padėties santykio vertinimas, kaip vieno iš kriterijų sprendžiant, ar yra pagrindas konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi būti atliekamas atsižvelgiant į realią turtinę padėtį tokio sprendimo priėmimo metu. Tada, kai yra įrodymų, jog reikalavimo suma konkrečiam asmeniui pagal jam priklausančio turto vertę, gaunamas pajamas, turimus įsipareigojimus nėra didelė, tai yra kai jis paneigia objektyvios grėsmės (dėl didelės reikalavimo sumos) būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui egzistavimą, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.

Bylos duomenimis, apeliantė, siekdama įrodyti, jog kreditorės pareikšto reikalavimo suma (604 472,25 Lt) jai nėra didelė ir nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė finansinę jos padėtį pagrindžiančius dokumentus (pajamų ir sąnaudų lenteles už 2012-01-01 – 2012-09-30 ir 2012-10-01 – 2012-10-31, 2012-01-01 – 2012-08-31, 2012-09-01 – 2012-09-30 laikotarpius). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateikti duomenys objektyviai nepatvirtina geros turtinės skolininkės padėties skundžiamos nutarties priėmimo dieną. Vertinant pateiktus įrodymus akivaizdžiai matyti, kad įmonės pelnas yra labai nedidelis (2012 m. rugsėjo mėnesį – 13,68 Lt, spalio mėnesį – 2 803,01 Lt). Be to, pateikti duomenys neleidžia matyti turimo įmonės turto ir įsiskolinimų santykio, todėl vertintina, kad tokioje situacijoje teismas turėjo pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantas nurodo, kad 2012 m. birželio 25 d. susitarimu šalys susitarė, kad skola kreditoriui bus pradėta mokėti nuo 2013 m. sausio 1 d., tačiau skolininkas nepateikė apeliacinės instancijos teismui jokių duomenų, kad šis susitarimas būtų vykdomas. Kreditoriaus reikalavimai grindžiami rašytiniais įrodymais (b.l. 5-9), spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas ieškinio pagrįstumo klausimo nesprendžia, todėl nepagrįsti apelianto argumentai, kad kreditorius tikėtinai nepagrindė savo reikalavimų.

Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia tam tikrus nepatogumus ar ribojimus proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų atsakovės teisių daugiau, negu būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Vien laikinųjų apsaugos priemonių taikymo faktas nereiškia atsakovės teisių ir teisėtų interesų, teisingumo ar lygiateisiškumo principų pažeidimo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama, kad šalių finansinė padėtis per visą ginčo nagrinėjimo laiką išliktų tokia, kokia buvo prieš bylos nagrinėjimą, ir tai garantuotų galutinio sprendimo įvykdymą.

Pirmosios instancijos teismas vadovavosi CPK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu ekonomiškumo taikant laikinąsias apsaugos priemones principu ir atsižvelgiant į tai, kad skolininkė yra įmonė, kuriai piniginių lėšų areštas gali sutrikdyti jos veiklą, apriboti galimybes sudaryti sandorius ir atsiskaityti su trečiaisiais asmenimis, pirmiausia areštavo skolininkės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, ir tik jo nesant, ar esant nepakankamai - pinigines lėšas. Taip pat leista skolininkei iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbo užmokestį savo darbuotojams, mokėti valstybei mokesčius, socialinio draudimo įmokas, atsiskaityti su kreditore. Toks taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių eiliškumas užtikrina abiejų šalių interesų pusiausvyrą (CPK 17 straipsnis), teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis), be pagrindo neapsunkina juridinio asmens veiklos.

Nurodytų argumentų pagrindu apeliantės atskirasis skundas atmestinas, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pažymėtina, kad skolininkei neužkertamas kelias savo teises gali ginti ir kitais būdais, t. y. įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą pinigų sumą, lygią sumai, kuriai taikomos laikinosios apsaugos priemonės, arba pateikti trečiojo asmens laidavimą, kas sudaro pagrindą teismui panaikinti arba pakeisti taikytą laikinąją apsaugos priemonę (CPK 148 str. 2, 3 dalys).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Gintautas Koriaginas