Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2016 m. rugpjūčio 12 d.

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Laimondas Noreika, sekretoriaujant L. B. ir R. G., dalyvaujant prokurorams O. M., O. D. ir A. F., gynėjui advokatui E. R., nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. M., viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1993-01-18 Marijampolės sav., Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis „(duomenys neskelbtini)“ operatoriumi, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 138 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

Nustatė:

M. L. nesunkiai sutrikdė sveikatą: 2016-01-04 apie 05.00 val. V. G. priklausančiame sodo namelyje, esančiame (duomenys neskelbtini), pobūvio metu įvykusio konflikto metu, tyčia kumščiu sudavė A. M. į veido sritį, padarydamas apatinio žandikaulio abipusį lūžimą dešinėje kaklelio srityje, kairėje 5-o danties srityje, dėl ko buvo pašalinti du dantys iš lūžio linijos, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė A. M. sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Tokiu būdu, kaltinamajam pilnai pripažinus savo kaltę ir ištirtų įrodymų pagrindu, teismas konstatuoja, kad M. L. kaltė pilnai ir neginčytinai įrodyta. Neginčijamai įrodyta, jog jis 2016-01-04 mušdamas nesunkiai sutrikdė A. M. sveikatą ir ši jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., požymius.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog prisipažįsta ir gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis anksčiau neteistas (b.l.80), turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą (b.l.81-82), charakterizuojamas tik teigiamai (b.l.87,89), šiuo metu yra dirbantis, atlikęs nuolatinę pradinę privalomąją karo tarnybą Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos batalione, iš dalies atlygino padarytą žalą. Atsižvelgus į tai, yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kaltinamasis išreiškė nuoširdų gailestį dėl padarytos nusikalstamos veikos, pripažino ją padaręs, nukentėjusiojo atsiprašė.

Kaltinamasis ir jo gynėjas prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamasis ir jo gynėjas laiduotoju prašo skirti L. L.. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, apibūdinančios nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką. Pagal šias sąlygas asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 1–4 punktuose nurodytos sąlygos. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės bylos Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog L. L. yra kaltinamojo motina, nėra teista (b.l.198), nebausta administracine tvarka (b.l.199), charakterizuojama teigiamai (b.l.204).

Laiduotoja paaiškino, kad ji turi teigiamą įtaką kaltinamajam, kaltinamasis jos klauso, jų santykiai yra tvirti.

Teismas, vertindamas aukščiau paminėtas aplinkybes, daro išvadą, kad yra visuma sąlygų, numatytų BK 40 str., leidžiančių atleisti M. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neskiriant piniginio užstato, perduodant M. L. pagal laidavimą laiduotojai L. L. 1 ( vienerių) metų laikotarpiui.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. M. pateikė ieškinį kaltinamajam dėl 2570 Eur turtinės žalos atlyginimo. Teismui pateikti duomenys, jog kaltinamasis nukentėjusiajam atlygino 500 Eur (b.l.201). Ieškinys dėl turtinės žalos likusiai nesumokėtai sumai yra įrodytas, pagrindas ir dydis nustatyti analizuojant kaltinamojo kaltės įrodymus, kaltinamojo civilinio ieškinio pripažinimu, todėl vadovaujantis BPK 109 str. CK 6.263 str. 6.264 str., tenkintinas ir 2070 Eur turtinės žalos atlyginimas priteistinas iš kaltinamojo.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. M. pareiškė ieškinį dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, šios žalos atsiradimą grindžia tuo, jog dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patyrė daug nepatogumų, teko ir teks iškęsti daug skausmingų ilgai trunkančių ir brangių procedūrų, patiria didelį diskomfortą apsunkintą bendravimą su aplinkiniais, nepatogumus bei nerimą ir baimę dėl sveikatos ateityje. Pabrėžtina, kad kiekvienas asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kai ji padaryta dėl nusikalstamos veikos, todėl nukentėjusiosios ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra tenkintinas (LR CK 6.250 str.2d., BPK 109 str.). Pagal LR CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (LR CK 6.250 str. 2d.). Pagal susiformavusią teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamosios bylos Nr. 2K-585/2006, 2K-136/2008, Nr. 2K-106/2008), už nesunkų kūno sužalojimą padarant LR BK 138 str. numatytą nusikalstamą veiką, kai sulaužomi kaulai arba kaulas, paprastai nustatomas neturtinės žalos dydis sudaro apie 300-500 Eur. Kolegija taip pat pažymi, kad teismų praktikoje kartais nustatomas ir didesnis neturtinės žalos dydis netgi iki 3000 Eur tačiau tik tokiais atvejais, kai nusikaltimo pasekmės būna tokios, kaip potrauminis sindromas, sumažėjęs darbingumas, nustatyta invalidumo grupė. Teismui nekyla abejonių, kad dėl šios nusikalstamos kaltinamojo veikos nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, tačiau įvertinus M. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos sunkumą bei nusikalstamais veiksmais padarytos žalos pasekmes bei atsižvelgdama į sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus, o taip pat į susiklosčiusią teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimu, šiuo konkrečiu atveju atlygintinos neturtinės žalos dydis, vadovaujantis įstatymu ir teismų praktikos patirtimi, nustatytinas 1200 Eur.

Civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškusi patikslintą civilinį ieškinį dėl A. M. gydymo išlaidų atlyginimo 945,19 Eur sumai. Kaltinamasis pateikė duomenis, jog yra jau atlyginęs 250 Eur padarytos žalos (b.l.203). Kauno teritorinės liginių kasos byloje pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas, priteisiant likusią 695,19 Eur. Teismas nustatė, kad kaltinamojo kaltais veiksmais nukentėjusysis buvo sužalotas ir jo gydymui valstybės įgaliota institucija patyrė nurodytas išlaidas. Jos įrodytos rašytiniais įrodymais( b.l.149), ieškinio dalykas ir pagrindas nustatyti ir įrodyti analizuojant kaltinamojo kaltės įrodymus. Todėl iš kaltinamojo Kauno teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 695,19 Eur suma (LR BPK 115str.).

Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius pareiškęs patikslintą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo 718,45 Eur sumai. Kaltinamasis pateikė duomenis, jog yra jau atlyginęs 249 Eur padarytos žalos (b.l.202). Pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas, priteisiant likusią 469,45 Eur. Teismas nustatė, kad kaltinamojo kaltais veiksmais nukentėjusysis buvo sužalotas ir valstybės įgaliota institucija patyrė nurodytas išlaidas, mokėdama nukentėjusiajam ligos pašalpą. Išlaidos įrodytos rašytiniais įrodymais ( b.l.139-144), ieškinio dalykas ir pagrindas nustatyti ir įrodyti analizuojant kaltinamojo kaltės įrodymus. Todėl iš kaltinamojo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus naudai priteistina 469,45 Eur suma (LR BPK 115str.).

2016-04-14 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. M. reikalavimu civilinio ieškinio užtikrinimui buvo laikinai apribotos kaltinamojo M. L., teises į jam priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant M. L. jį bet kokiu būdu perleisti kitiems asmenims, taip pat įkeisti, tačiau paliekant M. L. jį saugoti ir naudotis, o jo nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose 7500,00 EUR sumai, iš viso areštuojant turto 7500,00 EUR sumai, šešių mėnesių laikotarpiui. Iki nuosprendžio įvykdymo dalyje dėl civilinio ieškinio šis apribojimas paliktinas galioti, tačiau mažintina jo apimtis A. M. civilinio ieškinio patenkinimo ribose.

Kaltinamasis teismo posėdžio metu prašė ieškovams priteistos tiek turtinės, tiek neturtinės žalos mokėjimą išdėstyti 2 metų laikotarpiui. Išaiškintina, jog baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio atlyginimo vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK), todėl prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo nagrinėjamas, vadovaujantis šio kodekso normomis. CPK 284 str. 1 d. nuostatos suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką šios kategorijos bylose teismui suteikta teise nustatyti skolininkui lengvatinį terminą prievolei įvykdyti siekiama užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik išimtiniais atvejais, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių. Teismas, siekdamas užtikrinti nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų interesus, jų teisėtus lūkesčius, pripažįsta, jog nėra pagrindo jam priteistos žalos mokėjimą išdėstyti dalimis, nes patenkinus tokį civilinio atsakovo prašymą, žalos išieškojimas faktiškai būtų stabdomas ir tokiu būdu būtų pažeistos nukentėjusiųjų teisės, galimai mokėjimo išdėstymas turėtų didelės įtakos jo finansinei padėčiai, ir vien civiliniam atsakovui palankių sąlygų atlyginant neturtinės žalos likusios dalies sudarymas pažeistų nukentėjusiojo turtinius interesus, ypatingai atkreipus dėmesį, jog nukentėjusiajam priteista turtinė žala bus naudojama sveikatos problemoms spręsti. Pažymėtina, kad civilinis atsakovas gali susitarti su civiliniais ieškovais dėl mokėtinos žalos išdėstymo, tokiu būdu mažinant priverstinio vykdymo neigiamas pasekmes.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301-305 str., 307 str., teismas

nusprendžia:

M. L. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą pagal laidavimą be užstato vieneriems metams ir perduoti laiduotojos L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn.

Baudžiamąją bylą Nr. 1-220-416/2016 nutraukti.

Civilinius ieškinius tenkinti dsalinai.

Priteisti iš kaltinamojo M. L. civiliniam ieškovui A. M. 2070,00 Eur (du tūkstančius septyniasdešimt eurų) nusikaltimu padarytai turtinei žalai ir 1200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš kaltinamojo M. L. civiliniam ieškovui Kauno teritorinei ligonių kasai 695,19 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt penkis eurus 19 ct) turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš kaltinamojo M. L. civiliniam ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui 469,45 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt devynis eurus 45 ct) turtinei žalai atlyginti.

M. L. atžvilgiu taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą (2016-04-14 Turto arešto akto Nr. TA2-16-041856) iki nuosprendžio įvykdymo dalyje dėl A. M. civilinio ieškinio palikti galioti, pakeičiant areštuotino turto sumą ir nurodant, jog laikinai apribotos M. L., teises į jam priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 3270,00 Eur sumai.

Kardomąją priemonę - karinio dalinio vadovybės stebėjimą - panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.