Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Alona Romanovienė Civilinė byla Nr. 2S-251-163/2016

Teisėja Kristina Domarkienė (Proceso Nr. 2-06-3-14108-2015-3)

2016 m. vasario 18 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto banko atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Aleksandro Selezniovo pareiškimą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys AB ,,Klaipėdos vanduo“, Lietuvos Respublika,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329, 338 str.).

Byloje nagrinėjamas klausimas, ar mirus skolininkui ir valstybei perėmus jo turtines teises ir pareigas, kreditoriai, kurių reikalavimai patvirtinti teismo procesiniu sprendimu ir vykdomi priverstine tvarka, turi laikytis LR CK 5.63 straipsnyje nustatytos kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarkos, ar vykdymo procesas turi būti tęsiamas pagal antstolio prašymą teismui pakeitus vykdymo procese skolininką jo teisių perėmėju.

LR CPK 596 straipsnis numato, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais.

LR CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių. Valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). Valstybė atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014. Teismų praktika. 2014, 41, p. 122–136).

Apeliantė atskiruoju skundu nurodo, kad nagrinėjamoje byloje skolininkas V. B. mirė 2013-03-09, o po skolininko mirties antstolis neinformavo palikimo vietos atsiradimo notaro apie vykdomą išieškojimą ar apie tai, kad buvo areštuotas V. B. priklausęs turtas, ar kitais būdais nepranešė apie esančius kreditorių finansinius reikalavimus. Taigi antstolis praleido LR CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą finansiniam reikalavimui pareikšti, papildomo pareiškimo šį terminą pratęsti nepateikė, todėl antstolio prašymas pakeisti skolininką yra nepagrįstas.

Antstolis atskiruoju skundu nurodo, kad vykdomojoje byloje Nr. 0010-08-06196 buvo nustatyta, kad 2013-03-09 skolininkas V. B. mirė. 2013-09-09 pranešimu Nr. S1-226028 antstolis paprašė VMI prie Finansų ministerijos perimti valstybės nuosavybėn (palikimo perėjimas valstybei) 2502/10589 dalis nekilnojamojo turto. Testamentų registre 2015-06-15 įregistruotas palikimą priėmęs asmuo – Lietuvos Respublika. Todėl skolininko turtą paveldėjo valstybė, atstovaujama VĮ Turto banko, antstolis LR CPK 596 straipsnio nustatyta tvarka ir kreipėsi į teismą dėl procesinės šalies pakeitimo.

Terminas palikėjo kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.50 straipsnio 3 dalis) ir palikimui priimti (CK 5.63 straipsnio 1 dalis) sutampa. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Jis, inter alia, nustatytas įpėdinių interesų apsaugai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014. Teismų praktika. 2014, 41, p. 122–136). Pažymėtina, kad naujausia kasacinio teismo suformuota praktika nurodo, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014. Teismų praktika. 2014, 41, p. 122–136).

Nagrinėjamu atveju matyti, kad skolininkas V. B. mirė 2013-03-09 ir jau 2013-09-09 antstolis pateikė pranešimą valstybės institucijai Valstybinei mokesčių inspekcijai su prašymu perimti valstybės nuosavybėn nekilnojamąjį turtą, tačiau iš vykdomoje byloje Nr. Nr. 0010-08-06196 esančių duomenų nėra matyti, kad antstolis būtų siuntęs pranešimą Nr. S1-226028 VMI prie Finansų ministerijos perimti valstybės nuosavybėn skolininkui V. B. priklausantį nekilnojamąjį turtą, taip pat nėra duomenų byloje, kad šiuo ar kitu pranešimu antstolis būtų informavęs valstybės įgaliotą instituciją apie palikėjo V. B. skolas AB „Klaipėdos vanduo“. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje išvardyti palikėjo kreditorių pretenzijų pareiškimo būdai: pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Kreditorių reikalavimų pareiškimas notarui sudaro sąlygas kreditoriams išviešinti savo turtines pretenzijas tokiu būdu, kad jos taptų žinomos ne tik jau palikimą priėmusiems įpėdiniams, bet ir pretenduojantiems į jį įpėdiniams prieš jiems atliekant palikimo priėmimo veiksmus. Kadangi paveldėjimo bylą tvarko ir paveldėjimo teisės liudijimą išduoda palikimo atsiradimo vietos notaras (CK 5.66 str. 1 d., Notariato įstatymo 28 str. 1 d.), į jį, kaip į valstybės įgaliotą asmenį, kreditoriai ir įpėdiniai gali kreiptis dėl reikalavimų pateikimo bei informacijos apie pateiktus reikalavimus gavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014. Teismų praktika. 2014, 41, p. 122–136). Taigi iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad byloje nėra įrodymų, kad antstolis būtų pranešęs įpėdinei ar kitai valstybės įgaliotai institucijai apie kreditorės reikalavimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Tuo atveju, jei per LR CK 5.63 straipsnyje numatytą terminą kreditorius nepateikia informacijos apie finansinius reikalavimus prieš įpėdiniams priimant palikimą, pagal LR CK 5.63 straipsnio 4 dalį, teismas gali pratęsti numatytą terminą, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau nei treji metai. Šioje byloje antstolis nėra pateikęs prašymo pratęsti terminą pareikšti kreditorių finansinius reikalavimus. Taigi atsižvelgus į tai, kad šioje byloje nėra pateikta įrodymų, kad antstolis, vykdydamas vykdomąją bylą kreditorės naudai, informavo valstybę apie palikėjo skolą AB „Klaipėdos vanduo“, taip pat nepateiktas prašymas pratęsti terminą kreditorės išieškotojos finansiniams reikalavimams pareikšti, skolininko pakeitimas LR CPK 596 straipsnio 1 dalies pagrindu negalimas.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai įvertino byloje pateiktus duomenis, netinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą, todėl neteisėtą nutartį byloje. Taigi yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį apeliantės nurodytų atskirojo skundo argumentų pagrindu ir klausimą išspęsti iš esmės – atmesti antstolio pareiškimą dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje (LR CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti antstolio Aleksandro Selezniovo pareiškimą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese.