Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant Elonai Mackutei, ieškovo UAB „Ekomediena“ atstovams, atsakovei M. L. ir jos atstovui advokatui Kęstučiui Rakauskui, atsakovui V. L. , trečiajam asmeniui S. L. nedalyvaujant, apie posėdį pranešta, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Ekomediena“ ieškinį atsakovams V. L. ir M. L. bei trečiajam asmeniui S. L. dėl sutarties nutraukimo, avanso grąžinimo, netesybų ir palūkanų priteisimo

Aprašomoji dalis

nustato:

Ieškovas UAB „Ekomediena“, patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašė nutraukti 2007-09-24 avanso sutartį, sudarytą tarp jo ir atsakovės, priteisti iš abiejų atsakovų solidariai 49.000,00 Lt skolą, 18.610,00 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas, taip pat priteisti iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė procesiniuose dokumentuose, o atstovai, prašydami ieškinį patenkinti visiškai, paaiškino, kad pagal įgalioto asmens V. L. pasirašytą avanso sutartį atsakovė M. L. įsipareigojo nustatytu terminu pateikti ieškovui medienos produkciją, ieškovas už medieną į atsakovės sąskaitą pervedė 52.000,00 Lt. Kadangi atsakovė nevykdo sutartinių įsipareigojimų, sudaryta avanso sutartis nutrauktina, iš atsakovų solidariai priteistina ieškovo sumokėta ir likusi negrąžinta avanso suma, priteistinos netesybos, nes ieškovas, atsakovei sutarties neįvykdžius, patyrė realių jo nurodyto dydžio nuostolių. O taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metines procesinės palūkanos. 28.000,00 Lt atsakovai grąžino, todėl ieškinio šioje dalyje atsisako. Ieškovo nuomone, V. L. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas jokios įtakos šios bylos išsprendimui neturi, jokių turtinių reikalavimų ikiteisminio tyrimo byloje ieškovas atsakovui nepareiškė.

Atsakovė M. L. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (55 b.l.), nurodė, kad ieškinio nepripažįsta. Atsakovė nurodė procesiniuose dokumentuose, o ji ir jos atstovas, prašydami ieškinį atmesti, paaiškino, kad avanso sutarties su ieškovu nesudarė, o sūnui V. L. įgaliojimu nesuteikė teisės jos vardu sudarinėti avanso sutarčių ir gauti piniginių lėšų. Įgaliojimą sūnui ji davė visai kitu tikslu. Į jos sąskaitą pervestus 52.000,00 Lt nuo sąskaitos nuėmė V. L. , dėl to jis ir privalo ieškovui grąžinti pinigus. Vyksta ikiteisminis tyrimas dėl V. L. galimai neteisėtos veikos ieškovo atžvilgiu, todėl ši civilinė byla turėtų būti sustabdyta, nes gali paaiškėti aplinkybės, kad atsakovo veika buvo neteisėta ir motinos atžvilgiu, todėl atsakovei nebereikėtų civilinio proceso tvarka ginčyti įgaliojimo ir jo pagrindu sudarytos sutarties. Prašo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas V. L. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o prašydamas ieškinį tenkinti iš dalies, paaiškino, kad jis sudarė sutartį su ieškovu, veikdamas teisėtai jam motinos išduoto įgaliojimo pagrindu, ketino sutartį įvykdyti, už gautą avansą jis pirko miškus motinos vardu. Jam nepasisekė nusipirkti tinkamą žemės sklypą, išleistų už dokumentų sklypo pirkimui įforminimą pinigų nebesusigrąžino, patyrė nuostolių. Ieškovui medienos nepateikė.

Tretysis asmuo S. L. pateikė atsiliepimą į ieškinį (66 b.l.), nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Paaiškino, kad jo sutuoktinė M. L. avanso sutarties su ieškovu nesudarė, gautus pinigus iš sąskaitos nuėmė atsakovas V. L. , todėl jis turėtų grąžinti šiuos pinigus ieškovui.

Motyvuojamoji dalis

Civilinė byla dalyje dėl ieškinio reikalavimo priteisti 28.000,00 Lt avansą nutrauktina, o kitoje dalyje ieškinys tenkintinas iš dalies.

Šioje byloje nebuvo ginčijama, todėl, nors ir nėra pateikta rašytinių įrodymų, laikytina nustatyta, kad atsakovus sieja artimi giminystės ryšiai – atsakovė M. L. yra atsakovo V. L. motina (LR CK 3.135 str.).

Dar 2005-02-03 atsakovė laikotarpiui iki 2010-02-03 įgaliojo atsakovą jos vardu pirkti bet kurioje Lietuvos vietovėje žemės sklypus, juos valdyti ir tvarkyti, gauti leidimus kirtimui, pagal duotus leidimus kirsti mišką, realizuoti iškirstą medieną, sudaryti sutartis, gauti pinigus, sutvarkyti ir atsodinti kirtavietę bei pilnai disponuoti jai priklausančiais žemės sklypais (miškais), juos parduoti, įkeisti, dovanoti, atstovauti ją visose įmonėse, įstaigose, organizacijose, žemėtvarkos skyriuose tvarkant visus su tuo susijusius reikalus, rašyti jos vardu prašymus ir pareiškimus, už ją pasirašinėti ar atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu (6 b.l.). Taip pat, kaip matyti iš atsakovės M. L. sąskaitos, esančios AB SEB banke, išrašo (23-26 b.l.), atsakovas turėjo dar ir atsakovės įgaliojimą už ją veikti šioje banko įstaigoje, nes jis, kaip jos įgaliotas asmuo, imdavo grynuosius pinigus iš atsakovės sąskaitos.

Kad minėtų įgaliojimų pagrindu atsakovas veikė atsakovės vardu ne tik sudarydamas avanso sutartį su ieškovu, galima spręsti iš to, kad vykdant 2008-02-21 teismo nutartį Nr.L2-481-455/2008 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (16 b.l., c/b Nr.L2-481-455/2008), antstolės N.Viešchnickienės buvo rasta ir aprašyta atsakovei nuosavybės teise priklausančio areštuoto turto - vienuolika įvairaus ploto Anykščių, Molėtų, Ignalinos ir Zarasų rajonuose esančių žemės sklypų (miškų ūkio paskirties) (28-30 b.l., L2-481-455/2008). Fakto, kad veikė (sudarė sutartis, gavo pinigus, pirko miško paskirties žemės sklypus motinos vardu, atliko kirtimus) įgaliotas motinos, neneigė ir pats atsakovas.

Atsakovai tvirtina, kad šiuo 2005-02-03 įgaliojimu atsakovė nesuteikė teisės atsakovui jos vardu sudaryti avanso sutartį su ieškovu, gauti pinigus, o tai reiškia, kas atsakovas viršijo įgaliojimus, ieškovo atžvilgiu sukčiavo.

Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės yra reglamentuotos LR CK 6.193 – 6.195 straipsniuose bei suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedentuose konkrečiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1998 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Visagino miesto skyrius v. UAB „Rina“, bylos Nr. 3K-21/1998; 2000 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Turto bankas“ v. UAB ,,Vaidluvė“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-406/2000; 2000 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. B. v. A. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1145/2000, 2001 m. rugsėjo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. G. v. L. P. , bylos Nr. 3K-3-837/2001, ir kt.).

Pagal teismų praktiką, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Be to, sutarties sąlygos aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį taip pat atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Visos abejonės dėl sutarties sąlygų (jei sąlygos neaiškios, dviprasmiškos) aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai (LR CK 6.193 str. 4 d.).

LR CK 2.137 straipsnio 1 dalis nustato, jog įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. Įgaliojimas yra vienašalis atstovaujamojo sandoris (LR CK 1.63 str. 3 d.) ir jam taikomos bendrosios normos, reglamentuojančios vienašalius sandorius. Pažymėtina, kad įgaliojimas turi būti vykdomas vadovaujantis tik įgaliotojo interesais. Dėl šių aplinkybių, tik pamačius pagal įgaliojimą atliktų veiksmų rezultatus, dažnai paaiškėja įgaliojimo, kaip tokio, ydingumas dėl jame netinkamai išreikštos įgaliotojo valios, todėl tokiais atvejais gali būti ginčijami tiek sandoris – įgaliojimas, tiek jo pagrindu atlikti veiksmai.

Nors atsakovė ir teigė, kad sūnus pasinaudojo jos garbiu amžiumi ir negalia, atsakovui išduotų įgaliojimų, nei jų pagrindu atsakovo atliktų veiksmų – sudarytų sutarčių – neginčijo, pradėti ikiteisminį tyrimą dėl atsakovo galimai neteisėtos veikos jos atžvilgiu, neprašė. Aiškinant atsakovės 2005-02-03 atsakovui duotą laikotarpiui iki 2010-02-03 įgaliojimą kaip jos vienašalį sandorį pripažintina, kad tiek įgaliojimo turinys dėl teisės atlikti konkrečius veiksmus, laikotarpis, kuriam įgaliojimas išduotas, tiek atsakovo šio įgaliojimo pagrindu atlikti jame numatyti veiksmai (atsakovės vardu sudarė sutartis, gavo pinigus, pirko žemės sklypus, gavo leidimus, kirto mišką ir kt.) leidžia padaryti pagrįstą išvadą, kad šis įgaliojimas buvo duotas veikti ilgą laiką, o ne kokiam nors vienam konkrečiam veiksmui atlikti. Pagal LR CK 2.4 str. nuostatas, fiziniai asmenys turi teisę verstis ūkine veikla, todėl jie, jei ūkine veikla verčiasi įstatymų nustatyta tvarka, laikomi verslininkais, todėl veikia savo rizika. Tačiau ir tas asmuo, kuris nesilaiko šių reikalavimų, bet faktiškai besiverčiantis ūkine komercine veikla, laikomas verslininku ir negali remtis tuo, kad formaliai nebuvo verslininkas. Sprendime aptarti įrodymai leidžia padaryti išvadą, kad atsakovė sudarė sąlygas atsakovui veikti jos vardu ir taip verstis ūkine komercine veikla.

Nors atsakovė ir teigė, kad ji neįgaliojo atsakovo jos vardu sudaryti avanso sutarčių, tačiau aiškinant ieškovo ir atsakovės, jai veikiant per įgaliotą asmenį, 2007-09-24 sudarytą avanso sutartį, pripažintina, kad ši sutartis nėra sudaryta tik dėl avanso sumokėjimo, ji atitinka pirkimo – pardavimo sutarties požymius (LR CK 6.305 str.), nes atsakovė įsipareigojo už avansu gautą pinigų sumą iki konkrečios datos pateikti produkciją – atitinkamą kiekį medienos.

Kaip matyti iš šios Sutarties turinio, šalių tiesiogiai šia Sutartimi nebuvo nustatyta kokių nors teisių ar pareigų atsakovui (LR CK 6.154, 6.189 straipsniai). Atsakovas prieš ieškovą veikė sąžiningai, nes ieškovui pranešė veikiąs atsakovės vardu ir interesais, o pateikdamas notarine tvarka patvirtintą įgaliojimą, ieškovą tinkamai informavo apie jam suteiktas teises (LR CK 2.132 str.). Per atstovą sudarytos sutartys, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo, t.y. asmens, kurio vardu atstovas veikė, civilines teises ir pareigas (LR CK 2.133 str. 1d.). Taigi ieškovo 2007-09-24 su atsakove M. L. , ją atstovaujant pagal įgaliojimą V. L. , sudaryta avanso sutartis teises ir pareigas sukūrė tiesiogiai M. L. .

Teisėje preziumuojamas įstatymų žinojimas, taigi preziumuojama, kad ir šalys, sudarydamos sutartis, žino jų sudarymą, aiškinimą, vykdymą bei neįvykdymo teisines pasekmes reglamentuojančius įstatymus ir jais vadovaujasi. Pagal LR CK 6.189 str.1d., teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, o sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai.

Nustatytina, kad ieškovo pateiktas rašytinis įrodymas – 2007-09-24 su atsakove M. L. , ją atstovaujant pagal įgaliojimą V. L. , sudaryta avanso sutartis neginčijamai patvirtina, kad šios dvišalės sutarties pagrindu atsakovei atsirado pareiga, kaip šalys susitarė Sutarties 2p., iki 2007-12-31 perduoti ieškovui medienos produkcijos gautai avanso sumai, o ieškovas įsipareigojo (Sutarties 1p.) avansu sumokėti 52.000,00 Lt. Šalys taip pat susitarė dėl to, kad atsakovui laiku nepateikus medienos, bus skaičiuojami 0,2 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną pavėluotą dieną nuo likusios avanso sumos (Sutarties 3 p.).

Ieškovo pateiktas rašytinis įrodymas – AB SEB banko 2007-09-24 mokėjimo nurodymas Nr.1735 (9 b.l.) patvirtina, kad ieškovas atsakovei į AB SEB Vilniaus banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 52.000,00 Lt, nurodė, kad tai yra avansinis mokėjimas pagal 2007-09-24 avanso sutartį.

Kad pinigai buvo pervesti į šią sąskaitą, patvirtina AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas už laikotarpį nuo 2007-09-24 iki 2008-05-21 (24-26 b.l.). Šis rašytinis įrodymas, kaip jau minėta, patvirtina faktą, kad ši sąskaita priklauso atsakovei M. L. ir tai, kad iš šios sąskaitos grynuosius pinigus ėmė atsakovas V. L. , veikdamas atsakovės M. L. įgaliojimo pagrindu (141-143 b.l.), nors sąskaitos išraše ne prie visų įrašų yra nurodyta, kad veikė pagal įgaliojimą. Avansinio mokėjimo pervedimo dieną atsakovas V. L. , veikdamas atsakovės M. L. įgaliojimo pagrindu, paėmė 1.500,00 Lt, 2007-09-25 – 4.500,00 Lt, 2007-09-26 – 10.000,00 Lt, 2007-09-28 – 20.000,00 Lt, 2007-10-05 – 10.000,00 Lt, 2007-10-12 – 4.000,00 Lt.

Tarp šalių ginčas dėl to, kad atsakovė ne tik iki nustatyto termino, bet iki šio laiko Sutarties neįvykdė, nekyla, todėl pripažintina, kad toks faktas šioje byloje yra nustatytas.

Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso nuostatas, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus ir draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę (LR CK 6.38 str., 6.59 str.), skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę (šiuo atveju prievolę, kilusią iš Sutarties), kai jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą (LR CK 6.63 str. 1d. 2p., 2d., 6.205 str.), o nuo to momento, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jis turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius, išskyrus atvejus, kai skolininkas atleidžiamas nuo prievolės vykdymo, o kreditorius turi teisę sutartį nutraukti (LR CK 6.217 str., 6.218 str., 6.221 str., 6.222 str.) ir reikalauti grąžinti viską, kas buvo perduota skolininkui vykdant sutartį. Šalys 2007-09-24 avanso sutartimi nebuvo aptarę atvejų, kuriais vienašališkai galėtų nutraukti šią Sutartį.

Atsakovei pažeidus prievolę, šalių 2007-09-24 sudaryta avanso sutartis nutrauktina (LR CK 6.217 str. 4d.), o ieškovas įgyja teisę reikalauti grąžinti viską, kas buvo perduota skolininkui vykdant sutartį (LR CK 6.221 str., 6.222 str.).

Pagal LR CK 6.6 straipsnio 1 dalį solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu numatytais atvejais, taip pat, kai prievolės dalykas yra nedalus. Įstatymas (LR CK) nenumato, kad neįvykdžius ar netinkamai vykdžius sandorį, iš kurio teisės ir pareigos tiesiogiai tenka atstovaujamajam, atstovas ir atstovaujamasis būtų solidariai atsakingi prieš tretįjį asmenį. Kaip jau minėta, ieškovo 2007-09-24 su atsakove M. L. sudaryta Sutartimi pareiga įvykdyti prievolę (pagaminti ir perduoti medieną) tiesiogiai atsakovui V. L. nenustatyta. Šia sutartimi nenustatyta ir solidari abiejų atsakovų atsakomybė. Nors atsakovas savo motinos ir buvo įgaliotas ne tik sudaryti sutartis, bet ir veikti jas vykdant, t.y. pirkti atsakovės vardu miškus, juos kirsti, ruošti medieną, o kito įgaliojimo pagrindu taip pat turėjo teisę tvarkyti ir valdyti į jos sąskaitą klientų pervedamas pinigines lėšas, tačiau tai neleidžia padaryti pagrįstą išvadą, kad iš to jis sau būtų turėjęs turtinės naudos, kad būtų pagrindas nustatyti teisiškai reikšmingą faktą, jog atsakovas, nors ir nebuvo Sutarties šalimi, tačiau yra pagrindas solidariajai ir atsakovo atsakomybei pagal ieškovo ir atsakovės 2007-09-24 sudarytą avanso sutartį atsirasti (LR CK 6.6 str. 1d.).

Nors atsakovai po ieškinio pareiškimo ieškovui jau grąžino viso 31.000,00 Lt (42-43, 117-118 b.l.), tačiau iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad minėta prievolė ieškovui tinkamu įvykdymu iki šio laiko nepasibaigė – mediena neperduota (LR CK 6.123 str.1d.), o ieškovo sumokėtas avansas pilnai dar negrąžintas. Taigi nenustačius, kad atsakovų prievolė ieškovui grąžinti 21.0000,00 Lt būtų solidari, iš atsakovės ieškovui priteistina 21.0000,00 Lt skolos ( LR CK 6.221 str., 6.222 str), o ieškinys atsakovo V. L. atžvilgiu atmestinas.

Pradiniu ieškiniu ieškovas prašė priteisti 52.000,00 Lt skolos (sumokėto avanso), tačiau bylos eigoje (atsakovui V. L. sumokėjus 3.000,00 Lt), patikslindamas ieškinį, ieškovas sumažino ieškinio reikalavimus priteisti avansą iki 49.000,00 Lt (35-38 b.l.), o atsakovei M. L. grąžinus dar 28.000,00 Lt avanso (117-118 b.l.), ieškovas pareiškė atsisakąs ieškinio šioje dalyje, nurodė, kad ieškovui yra žinomos ieškinio atsisakymo dalyje pasekmės, prašė grąžinti atitinkamą dalį žyminio mokesčio (114-116, b.l.).

Ieškinys (patikslintas) dalyje dėl 28.000,00 Lt avanso grąžinimo atsakovės buvo patenkintas po ieškinio pareiškimo, ieškovo atsisakymas ieškinio priimtinas, nes šis jo veiksmas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, civilinė byla toje dalyje nutrauktina, šalims papildomai paaiškintina, kad ieškinio atsisakius, teismui priėmus ieškinio atsisakymą ir bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (LR CPK 42 str., 140 str.1d., 293 str.4p., 294 str. 2d.).

Kaip jau minėta, sutarties nevykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (LR CK 6.205 str.). Taigi sutartis tinkamai gali būti laikoma įvykdyta ar vykdoma tik nesant jokių trūkumų. Neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartį, laikoma, kad sutartis yra pažeista, dėl to atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kuri apima dvi formas – nuostolių atlyginimą ar netesybų (delspinigių, baudos) sumokėjimą ( LR CK 6.256 str. 2 d.).

Kaip jau nustatyta, atsakovės neteisėti veiksmai, vykdant Sutartį, pasireiškė sutarties netinkamu vykdymu (LR CK 6.205 str., 6.246 str. 1d.).

LR CK 6.248 str. nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė, kuri gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu, yra preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Atsakovė neįrodė, kad vykdydama Sutartį būtų buvusi tiek rūpestinga ir apdairi, kiek vykdant šią sutartį buvo būtina, taigi atsakovės veika rodo, kad ji nesielgė taip, kaip šioje situacijoje būtų pasielgęs apdarus rūpestingas, atidus žmogus, t.y. atsakovė neįrodė, kad dėl Sutarties neįvykdymo nėra jos kaltės.

Byloje įrodymų, galinčių patvirtinti, kad buvo ir ieškovo kaltė, nėra (LR CK 6.248 str. 4d.).

Šios bylos šalių sudaryta Sutartis buvo užtikrinta netesybomis – 0,2 proc. dydžio delspinigiais, mokėtinais už kiekvieną pavėluotą dieną nuo likusios avanso sumos (Sutarties 3 p.). Taigi šalys rašytine tvarka (LR CK 6.72 str.) susitarė dėl delspinigių dydžio.

Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Taigi preziumuojama, kad ieškovas patyrė 18.610,00 Lt dydžio (delpsinigiai paskaičiuoti už 129 dienas nuo 52.000,00 Lt sumos ir už 53 dienas nuo 49.000,00 Lt sumos (39 b.l.)) nuostolių (LR CK 6.249 str.).

LR CK 6.247 str. nustato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais ( veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Priežastinis skolininko elgesio ir nuostolių ryšys reiškia, kad skolininko veiksmai (neveikimas) buvo atlikti anksčiau, nei atsirado nuostolių, o atsiradę nuostoliai yra skolininko elgesio rezultatas. LR CK 6.247 str. nereikalauja, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis, todėl priežastiniam ryšiui konstatuoti užtenka įrodyti, kad atsakovų elgesys (netinkamas prievolės vykdymas) yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė. Laikytina nustatyta, kad atsakovei neįvykdžius Sutarties, tarp šių jų veiksmų ir ieškovui atsiradusių nuostolių, yra priežastinis ryšys.

Nustačius visas keturias sąlygas - neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 str. 1d.), priežastinis ryšys (LR CK 6.247 str.), kaltė (LR CK 6.248 str.), nuostoliai (LR CK 6.249 str.) - atsakovės atžvilgiu yra pagrindas taikyti sutartinę civilinę atsakomybę.

Nustačius, kad viena iš šalių elgėsi nesąžiningai ir yra atsakinga už kitos šalies patirtus nuostolius, tirtinas ir vertintinas ir kitos šalies elgesys vykdant Sutartį, nes pripažinus, kad ir kita šalis pati elgėsi nesąžiningai ir savo veiksmais prisidėjo prie nuostolių atsiradimo ar jų padidėjimo, kitos šalies atsakomybė dėl nuostolių atlyginimo, remiantis LR CK 6.259 straipsniu, gali būti sumažinta arba ji gali būti visiškai atleista nuo šios nuostolių dalies atlyginimo.

Byloje nenustatyta, kad Sutarties vykdymo laikotarpiu ieškovui būtų tekę kokių nors kitokių pareigų, nei sumokėti avansą, kurių jis būtų nevykdęs ar jas vykdęs netinkamai. Taigi pripažinti, jog ieškovas būtų elgęsis nesąžiningai, kad atsakovę būtų galima visiškai ar iš dalies atleisti nuo nuostolių atlyginimo remiantis LR CK 6.259 str. 1- 3 dalių normomis, pagrindo nėra.

Nagrinėjamoje byloje ginčo šalys susitarė dėl netesybų delspinigių, mokėtinų už kiekvieną uždelstą dieną nuo likusios avanso sumos, forma. Sutartimi šalys nesusitarė dėl kitokių netesybų ir nuostolių už susitarimo neįvykdymą sąlygų, todėl tai – įskaitinės netesybos.

Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus. Kaip jau minėta, šalims iš anksto susitarus dėl netesybų, preziumuotina, kad ieškovas patyrė tokio dydžio nuostolius. Sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą. Sutartyje nustatydamos netesybų dydį, šalys gali susitarti dėl nuostolių ir netesybų (išskyrus įstatymines netesybas) santykio bei tokiu būdu konkretizuoti sutartinės civilinės atsakomybės ir prievolės įvykdymo užtikrinimo ypatumus. Šie sutartinių netesybų ypatumai neleidžia jų mažinti iki kreditoriaus įrodytų nuostolių dydžio, nes tokiu būdu būtų paneigtas sutarčių laisvės principas, kurį netesybų ir nuostolių santykyje riboja LR CK 6.73 straipsnio 1 dalies nuostata dėl netesybų įskaitymo į nuostolius bei LR CK 6.73 straipsnio 2 dalies nuostatos. Teismų praktikoje LR CK 6.73 straipsnio 1 dalies normoje įtvirtintas netesybų ir nuostolių santykis aiškinamas kaip neleidžiantis šalims nustatyti baudinių netesybų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis byloje AB „Kauno energija“ v. AB „Lietuvos dujos“, bylos Nr. 3K-7-378/2005; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-3-400/2005, 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis byloje UAB „Glass Market“ v. UAB „Lygiakraštis“, bylos Nr. 3K-3-1070/2003, ir kt.). LR CK 6.73 straipsnio 1 dalies nuostata dėl netesybų įskaitymo panaikina teisinį pagrindą kreditoriui iš skolininko reikalauti baudinių netesybų, t. y. ir nuostolių, ir netesybų visos sumos tuo pat metu, bet neatima teisės į protingo dydžio sutartines netesybas, joms viršijant byloje įrodytus kreditoriaus nuostolius. Priešingu atveju būtų paneigta netesybų, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (LR CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis). Taigi netesybų įskaitymo esmė yra ta, jog kreditoriui reikalaujant netesybų ir nuostolių bei pagrindus savo reikalavimą, jam priteisiama didesnioji priklausanti suma, kuri apima mažesniąją. Tais atvejais, kai nuostolių suma didesnė nei sutartimi nustatytos netesybos, pagal LR CK 6.73 straipsnio 1 dalį priteisiamas nuostolių atlyginimas, apimantis įskaitomą netesybų sumą. Kai reikalaujama sutartinių netesybų suma viršija priteistinus nuostolius, pagal teismų praktiką, priteisiamos sumos nustatomos taip: į priteistiną nuostolių sumą įskaitoma ją atitinkanti sutartinių netesybų suma (LR CK 6.73 straipsnio 1 dalis); sprendžiamas klausimas dėl likusių sutartinių netesybų dydžio mažinimo (LR CK 6.73 straipsnio 2 dalis) ir nustatoma galutinė priteisiama netesybų suma.

Taigi, LR CK 6.73 straipsnio 1 dalyje ir 6.258 straipsnyje įtvirtintas netesybų įskaitymo į nuostolius principas nesudaro teisinio pagrindo sumažinti sutartines netesybas iki įrodytų nuostolių dydžio.

Sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali būti sumažintos LR CK 6.73 straipsnio 2 dalies tvarka ir pagrindais. Šios normos nuostatos dėl netesybų ir nuostolių santykio netesybų mažinimui reikšmingos tuo, kad teismas netesybas gali sumažinti tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Dėl to šalių susitarimuose numatytos netesybos gali būti didesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo vykdymo. Jei sutartimi sulygtos netesybos viršija kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, pagal teismų praktiką, vertinant sutartimi sulygtų netesybų dydį, mažinamos prašomos priteisti netesybos, taikant ne LR CK 6.73 straipsnio 1 dalį, bet LR CK 6.73 straipsnio 2 dalį, jei nustatomi šios normos taikymo pagrindai. Tokiu būdu kontroliuojamas netesybų dydis, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Teismui suteikta teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nustačius, kad netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta (LR CK 6.73 str. 2d.).

Įstatyme sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (LR CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ nėra sukonkretintos (LR CK 6.258 straipsnio 3 dalis). Pagal formuojamą praktiką, nurodytos aplinkybės vertintinos atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, remiantis LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis byloje Škotijos firma „Forthmill Limited“ v. UAB „Pakrijas“, bylos Nr. 3K-3-85/2007 ir kt.).

Minėto įstatymo nuostata yra siekiama užtikrinti prievolės šalių interesų pusiausvyrą, lygiateisiškumo, teisingumo principus ir pašalinti galimą šalių interesų disbalansą. Iš bylos dokumentų matyti, kad atsakovė padengė didesniąją dalį skolos, todėl ieškovo paskaičiuoti delspinigiai šiuo metu yra beveik lygūs likusiai skolos sumai, todėl vadovaujantis LR CK 1.5 str. ir siekiant prievolės šalių (ieškovas – pelno siekiantis juridinis asmuo, o atsakovė – garbaus amžiaus fizinis asmuo) interesų pusiausvyros, darytina išvada, kad ieškovo reikalaujama 18.6100,00 Lt netesybų ( delspinigių ) suma, ją palyginus su negrąžinto avanso suma – 21.000,00 Lt, yra aiškiai per didelė, todėl pripažintina, kad šalių sutartinė nuostata dėl delspinigių dydžio yra aiškiai neatitinkanti teisingumo ir protingumo principų, todėl šiuo konkrečiu atveju pripažintina, kad šalių Sutartyje nustatyto 0,2 proc. dydžio delspinigiai yra aiškiai per didelės netesybos, todėl ieškovo reikalaujamo dydžio delspinigiai mažintini iki 0,02 proc. (LR CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

Ieškovas yra pareiškęs tik vieną reikalavimą – reikalavimą priteisti netesybas – 18.610,00 Lt dydžio delspinigius. Pagal LR CK 6.256 straipsnį, netesybos ir nuostoliai yra savarankiškos sutartinės civilinės atsakomybės formos. Dėl to reikalavimo dėl netesybų priteisimo pareiškimas savaime nereiškia ir reikalavimo priteisti nuostolius pareiškimo. Kreditorius, siekdamas, kad jam būtų priteisti ir netesybos, ir nuotoliai, turi reikšti abu šiuos reikalavimus. Pagal LR CK 6.258 straipsnio 2 dalį netesybos visais atvejais yra įskaitinės. Dėl to kreditorius, siekiantis prisiteisti nuostolius, kiek jų nepadengia netesybos, turi reikšti savarankišką reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo. Ieškovas tokio reikalavimo šioje byloje nepareiškė, todėl, nors ir pateikė rašytinius įrodymus, kad su ieškovu UAB „Girių medis“ nutraukė sutartį (73, 85-89 b.l.), nes ieškovas, jo teigimu, atsakovei neįvykdžius sutarties, jis nebegalėjo įvykdyti sutarties, sudarytos su UAB „Girių medis“, šioje byloje įrodinėjimo dalyku nebuvo aplinkybės, kokio dydžio nuostolių ieškovas dėl to patyrė, todėl sumažintų priteistinų netesybų dydis šioje byloje nesietinas su nuostoliais.

Sumažinus delspinigių dydį iki 0,02 proc., iš atsakovės ieškovui priteistina 18.610,00 Lt delspinigių suma sumažintina iki 1.861,00 Lt ir priteistina iš atsakovės M. L. ieškovui (LR CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis), kitoje dalyje ieškinys dėl delspinigių priteisimo atmestinas. Ieškinys šioje dalyje atsakovo atžvilgiu atmestinas.

LR CK 6.37 str. 2 d. nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. LR CK 6.261 str. numato, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, o LR CK 6.210 str. 1d. nustato, kad skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas. Taigi ieškovo prašomas priteisti palūkanas ir jų dydį reglamentuoja įstatymai, todėl ieškovo reikalavimas laikytinas pagrįstu, teisėtu, įrodytu ir tenkintinas, iš atsakovės M. L. ieškovui priteistina penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą – 22.861,00 Lt nuo bylos iškėlimo teisme (2008-04-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.210 str. 1 d.). Ieškinys šioje dalyje atsakovo atžvilgiu atmestinas.

Ieškinį patenkinus iš dalies (patenkintas 57,72 proc., o atmestas 42,28 proc.), o dalyje bylą nutraukus, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str., 96 str., 98 str.).

Už advokato pagalbą ieškovas turėjo 2.600,00 Lt išlaidų (40 b.l.). Ieškovo turėtų išlaidų advokato pagalbą dydį palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ 2.4p. (būtinumas išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta), 8.16 p. (už ieškinį maksimali suma – 2.400,00 Lt); 8.18p. (už vieną atstovavimo teisme valandą maksimalus dydis -120,00 Lt (bendra posėdžių trukmė dalyvaujant atstovei – 8 val.), pripažintina, kad ieškovo realiai turėtos ir pagrįstos dokumentais išlaidos (2.600,00 Lt) advokatės pagalbai apmokėti buvo būtinos, tačiau yra pernelyg didelės, todėl pripažintina, kad protingumo kriterijus atitinkanti suma yra 2.000,00 Lt.

Iš atsakovės ieškovui priteistina 57,72 proc. turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, t.y. 1.154,40 Lt (LR CPK 98 str.).

Atsakovė įrodymų, kokių išlaidų turėjo advokato pagalbai apmokėti, nepateikė (LR CPK 98 str.).

Ieškovas pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo 56.576,00 Lt bendrai sumai buvo apmokėjęs 424,32 Lt dydžio žyminiu mokesčiu (5 b.l., c/b Nr.L2-481-455/2008), ieškinį, nagrinėtiną dokumentinio proceso tvarka, sumažinus ieškinio sumą iki 52.457,60 Lt, apmokėjo (užskaičius apmokėjimą už pareiškimą – 424,32 Lt) viso 786,86 Lt dydžio žyminiu mokesčiu (5 b.l.), ieškinį, nagrinėtiną ginčo teisenos tvarka, sumažinus ieškinio sumą 3.000,00 Lt (sumokėti atsakovo) ir padidinus ieškinio sumą dalyje dėl netesybų (bendra ieškinio suma – 67.610,00 Lt), apmokėjo (užskaitant atliktus mokėjimus) 1.241,44 Lt žyminiu mokesčiu (41 b.l.), t.y. ieškinį (galutinai sutikslinus ieškinio reikalavimus) ieškovas apmokėjo viso 2.028,30 Lt dydžio žyminiu mokesčiu.

Atsakovui po ieškinio pareiškimo sumokėjus 3.000,00 Lt (ieškinys dokumentinio proceso tvarka) ir 28.000,00 Lt (ieškinys pagal ginčo teiseną), ir bylą šioje dalyje nutraukus, kitoje dalyje ieškinį patenkinus 57,72 proc., o atmetus 42,28 proc., iš atsakovės M. L. ieškovui priteistina viso 895,83 Lt (210,00 Lt + 685,83 Lt) žyminio mokesčio (LR CPK 93 str., 94 str.).

Į valstybės biudžeto pajamas iš atsakovės M. L. priteistina 57,72 proc. išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, – 25,16 Lt, o iš ieškovo - 42,28 proc. šių išlaidų – 18,42 Lt (LR CPK 79 str., 88 str.1d.3p., 93 str., 96 str.).

Pagal LR CPK 87 str. 2d. nuostatas, ieškovui ieškinio atsisakius, grąžinama 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio, ieškovui grąžintino (suapvalinus pagal LR Mokesčių administravimo įstatymo 64 str. 4d.) žyminio mokesčio suma yra 630,00 Lt. Kadangi iš ieškovo į valstybės biudžetą yra išieškoma 18,42 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl ieškovui grąžintino žyminio mokesčio suma mažintina 18,42 Lt, užskaitytina, kad ieškovas į valstybės biudžetą tokią sumą yra sumokėjęs, jam grąžintina likusi suma – 612,00 Lt (suapvalinus pagal LR Mokesčių administravimo įstatymo 64 str. 4d.), sprendimą, jam įsiteisėjus, šioje dalyje pavestina įvykdyti Utenos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (LR CPK 87 str. 3-4 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259 str., 263-265 straipsniais, 268 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovo UAB „Ekomediena“ atsisakymą ieškinio dalyje dėl 28.000,00 Lt avanso priteisimo priimti ir civilinę bylą Nr.2-178-356/2009 šioje dalyje nutraukti.

Kitoje dalyje ieškinį patenkinti iš dalies.

Nutraukti 2007-09-24 ieškovo UAB „Ekomediena“ su atsakove M. L. , ją atstovaujant pagal įgaliojimą V. L. , sudarytą avanso sutartį ir iš atsakovės M. L. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti ieškovui UAB „Ekomediena“, įmonės kodas 142098190, 21.000,00 Lt skolą, 1.861,00 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 22.861,00 Lt sumos už laikotarpį nuo 2008-04-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 895,83 Lt žyminį mokestį ir 1.154,40 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Ieškinį kitoje dalyje dėl delspinigių priteisimo atmesti.

Ieškinį atsakovo V. L. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu atmesti.

Priteisti iš atsakovės M. L. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 25,16 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Grąžinti ieškovui UAB „Ekomediena“, įmonės kodas 142098190, buveinės adresas: Baltijos per./Minijos g.123-56, Klaipėda, 612,00 Lt žyminio mokesčio, sprendimą, jam įsiteisėjus, šioje dalyje pavesti įvykdyti Utenos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.