Telšių apylinkės teismo sprendimas

2013-03-26 · Civilinė byla Nr. 2-9-636/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2011-10-18Šiaulių apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-03-26Telšių apylinkės teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2013-10-29Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-03-26
Bylos Nr.
2-9-636/2013
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-00925-2011-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Ieškovas
UAB „R.“
Atsakovas
UAB „E.“
Civilinė byla Nr. 2-9-636/2013Proceso Nr. 2-29-3-00925-2011-6Procesinio sprendimo kategorija (S) 52.1.; 52.3.
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 26 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismas, pirmininkaujant teisėjai S. G.,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei D. J.,

dalyvaujant ieškovės UAB „R.“ atstovams R. Č., teisininkui V. M. bei advokatui V. P., atsakovės UAB „E.“ atstovams Z. V., K. J. bei R. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „R.“ ieškinį atsakovei UAB „E.“ dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovės UAB „ E.“ priešieškinį ieškovei UAB „ R.“ dėl žalos ir tiesioginių nuostolių atlyginimo, metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė prašė priteisti jos naudai iš atsakovės 23859,01 Lt skolos, 1288,00 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti, priteisti atsakovės naudai iš ieškovės 27547,28 Lt dydžio patirtos žalos atlyginimą, 2800,00 Lt tiesioginių nuostolių, 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo 30347,28 Lt dydžio sumos bei bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškovo atstovas R. Č. ir teisininkas V. M. teismo posėdyje paaiškino, kad darbai baigti ir prašo priteisti visą ieškinio sumą , delspinigius, metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinio nepripažįsta , nurodo, kad UAB „ V.“ surašyta pažyma nėra defektinis aktas .V. neįsiskaitė į įstatyminius aktus. Darbų broko jis nematė, jo niekas nekvietė. Atsakovas matė visus jų leidimus ir viskas juos tenkino . Jie gali samdyti subrangovus . darbų pridavimo aktas pasirašomas tik stambiuose objektuose. Oficialaus pridavimo – priėmimo akto pasirašyta nebuvo . Čia buvo patalpų įrenginėjimas, čia nebuvo statyba , kuriai reikalingas leidimas (It. b.l.142 -147 ).

Atsakovės atstovė Z. V. teismo posėdyje parodė, kad ji nesutinka su pareikštu ieškiniu ir prašo ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Nurodo, kad ji neturi darbų priėmimo akto, kuris liudytų apie pabaigtus darbus. Yra išaiškėjęs brokas, kuris iki šiol nepašalintas , o už- broką ji nesiruošia mokėti. Darbai atlikti, bet nekokybiškai ( It.b.l.147-148 ).

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas teisininkas K. J. teismo posėdyje paaiškino, kad tarp šalių buvo sudaryta statybos rangos sutartis, kurioje aiškiai išdėstytos užsakovo ir rangovo teisės. Esant ginčytinoms pozicijos, užsakovas priima ir apmoka neginčytiną darbų dalį . Nurodo, kad trūkumų šalinimo sąmata yra pagrįsta ir prašo priešieškinį tenkinti, o ieškinį atmesti ( It.b.l. 148-150 ).

L. V. L. teismo posėdyje parodė, kad dažnai lankosi grožio ir sveikatingumo centre ir yra labai dideli nepatogumai naudojantis dušu ( It.b.l. 150 ).

Liudytojas R. V. teismo posėdyje parodė, kad jis yra atsakovės sutuoktinis ir bendrovėje „ E.“ dirba administratoriumi . Paaiškino, kad 2009 01 28 su „ R.“ buvo sudaryta rangos sutartis, ją paruošė pats rangovas. Darbai buvo vykdomi, jie apmokėjo už pirmą darbų dalį . Artėjant į pabaigą, ėmė lįsti defektai , apie kuriuos jie žodžiu informavo vadovus ir jie tuos defektus bandė kažkiek taisyti. Paaiškėjo, kad rangovas net neturi leidimų kai kuriems darbams atlikti ir sutartyje melagingai teigia, kad turi. Nerturi leidimų atlikti kanalizacijos įrengimui , vandens pravedžiojimui leidimų . ventiliacijos įvedimui neturi ir neturi kvalifikuotų vadovų , kas galėtų tokiems darbams vadovauti. Nesulaukė, kada rangovas jiems galutinai pagal darbų priėmimo aktą priduos darbus , kas numatyta rangos sutarties 4.3p. dalis defektų yra akivaizdūs, dalis- paslėptų . Vienintelė galimybė pareikšti pretenzijas yra darbų priėmimo aktas, pasirašius darbų priėmimo aktą galima pareikšti pretenzijas dėl defektų. Šiai dienai darbų priėmimo aktas nepasirašytas , kas laikoma, kad darbai nebaigti. Garantija pradeda galioti pasirašius darbų priėmimo aktą. Iki akto pasirašymo irgi yra surašomi defektai , kurie matosi akivaizdžiai ir jie privalomi pataisyti dar iki darbų pridavimo. Šiai dienai matomi trūkumai yra nepaslėpti , nes išlindo iki darbų pridavimo pasirašymo akto. ( It.b.l. 150 -153 ).

Liudytojas D. K. teismo posėdyje parodė, kad darbai nevyko sklandžiai, nes pastoviai keitėsi užsakovų norai . Buvo pakeisti kanalizacijos vamzdynai pagal naujai numatytą užsakovų planą , jokio brėžinio popieriuje nebuvo. Tikslai negalėjo nustatyti matmenų , kur padaryti įgilinimus, tas viskas liko viename lygmenyje . Buvo nuspręsta, kad nuolydžiai bus suformuojami klojant plyteles klijų pagalba . Dėl persirengimo kambaryje nekokybiškai išklijuotų grindų plytelių- jas išsirinko pati V., jos yra 2 klasės, nėra idealios kokybės , jų geometrija nėra visur taisyklinga. Oficialaus pridavimo nebuvo . Aptariama buvo pastoviai darbų eigoje, nes užsakovai visada buvo šalia , jie išsakė savo norus , pageidavimus, o jie tik vykdė ( IIt.b.l.3-5 ).

Liudytojas R. P. teismo posėdyje paaiškino, kad jis dirba UAB „ V.“ verslo konsultantu ir atlieka statybos statinių techninės priežiūros funkcijas. Nustatydamas defektą, remiasi statybos norminiais dokumentais, paaiškina, kad jis nustatė broką. Remonto darbams nereikalingas projektas, darbų perdavimo- priėmimo aktas yra būtinas . pagal Statybos įstatymo 24 str. yra numatomas darbų užbaigimas . Turi būti surašyta deklaracija. Nuo to momento prasideda garantinio termino skaičiavimas . Kol nesurašyta darbų užbaigimo deklaracija, reiškia, darbai dar neužbaigti ir garantijos laikas neprasidėjo. Kol nėra deklaracijos, skaitosi darbai neužbaigti ir nepriduoti. ( IIt.b.l. 11-15 ).

Šalies argumentai

L. V. I. teismo posėdyje paaiškino, kad sąmata buvo sudaryta remiantis patalpų apžiūra ir pateiktais medžiagų žiniaraščiais . Sudarant sąmatą, sutarties nebuvo. Vizualiai pastebėjęs darbų atlikimo broką, pasiūlė firmai savo paslaugas , tą broką ištaisyti ir pateikė sąmatą, kiek tai gali kainuoti ( IIt.b.l.24-27).

L. R. M. teismo posėdyje paaiškino, kad prieš tris metus jis dirbo „ R.“ sąmatininku antraeilėse pareigose. Pagal darbų apimtis ir kiekius sudarinėdavo sąmatas , pirkimo sąskaitos jam nebuvo rodomos . D. Č. papildė papildomų darbų sąrašą , jų apimtis, todėl buvo sudaryta papildomų darbų sąmata (IIt.b.l. 27-29 ).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis atmestini.

Šios bylos bei civilinės bylos Nr. L2-1141-636/2011 duomenimis nustatyta, kad šalys 2009-01-28 sudarė statybos rangos sutartį Nr. 09/01 (toliau – Sutartis) (Nr. L2-1141-636/2011, b. l. 2-7); šalys pasirašė du atliktų darbų aktus (Nr. L2-1141-636/2011, b. l. 8-14); ieškovė išrašė atsakovei sąskaitų faktūrų bendrai 97171,01 Lt sumai, kurias atsakovė iš dalies apmokėjo (Nr. L2-1141-636/2011, b. l. 15-18); UAB „ E.“ pateikė lokalinę sąmatą, kiek kainuotų nustatyto broko šalinimas ( It.b.l.15-17 ); UAB „ V.“ statinio statybos techninis prižiūrėtojas R. P. 2011 06 13 pažyma konstatavo UAB „ E.patalpų, kurias įrenginėjo UAB „ R.“ nustatytus defektus ( It.b.l.18-26 ); iš LR aplinkos ministerijos atestato Nr. 5372 matyti, kad UAB „ R.“ suteikiama teisė atlikti statinio statybos darbus ( It.b.l.80 ); iš LR aplinkos ministerijos kvalifikacijos atestato Nr. 22507 matyti, kad D. K. suteikta teisė eiti ypatingojo statinio statybos vadovo pareigas ( It.b.l.81 ); yra lokalinės sąmatos ( It.b.l. 82-87 );atsakovės nurodytų ieškovės atliktų statybos darbų trūkumų šalinimo kainos – nuo 27547,28 Lt iki 32042,62 Lt (1 t., b. l. 15-25, 92-116).

Dėl ieškinio reikalavimų.

Rangos sutartis, taip pat viena jos rūšių – statybos rangos sutartis yra atlygintinė sutartis. Statybos rangos sutartimi rangovas (subrangos sutarties atveju – subrangovas) įsipareigoja pastatyti statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas (subrangos sutarties atveju – generalinis rangovas) įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Rangos sutartinių santykių turinį sudarančios rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį, t. y. vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas: rangovas privalo atlikti iš savo ar užsakovų medžiagų darbus pagal užsakovo nustatytas sąlygas, laiku ir tinkamos kokybės, užsakovas privalo darbus priimti ir už juos atsiskaityti (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Atnava“ v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-235/2005; 2009 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos futbolo federacija v. UAB „Atolas“, bylos Nr. 3K-3-561/2009; kt.). Pagal sutartį įgyvendinama rangovo pareiga atlikti statybos rangos darbus ir jų rezultatą perduoti užsakovui atitinka šio pareigą atsiskaityti su rangovu, sumokant sutartyje nurodytą kainą. Jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, užsakovas rangovui (subrangos atveju – generalinis rangovas subrangovui) privalo sumokėti sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, kai darbai atlikti tinkamai ir laiku (CK 6.655 straipsnio 1 dalis). Priėmus tinkamai ir laiku atliktą darbų rezultatą atsiranda užsakovo (generalinio rangovo) prievolė visiškai atsiskaityti su darbus atlikusiu rangovu.

Nagrinėjamu atveju užsakovas (atsakovė) Sutartimi įsipareigojo sumokėti rangovui (ieškovei) už tinkamai atliktus bei nustatyta tvarka priimtus darbus Sutartyje numatytais terminais ir tvarka (Sutarties 3.2.1. p.). Sutarties 4.3. punktas numato darbų perdavimo ir priėmimo tvarką: darbai laikomi baigtais, kai Rangovas darbų perdavimo priėmimo aktu perduoda darbus, o Užsakovas juos priima; darbų perdavimas ir priėmimas atliekamas pilnai užbaigus darbus; Rangovas raštu prieš 3 dienas praneša Užsakovui apie pasirengimą galutinai perduoti darbus; Užsakovas organizuoja galutinį darbų priėmimą ne vėliau kaip per 2 dienas nuo Rangovo pranešimo gavimo dienos, ir per sekančias 3 dienas pasirašo perdavimo ir priėmimo aktą, arba tuo pačiu terminu pareiškia raštu Sutarties nuostatomis pagrįstas pretenzijas. LR CK 6.662 str. 1 d. numato, kad atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus.

Lietuvos A. T. teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad CK 6.694 straipsnio 4 dalyje reglamentuojamas abiejų sutarties šalių pasirašomas darbų perdavimo–priėmimo aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 straipsnio 2 dalis); su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje A. Š. TŪB „Be priekaištų“ v. UAB „Molesta“, bylos Nr. 3K-3-17/2007).

Byloje nenustatyta, kad ieškovės atlikti darbai buvo perduoti atsakovei. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad ieškovė laikėsi Sutarties 4.3. punkte nustatytos darbų perdavimo tvarkos. Atsakovės pasirašyti atliktų darbų aktai nepatvirtina rangos sutarties objekto perdavimo atsakovei, kadangi šiuose aktuose nėra atsakovės patvirtinimo apie atliktų darbų priėmimą bei ieškovės patvirtinimo apie atliktų darbų perdavimą atsakovei. Šalių pasirašyta Sutartis nenumato atliktų darbų priėmimo-perdavimo etapais, todėl atsakovės sumokėtos ieškovei sumos pagal sąskaitas faktūras laikytinos avansu (žr. Lietuvos A. T. 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2010). Neįvykus darbų perdavimui, darbai laikytini nebaigtais. Nei šalių sudaryta Sutartis, nei įstatymai nenumato užsakovo pareigos atsiskaityti už nebaigtus darbus. Todėl ieškinys dalyje dėl 23859,01 Lt dydžio skolos priteisimo laikytinas nepagrįstu ir yra netenkintinas.

Atmetus pagrindinį ieškinio reikalavimą, negali būti tenkinami ir išvestiniai reikalavimai dėl delspinigių bei procesinių palūkanų priteisimo, o taip pat ir procesinis reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Dėl priešieškinio reikalavimų.

Materialiosios teisės normos, reglamentuojančios rangos teisinius santykius, nustato rangovo atsakomybę už netinkamos kokybės darbą. Užsakovas savo pasirinkimu turi teisę reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje (CK 6.665 straipsnio 1 dalis), be to, esant esminiams ir nepašalinamiems trūkumams, jis turi teisę nutraukti rangos sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.665 straipsnio 3 dalis).

Atsakovė priešieškiniu reikalauja 27547,28 Lt dydžio patirtos žalos bei 2800,00 Lt dydžio nuostolių atlyginimo. Tačiau byloje nėra įrodymų apie atsakovės patirtą žalą ar išlaidas, o Sutartis nenumato užsakovo (atsakovės) teisės pašalinti trūkumus. Todėl laikytina, jog atsakovė neturi LR CK 6.665 str. 1 d. 3 p. numatytos teisės reikalauti atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas.

Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad užsakovas, įgyvendinęs teisę į nuostolių atlyginimą, negali kartu pasinaudoti kitu savo teisių gynimo būdu ir atsisakyti apmokėti netinkamai atliktų darbų. Šie teisių gynimo būdai vertintini kaip alternatyvūs ir negali būti naudojami kartu dėl to paties teisių pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Metelama“ v. Nemėžio totorių bendruomenė, bylos Nr. 3K-3-321/2011).

Jei atsakovės pretenzijos dėl ieškovės atliktų darbų kokybės yra pagrįstos, atsakovė turi teisę reikalauti neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą arba atitinkamai sumažinti darbų kainą. Atsakovės argumentai apie tai, jog ieškovė neturi teisės atlikti tam tikrų darbų, numatytų Sutartyje, nėra teisiškai reikšmingi, kadangi nei šalių sudaryta Sutartis, nei atitinkamus santykius reglamentuojančios teisės normos nenumato draudimo rangovui (ieškovei) pasitelkti subrangovą, turintį visas reikiamas kvalifikacijas, prisiimtoms pagal sutartį su užsakovu prievolėms vykdyti (LR CK 6.650 str. 1 d.).

Remiantis tuo, kas išdėstyta aukščiau, priešieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo laikytinas nepagrįstu, todėl yra atmestinas.

Priešieškiniu reikalaujama priteisti tiesioginius nuostolius – atsakovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas kitoje civilinėje byloje. Kadangi šis priešieškinio reikalavimas nesusijęs su nagrinėjama byla, jis turėjo ir būti išspręstas toje jau išnagrinėtoje byloje, šis reikalavimas atmestinas.

Atsisakius tenkinti pagrindinius materialiuosius priešieškinio reikalavimus, negali būti tenkinami ir išvestiniai reikalavimai bei reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Nagrinėjant bylą teisme susidarė 44 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios buvo apmokėtos teismo lėšomis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys ir priešieškinis yra atmestini, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš šalių priteistinos lygiomis dalimis, t. y. po 22 Lt. (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Vadovaujantis Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „R.“ 22 Lt, o iš atsakovės UAB „E.“ – 22 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų Valstybei.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja S. G.