Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Aušra Maškevičienė, kolegijos teisėjai Eugenija Morkūnienė, Erika Misiūnienė, sekretoriaujant Zitai Mockuvienei, dalyvaujant ieškovei V. V., jos atstovui advokatui Vidmantui Žylei, atsakovo atstovui advokatui Henrikui Mackevičiui, vertėjai Andželai Tyščukienei, apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės V. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovui R. B. (R. B.) dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo ir įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Remdamasis bylos medžiaga teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ar iš esmės yra pablogėjusi ieškovės materialinė padėtis nuo 2002-06-01, kada iš atsakovo buvo priteistos lėšos vaikui išlaikyti. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog nuolat kiekvieną mėnesį vaiko išlaikymui išleidžia 2008,38 Lt (b. l. 67), tokio dydžio išlaidos, remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis apie vaiko poreikius, nėra protingos ir racionalios. Taip pat ieškovė nepateikė visų įrodymų apie savo turtinę padėtį ir gaunamas pajamas. Atsakovas dirba, gauna invalidumo/netekto darbingumo pensiją, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, darbingumas - 20 proc., turi specialių poreikių. Nenustatyta, jog jis vengia vaiko išlaikymo pareigų. Ieškovės pasyvumas teismo posėdžio metu, teismo skirtų įpareigojimų, susijusių su turimu turtu ir gaunamomis pajamomis nevykdymas, šalies (Vokietija), kurioje gyvena ieškovė ekonominės situacijos ir pragyvenimo lygio dydis leidžia teismui daryti išvadą, kad ieškovės turtinė padėtis yra neabejotinai geresnė nei atsakovo. Ieškovė yra sveika ir darbinga, turi galimybių susirasti Vokietijoje gerai apmokamą darbą ir skirti daugiau lėšų sūnui išlaikyti, o atsakovas yra darbingas tik 20 procentų dėl regėjimo. Padarė išvadą, kad ieškovė turi realią galimybę didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymui skiriamų sumų. Ieškovė pagal atstovo paaiškinimus nedirba, o pagal notaro patvirtintą pareiškimą dirba namų darbininke, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad aktyviai imasi priemonių, siekdama tinkamai vykdyti savo pareigą teikti išlaikymą vaikams, įsidarbinti ir gauti nuolatines pajamas. Ieškovės ir atsakovo sūnaus B. B. ugdymui ir vystymuisi tėvas pagal savo turtinę padėtį ir sveikatos būklę galėtų skirti po 200 Lt per mėnesį. Teismo įsitikinimu, tokio dydžio išlaikymas atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus ir realias finansines galimybes. Teisė reikalauti išlaikymo už ankstesnį laikotarpį pripažįstama tik tuo atveju, kai išlaikymą privalantis mokėti asmuo nevykdė tokios pareigos. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė atsakovui reikalavimą padidinti teikiamą išlaikymą reiškė anksčiau nei kreipdamasi į teismą su ieškiniu 2009 m. spalio 20 d., nėra duomenų, kad atsakovas būtų neteikęs jam teismo sprendimu priteistą išlaikymą, priešingai, byloje yra pateikti įrodymai apie tai, kad sūnaus išlaikymui iš atsakovo buvo išskaičiuojamos lėšos, todėl teisės į išlaikymo dydžio pakeitimą atsiradimo momentas yra ieškinio pateikimo teismui diena 2009-10-20 (b. l. 138-143).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

CPK 320 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Byloje nustatyta, kad tarp šalių kilo ginčas dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo.

Pagal Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnį pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo raidai (dvasiniam, fiziniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi) užtikrinti. Vaiko teisė į jo raidai būtinas gyvenimo sąlygas, be kita ko, apima vaiko teisę į materialinį aprūpinimą, kurią atitinka jo tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas normalioms, vaiko raidą užtikrinančioms, jo gyvenimo sąlygoms: būstui, maitinimui, aprangai, sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms. Kadangi tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams (CK 3.156 straipsnis), tai jų pareiga išlaikyti vaikus taip pat lygi, ir jie abu privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo. Tėvų turtinės galimybės išlaikyti vaikus gali būti nevienodos (skirtis jų gaunamos pajamos ir kt.). Dėl to CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalyse įtvirtinta, kad abu tėvai išlaikymą vaikui privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. Didesnes pajamas gaunantis tėvas turi prisiimti ir didesnę dalį vaikui išlaikyti reikalingų išlaidų. Kuriam nors iš tėvų pareiškus ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, išlaikymo dydis apskaičiuotinas ne tik pagal jo, bet ir pagal vaiko kito iš tėvų gaunamas pajamas, kartu įvertinant tai, kad šiam, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta. Svarbiausia, kad vaikui priteisiamo išlaikymo sumos ir kito tėvo, su kuriuo vaikas lieka gyventi, gaunamų pajamų pakaktų normaliai vaiko radai ir ugdymuisi užtikrinti.

Išlaikymo formos pakeitimo sąlygos yra nustatytos Civilinio kodekso 3.201 straipsnio 3 dalyje. Tikroji normos prasmė gali būti nustatyta sistemiškai analizuojant visą straipsnio turinį, atsižvelgiant į išlaikymo instituto tikslą (Civilinio kodekso 1.9 straipsnis), bei vadovaujantis prioritetinės vaiko interesų apsaugos ir gynimo principu (Civilinio kodekso 3.3 straipsnis). CK 3.201 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos sąlygos, kurioms esant gali būti pakeistas išlaikymo dydis. Tokiomis sąlygomis įstatymas pripažįsta šalių turtinės padėties pasikeitimą ar ypatingų aplinkybių (vaiko liga ir pan.) buvimą.

Spręsdamas vaikui teiktino išlaikymo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į įstatyme nustatytus kriterijus, ir, remdamasis jais, nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą. Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis); teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010); tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010); nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010); vaiko poreikius teismas turi vertinti, atžvelgdamas į tai, kad išlaikymas būtų pakankamas būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms tenkinti (CK 3.155, 3.165 straipsniai); kai vienas iš tėvų privalo rūpintis keliais vaikais, tai išlaikymo dydis turi būti pakankamas bent minimaliems visų vaikų poreikiams tenkinti, o gautos vaikų išlaikymui sumos turi būti panaudotos lygiomis dalimis, jeigu nėra svarbių priežasčių nukrypti nuo lygybės principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2002; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009). Pažymėtina ir tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu.

CK 3.201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-962/2002; 2003 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-96/2003). Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-96/2003).

Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad iš atsakovo buvo priteistas 100 Lt dydžio išlaikymas nepilnamečiui vaikui B. B. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2002 m. birželio 21 d. sprendimu. Šiuo metu ginčo šalių sūnus, kuriam reikalingas išlaikymas, gyvena Vokietijoje, nuo priteisto išlaikymo dydžio praėjo beveik 10 metų, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, kad yra sąlygos, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydį. Atsakovas dirba VšĮ Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos poilsio ir reabilitacijos centre ,,Pušynas“ (b. l. 21), jo gaunamas darbo užmokestis yra 1385,34 Lt (b. l. 24-25, 70). Jis taip pat gauna invalidumo/netekto darbingumo pensiją, kuri šiuo metu yra 1102,31 Lt (b. l. 26-32). Atsakovo darbingumo lygis yra 20 % (b.l. 37-38). Nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto atsakovas neturi (b. l. 33-36, 85-90). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į aplinkybes, kad ieškovė nepateikė visų įrodymų apie savo turtinę padėtį ir gaunamas pajamas, taip pat, kad ieškovė yra sveika ir darbinga, todėl turi visas galimybes susirasti Vokietijoje gerai apmokamą darbą ir skirti daugiau lėšų sūnui išlaikyti. Taip pat byloje nėra tikslių duomenų apie sūnui reikalingas konkrečias mėnesines išlaidas. Todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas orientacinį minimalios mėnesinės algos (MMA) kriterijų, daro išvadą, kad iš atsakovo priteistinas 400 Lt dydžio kasmėnesinis išlaikymas iki vaiko pilnametystės. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Atmestini apeliacinio skundo teiginiai dėl įsiskolinimo už trejus metu priteisimo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nurodė, kad teisė reikalauti išlaikymo už ankstesnį laikotarpį pripažįstama tik tuo atveju, kai išlaikymą privalantis mokėti asmuo nevykdė tokios pareigos. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas nevykdė tokių pareigų. Priešingai, byloje yra įrodymai, kad atsakovas vykdė teismo 2002 m. birželio 21 d. sprendimu numatytas turtinę pareigą (b. l. 68, 81-82).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir periodinė mėnesinė išmoka padidintina iki 400 Lt, atitinkamai keistinas iš atsakovo priteistas žyminis mokestis ((400 Lt – 100 Lt) x 12 mėn. = 3600 Lt x 3 proc. = 108 Lt) (CPK 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė patyrė 1500 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti (b. l. 162). Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas pateikė įrodymus apie išlaidas – 3025 Lt advokato pagalbai apmokėti (b. l. 152). Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.10 punkte nurodyta, kad maksimalus rekomenduotinas užmokestis už apeliacinį skundą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, yra 1600 Lt (MMA 800 Lt x 2), o 8.11 punkte nurodyta, kad maksimalus rekomenduotinas užmokestis už atsiliepimą į apeliacinį skundą yra 1200 Lt (MMA 800 Lt x 1,5). Kadangi apeliacinės instancijos teismo tenkinta suma sudaro (400 Lt – 200 Lt) x 12 = 2400 Lt ir tai yra 12 procentų nuo apeliacinio skundo ginčo sumos (20400 Lt), todėl nustatant ieškovės patirtas išlaidas advokatui apmokėti už apeliacinį skundą sudaro 180 Lt, kurie priteistini iš atsakovo. Atsakovo patirtas išlaidas advokatui apmokėti už atsiliepimą į apeliacinį skundą skaičiuotinos nuo 1200 Lt sumos ir sudaro 1053 Lt (1200 Lt x 88 %), kurie priteistini iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 26 d. sprendimą pakeisti.

Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2002 m. birželio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5686/2002m. priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui B. B. po 100 Lt dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį ir priteisti nuo 2009 m. spalio 20 d. iš atsakovo R. B. nepilnamečiui vaikui B. B. 400 Lt dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės.

Pakeisti iš atsakovo R. B. priteistą 36 Lt žyminį mokestį ir jį padidinti iki 108 Lt.

Priteisti iš ieškovės V. V. atsakovui R. B. 1053 Lt advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti atsakovo R. B. ieškovei V. V. 180 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.