- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-05
- Bylos Nr.
- II-10-537/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00509-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Raimundas Krušinys (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. G.
- Institucija
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
Marijampolės apylinkės M. M. rūmų teisėjas Raimundas Krušinys
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. G. skundą dėl ne teismo tvarka Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjo, vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus I. K. 2021 m. lapkričio 11 d. priimto nutarimo atsisakyti pradėti tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (ROIK: 21133706370) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
P. V. G. pateikė skundą dėl ne teismo tvarka Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjo, vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus I. K. 2021 m. lapkričio 11 d. priimto nutarimo atsisakyti pradėti tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (ROIK: 21133706370) panaikinimo. Skunde nurodoma, kad teisme nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Nr. A11.-484-482/2021 nebuvo žinoma, kas išpylė prie mėšlo krūvos, esančios (duomenys neskelbtini) šiferį (nebuvo apklaustas A. G.), kam priklausė mėšlas (nebuvo apklausta L. G.), bei, kad vandens gręžinį planuoja įsigyti R. G. (jis taip pat nebuvo apklaustas). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas manė, kad minėtą administracinio nusižengimo bylą tikslinga atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, todėl Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos pateikė prašymą dėl bylos atnaujinimo.
Nesutinka su skundžiamame nutarime esančiais motyvais, jog „jis apklausiamas (2021 m. balandžio 28 d. liudytojo apklausos protokolas) parodė, kad prie mėšlidės esantį šiferį kažkas atvežė ir išvertė 2020 m. gruodžio mėnesį. Tą patį jis aiškino ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. 2021 m. rugpjūčio 6 d., rašydamas apeliacinį skundą, nurodė, kad šiandien jam yra žinoma, jog šį šiferį kažkas atvežė (tikėtina, kad sodininkai) ir paskleidę prie mėšlo krūvos. A. G. parodė, kad V. G. šiferio atliekų privežimu prisipažino 2021 m. sausio mėnesį. Iš to seka, kad V. G. tiek duodamas parodymus, tiek rašydamas apeliacinį skundą jau kaip ir turėjo žinoti, kas yra jo sklypo teršėjas, bet to nei savo parodymuose, nei apeliaciniame skunde nenurodė. A. G. aiškino, kad šiferio atliekas išpylė į krūvą ir jų nepaskleidė, nors iš byloje esančių fotografijų matyti, kad šiferio atliekos paskleistos ir matomai išpiltos tam, kad transporto priemonės neklimptų purve išveždamos mėšlą. Mažai tikėtina, kad, pavyzdžiui, neteisėtą veiką – šiferio atliekų išpylimą krūvon – atlikęs asmuo, dar tą krūvą ir palygintų bei pritaikytų naudojimui. Tas tik įrodo, kad A. G. išsigalvotus, save kaltinančius, parodymus davė vien tam, kad V. G. padėtų išvengti administracinės atsakomybės“. Pareiškėjas nurodo, kad cituojami skundžiamo nutarimo teiginiai yra pagrįsti tik prielaidomis. Institucija nepateikė jokių savo argumentus patvirtinančių nenuginčijamų įrodymų. Nepaneigė jo rašytinio įrodymo, kad jis sužinojo apie išpiltą šiferį tik 2021 m. rugsėjo 30 d. A. G. prisipažinus apie išpiltą šiferį, iš jo paėmė paaiškinimą. Būtų nelogiška ir neprotinga, žinant, kad už šį administracinį nusižengimą skiriama didelė bauda, nenurodyti kaltų asmenų. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 1999-07-14 įsakyme „Dėl atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ Nr. 217 18 dalyje numatyta, kad „pavojingąsias atliekas šių atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo galima laikinai laikyti ne ilgiau kaip šešis mėnesius“, todėl nors ir vertinant, kad jis sužinojo, kad pavojingos atliekos buvo išverstos 2021 m. sausio pabaigoje, todėl jas galėjo laikyti iki liepos mėnesio pabaigos ir už tai nebuvo galima skirti administracinės nuobaudos (administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas 2021 m. gegužės 18 d.). Motyvas, kad buvo šiferis susmulkintas ir naudojamas kelio pagrindui sustiprinti, taip pat yra nepagrįstas, nes šiferis išpilant galėjo sulūžti bei pasiskleisti, o kelią sutvirtinti net reikėjo, nes mėšlo duobė yra išbetonuota, o privažiavimas yra supiltas akmenimis. Be to, nors A. G. yra jo giminaitis, tačiau su juo bendrauja minimaliai. Jis pas pareiškėją namuose negyveno, nors šias aplinkybes melagingai bando teikti inspektorius, surašęs nutarimą.
Skundas netenkinamas.
Lietuvos Respublikos administracinių nusiengimo kodekso (toliau – ANK) 658 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytas vienas iš administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindų – paaiškėjo kitų aplinkybių, kurios pareigūnui, institucijai ar teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nutarimą ar nutartį arba surašant administracinį nurodymą ir kurios vienos ar kartu su pirmiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnį ar sunkesnį administracinį nusižengimą, negu tas, už kurį jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, taip pat kurios įrodo, kad administracinėn atsakomybėn nepatrauktas asmuo yra kaltas.
Administracinio nusižengimo bylos atnaujinimas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra specifinė įsiteisėjusių institucijos pareigūno, teismo nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo forma, kurią sąlygoja konkretūs tikrinimo pagrindai ir atitinkama procedūra – administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinta tik dėl aplinkybių, numatytų ANK 658 straipsnio 1 dalyje, kurios paaiškėjo po administracinio nurodymo, nutarimo ar nutarties įsiteisėjimo, kai tos aplinkybės negalėjo būti žinomos priimant tokį procesinį sprendimą. Be to, pažymėtina, kad minimos naujai paaiškėjusios aplinkybės turi būti ne bet kokios, o iš esmės susijusios su administracinėn atsakomybėn patraukto ar nepatraukto asmens kaltės klausimu, dėl kurio įsiteisėjęs nutarimas, kaip yra šiuo atveju, ir (ar) nutartis ar administracinis nurodymas būtų pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais. Esminėmis bylai aplinkybėmis laikytinos tokios aplinkybės, kurioms paaiškėjus, ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasibaigia arba pasikeičia. Tai gali būti tik tokios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus sprendimui; 4) šios turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks sprendimas. Taigi proceso atnaujinimo pagrindu laikomas tik esminių bylos aplinkybių, kurios dėl objektyvių priežasčių nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu.
2021 m. liepos 22 M. M. apylinkės M. M. rūmų nutarimu nustatyta, kad V. G. nuosavybės teise jam priklausančiame sklype (unikalus Nr. 4400-5063-1080), esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – sklypas) ir valstybinėje žemėje, kurioje nėra suformuoto sklypo, esančioje (duomenys neskelbtini), besiribojančioje su sklypu, tvarko mėšlą ir srutas, atliekas, eksploatuoja nuotekų kaupimo rezervuarą, ir požeminio vandens gavybos gręžinį pažeidžiant aplinkosauginius reikalavimus, t. y:
1. tirštąjį mėšlą ir srutas laiko sklype prie pastato įrengtoje tirštojo mėšlo laikymo vietoje neišvengiant paviršinio ir požeminio vandens taršos, įrengtas srutų kauptuvas (30 m³ talpos) persipildęs, todėl srutos patenka į aplinką;
2. sklypo teritorija užteršta pavojingomis atliekomis, t. y., tikslingai išversta ir paskleista apie 2 m³ asbestinio šiferio atliekų ant įvažiavimo į tirštojo mėšlo laikymo vietą įvažiavimo pagrindui sutvirtinti;
3. laikinai laiko didesnį negu vieną kubinį metrą nepavojingų atliekų pažeidžiant Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, t. y., sklype esančias šienainio ritinių plėvelių atliekas (apie 5 m ³) laiko ilgiau kaip vienerius metus nuo jų susidarymo;
4. eksploatuoja nuotekų kauptuvą pažeidžiant reikalavimus, t. y., valstybinėje žemėje, kurioje nėra suformuoto sklypo, besiribojančioje su sklypu, buitinių nuotekų kaupimui prie pastato įrengtas nesandarus metalinis nuotekų kaupimo rezervuaras, t. y., be dangčio. Tikrinimo metu rezervuaras buvo persipildęs ir nuotekos per nuotekų ištraukimo angą buvo ištekėjusios į aplinką;
5. požeminio vandens gavybos gręžinį naudoja pažeidžiant reikalavimus, t. y., valstybinėje žemėje, kurioje nėra suformuoto sklypo, eksploatuoja požeminio vandens gavybos gręžinį neturint Lietuvos geologijos tarnybos išduoto Leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ar žemės gelmių ertmes ir neturint Lietuvos geologijos tarnybos išduoto ir nustatyta tvarka Žemės gelmių registre užregistruoto gręžinio paso. Tokiais veiksmais asmuo pažeidė Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. Įsakymu Nr. D 1-367/3 D-342 (aktuali suvestinė redakcija 2021-03-15 - 2021-04-30), 4 punktą, Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 (aktuali suvestinė redakcija nuo 2018-12-06), 7 ir 18 punktus, Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. Dl-236 (aktuali suvestinė redakcija 2021-04-01), 6 ir 7.2 punktus, Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 16 straipsnio 2 dalį ir Požeminio vandens gavybos, monitoringo ir žemės gelmių tiriamųjų geologinių gręžinių ir projektavimo, įrengimo, konservavimo likvidavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 417 (aktuali suvestinė redakcija 2019-11-01 - 2021-04-29), 22 punktą. Nutarime nurodyta, kad asmuo padarė administracinius nusižengimus numatytus ANK 260 straipsnio 3 dalyje, 247 straipsnio 11 ir 21 dalyse, 268 straipsnio 5 dalyje ir 262 straipsnio 1 ir 20 dalyse. Jam už tai skirta subendrinta 1 500 Eur bauda.
2021 m. rugsėjo 15 d. Kauno apygardos teismo nutartimi minėtas 2021 m. liepos 22 M. M. apylinkės M. M. rūmų nutarimas paliktas nepakeistas.
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjas, vyriausiasis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius I. K. 2021 m. lapkričio 11 d. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (ROIK: 21133706370), kuriuo atsisakė pradėti tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, nes aplinkybės, kurias nurodė administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. G. yra nepagrįstos. Šiame nutarime nurodyta, kad 2021 m. spalio 12 d. V. G. pateikė 2021 m. rugsėjo 30 d. prisipažinimą, kur pasirašančiu asmeniu nurodytas A. G.. Šiame prisipažinime nurodyta: „Aš A. G. prisipažįstu, kad praeitų metų gruodžio mėnesį atvažiavo pas mane Š. M., pasikrovęs savo sunkvežimiuką šiferio ir paprašė manęs, kad nuvažiuotume ant (duomenys neskelbtini)ir išversti ant duobių šiferį ir man palyginti, už tai atsiskaitys. Jis man pasakojo bevažiuojant, kad iš kažkokio žmogaus gavo 400 Eur ir turėjo nuvežti priduoti. Vežant užsiminė, kad reik parvežti mašiną iš Klaipėdos už 350 Eur ir šiferis jam maišė. Nuvažiavus nuo kelio, buvo šlapia, negalėjo važiuoti, nes buvo šlapia, neprivažiavo prie duobių, tada atbulas įsistūmė į pagrindinį kelią pavažiavus pas G., kur keliukas eina prie mėšlidės. Laikinai verčiam į duobę, kad nebūt matyt ir planavo, kad išveš Š. kitą dieną. Uždelsėm apie savaitę laiko ir užsnigo tą šiferį. Stipriai bijojau prisipažint, o Š. ir nevažiavo vežti. Nežinau iš kur G. V. sužinojo, dabar neseniai pradėjo mane tardyti pasijaučiau nemaloniai ir prisipažinau pusbroliui. Labai gailiuosi dėl padarytų veiksmų“. Nutarime nurodyta, jog turėdami tokio pobūdžio pranešimą, darbuotojai pabandė nustatyti M. Š. ir A. G. asmenybes. Paaiškėjo, kad M. Š. 2021 m. rugpjūčio 21 d. mirė (2021 m. spalio 12 d. išrašas iš Gyventojų registro), o A. G. yra asmens patraukto administracinėn atsakomybėn pusbrolis ir pas jį gyvena. Apklausiamas (2021 m. spalio 20 d. liudytojo apklausos protokolas) A. G. praktiškai pakartojo prisipažinime nurodytas aplinkybes. Savo prisipažinimą papildė tuo, kad V. G. apie išpiltą šiferį papasakojo 2021 m. sausio mėnesį ir kai išpylė, šiferio lakštai buvo stambūs, kai kurie buvo sveiki ir jų nepaskleidė. 2021 m. spalio 27 d. V. G. institucijai pateikė prašymą, kuriame nurodo: „kadangi atsirado byloje naujų įrodymų, t. y., nusikaltėliai, kurie atvežė į man priklausantį sklypą ir išvertė prie mėšlo duobės įvažiavimo ir buvo apklausti, prisipažino tai padarę, pagal naujus įrodymus prašau atnaujinti bylą ir bausti tuos, kas taip padarė. Dėl karvių aš jų niekados nelaikiau ir už tuos veiksmus prisiima kaltę G. L., o dėl gręžinio sūnus G. R.. Kadangi jis padavęs prašymą dėl išpirkimo, nes toje žemėje jam priklausantys pastatai ir formuojamas sklypas.“ Iš prašymo turinio galima suprasti, kad V. G. neigia padaręs administracinius nusižengimus numatytus ANK 247 straipsnio 11 dalyje (aplinkos teršimas šiferio atliekomis), 260 straipsnio 3 dalyje (mėšlo ir srutų netinkamas laikymas), 262 straipsnio 20 dalyje (požeminio vandens naudojimas, neturint leidimo).
Skundžiamame nutarime nurodyta, jog V. G., apklausiamas institucijoje (2021 m. balandžio 28 d. liudytojo apklausos protokolas) parodė, kad prie mėšlidės esantį šiferį kažkas atvežė ir išvertė 2020 m. gruodžio mėnesį. Tą patį aiškino ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. 2021 m. rugpjūčio 6 d., rašydamas apeliacinį skundą, nurodė, kad šiandien jam yra žinoma, jog šį šiferį kažkas atvežė (tikėtina, kad sodininkai) ir paskleidė prie mėšlo krūvos. A. G. parodo, kad V. G. šiferio atliekų privežimu prisipažino 2021 m. sausio mėnesį. Iš to seka, kad V. G. tiek duodamas parodymus, tiek rašydamas apeliacinį skundą jau turėjo žinoti, kas yra jo sklypo teršėjas, bet to nei savo parodymuose, nei apeliaciniame skunde nenurodė. A. G. aiškina, kad šiferio atliekas išpylė į krūvą ir jų nepaskleidė, nors iš byloje esančių fotografijų matyti, kad šiferio atliekos paskleistos ir matomai išpiltos tam, kad transporto priemonės neklimptų purve išveždamos mėšlą. Mažai tikėtina, kad, pavyzdžiui, neteisėtą veiką – šiferio atliekų išpylimą krūvon – atlikęs asmuo, dar tą krūvą ir palygintų bei pritaikytų naudojimui. Tas tik įrodo, kad A. G. išsigalvotus, save kaltinančius, parodymus davė vien tam, kad V. G. padėtų išvengti administracinės atsakomybės. Institucija konstatavo, jog dėl V. G. kaltės padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 260 straipsnio 3 dalyje ir 262 straipsnio 20 dalyje, yra pasisakę tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai. Naujų aplinkybių, kurios dar nebūtų teismų nagrinėtos, V. G. nepateikė.
Skunde nurodoma, kad teisme nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Nr. A11.-484-482/2021 nebuvo žinomos šios aplinkybės: 1) kas išpylė prie mėšlo krūvos, esančios (duomenys neskelbtini), šiferį (nebuvo apklaustas A. G.); 2) kam priklausė mėšlas (nebuvo apklausta L. G.); 3) kad vandens gręžinį planuoja įsigyti R. G. (jis taip pat nebuvo apklaustas).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. G. 2021 m. balandžio 28 d. institucijoje atliktos apklausos metu parodė, kad prie mėšlidės esantį šiferį kažkas atvežė ir išvertė 2020 m. gruodžio mėnesį. Asmuo tokios pačios pozicijos laikėsi ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. 2021 m. rugpjūčio 6 d., rašydamas apeliacinį skundą, V. G. nurodė, kad jam jau yra žinoma, jog šį šiferį kažkas atvežė (tikėtina, kad sodininkai) ir paskleidė prie mėšlo krūvos. A. G. apklausos protokole fiksuota, jog jis V. G. apie šiferio atliekų atvežimą prisipažino 2021 m. sausio mėnesį. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, skundžiamame nutarime teisingai nurodyta, jog V. G. tiek duodamas parodymus, tiek rašydamas apeliacinį skundą, turėjo žinoti, kas yra jo sklypo teršėjas, bet to nei savo parodymuose, nei apeliaciniame skunde jo nenurodė.
Kaip minėta, skunde taip pat teigiama, jog teisme nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Nr. A11.-484-482/2021 nebuvo žinoma, kam priklausė mėšlas (nebuvo apklausta L. G.).
Administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 21133906370) esančiame 2021 m. gegužės 14 d. patikrino akte Nr. (15.3)-PA-1776 fiksuota, jog 2021 m. balandžio 28 d. atlikto patikrinimo metu nustatyta, jog V. G. nuosavybės teise priklausančiame sklype, adresu (duomenys neskelbtini), esančiame pagalbinio ūkio pastate Ūkinių gyvūnų registro duomenimis, L. G. laiko 4 melžiamas karves. Tirštas mėšlas ir srutos laikomos prie pastato įrengtoje tiršto mėšlo laikymo vietoje neišvengiant paviršinio ir požeminio vandens taršos. 2021 m. liepos 22 M. M. apylinkės M. M. rūmų nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. A11.-484-482/2021 užfiksuota, jog V. G. teismo posėdžio metu dėl srutų parodė, kad jis gyvena kitur, žmona laiko karvės ir daro sūrius. Taigi, akivaizdu, kad tiek bylos nagrinėjimo institucijoje, tiek jos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo metu buvo žinoma, kam priklausė mėšlas. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų M. M. apylinkės M. M. rūmuose administracinio nusižengimo byla Nr. A11.-484-482/2021 buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, tačiau teismas nematė poreikio aplinkybių patikslinimui liudytoja apklausti L. G.. Tokio prašymo teismui nepateikė ir pats V. G..
V. G.
skunde nurodo, kad teisme nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Nr. A11.-484-482/2021 nebuvo žinoma, kad vandens gręžinį planuoja įsigyti R. G. (nebuvo apklaustas).
Iš minėtoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad V. G. pripažintas kaltu dėl to, kad požeminio vandens gavybos gręžinį naudojo pažeidžiant reikalavimus, t. y., valstybinėje žemėje, kurioje nėra suformuoto sklypo, eksploatavo požeminio vandens gavybos gręžinį neturint Lietuvos geologijos tarnybos išduoto Leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ar žemės gelmių ertmes ir neturint Lietuvos geologijos tarnybos išduoto ir nustatyta tvarka Žemės gelmių registre užregistruoto gręžinio paso. Teismo vertinimu, išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje buvo svarbu, kas gręžiniu naudojosi nusižengimo užfiksavimo metu, o ne kas jį planuoja įsigyti ateityje. Sutinkamai su tuo, bylos nagrinėjimo metu nebuvo visiškai jokio pagrindo apklausti R. G..
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog įvertinus pareiškėjo V. G. skunde esančius argumentus, nenustatytas ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytas vienas iš administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindų, t. y. nepaaiškėjo kitų aplinkybių, kurios pareigūnui, institucijai ar teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nutarimą ar nutartį arba surašant administracinį nurodymą ir kurios vienos ar kartu su pirmiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnį ar sunkesnį administracinį nusižengimą negu tas, už kurį jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, taip pat kurios įrodo, kad administracinėn atsakomybėn nepatrauktas asmuo yra kaltas.
Teismas konstatuoja, jog Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjo, vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus I. K. 2021 m. lapkričio 11 d. priimtas nutarimas atsisakyti pradėti tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (ROIK: 21133706370) yra teisėtas ir pagrįstas, jo panaikinti skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl pareiškėjo V. G. skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 661 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 6 dalimi, teismas
nutaria:
P. V. G. skundo netenkinti.
Nutartis ne vėliau kaip per septynias kalendorines dienas nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant M. M. apylinkės M. M. rūmus.