Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal antstolio S. V. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-1718-887/2017 pagal pareiškėjo antstolio S. V. prašymą suinteresuotiems asmenims UAB „SB lizingas“, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas pateikė prašymą vykdomojoje byloje Nr. 0127/15/01816 pakeisti mirusį skolininką D. B. skolininko turtą paveldėjusia Lietuvos valstybe. Nurodė, kad apie mirusio skolininko skolas paveldėtojui buvo išviešinta iki jo mirties ir po jo mirties valstybės valdomame vykdomųjų bylų registre, siunčiant registruotą laišką skolininko paskutinės gyvenamosios vietos adresu ir 2016 m. balandžio 11 d. informuojant notarą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 27 d. nutartimi pareiškėjo prašymą atmetė.Nustatė, kad apie skolininko mirtį antstoliui galimai tapo žinoma 2015 m. gruodžio 9 d., grįžus skolininkui siųstiems dokumentams, kuriuose nurodyta, kad „gavėjas numirė prieš mėnesį laiko“. Vykdomojoje byloje nebuvo duomenų, kad per įstatymo nustatytą trijų mėnesių laikotarpį antstolis būtų informavęs apie skolininko įsiskolinimą paveldėtoją – valstybę, ar būtų pranešta notarui, ar būtų išviešinta viešuose registruose skolininko turto areštas. Antstolis po skolininko mirties praėjus 5 mėnesiams patvarkymu informavo išieškotoją ir Alytaus rajono 3-ąjį notaro biurą apie mirusiojo skolininko įsiskolinimą. Nei vykdomojoje byloje, nei civilinėje byloje nebuvo duomenų, kad kreditorė pareiškė reikalavimą per nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos. Nenustatė, kad palikėjo kreditorė pasinaudojo galimybe pratęsti trijų mėnesių terminą. Tokiu būdu įpėdinei per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos nebuvo žinoma apie palikėjo kreditorę ir jos reikalavimą.

III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, pareiškėjo prašymą patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Nurodo, kad nėra kreditorių reikalavimo išviešinimo būdų baigtinio sąrašo, todėl bet koks skolos išviešinimas traktuojamas kaip tinkamas būdas informuoti paveldėtoją apie esamas palikėjo skolas. Apie mirusio skolininko skolas valstybei buvo išviešinta per valstybės valdomus dokumentus, t.y. valstybės valdomą antstolių informacinę sistemą. Po skolininko mirties duomenys apie skolą buvo palaikomi. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad duomenų apie mirusio asmens skolą valstybė neturėjo. Antstolis skolą išviešino ir kitomis priemonėmis: siuntė korespondenciją skolininko paskutinės gyvenamosios vietos adresu, 2016 m. balandžio 11 d. informavo notarą, susirašinėjo su Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau tekste – VMI).

Lietuvos Respublika, atstovaujama VMI, atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Teismas teisingai nurodė, kad nėra duomenų, jog antstolis ar išieškotoja, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytų procedūrų, informavo įpėdinę ­– valstybę atstovaujančią instituciją – ar pranešė notarui, ar esantį reikalavimą išviešino viešuose registruose. Antstolis neatliko jokių aktyvių veiksmų per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus. Antstolis nepagrįstai įpėdinei perkelia pareigą tikrinti viešųjų registrų duomenis bei vykdomųjų bylų registrą apie skolininko skolas. Tokia pareiga nustatyta kreditoriui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė vykdomojoje byloje mirusį skolininką pakeisti palikimą priėmusia Lietuvos Respublikos valstybe. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

Dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje

Teisių perėmimas yra galimas bet kurioje proceso stadijoje, taip pat ir vykdymo procese (CPK 48 straipsnio 1 dalis). CPK 596 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Pagal CK 5.62 straipsnio 1 dalį, paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo (2, 3 punktai).Iš vykdomosios bylos Nr. 0127/15/01816 matyti, kad 2015 m. gruodžio 7 d. patvarkymu antstolis S. V. priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. vykdomąjį raštą Nr. eL2-4658-333/2015 dėl 1838,78 Eur skolos, 165,16 Eur delspinigių, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą (2003,94 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. rugsėjo 30 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 21,02 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko D. B. išieškotojos UAB „SB lizingas“ naudai. Skolininkas D. B. (duomenys neskelbtini) mirė. 2016 m. spalio 20 d. skolininko turtą paveldėjo Lietuvos Respublika. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias kreditorinių reikalavimų skolininko įpėdinimas pareiškimo tvarką. CPK 596 straipsnis yra procesinė norma, todėl skolininko įpėdiniai a priori negali būti laikomi ir procesinių teisių perėmėjais CPK 596 straipsnio prasme. Sprendžiant dėl skolininko pakeitimo pagal CPK 596 straipsnį turi būti nustatoma, ar yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas, t. y. ar kreditoriaus reikalavimas atitinka CK 5.63 straipsnio sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011). Kreditoriai, kurių reikalavimai vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytų procedūrų, išskyrus atvejus, kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu arba yra susiję su paveldimos individualios (personalinės) įmonės ar ūkininko veikla (CK 5.63 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį, palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui, arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas. Tinkamu pareiškimu dėl kreditorių reikalavimų pateikimo paveldėjimo bylose laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino laikoma pranešimas notarui, viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas (jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties) ir asmeninis kreditoriaus ar jo įgaliotų asmenų, tarp jų ir antstolio, vykdančio kreditoriaus pavedimu išieškojimą, kreipimasis, tačiau kiekvienu atveju pareiškime išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Snoro lizingas“ ir kt. v. antstolis A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-523/2012).Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad apie skolininko skolas įpėdinė (valstybę atstovaujanti institucija) žinojo iki ir/ ar po palikėjo mirties. Vykdomojoje byloje antstolis priimtus patvarkymus ir kitus procesinius dokumentus skolininkui siuntė jo gyvenamosios vietos adresu, šių dokumentų įpėdinei nesiuntė. Atmestinas apelianto argumentas, kad įpėdinei duomenys apie palikėjo skolą buvo išviešinti Antstolių informacinėje sistemoje. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 400 patvirtintų Antstolių informacinės sistemos nuostatų 5 punktą, Antstolių informacinės sistemos (toliau – AIS) tikslas yra sudaryti sąlygas gyventojams ir verslo subjektams nuotoliniu būdu dalyvauti antstolių vykdymo procese, varžytynėse ir aukcionuose, sukuriant elektroninių vykdomųjų bylų, elektroninių varžytynių ir elektroninių aukcionų paslaugas. AIS naudotojai – AIS valdytojo ir tvarkytojų valstybės tarnautojai ir (ar) darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, kiti asmenys, kurie informacinių sistemų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka pagal kompetenciją naudoja ir tvarko elektroninę informaciją (11.1 punktas); AIS paslaugų gavėjai – asmenys, dalyvaujantys elektroninėse varžytynėse ar elektroniniuose aukcionuose; asmenys, kurie naudojasi elektroninėmis vykdomosios bylos paslaugomis, kiti asmenys, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka tiesioginėms funkcijoms atlikti yra reikalingi AIS duomenys (11.2 punktas). Taigi, AIS nėra skirta viešinti duomenis apie palikėjo skolas jo įpėdiniams. Iš turto arešto aktų registro matyti, kad išieškotojos UAB „SB lizingas“ reikalavimo užtikrinimui palikėjo turtui areštas netaikytas (palikėjo turtas areštuotas kreditorės BnP Finance, AB reikalavimo užtikrinimui). Taigi nėra pagrindo spręsti, kad valstybę atstovaujanti institucija iki ar po palikėjo mirties žinojo apie reikalavimą kreditorei UAB „SB lizingas“, antstoliui apie tai paskelbus viešai.Palikimo atsiradimo data – palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). D. B. mirė (duomenys neskelbtini), todėl kreditorinis reikalavimas mirusiojo įpėdiniams turėjo būti pareikštas iki (duomenys neskelbtini) m. vasario 15 d. (CK 5.63 straipsnio 1 dalis, 1.118 straipsnio 1 dalis, 1.119 straipsnio 2, 3 dalys). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad antstolis į skolininko įpėdinę per trijų mėnesių terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti nesikreipė. Antstolis apie skolininko mirtį sužinojo 2015 m. gruodžio 9 d. iš registruotos siuntos įteikimo pranešimo, kuriame nurodoma, kad gavėjas numirė prieš mėnesį laiko. Gyventojų registro duomenis apie skolininko mirtį patikrino 2016 m. balandžio 8 d. 2016 m. balandžio 11 d. informavo Alytaus m. 3-čiąjį notarų biurą apie mirusio skolininko skolas. 2017 m. kovo 8 d. iš testamentų registro išrašo nustatė, kad 2016 m. spalio 20 d. palikimą priėmė Lietuvos Respublikos valstybė. 2017 m. kovo 10 d. antstolis kreipėsi į teismą dėl skolininko pakeitimo. Taigi, antstolis neatliko jokių CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytų veiksmų pareikšti kreditorės reikalavimą dėl skolos palikėjo įpėdinei, kuri apie reikalavimo teisę dėl įsiskolinimo sužinojo tik antstoliui kreipusis į teismą. Pažymėtina, kad antstolis, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Apeliacinės instancijos teismo išvados

Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad skolininko įpėdiniui per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos nebuvo žinoma apie palikėjo kreditorę ir jos reikalavimą, todėl vykdymo procese pagrįstai atsisakė pakeisti skolininką įpėdine. Tuo remiantis apeliacine tvarka patikrinta nutartis nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.