Kauno apylinkės teismo nutarimas

nedalyvaujant institucijos, suraišiusios protokolą - Kauno teritorinės muitinės - atstovui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ Jonavos terminalo direktoriumi, gyvenančio(duomenys neskelbtini), nebausto administracine tvarka, administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018-02-15 Kauno teritorinėje muitinėje patikrinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės sandėlio Nr. KR0532 2017 m. IV ketvirčio prekių apyvartos ataskaitoje pateiktus duomenis nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Jonavos terminalo direktorius S. K., būdamas atsakingas už muitinės sandėlyje Nr. KR0532 (muitinės sandėlio steigimo leidimo Nr. LT16009, įmonės kodas 110600222, adresas Pramonės g. 38/Jonalaukio g. 1, Jonava) laikomų prekių apskaitos tvarkymą (įgaliotas 2016-11-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus įsakymu Nr. V-24), per nustatytą terminą neįtraukė į muitinės sandėlio Nr. KR0532 apskaitą muitinio sandėliavimo procedūrai elektroninėje importo deklaracijoje Nr. 17LTKR1000IM081E19 (2017-12-29) deklaruotų prekių – dyzeliniai degalai (DT-Z-K5) rūšis F, kurių sudėtyje esanti siera sudaro ne daugiau kaip 0,001% masės, KN kodas 2710194390, bruto masė 526378 kg, neto masė 526378 kg. Tokiais savo veiksmais S. K., būdamas atsakingas už muitinės sandėlyje laikomų prekių apskaitos tvarkymą, per nustatytą terminą neįtraukdamas importo deklaracijoje 17LTKR1000IM081E19 (2017-12-29) muitinio sandėliavimo procedūrai deklaruotų prekių į muitinės sandėlio apskaitą, pažeidė 2013-10-09 Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, nustatančio Sąjungos muitinės kodeksą, 214 straipsnio 1 dalį, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2011-12-29 įsakymu Nr. 1B-764 patvirtintų Muitinės prižiūrimose prekių saugojimo vietose laikomų prekių apskaitos, tvarkymo ir apyvartos ataskaitos pildymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 13.1.1 punktą, 2016-11-29 Muitinės sandėlio aptarnavimo sutarties Nr. 6B-97 (toliau – Sutartis) 2.6. punktą ir tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 215 straipsnio 3 dalyje.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas S. K. pripažino savo kaltę. Nurodė, kad pagal sutartį su muitine prekės į apskaitą turi būti įtrauktos tą pačią dieną kai gaunamos. Dyzelinis kuras buvo gautas sandėliavimui 2017-12-29, tą pačią dieną, kaip ir priklauso jis buvo įtrauktas į apskaitą, buvo sutvarkyti visi pajamavimo dokumentai. Per neapdairumą kuras nebuvo atžymėtas muitinės sandėlio apskaitos programoje „Avilda“. Grįžus į darbą kitą darbo dieną, tai yra po naujųjų metų, jis asmeniškai pastebėjo, jog deklaracija nėra įtraukta į „Avilda“ programą, todėl tą pačią dieną ją įtraukė, nurodydamas faktinę įtraukimo datą, kadangi sistema atbulinėm datom to padaryti neleidžia. Vėliau muitinė atlikusi patikrinimą, pastebėjo netikslumus, ir su muitinės leidimu buvo pataisyta sistemoje „Avilda“ atžyma.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusižengimo kvalifikavimo

ANK 215 straipsnio 3 dalis numato atsakomybę už prekių laikymo, apdorojimo arba perdirbimo, pirkimo arba pardavimo laisvojoje zonoje, laisvuosiuose sandėliuose, muitinės sandėliuose, laikinojo saugojimo vietose ir neapmuitinamose parduotuvėse susijusios apskaitos tvarkos nesilaikymą ir numato baudą nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių eurų.

Ši norma yra blanketinė ir nukreipia į 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 214 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad išskyrus tranzito procedūros taikymo atvejus arba atvejus, kai numatyta kitaip, leidimo turėtojas, muitinės procedūros vykdytojas ir visi asmenys, besiverčiantys veikla, susijusia su prekių saugojimu, apdorojimu arba perdirbimu, arba prekių pardavimu arba pirkimu laisvosiose zonose, tvarko atitinkamus apskaitos registrus laikydamiesi muitinės nustatytos tvarkos. Apskaitos registrai turi būti tvarkomi taip, kad naudodamasi juose registruojama informacija ir duomenimis muitinė galėtų prižiūrėti, kaip atliekama atitinkama procedūra ir, visų pirma, identifikuoti prekes, kurioms ta procedūra įforminta, jų muitinį statusą ir gabenimo operacijas. Aukščiau minėtų Taisyklių 13 ir 13.1.1 punktai nustato, kad prekės turi būti įtrauktos į apskaitą, tvarkomą vadovaujantis Taisyklėmis, tuo metu, kai jos fiziškai padedamos į A, C ar D tipo muitinės sandėlį. Sutarties, sudarytos tarp Kauno teritorinės muitinės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2.6 punktas taip pat numato, kad muitinės sandėlio savininkas prekes įsipareigoja įtraukti į apskaitą tuoj pat, kai jos fiziškai padedamos į muitinės sandėlį, bet ne vėliau nei tos dienos, kurią įforminta procedūra, muitinės sandėlio darbo laiko pabaigos. Taigi iš aptarto teisinio reguliavimo ir 2018-02-15 supaprastintos patikrinimo ataskaitos Nr. 8KM180001P matyti, kad muitinės procedūrai numatyta apskaitos rūšis – naudojamas UAB „Avilda“ programinis paketas „Muitinės sandėlis“, todėl šiame programiniame pakete esantys duomenys vertintini kaip apskaitos dokumentai.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad S. K., būdamas atsakingas už muitinės sandėlyje Nr. KR0532 laikomų prekių apskaitos tvarkymą (įgaliotas 2016-11-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus įsakymu Nr. V-24), iki muitinės sandėlio darbo laiko pabaigos neįtraukė importo deklaracijoje 17LTKR1000IM081E19 muitinio sandėliavimo procedūrai deklaruotų prekių į muitinės sandėlio apskaitą. Be S. K. paaiškinimų, jo kaltę įrodo: administracinio nusižengimo protokolas Nr. MD-KM00-ANR_P-107-2018, kuriame yra užfiksuotos visos esminės padaryto nusižengimo aplinkybės, tarnybinis pranešimas, 2018-02-15 supaprastinto patikrinimo ataskaitoje Nr. 8KM180001P užfiksuoti duomenys, muitinės sandėlio apyvartos ataskaita ir lydimieji dokumentai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ Jonavos terminalo direktorius S. K. rašytinis paaiškinimas bei kita byloje surinkta medžiaga.

Nustatyta, kad 2017-12-29 prekės nebuvo įtrauktos tik į apskaitos programą „Avilda“. Į terminalo apskaitą jos buvo įtrauktos tą pačią dieną, savalaikiai buvo sutvarkyti visi pajamavimo dokumentai. Be kita ko, pats atsakomybėn traukiamas asmuo pastebėjęs klaidą, iš karto prekes įtraukė į programą „Avilda“ (2018-01-02). Jokių kitų pažeidimų S. K. veikoje nebuvo nustatyta. Tad reali žala įstatymo saugomoms vertybėms nebuvo padaryta. Konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl pažeidimo sudėties požymių S. K. veikoje buvimo, svarbi ta aplinkybė, kad ANK 215 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis yra formali. Taigi, pasekmės šiuo atveju nėra būtinas nusižengimo sudėties objektyvusis požymis, ir S. K. veikoje esant įrodytam būtinajam objektyviam sudėties požymiui – veikai (muitinės sandėlio apskaitos tvarkos pažeidimas), tai laikytina aplinkybe, leidžiančia jo veiką kvalifikuoti pagal ANK 215 str. 3 d. Ta aplinkybė, jog prekės buvo apskaitytos ir užpajamuotos pačioje įmonėje, neatleidžia nuo pareigos tinkamai tvarkyti apskaitos registrus. Taigi, nagrinėjamu atveju neatsargi kaltės forma pažeidimo atžvilgiu ir pasekmių nebuvimas nepanaikina S. K. veikos neteisėtumo, tačiau į šias aplinkybes atsižvelgtina individualizuojant skiriamą nuobaudą.

Nagrinėjamoje byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad S. K., būdamas atsakingas už muitinės sandėlyje laikomų prekių apskaitos tvarkymą, per nustatytą terminą neįtraukdamas importo deklaracijoje 17LTKR1000IM081E19 muitinio sandėliavimo procedūrai deklaruotų prekių į muitinės sandėlio apskaitą, pažeidė 2013-10-09 Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 214 straipsnio 1 dalį, Taisyklių 13.1.1 punktą, Sutarties 2.6 punktą. S. K. veika pagal požymius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 215 straipsnio 3 dalyje kvalifikuota tinkamai.

Dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius nusižengimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013).

Pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog administracinė nuobauda, skiriant švelnesnę nei sankcijoje numatyta administracinę nuobaudą, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą (2017-03-09 Kauno apygardos teismo nutartis Nr. ATP-198-579/2017).

S. K. pripažino nusižengimo padarymo faktines aplinkybes, gailisi ir tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Byloje nėra duomenų, kad S. K. anksčiau būtų pažeidęs ANK 215 straipsnio nuostatas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Padarytas nusižengimo pobūdis yra formalus, nėra labai pavojingas, žalos ar kitų nuostolių nei valstybei, nei privatiems asmenims nėra padaryta, be to, nusižengimas nebuvo padarytas piktybiškai. Šis administracinis nusižengimas vertintinas kaip neatsargus, padarytas dėl nerūpestingumo. Taigi atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas daro išvadą, kad S. K. paskyrus mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai – atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, 215 straipsnio 3 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

nutarė:

S. K. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 215 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, skirti jam 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo bylos numerį ir įmokos kodą 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje; LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per 40 dienų nustatytą terminą, taip pat jeigu baudos dalis nesumokama laiku pagal jos mokėjimo išdėstymo tvarką ir baudos mokėjimas dalimis nutraukiamas, nutarimas skirti baudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai CPK nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.