Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.1; 2.5.2; 2.5.3; 2.5.5; 2.5.9; 3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.4.5.19; 3.4.5.20

2023 m. vasario 7 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. J. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonei Turto bankas, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo, teismo leidimo išdavimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja prašo atnaujinti terminą nepilnamečių vaikų G. K., gimusios (duomenys neskelbtini), D. K., gimusios (duomenys neskelbtini), M. K., gimusios (duomenys neskelbtini), vardu priimti jų močiutės V. K., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, leisti jai savo nepilnamečių vaikų vardu palikimą priimti.

2. Pareiškėja I. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji palaikė artimus ryšius su savo buvusio sugyventinio E. K. motina V. K. Kai V. K. mirė, jos vaikų tėvas E. K. jau buvo miręs. Ji dalyvavo V. K. laidotuvėse. Ji žinojo, kad V. K. turi nedidelį butelį (duomenys neskelbtini), kurį buvo paveldėjusi iš savo motinos J. R., kuriame gyveno iki savo mirties. V. K. turėjo tris sūnus, jos mirties dieną miręs buvo tik E. K., jos vaikų tėvas. Laidotuvėse dalyvavo kiti du V. K. sūnūs – D. K. ir K. K. V. K. laidotuves organizavo jos sūnus D. K. ir jo tėvas. Ji buvo įsitikinusi, kad V. K. turtą paveldės jos sūnūs. Kadangi paveldimas turtas nedidelės vertės – butas vieno kambario, kaimo vietovėje, vienas trečdalis, kuris būtų atitekęs jos vaikams, sudarytų tik kelis kvadratus buto, todėl ji nesikreipė dėl V. K. palikimo priėmimo savo vaikų vardu. Praėjus metams po V. K. mirties, ji lankėsi jos namuose – (duomenys neskelbtini), kur tuo metu gyveno V. K. sūnus K. K., su kuriuo ji bendravo, iš kurio pasakojimų ji sužinojo, kad motinos buto jis neparduos, jį laikys kaip vasarnamį, kur galėtų vasaroti, praleisti laisvalaikį. Jos žiniomis V. K. priklausančiame bute šiuo metu niekas negyvena, kur gyvena K. K. ir D. K. jai nežinoma. Iš vaiko teisių apsaugos skyriaus sužinojusi, kad V. K. palikimą sūnūs nepriėmė, jos vaikai išsakė pageidavimą priimti močiutės palikimą, todėl ji kreipėsi į teismą ir prašo atnaujinti praleistą įstatymo numatytą terminą palikimui priimti, duoti jai leidimą vaikų vardu palikimą priimti.

3. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas nuomonės teisme nepareiškė, atsiliepime, pateiktame teismui 2023 m. sausio 11 d., nurodė, kad Turto bankas paveldėjimo santykiuose nuo (duomenys neskelbtini) atstovauja valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijas. Įmonė yra gavusi pranešimą dėl palikėjos V. K. palikimo ir dėl jo pradėjo vykdyti paveldėjimo procedūrą valstybei, tačiau palikimo perėjimo valstybei liudijimas nėra išduotas. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad šioje byloje pareikšti prašymai yra visapusiškai pagrįsti, VĮ turto bankas neprieštarus jų patenkinimui.

4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad skyrius, atstovaudamas nepilnamečių vaikų interesus, pritaria I. J. pateiktam pareiškimui dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo ir teismo leidimo gavimo nepilnamečiams vaikams priimti jų močiutės palikimą, kadangi bus įgyvendintos vaikų turtinės teisės ir tai neprieštarauja nepilnamečių vaikų interesams.

5. Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad vaikų teisių pažeidimų atvejų pareiškėjos I. J. šeimoje nenustatyta, pareiškėja atsakingai rūpinasi savo nepilnamečiais vaikais, todėl nekyla abejonių, kad I. J., norėdama nepilnamečių vaikų vardu priimti palikimą, siekia apginti savo nepilnamečių vaikų turinius interesus, tikslinga leisti vaikų vardu priimti močiutės palikimą.

Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas iš dalies.

6. Byloje nustatyta, kad pareiškėjos I. J. nepilnamečių vaikų G. K., D. K. ir M. K. tėvas E. K. mirė (duomenys neskelbtini) mirė. V. K., E. K. motina, mirė (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro išrašas patvirtina, kad palikėja V. K. savo mirties momentu turėjo du pilnamečius vaikus K. K. ir D. K. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad V. K. turėjo nekilnojamojo turto – jai buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į butą Nr. (duomenys neskelbtini) ir tvartą, esančius (duomenys neskelbtini). Palikėjos V. K. įpėdiniai įstatymo nustatyta tvarka dėl mirusiosios palikimo priėmimo nesikreipė. Valstybės įmonė Turto bankas, paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovaujanti valstybę, (duomenys neskelbtini) kreipėsi į (duomenys neskelbtini) notaro biurą dėl V. K. palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo. Notaras (duomenys neskelbtini) kreipėsi į (duomenys neskelbtini) skyrių, prašė išspręsti klausimą dėl nepilnamečių vaikų teisių, tvarkant mirusio jų tėvo motinos palikimą. 2022 m. spalio mėnesį (duomenys neskelbtini) skyrius raštą dėl V. K. palikimo perdavė pareiškėjai. Iš (duomenys neskelbtini) notaro biuro pateiktos paveldėjimo bylos matyti, kad kreditorinius reikalavimus mirusiosios V. K. įpėdiniams pareiškė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir antstolis T. U.

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai yra vaikai, antros eilės – tėvai ir vaikaičiai. Pagal CK 5.12 straipsnio nuostatas palikėjo vaikaičiai paveldi pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos arba antros eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis. Jie lygiomis dalimis paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiam jų tėvui ar motinai paveldint pagal įstatymą. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

8. Nepilnametės G. K., D. K., M. K. – palikėjos V. K. vaikaitės, antros eilės įstatyminės įpėdinės, kadangi jų tėvas E. K. miręs, jos turinčios teisę kartu su kitais pirmos eilės įpėdiniais paveldėti jų tėvui tenkančią palikimo dalį. Įstatyme nustatytas 3 mėnesių terminas nepilnamečių G. K., D. K., M. K. vardu priimti po jų senolės V. K. mirties atsiradusį palikimą baigėsi (duomenys neskelbtini) ir yra parleistas, nes neatlikti CK 5.50 straipsnyje nustatyti veiksmai dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo. Palikėjos V. K. įpėdinės G. K., D. K., M. K. nepilnametės, todėl jos negali dalyvauti civiliniuose teisiniuose santykiuose, o jų interesus, priimant palikimą turėjo pareigą įgyvendinti jų motina I. J., tačiau ji per įstatymo nustatytą terminą šios pareigos neatliko.

9. Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį, jeigu terminas palikimui priimti yra praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas šį terminą gali atnaujinti. Įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).

10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) nenurodomi kriterijai, kuriais vadovaujantis, įstatymo numatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis, yra teismo diskrecijos teisė, todėl teismas šį klausimą privalo spręsti atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

11. Teismo vertinimu, aplinkybės, kad palikėjos V. K. mirties dieną buvo gyvi jos sūnūs, pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai, kurių elgesys nesudarė pagrindo spręsti, kad jie neketina paveldėti motinos palikimo, palikimą sudarė mažos vertės turtas kaimo vietovėje – (duomenys neskelbtini) butas mediniame name ir ūkio paskirties pastatas, turėjo įtakos pareiškėjos sprendimui dėl šio turto paveldėjimo. Įvertinusi palikimo dydį – jos vaikams tenkančią realią turto vertę (vienas trečdalis paveldimo turto trims vaikams), pareiškėja pagrįstai priėmė sprendimą nesikreipti dėl palikimo priėmimo. Palikėjos V. K. sūnūs rūpinosi motinos laidotuvėmis, vienas iš jų po motinos mirties kurį laiką gyveno motinos namuose, tokiu būdu faktiškai naudojosi paveldimu turtu, todėl pareiškėja turėjo pagrindo manyti, kad V. K. turtą paveldėjo jos vaikai, su kuriais kartu paveldint anūkams (pareiškėjos vaikams), pastariesiems atitektų labai nedidelės vertės turtas – 1/3 dalis buto. Aplinkybę, kad pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai nesikreipė dėl V. K. palikimo, pareiškėja, jos teigimu, sužinojo tik (duomenys neskelbtini), t. y. pasibaigus įstatymo nustatytam terminui palikimui priimti. Kitų duomenų, kad jai šios aplinkybės buvo žinomos anksčiau, nepateikta. Iš karto po sužinojimo ji kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, kas rodo pareiškėjos ketinimus paveldėjimo klausimus spręsti nepilnamečiams vaikams naudinga linkme. Kadangi nėra kitų asmenų, priėmusių mirusios V. K. palikimą, todėl termino palikimui priimti atnaujinimas nepagrįstai ir neteisėtai nesuvaržys kitų įpėdinių teisių, o atnaujinus šį terminą, bus apginti nepilnamečių vaikų turtiniai interesai.

12. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, daro išvadą, jog pareiškėja įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą nepilnamečių G. K., D. K., M. K. vardu priimti palikimą, atsiradusį po V. K. mirties, praleido dėl svarbių priežasčių, todėl, įvertinus ir prioritetinius vaikų teisių gynybos principus, terminą tikslinga atnaujinti.

13. Įpėdinis, disponuodamas savo civilinėmis teisėmis, turi teisę laisva valia nuspręsti, priimti atsiradusį palikimą ar jo atsisakyti. Norint tiek priimti, tiek atsisakyti palikimo nepilnamečio vardu yra privalomas teismo leidimas. Ši CK 3.188 straipsnyje esanti norma išreiškia įstatymų leidėjo valią, pagal kurią tėvų kontrolės funkciją vykdo teismas. Kartu tėvams kyla pareiga tinkamai įgyvendinti paveldėjimo procedūrą, kaip tai nustatyta CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. kreiptis į teismą dėl leidimo priimti arba atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu. Tėvai, nesilaikę įstatymo nustatytos nepilnamečių paveldėjimo (atsisakymo nuo paveldėjimo) procedūros negali būti traktuojami kaip užtikrinantys vaiko teisių įgyvendinimą pagal CK 3.163 straipsnį. Dėl tokių pareigų nevykdymo tėvams gali kilti atsakomybė bendraisiais civilinės teisės pagrindais. Nepilnamečių paveldėjimo atveju jų turtinių teisių apsauga yra ne tik privatus, bet ir viešasis interesas, todėl vaikų tinkama apsauga įpareigoti rūpintis ne tik nepilnamečių artimieji, bet ir valstybės institucijos bei pareigūnai (CK 3.163 straipsnio 4 dalis), kurie prireikus turi imtis būtinų veiksmų tam, kad būtų gautas teismo leidimas nepilnamečių vaikų vardu priimti palikimą.

14. Byloje nustatyta, kad palikėjos V. K. palikimą sudaro nekilnojamasis turtas. Nekyla abejonių, kad I. J., norėdama nepilnamečių vaikų vardu priimti jų močiutės palikimą, siekia apginti savo nepilnamečių vaikų turinius interesus, todėl tikslinga leisti vaikų vardu palikimą priimti.

15. CPK 582 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad su vaiko teisėmis susijusį ar leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus. Įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pereina pareiga atsakyti už palikėjo prievoles (CK 5. 1 straipsnio 2 dalis). Kadangi gauti duomenys iš notaro biuro patvirtina apie palikėjos V. K. turėtas skolas ir kreditorių pareikštus reikalavimus palikėjos turto paveldėtojams, todėl nepilnamečių vaikų teisės ir teisėti interesai bus labiau apsaugoti priėmus palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą. Esant tokioms aplinkybėms, prašymas tenkintinas iš dalies, duotinas leidimas pareiškėjai nepilnamečių vaikų vardu priimti mirusios vaikų senelės palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą.

16. Pareiškėjai išaiškintina, kad ji privalo tvarkyti nepilnamečių vaikų turtą išimtinai vaikų interesais (CK 3.186 straipsnio 1 dalis).

17. Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatas dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos ypatingos teisenos bylose neatlyginamos, pareiškėja nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei atleista, jai suteikus valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, todėl iš pareiškėjos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), šioje byloje nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578, 582 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškimą patenkinti iš dalies.

Atnaujinti nepilnamečių G. K., gimusios (duomenys neskelbtini), D. K., gimusios (duomenys neskelbtini), M. K., gimusios (duomenys neskelbtini), vardu dėl svarbių priežasčių praleistą įstatymo nustatytą terminą V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.

Duoti leidimą I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų G. K., gimusios (duomenys neskelbtini), D. K., gimusios (duomenys neskelbtini), M. K., gimusios (duomenys neskelbtini), vardu priimti V. K. palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą.

Nustatyti, kad I. J. turi teisę atlikti veiksmus nepilnamečių vaikų G. K., D. K., M. K. vardu V. K. palikimui priimti per tris mėnesius po šios nutarties įsiteisėjimo.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.