Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Vailionienė, sekretoriaujant Rūtai Stanulienei, dalyvaujant institucijos, surašiusios protokolą, atstovei Redai Gervelytei, administracinėn atsa­ko­my­bėn traukiamam asmeniui, jo atstovui advokatui Mariui Monkevičiui, vertėjai Danutei Jurčienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ruso, Lietuvos Res­pub­likos pi­liečio, vedusio, aukštojo išsilavinimo, dirbančio pagal verslo liudijimą, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administraci­nio tei­sės pažei­di­­mo bylą, kurioje jam surašytas admi­nis­t­ra­­ci­­nio teisės pažei­dimo protokolas pagal Lietuvos Respub­li­kos administracinių teisės pažeidimų kodek­­so (toliau – ATPK) 209⁷ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R. 2013 m. lapkričio 14 d. 21 val. 30 min., kelyje Nr. 135, Lazdijai–Seinai, 9 kilometre, vykdamas kaip keleivis automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuprinėje gabeno ir muitinės pareigūnų pareikalavimu nedeklaravo grynųjų pinigų: 210 zlotų – 4 vnt. 50 PLN banknotų; 1 vnt. 10 PLN banknotą; 5 088 dolerių – 47 vnt. 100 USD banknotų, 7 vnt. 50 USD bank­no­tų, 1 vnt. 20 USD bank­notą, 3 vnt. 5 USD bank­no­tų, 3 vnt. 1 USD banknotų; 9 385 eurų – 8 vnt. 500 EUR banknotų, 105 vnt. 50 EUR banknotų, 4 vnt. 20 EUR banknotų, 5 vnt. 10 EUR bank­notų, 1 vnt. 5 EUR banknotą, tuo pažeisda­mas Lie­tu­vos Res­­pub­li­kos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punkto, nustatančio, kad grynųjų pinigų sumos dekla­ruo­jamos muitinės parei­kalavimu, kai asmuo į kitas Euro­pos Sąjungos valstybes nares iš Lietuvos Respublikos išveža ir iš kitų Europos Sąjungos vals­ty­bių narių į Lietuvos Respubliką įveža ar į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ir iš kitų Euro­pos Sąjungos valstybių narių gabena grynuosius pinigus, kurių vienkartinė suma viršija 10 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, reikalavimus.

V. R. paaiškino, kad 2013-11-14 vakare vyko į Lenkiją ir su savimi vežėsi 210 zlotų, 5 088 dolerių ir 9 385 eurų. Kadangi buvo pavargęs visą kelią nuo Vilniaus iki Lazdijų r. Akmenių k. miegojo. Kai sustabdė muitinės ir policijos pareigūnai ir paklausė ar neveža deklaruotinų prekių, gerai neatsibudęs pasakė, kad neveža. Atlikę patikrinimą pareigūnai kuprinėje surado pinigus ir tada jis prisiminė, kad juos vežasi. 5 088 dolerių jam buvo davusi I. M., kad nuvežtų į Lenkiją ir grąžintų jos skolą. Deklaracija, jo paaiškinimas ir administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašyti vienu metu, t. y. rašant administracinio teisės pažeidimo protokolą 2013 m. lapkričio 15 d.

Liudytoja L. Č. patvirtino, kad dalyvavo sustabdant automobilį „Mercedes Benz“, paklausė, ar kaip keleivis juo vykęs V. R. turi pinigų ar kitų daiktų, kurie privalo būti deklaruoti, o jam atsakius, kad tokių daiktų neturi, kartu su muitinės pareigūnais buvę ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai pradėjo patikrinimą, kurio metu V. R. kuprinėje rasti pinigai. V. R. prieš patikrinimą nebuvo pareikalauta raštu užpildyti grynųjų pinigų deklaraciją (b. l. 62,63). L. R. V., A. J., V. B. patvirtino, kad kaip muitinės pareigūnai dalyvavo stabdant tam tikrus automobilius ir tikrinant deklaruojamas prekes, sustabdžius reikalingą automobilį patikrinimą pradėdavo ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai, todėl detalių dėl deklaracijos pateikimo nežino (b. l. 62). Liudytoja I. M. patvirtino, kad ji buvo davusi V. R. apie 5 000 JAV dolerių, kuriuos šis turėjo nuvežti į Lenkiją, kur ji buvo likusi skolinga už pirktas prekes (b. l. 80).

Administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 3KMC804358 (b. l. 1-2), daiktų ir doku­men­tų paėmimo protokolas (b. l. 3-4), Muitinės pareigūnės L. Č. tarnybinis pranešimas (b. l. 5), fotonuotraukos (b. l. 9-34) patvirtina tą aplinkybę, kad pas V. R. buvo rasti grynieji pinigai, kurie pagal kasos pajamų orderius (b. l. 36) perduoti saugoti Muitinės departa­men­tui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir patvirtina, kad pas V. R. rasta 210 zlotų, 9 385 eurų ir 5 088 dolerių (viso – 13223,50 eurų). Iš grynų­jų pinigų deklaravimo formos (b. l. 35) matyti, kad joje pinigai nedeklaruoti, deklaracijoje nurodyta jos užpildymo data – 2013-11-14. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo patvirtino, kad pareigūnams paklausus apie deklaruotinas prekes jis žodžiu pasakė, kad tokių neveža. Šiais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad V. R. su savimi vežė vienkartinę sumą, viršijančią 10 000 eurų.

Šiame kontekste pažymėtina, kad Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad grynųjų pinigų sumos deklaruojamos – muitinės pareikalavimu, kai asmuo į kitas Europos Sąjungos valstybes nares iš Lietuvos Respublikos išveža ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių į Lietuvos Respubliką įveža ar į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių gabena grynuosius pinigus, kurių vienkartinė suma viršija 10 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta. 2011 m. liepos 1 d. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos generalinio direktoriaus įsakymu Nr.1B-372 patvirtintos ,,Iš Europos Sąjungos valstybių narių į Lietuvos Respubliką, iš Lietuvos Respublikos ir per ją į kitas Europos Sąjungos valstybes nares gabenamų grynųjų pinigų deklaravimo ir kilmės kontrolės taisyklės“ (toliau – Taisyklės), kurių 6 punkte nustatyta, kad pagal rizikos požymius ar turimą informaciją apie galimus teisės aktų pažeidimus pasirinktas tikrinti asmuo, atvykstantis į Lietuvos Respubliką iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės arba išvykstantis iš Lietuvos Respublikos į kitą Europos Sąjungos valstybę narę, kontrolę vykdančiam muitinės pareigūnui pareikalavus, privalo raštu, pateikdamas užpildytą ir pasirašytą Grynųjų pinigų deklaraciją (pateiktą tikrinimą atliekančio muitinės pareigūno), deklaruoti gabenamą 10 000 eurų (arba ją atitinkančią sumą kita valiuta pagal oficialų Lietuvos banko tikrinimo dienos nustatytą euro ir kitos valiutos kursą) viršijančią vienkartinę grynųjų pinigų sumą; šių Taisyklių 7 punkte nustatyta, kad ši deklaracija pildoma vadovaujantis Grynųjų pinigų deklaracijos pildymo ir muitinio įforminimo instrukcija, patvirtinta Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1B-891 (toliau – Instrukcija). Iš šios Instrukcijos 4, 9.11, 11 punktų reikalavimų analizės matyti, kad tikrinamam asmeniui privalo būti sudaryta galimybė pateikti deklaraciją raštu; Taisyklių 8 punkte nurodyta, kad kontrolę vykdantys muitinės pareigūnai, tik priėmę ir įforminę tikrinamo asmens pateiktą Grynųjų pinigų deklaraciją arba tikrinamam asmeniui atsisakius deklaruoti grynuosius pinigus, kilus pagrįstiems įtarimams dėl tikrinamo asmens pateiktos informacijos tikrumo bei esant kitiems rizikos požymiams, teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę atlikti asmens (kitų kartu vykstančių asmenų) apžiūrą ir transporto priemonės bei gabenamų prekių ar asmeninių daiktų fizinį tikrinimą. Tikrinamo asmens (kitų kartu vykstančių asmenų) apžiūra atliekama artimiausiame muitinės poste, turinčiame asmens apžiūrai atlikti skirtas patalpas. Aiškindamas šių teisės aktų turinį 2014 m. kovo 10 d. nutartyje Nr. ATP-193-658/2014 Kauno apygardos teismas nurodė, kad asmens žodinis deklaravimas pripažintinas pakankamu šių norminių aktų nuostatų įvykdymu, vadinasi, po to, kai paklaustas pareigūnų V. R. žodžiu atsakė, kad deklaruotinų daiktų neveža, spręstina, kad jis anksčiau aptarta tvarka nedeklaravo gabenamų 10 000 eurų viršijančią vienkartinę grynųjų pinigų sumą.

Įvertinus tai pripažintina, kad V. R. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 209⁷ straipsnio 1 dalyje.

Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant nuobaudą atsižvelgtina į pažeidėjo asme­­ny­­bę (duomenų apie teistumą ar baustumą nėra), į jo šeiminę padėtį (vedęs, išlaiko du nepilnamečius vaikus), pažeidimas tyčinis, sunkių pasekmių nesukėlė, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl jam skirtina minimali sankcijoje nustatyta bauda, nes anksčiau aptarti duomenys leidžia spręsti, kad ji bus pakankama, kad būtų pasiekti nuobaudų tikslai – nubausti jį, auklė­ti, kad jis laikytųsi įstatymų (ATPK 20 straips­nis).

ATPK 209⁷ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad toks pažeidimas užtraukia baudą su grynųjų pinigų konfiskavimu ar be konfiskavimo. Liudytojos I. M. parodymais, administracinėn atsakomybė traukiamo asmens paaiškinimais, kasos pajamų orderiu Nr. 11883 nustatyta, kad 5 088 JAV doleriai priklauso I. M.. Remiantis ATPK 26 straipsnio 1 dalimi, dėl ATPK 209⁷ straipsnyje padarytų pažeidimų, gali būti konfiskuojami tik daiktai ir pajamos, kurios yra pažeidėjo nuosavybė, o nustačius, kad 5 088 JAV doleriai priklauso I. M., jie nekonfiskuotini ir grąžintini savininkei. Sprendžiant klausimą dėl 210 zlotų ir 9 385 eurų, priklausančių administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, konfiskavimo, sutiktina su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo advokato Mariaus Monkevičiaus išsakytais argumentais, kad remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 12 d. nutartyje Nr. 2AT-19-2014 suformuotais grynųjų pinigų konfiskavimo, tokio pobūdžio bylose, kriterijais, grynųjų pinigų konfiskavimas šiuo atveju pažeistų proporcingumo principą, nes byloje nėra jokių duomenų, kad pinigai gauti iš nusikalstamų veikų ar skirti daryti tokias veikas. Pažyma patvirtina, kad V. R. savarankiškai dirba nuo 2009 metų, jis nurodo, kad tai jo uždirbti pinigai, vien tik tyčinis pinigų nedeklaravimas nesant kitų duomenų, negali būti interpretuojamas kaip rodantis tikslą plauti pinigus, nes tokia išvada gali būti daroma tik remiantis konkrečiais ją patvirtinančiais duomenimis, nes teismas negali vadovautis vien abejonėmis ar prielaidomis dėl eventualių pinigų nedeklaravimo motyvų, iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų matyti, kad jis pinigų nedeklaravo dėl nežinojimo. Įvertinus tai, konfiskavimas netaikytinas. Grynieji pinigai – 210 zlotų, 9 385 eurų, saugomi Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministe­ri­jos sąskaitoje LT807230000000120020, esančioje UAB Medicinos bankas, grąžintini V. R.. 5 088 JAV dolerių, saugomi Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministe­ri­jos sąskaitoje LT807230000000120020, esančioje UAB Medicinos bankas, grąžintini I. M..

Vadovaudamasi ATPK 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėja

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. R. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 209⁷ straipsnio 1 dalyje ir nubausti 1 000 (vieno tūkstančio litų) bauda be grynųjų pinigų konfiskavimo.

Grynuosius pinigus – 210 zlotų, 9 385 eurų grąžinti V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 5 088 JAV dolerių - I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nutarimui įsiteisėjus.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietu­­vos Respublikos finansų ministe­rijos į biu­džeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, arba į sąskaitą Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, arba į sąskaitą Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią DNB banke, įmokos pavadinimas – administracinė bauda, įmokos kodas – 6097, o apskundus nu­ta­ri­mą – ne vėliau kaip per keturias­de­šimt dienų nuo pra­nešimo apie skundo nepa­ten­kinimą dienos. Pa­skirtą baudą galima sumokėti bet kuria­me banke, Lietuvos pašto skyriuje ar „Perlo“ ter­minale. At­si­žvelgdamas į as­mens turtinę padė­tį, kitas reikš­min­­gas aplinkybes, asmens rašy­ti­niu prašymu or­ga­nas (pareigūnas) ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nu­tarimo priėmimo dienos gali pa­skirtos baudos mo­kėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų. Asmuo, kuriam paskirtos baudos mo­kėjimas iš­dės­ty­tas per tam tikrą lai­kotarpį, jeigu pasunkėja jo ma­terialinė padėtis ar yra kitų reikš­mingų ap­lin­ky­bių, gali kreiptis į nu­tarimą priėmusį organą dėl ne­­sumokėtos baudos dalies, ne ma­žesnės kaip aš­tuo­ni šimtai litų, pa­kei­timo nemokamais viešaisiais dar­bais. Jeigu pažeidė­jas nesu­mo­ka baudos per nu­rodytą terminą, nuta­ri­mas skirti baudą siunčiamas ants­to­liui vykdyti. Baudą iš­ieš­kant ants­to­liui priverstiniu būdu, pa­žei­dė­jas taip pat turi atlyginti ir vyk­dy­mo išlaidas.