- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-02
- Bylos Nr.
- e2S-2381-852/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-01115-2025-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verikas
- Atsakovas
- S. B.
- Ieškovas
- R. B.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui S. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto ir turtinių prievolių padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė R. B. kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovui S. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto ir turtinių prievolių padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kauno apylinkės teismas 2025 m. kovo 31 d. taikė laikinąsias apsaugos priemones.
2. Pasirengimo nagrinėti bylą metu ieškovė pateikė antrą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti 700 Eur vertės atsakovui priklausantį arba pas trečiuosius asmenis (atsakovo motiną R. B.) esantį nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas; uždrausti atsakovui dalyvauti visuose sandoriuose susijusiuose su sporto klubo (duomenys neskelbtini) vykdoma veikla; įpareigoti atsakovą perduoti ieškovei prisijungimo duomenis prie sporto klubo (duomenys neskelbtini) Google paskyros.
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateiktu atsiliepimu prašė ieškovės antrąjį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2025 m. gegužės 14 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino ir nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti 700 Eur vertės atsakovui priklausančias arba pas trečiuosius asmenis esančias pinigines lėšas; uždrausti atsakovui dalyvauti visuose sandoriuose susijusiuose su sporto klubo (duomenys neskelbtini) vykdoma veikla; įpareigoti atsakovą perduoti ieškovei prisijungimo duomenis prie sporto klubo (duomenys neskelbtini) Google paskyros. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad 2025 m. kovo 31 d. nutartimi teismas šioje byloje jau taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė atsakovui disponuoti bendru turtu, esančiu (duomenys neskelbtini) ir pažymėjo, kad prašymas taikyti minėtas laikinąsias apsaugos priemones iš esmės susijęs su jau taikomu draudimu disponuoti bendru turtu. Teismas pažymėjo, kad iš ieškinio priedų minėta nutartimi buvo nustatyta, kad atsakovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo ir vagystės, yra asmenų, kurie nurodė sumokėję už sporto klubo paslaugas atsakovui, nors atsakovas neturi verslo liudijimo, leidžiančio verstis su sportu susijusia veikla. Teismas vertino, kad kol byloje nebus iš esmės išspręstas klausimas dėl sporto klubo kaip turto ir iš šios veiklos gaunamų pajamų padalijimo, siekiant užkardyti bet kokios galimos turtinės žalos atsiradimą, siekiant apsaugoti ieškovės ir šalių nepilnamečių vaikų turtinius interesus, tikslinga taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas pažymėjo, kad nėra aiškių duomenų, jog būtent atsakovo motinai buvo pervesta 700 Eur suma, tad piniginių lėšų, esančių pas trečiuosius asmenis areštas, neindividualizuojamas būtent atsakovo motinos asmeniu, siekiant išvengti asmens, nedalyvaujančio byloje, interesų pažeidimo. Piniginių lėšų paieškos ir jų arešto pareiga tenka antstoliui. Teismas taip pat vertino, kad nekilnojamojo turto areštas 700 Eur sumos apimtimi nėra proporcinga interesų gynimo priemonė, todėl apsiribojo piniginių lėšų areštu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Apeliantas (atsakovas) S. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiama Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, jog:
5.1. nėra ginčo dėl to, kad 2025 m. kovo 31 d. taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis uždrausta disponuoti patalpomis, kurios bendrosios jungtinės nuosavybes teise priklauso abiem bylos šalims. Pažymi, jog draudimas disponuoti turtu reiškia draudimą turtą parduoti, perleisti, išnuomoti, įkeisti ar kitu būdu apsunkinti, tačiau tai nereiškia draudimo tomis patalpomis naudotis. Be to, kadangi patalpos sutuoktiniams priklauso bendrąja jungtine nuosavybe, tad tiek ieškovė, tiek atsakovas neturi teisės disponuoti patalpomis be vienas kito kaip bendrasavininkų sutikimo. Apeliantui atrodo keista tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė. Apelianto įsitikinimu, kadangi atsakovui laikinai uždrausta naudotis patalpomis, šis apribojimas galioja ir ieškovei kaip bendrasavininkei;
5.2. remdamasis CK 3.88 straipsniu apeliantas pažymi, jog sporto klubas (duomenys neskelbtini) ir iš jo veiklos gaunamos pajamos nėra tik ieškovės nuosavybė, preziumuojama, jog gaunamos pajamos taip priklauso sutuoktiniams bendrąja jungtinės nuosavybės teise. Nurodo, jog kartu su atsiliepimu į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad sporto klubo inventorius, įranga ir kita yra bendra sutuoktinių nuosavybė, verslu, susijusiu su minėtu sporto klubu, užsiimti šalys pradėjo 2019 m., Vedybų sutartis sudaryta 2023 m. balandžio 20 d., tad jau po to, kai sutuoktiniai pradėjo bendrą verslą. Uždraudus ginčijamomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis dalyvauti verslo sandoriuose apeliantui iš esmės buvo apribota teisė užsiimti verslu, kurio bendrasavininku yra, ir iš to gauti pajamas, taip pat apribota teisė materialiai išlaikyti šalių nepilnamečius vaikus. Tad teismui pritaikius draudimą apeliantui dalyvauti verslo sandoriuose, apelianto įsitikinimu buvo sudaryta galimybė ieškovei vienasmeniškai be atsakomybės disponuoti sutuoktiniams bendrąja jungtine nuosavybe priklausančiu turtu;
5.3. nuo 2025 m. vasario 5 d. yra įregistravęs ir vykdo individualią veiklą „Kitos profesionalios įrangos nuoma“, kodas Nr. (duomenys neskelbtini), ir šios pažymos pagrindu sporto klubo (duomenys neskelbtini) klientams apeliantas nuomoja esančią įrangą – treniruoklius, kitą sporto inventorių, ir iš šios, jo teisėtai įregistruotos individualios veiklos teisėtai gaudavo pajamas. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog pati ieškovė nėra pateikusi jokių duomenų apie tai, jog ji pati kokiu nors pagrindu turi teisę vykdyti kokią nors ūkinę – komercinę veiklą sporto klube (duomenys neskelbtini)
5.4. nors ieškovė ir įrodinėja, kad ji šiuo metu yra vienintelė sporto klubo (duomenys neskelbtini) savininkė ir tai yra tik jos verslas, o tokius teiginius ieškovė grindžia jai išduotais ir į bylą pateiktais verslo liudijimais, visgi paskutinis ieškovei išduotas verslo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), kurį ieškovė pateikė į bylą kartu su patikslintu ieškiniu, yra išduotas už 2024 m. sausio mėn. 3-31 dienas, tad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ieškovės teisę būtent šiuo metu ginčo sporto klube vykdyti kokią nors individualią veiklą.
Atsiliepimas
6. Ieškovė R. B. atsiliepimu prašo teismo apelianto atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog:
6.1. apeliantas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių taikytos laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti panaikintos, nes atsakovas aptaria ne ginčijamą 2025 m. gegužės 14 d. nutartį, o ankstesne 2025 m. kovo 31 d. įsiteisėjusia nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Pažymi, jog ieškovė patikslintu ieškiniu prašo vykdomą verslą palikti ieškovei ir ji yra suinteresuota verslą išsaugoti ir sumokėti atsakovui atitinkamo dydžio kompensaciją, be to, atsakovas visas šias aplinkybes žino. Tad apelianto argumentai dėl neva pažeistos teisės į nuosavybę yra nepagrįsti ir nesusiję su skundžiama nutartimi;
6.2. sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog atsakovas neturi teisės verstis individualia veikla, susijusia su sportu ir treniruotėmis, vadinasi ir gauti pajamas šioje srityje, kadangi minėta veikla, nepatenka į atsakovo vykdomų individualių veiklų sritį, todėl draudimas atsakovui sudaryti sandorius su sporto klubo (duomenys neskelbtini) vykdoma veikla niekaip negali pažeisti atsakovo interesų. Ieškovė paaiškina, kad atsakovas yra patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) bendrasavininkas, tačiau ne paties verslo, kadangi ieškovės sporto klubas (duomenys neskelbtini) nėra juridinis asmuo, o savarankiška veikla, kuria ieškovė užsiima teisėtai pagal verslo liudijimą. Pažymi, kad veiklos vykdymas pagal verslo liudijimą yra prilyginamas individualiai veiklai, tai reiškia, kad tiek individualia veikla, tiek veikla pagal verslo liudijimą besiverčiančio asmens ir tokioje veikloje naudojami daiktai yra asmeninė veiklą vykdančio asmens nuosavybė. Ieškovė nuo 2014 m. dirba verslo liudijimo pagrindu, turi sporto bakalaurą, tuo tarpu atsakovas neturi nei reikiamo išsilavinimo nei individualios veiklos susijusios su sportu;
6.3. paaiškina, kad 2023 m. balandžio 20 d. šalių vedybų sutartimi susitarta dėl turto atskirumo režimo, t. y. kad santuokos metu kiekvieno sutuoktinio įgytas tiek kilnojamasis, tiek nekilnojamasis turtas yra asmeninė sutuoktinių nuosavybė, tame tarpe ir iš verslo gautos pajamos. Ieškovė nurodo, kad apeliantas nuo išsikraustymo momento vengė teikti tinkamą išlaikymą vaikams, prisidėdavo nepakankamai, po 2025 m. kovo 31 d. nutarties priėmimo iš vis nebeprisideda prie nepilnamečių vaikų išlaikymo, tad atsakovas nemokėti vaikams nusprendė dar iki ginčijamos nutarties priėmimo ir akivaizdu, kad ginčijama nutartis šiai aplinkybei įtakos neturėjo;
6.4. atsakovas yra pajėgus ir turi galimybę iš minėtų dviejų individualių veiklų gauti pajamas mokėti vaikams išlaikymą, tačiau tyčia to vengia tai daryti. Taigi atsakovo teiginiai, neva buvo apribota jo teisė užsiimti verslu, kurio bendrasavininkiu atsakovas yra, ir gauti iš šio verslo pajamas bei kad tokiu būdu suvaržytos jo galimybės išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, yra niekuo nepagrįsti. Ieškovės įsitikinimu, laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos siekiant išvengti bet kokios turtinės žalos atsiradimo, turto sumažėjimo, kadangi byloje dar nėra išspręstas klausimas sporto klubo kaip turto ir iš šios veiklos gaunamų pajamų padalijimo klausimas. Atsakovas ne tik savinasi ieškovės klientų pinigus (klientai sumoka už paslaugas atsakovui, o jas turi teikti ieškovė) ir atėjęs į sporto klubą gadina jame esantį turtą, neatiduoda ieškovei prisijungimų prie klubo paskyros, klientams paskambinus apsimeta klubo savininku, nors tokiu nėra, todėl skundžiama nutartimi ir buvo siekiama užkardyti šiuos atsakovo veiksmus. Priešingai nei teigia apeliantas, teismas pasisakė dėl apelianto turimo verslo liudijimo nurodydamas, kad apeliantas neturi teisės verstis individualia veikla, susijusia su sportu, treniruotėmis ir kita;
Šalies argumentai
6.5. ieškovė pabrėžia, jog apeliantas galimai tyčia siekdamas suklaidinti teismą nurodo netikslų individualios veiklos „kitos profesionalios įrangos nuoma“ kodą (duomenys neskelbtini), nors jo paties pridedamoje Gyventojo individualios veiklos vykdymo ar nuolatinės bazės įregistravimo pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) individualios veiklos „kitos profesionalios įrangos nuoma” nurodytas kodas yra (duomenys neskelbtini). Tiek ši, tiek teismo nustatyta aplinkybė dėl ikiteisminio tyrimo atsakovo atžvilgiu dėl sukčiavimo ir vagystės patvirtina atsakovo nesąžiningumą. Ieškovė nurodo, kad kartu su atsiliepimu prideda ir 2025 m. verslo liudijimus, patvirtinančius, kad ieškovė nepertraukiamai iki šiol vykdo trenerės veiklą;
6.6. akcentuoja, jog atsakovas nepagrįstai ginčija skundžiamą nutartį, tokiu būdu siekdamas vilkinti bylos nagrinėjimą, kenkia ieškovės verslui, visiškai neprisideda prie šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo, vaikai nuolat būna su ieškove, o vienas iš nepilnamečių vaikų turi specialiųjų poreikių. Tad nesant finansinės paramos iš atsakovo, ieškovei vienai sudėtinga finansiškai išlaikyti vaikus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir - CPK) 320 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).
8. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas nagrinėja atskirąjį skundą neperžengdamas jo ribų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
9. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įvertinus tai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti ieškinio reikalavimų, kurie, tikėtina, gali būti patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą, kiekvienu konkrečiu atveju, prieš parenkant taikytinos laikinosios apsaugos priemonės rūšį ir taikymo mastą, visada yra įvertinama konkretaus ieškinio rūšis, materialinio reikalavimo, kurio įvykdymą prašoma užtikrinti laikinosiomis apsaugos priemonėmis, pobūdis. CPK 384 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teismas, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgdamas į sutuoktinių, vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas CK 3.65 straipsnyje.
11. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog šeimos santykių prigimtis ir teisinio reglamentavimo principai lemia, kad CK 3.65 įtvirtinta teisės norma laikytina bendrąja CK trečiosios knygos ,,Šeimos teisė“ normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali joje nurodytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko teisėms. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-687/2020). Pažymėtina, kad aptariamų priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, t. y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės.
12. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą. Teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės sudaro sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-426-1097/2025). Laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas plačiąja prasme taip pat užtikrina būsimo teismo sprendimo įvykdymą, nes, laikinai nesureguliavus situacijos, bylos nagrinėjimo metu šalies ar kitų suinteresuotų asmenų (pavyzdžiui nepilnamečių vaikų) teisių pažeidimai gali visiškai eliminuoti ginčo objektą ir bylos nagrinėjimą padaryti beprasmį.
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CK 3.65 straipsnio 2 dalyje pateiktas laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas nėra baigtinis, ir teismas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, gali taikyti kitokias apsaugos priemones, kurios šiame sąraše nenumatytos, tačiau, teismo nuomone, yra būtinos siekiant apsaugoti bylos šalies ar nepilnamečio vaiko interesus.
14. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo 700 Eur vertės atsakovui priklausančias arba pas trečiuosius asmenis esančias pinigines lėšas, uždraudė atsakovui dalyvauti visuose sandoriuose susijusiuose su sporto klubo (duomenys neskelbtini) vykdoma veikla bei įpareigojo atsakovą perduoti ieškovei prisijungimo duomenis prie sporto klubo (duomenys neskelbtini) Google paskyros. Pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę motyvavo tuo, jog atsakovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo ir vagystės, byloje yra duomenų, kad yra asmenų, kurie nurodė sumokėję už sporto klubo paslaugas atsakovui, tačiau atsakovo pateiktas verslo liudijimas nesuteikia atsakovui teisės verstis individualia veikla, susijusia su sportu ir treniruotėmis, ir kol išspręstas klausimas dėl sporto klubo kaip turto ir iš šios veiklos gaunamų pajamų padalijimo, būtina imtis veiksmų užkardyti bet kokios turtinės žalos atsiradimo rizikas, taip kartu apsaugant ir šalių nepilnamečių vaikų turtinius interesus. Apelianto įsitikinimu, ginčo sporto klubo vykdoma veikla priklauso šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tad teismas be pagrindo vienam apeliantui uždraudė dalyvauti klubo veikloje, palikdamas tik ieškovę atsakingą už klubo veiklą ir tokiu būdu apribodamas atsakovui teisę dirbti ir teikti materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Šie apelianto argumentai vertintini kritiškai.
15. Kaip minėta, teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones CK 3.65 straipsnio pagrindu gali taikyti sąraše nenumatytas, tačiau pagal nustatytas aplinkybes būtinas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas laikinai sureguliuoti situaciją iki teismo sprendimo priėmimo. Bylos duomenimis, ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti atsakovui kompensaciją už bendrąja jungtine nuosavybe priklausančias patalpas, kurios natūra prašomos priteisti ieškovei. Pažymėtina, jog ginčo patalpose yra įsikūręs sporto klubas (duomenys neskelbtini). Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus 2025 m. vasario 14 d. nutarimu S. B. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo ir vagystės sporto klube (duomenys neskelbtini) šiai dienai duomenų apie ikiteisminio tyrimo pabaigą ar nutraukimą nėra. Tad šios aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamoje byloje yra sprendžiama dėl sporto klubo (duomenys neskelbtini) kaip turto ir iš jo veiklos gaunamų pajamų padalijimo sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą. Byloje nėra duomenų, galinčių patvirtinti, kad apeliantas turi tinkamą verslo liudijimą verstis veikla, susijusia su sportu, treniruotėmis ir panašiais užsiėmimais. Apelianto pateikti verslo liudijimai suteikia teisę apeliantui verstis variklinių transporto priemonių remontu ir technine priežiūra bei kitos profesionalios įrangos nuoma. Tuo tarpu ieškovės byloje esantys ir papildomai pateikti verslo liudijimai už 2025 m. patvirtina, kad ieškovė turi verslo liudijimus, leidžiančius jai verstis trenerės veikla. Tad apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekiant užkardyti bet kokios galimos turtinės žalos atsiradimą. Pažymėtina, jog dėl apelianto teiginių, kad sporto klubas ir jo veikla priklauso sutuoktiniams bendrąja jungtine nuosavybe, šioje bylos stadijoje nebus pasisakoma, kadangi pirmosios instancijos teismas šį klausimą nagrinėja spręsdamas bylą iš esmės, o ne laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procese.
16. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys į tai, jog apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių negali teikti nepilnamečiams vaikams išlaikymo, kadangi buvo apribotos galimybės apeliantui generuoti pajamas iš sporto klubo veiklos. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, kad apskritai teikė savo nepilnamečiams vaikams išlaikymą ir būtent pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės lėmė pasikeitusią finansinę situaciją, dėl kurios materialinis vaikų išlaikymas tapo apsunkintas. Todėl tiek 700 Eur vertės piniginių lėšų areštas, kurio apeliantas atskiruoju skundu neginčija, tiek draudimas dalyvauti sporto klubo sudaromuose sandoriuose, tiek įpareigojimas perduoti prisijungimo duomenis prie klubo paskyros ieškovei, apeliacinės instancijos teismo vertinimu nagrinėjamos bylos kontekste nėra perteklinės laikinosios apsaugos priemonės. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog jos yra būtinos ne tik siekiant išvengti galimos turtinės žalos atsiradimo rizikos, bet ir apsaugoti ieškovės bei šalių nepilnamečius vaikus, kuriuos šiuo metu išlaiko ieškovė, o atsakovas duomenų apie teikiamą ar teiktą materialinį išlaikymą nepateikė.
17. Apeliantas atskirajame skunde taip pat ginčija kitas jo atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – draudimą disponuoti patalpomis, kuriose įsikūręs ginčo sporto klubas. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog šios laikinosios apsaugos priemonės, t. y. disponavimo patalpomis draudimas, pritaikytas 2025 m. kovo 31 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2025 m. balandžio 8 d. Šios nutarties apeliantas tuo metu neginčijo, savo teise pateikti atskirąjį skundą nesutikdamas su nutartimi nepasinaudojo. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nors apeliantas ir nesutinka su draudimu disponuoti patalpomis, tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismas neperžengdamas bylos nagrinėjimo ribų plačiau dėl šių apelianto argumentų nepasisako.
18. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas taip pat nepasisako, įvertinęs, jog šie klausimai spręstini pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą iš esmės. Priešingu atveju apeliacinė instancija pakeistų pirmąją instanciją, o tai neatitiktų instancinės teismų sistemos paskirties.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsakovo S. B. atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.